43c46ee4-8566-4ff4-aa29-4f2e7da87191 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-768/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39020-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.;2.4.6.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Reginai Tamelienei, Gintarui Čekuoliui, išteisintajam R.

L., jo gynėjui advokatui Linui Vasiliauskui, specialistei Ž. J. I., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Gintaro Čekuolio apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. L. iÅ¡teisintas kaltinant jį tuo, kad jis vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: 2017 m. rugpjūčio 1 d., 20 val. 11 min. (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2017 m. rugpjūčio 1 d. 20.47 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK0047 jam nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, o 21.20 val. – 2.89 promilės etilo alkoholio jo kraujyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu prokuroras G. Čekuolis praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį: R. L. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nubausti 100 MGL (3766 Eur) bauda.

Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei konfiskuoti jam priklausančiÄ transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 72 straipsnis). 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių pirmiausia jau dėl to, jog R. L. buvo nustatytas ne 1.84, tačiau 2.98 promilių neblaivumas – bÅ«tent tokia alkoholio koncentracija nustatyta jo kraujyje praėjus vos 1.09 val. nuo praneÅ¡imo gavimo apie tai, jog prie parduotuvės sulaikytas neblaivus automobilio „(duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Prokuroro nuomone, nustatyta 2.98 promilių alkoholio koncentracija paneigia iÅ¡teisintojo keliamas versijas, jog jis vairavo bÅ«damas blaivus, o didelį alkoholio kiekį suvartojo per 30 min. – nuo atvykimo prie parduotuvės iki pareigÅ«nų patikrinimo momento, ir patvirtina, kad vairavimo metu alkoholio koncentracija kraujyje buvo žymiai didesnė nei 1.5 promilės, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. 2.2. Atkreipiamas dėmesys į iÅ¡teisintojo kaltės neigimÄ , nenuoseklius parodymus viso proceso metu, kas, prokuroro įsitikinimu, rodo ne kÄ kitÄ , kaip tik siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Cituodamas iÅ¡teisintojo parodymus pirmosios apklausos metu, akistatos su R.

P. užfiksuotus duomenis bei teismo posėdžio metu duotus parodymus, akcentuoja, kad jie skiriasi ne tik dėl alkoholio vartojimo vietos (pirmu atveju teigta, jog alkoholį gėrė parduotuvėje, kitais – prie parduotuvės), tačiau ir dėl asmenų, su kuriais gėrė (pirmu atveju su iš matymo pažįstamu asmeniu, antru – su R. F. ir T. M., trečiu – su R., T. ir kartu buvo jam nepažįstamas asmuo (M. M.), kuris kartu negėrė.). Kartu pažymi, jog iš M. M. parodymų matyti, jog jis nuosekliai teigė, jog asmenų, vartojusių alkoholį prie parduotuvės, nebuvo.

Sulaukęs T. M., stebėjo konfliktÄ . 2.3. Tvirtinama, jog liudytojų Remigijaus ir N. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s: matė kaip R. L. savo namų valdoje vartojo alkoholinius gėrimus, po ko, jis siekė iÅ¡važiuoti automobiliu iÅ¡ savo kiemo, tačiau jam nepavyko, kadangi jie užkirto jam keliÄ ir neleido neblaiviam važiuoti, taip pat, kad vėliau R. L. vis vien iÅ¡važiavo, jog jie jį vijosi iki kaime esančios parduotuvės, kad visÄ laikÄ jie buvo netoliese arba Å¡alia R. L. (konfliktavo) ir nematė, jog jis bÅ«tų vartojęs toliau alkoholį.

Prokuroro įsitikinimu, L. A., T. M. ir R. F. siekia padėti išteisintajam, todėl jų parodymai, kurie nesutampa su kitų liudytojų parodymais, turėtų būti vertintini kritiškai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo gynėjas advokatas praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ ir prokuroro skundÄ atmesti. 3.1. Atsiliepime nurodoma, jog prokuroro skundas grindžiamas aplinkybių ir duomenų visuma, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje, skirtingu vertinimu kartu nutylint kaltinimo pusei nenaudingas bylos aplinkybes, iÅ¡kraipant byloje esančius įrodymus. Teigiama, jog bylos baigtimi nesuinteresuota liudytoja E. K., kuri iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, parodė, jog iÅ¡teisintasis jos akivaizdoje, iki atvykstant pareigÅ«nus, gėrė alų. 3.2.

Tvirtinama, jog bÅ«tent iÅ¡teisintojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir patikimi, nes jis nekeitė savo pozicijos dėl jo kaltės nebuvimo. Teiginiai apie alkoholio vartojimo vietÄ yra selektyvÅ«s. Teigiama, jog bÅ«tent R. P. parodymai yra nenuoseklÅ«s, kadangi jis nuolat painiojosi dėl konflikto buvimo. Be to, manoma, jei situacija atitiktų R. P. keliamÄ versijÄ , jis tikrai bÅ«tų pateikęs vaizdo įraÅ¡Ä , kadangi tvirtino fiksavęs iÅ¡teisintojo veiksmus, tačiau tokių įrašų byloje nėra. 3.3.

Pažymima, kad byloje nėra nustatyta alkoholio koncentracija R. L. kraujyje 20.11 val., todėl įvertinus duomenų visumÄ , teigti, jog R. L. neblaivumo laipsnis (alkoholio koncentracija kraujyje) įvykio metu buvo didesnis nei 1,5 promilės, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, negalima. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Esminis apeliacijos momentas yra nustatyti ar R. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. ar byloje nustatytos aplinkybės dėl R. L. alkoholio matuokliu nustatyto 1,84 promilės, kraujo tyrimu – 2,89 promilių neblaivumo nėra pakankamos spręsti, jog vairavimo metu jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus, kitus byloje esančius duomenis, taip pat papildomai apklaususi specialistę I.

J. I., liudytojus D. G., E. K., N. I. bei įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , sprendžia, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino atsietai ir neiÅ¡samiai, dėl ko padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad R. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu. 4.1.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, kaip minėta, išteisino R. L. iš kaltinimo nenustačius, jog jis vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, sprendžia, kad analizuojamu atveju abejonių dėl to, kad R. L. 2017 m. rugpjūčio 1 d., 20 val. 11 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje mažiausia alkoholio koncentracija buvo ne mažesnė nei 1,5 promilės, nėra. 4.2. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš šios normos konstrukcijos nors ir matyti, kad, asmens neblaivumas turi būti nustatomas pagal kraujyje esantį alkoholio kiekį, tačiau susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog asmens neblaivumo nustatymas siejamas ne tik su kraujo tyrimu, tačiau ir su kitais objektyviais bylos duomenimis (alkotesterio parodymais, medicininės apžiūros duomenimis, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio, parodymais ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-146-895/2018). 4.3.

Analizuojamu atveju apylinkės teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio. Teismas tokias iÅ¡vadas grindė ne tik paties R. L. parodymais, tačiau ir liudytojų T. M., D. L., R. F., ir E. K. parodymais, vaizdo įraÅ¡u. IÅ¡teisintasis teismo posėdžio metu apylinkės teisme neigė vairavęs automobilį neblaivus ir parodė, jog alkoholį (degtinę ir alų) pradėjo vartoti tik pakviestas draugų, kuomet atvyko su sutuoktine ir R.

F. prie parduotuvės. Liudytoju apklaustas T. M. parodė, jog išėjęs iÅ¡ parduotuvės sutiko iÅ¡teisintÄ jį su R. F., kuriems pasiÅ«lius iÅ¡gerti, visi pradėjo vartoti alkoholį – iÅ¡ pradžių degtinę, po to alų. E. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė mačiusi iÅ¡teisintÄ jį begeriantį alų. Å ias aplinkybes patvirtino ir iÅ¡teisintojo sutuoktinė liudytoja D. L.. Taigi, kaip matyti pirmiausia, iÅ¡teisinimas pagrinde grindžiamas vien subjektyviais įrodymais, t. y. liudytojų, kurie iÅ¡ esmės yra suinteresuoti bylos baigtimi dėl juos siejančių Å¡eiminių bei draugystės ryÅ¡ių (D.

L., T. M., R. F.), parodymais, kuriuos, teismo nuomone, kartu atsižvelgiant ir į kitus faktinius bylos duomenis, apylinkės teismas turėjo vertinti gana atsargiai. 4.4. Vertinant liudytojos E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apylinkės teismas akcentuodamas, kad E. K. matė, kaip išteisintasis gėrė alų, visai neteikė reikšmės kitai aplinkybei, jog būtent ji ir iškvietė policijos pareigūnus, kadangi išteisintasis, išlipęs iš automobilio, kurį vairavo, buvo aiškiai neblaivus, o jo elgsena neadekvati.

Be to, iÅ¡ jos parodymų matyti ir tai, jog ji ne kartÄ yra mačiusi iÅ¡teisintÄ jį besivažinėjantį neblaivų, tačiau iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, jam vis pavykdavo iÅ¡vengti patikrinimo. Tokias aplinkybes liudytoja patvirtino ir apygardos teisme posėdžio metu, kartu nurodydama, jog tiek ji, tiek R. L., yra to paties kaimo gyventojai, todėl pastarÄ jį žino, atskiria, kuomet jis yra blaivus, o kada ne – parodė, kad įvykio dienÄ Ä¯ parduotuvę jis atvairavo automobilį jau akivaizdžiai bÅ«damas neblaivus.

Papildomai taip pat patvirtino, jog iki atvykstant pareigÅ«nams, iÅ¡teisintasis iÅ¡ties buvo užsivertęs alaus butelį, tačiau alų (tÄ patį butelį) gėrė dar du asmenys, visi pasidalindami 1 litrinį alaus butelį, kad gertų degtinę – nematė. ReiÅ¡kia, dar prieÅ¡ pamatydama, kaip iÅ¡teisintasis kartu su kitais pasidalindamas geria alų, ir kviesdama policijos pareigÅ«nus, liudytoja E. K. buvo tvirtai įsitikinusi, jog jai pažįstamas iÅ¡teisintasis yra aiÅ¡kiai neblaivus. Pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog netikėti Å¡ios liudytojos parodymais, nėra pagrindo. 4.5.

Apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas R. L., taip pat darė iÅ¡vadÄ , jog byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai nepatvirtina iÅ¡teisintojo kaltės – jog laikotarpiu nuo jo atvykimo prie parduotuvės iki policijos pasirodymo, jis alkoholio nevartojo, juolab, kad liudytojas R. P. taip pat neneigė, jog galėjo keletÄ minučių iÅ¡teisintojo ir nematyti. Vis tik Å¡iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors iÅ¡ nepilno vaizdo įraÅ¡o ir nematyti iÅ¡teisintojo, nevartojančio alkoholio, tačiau tai visai nereiÅ¡kia, jog minėtu laikotarpiu jis jį vartojo, arba suvartojo tiek, jog per 15-20 minučių jo neblaivumo laipsnis virÅ¡ytų vidutinį.

Kita vertus, vaizdo įrašuose užfiksuotos kitos aplinkybės (automobilio išvažiavimas į kelio vidurį, neskubėjimas iš jo išlipti ir aiškinimasis su kaimynais, kurie neleido važiuoti toliau) neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl akivaizdaus išteisintojo blaivumo. 4.6. Galiausiai, liudytojų R. ir N. P. parodymai, kurie dėl minėtų aplinkybių (išteisintojo neblaivumo) buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi viso proceso metu, kadangi iš esmės jie nuolat buvo netoliese ar šalia R.

L., pastarojo keliamÄ versijÄ , jog jis vairavo bÅ«damas blaivus, paneigia. Kita vertus, bÅ«tų neįtikima, jog konfliktuojantys kaimynai, ne tik nesant bÅ«tinybei siektų užfiksuoti vaizdo įraÅ¡u teisės pažeidėjÄ , tačiau dar ir melagingai praneÅ¡tų ar be pagrindo kviestų tarnybas dėl neva neblaivaus vairuotojo. Be to, versijos, jog R. L. vairavo blaivus, kaip minėta, nepatvirtina ir liudytojos E. K. parodymai, jog tik jam atvykus jai buvo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog R. L. yra aiÅ¡kiai neblaivus.

Be to, pastebėtina ir tai, jog liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog R. L. buvo neblaivus, tai matėsi iÅ¡ jo elgesio bei bendravimo. Teisme taip pat patvirtino, jog pirmiau nei T. M., išėjęs iÅ¡ parduotuvės, matė konfliktÄ tarp iÅ¡teisintojo ir brolių, tačiau nematė, jog kas, iki tol, kol atvyko policija, vartotų alkoholį, tuo labiau, kad R. L. rankose laikytų kokio tai alkoholinio gėrimo butelį. ReiÅ¡kia, kaip ir nurodė apylinkės teismas, M. M. iÅ¡ tiesų nematė, jog iÅ¡teisintasis bÅ«tų vartojęs aikÅ¡telėje alkoholį nuo to momento, kai M.

M. išėjo iÅ¡ parduotuvės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pastarasis iÅ¡ parduotuvės išėjo anksčiau nei jo pusbrolis T. M., kuris neva pasikvietė iÅ¡teisintÄ jį iÅ¡gerti, ir kur visi gėrė, tad netikėti M. M. parodymais, kurie esmingai atitinka liudytojų P. bei liudytojos E. K. parodymus, taip pat nėra pagrindo. 4.7. Kartu papildomai atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡teisintojo versija, jog jis vairavo blaivus, paneigia ir į įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų N. I. ir D. G. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, iÅ¡ kurių vienareikÅ¡miÅ¡kai matyti, jog policijos pareigÅ«nams pasiteiravus ar iÅ¡teisintasis apskritai yra vartojęs alkoholį, jis šį faktÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai neigė.

ReiÅ¡kia, net tuomet, kai buvo nustatinėjamas jo neblaivumas, jis vis vien teigė, jog alkoholio apskritai nevartojo. Apeliacinės instancijos teisme pareigÅ«nas D. G. prieÅ¡ingai nei teigė R. L., patvirtino, jog iÅ¡teisintasis buvo akivaizdžiai neblaivus: sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nenuosekliai, netvirtai, tačiau negriuvinėjo. ReiÅ¡kia, policijos pareigÅ«nams į įvykio vietÄ atvykusiems po 15-20 minučių nuo iÅ¡kvietimo nekilo abejonių dėl akivaizdaus R. L. neblaivumo dar prieÅ¡ nustatant jo girtumÄ alkotesteriu. 4.8.

Aptarti liudytojų N. I., D. G., E. K., M. M., R. ir N. P. parodymai patvirtina faktÄ , kad iÅ¡teisintasis, atvažiavęs automobiliu prie parduotuvės, jau buvo neblaivus. Nors, kaip minėta, iÅ¡teisintojo pozicija viso proceso metu dėl esminio dalyko (vairavimo blaiviam) nesikeitė, tačiau iÅ¡analizavus minėtų tiek netiesiogiai, tiek tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymų turinį bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, vertinama, jog R. L. pateikta versija yra ne atspindys faktinės situacijos, tačiau siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Å iuo aspektu, pritardamas prokuroro apeliacinio skundo argumentui, jog dėl kitų aplinkybių (alkoholio vartojimo vietos, asmenų, su kuriais neva buvo iÅ¡gerinėjama) iÅ¡teisintojo parodymai nėra nuoseklÅ«s, apeliacinės instancijos teismas yra įsitikinęs, jog R.

L. stengėsi pateikti jam palankiausiÄ Ä¯vykio situacijÄ . Kita vertus, neva iÅ¡teisintojo veiksmai – alkoholio vartojimas, ypač tokio stiprumo ir kiekio (1 l degtinės ir 0,5 l alaus), žinant, jog yra nuolat stebimas kaimynų bei yra iÅ¡kviesta policija, kuri gali atvykti bet kuriÄ minutę, nedvejotinai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog R. L., norėdamas įrodyti savo blaivumÄ vairavimo metu, tokiu bÅ«du siekė nuslėpti girtumÄ , kuris ženkliai virÅ¡ijo vidutinį, ir taip iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 4.9.

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, R. L. alkoholio kiekis organizmo terpėje, t. y. iÅ¡kvėptame ore 20.47 val. buvo 1,84 promilės, o 21.20 val. – jo kraujyje rasta mažiausia koncentracija 2.89 promilės etilo alkoholio. Pastebėtina, jog įvertinus bendrÄ jo asmens bÅ«klę priėmimo skyriuje nustatyta, jog R. L. eina tiesiai, Rombergo pozoje stovi nestabiliai, užsimerkęs pataiko į nosies galÄ , vyzdžiai simetriÅ¡ki, reakcija į Å¡viesÄ yra, susijaudinęs, kalbus, apžiÅ«rimas rėkia, verksmingas, kartu orientuotas laiku, erdvėje, savyje, situacijoje, atsimena įvykio aplinkybes, kurias pasakoja, kalba nuosekliai, garsiai, skubiai, riÅ¡liai, artikuliuoja gerai, aktyviai gestikuliuoja.

ReiÅ¡kia, nepaisant to, jog stebima girtėjimo tendencija, R. L. eisena, stovėsena, judesių koordinacija, sÄ moningumas, mÄ stymas, kalba, dėmesys vis vien iÅ¡lieka pakankamai raiÅ¡kÅ«s. Å iuo aspektu pažymėtina, jog vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota iÅ¡teisintojo kalba taip pat yra pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta (garsi, riÅ¡li), jis sÄ moningas (konfliktuoja dėl susidariusios situacijos), gestikuliuoja, o tai pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie vizualÅ«s jo bÅ«klės požymiai esmingai nesiskiria nuo jo bÅ«klės įvertinimo medicinos įstaigoje.

Matyti, jog nustačius sunkų girtumÄ , požymiai tik dar labiau iÅ¡ryÅ¡kėjo, kas yra savaime suprantama ir visiÅ¡kai natÅ«ralu. Taigi, nuo praneÅ¡imo gavimo prabėgus vos 36 min., kai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.84 prom.), ir prabėgus vos daugiau nei valandai nuo alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymo (2.89 prom.), negali lemti iÅ¡vados, jog 20.11 val., kuomet R. L. vairavo automobilį, jo neblaivumas kraujyje buvo mažesnis nei 1,5 promilės, ar tuo labiau, jog jis vairavo, kaip teigia, visiÅ¡kai blaivus.

Teisėjų kolegijos nuomone, prie parduotuvės iÅ¡gertas alkoholio (alaus) kiekis niekaip negalėjo ženkliai įtakoti neužilgo nustatyto girtumo laipsnio, kuris, nustatant alkotesteriu, ženkliai virÅ¡ijo 1.5 promilės ribÄ . 4.10. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu buvo apklausta specialistė Ž. J. I. paaiÅ¡kino, kad nustatyti, kokį konkrečiai alkoholio kiekį žmogus turi iÅ¡gerti per 15 minučių, jog jis bÅ«tų tokio girtumo, kaip nustatyta byloje, negalima, kadangi alkoholis kiekviename žmoguje, priklausomai nuo jo organizmo, oksiduojasi skirtingai, tačiau kartu parodė ir tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes alkoholio parodymai, esantys byloje, tikėtini.

Tokiu atveju, atsižvelgus į tai, kas jau aptarta bei tai, jog mėginys kraujo tyrimui paimtas nuo praneÅ¡imo apie neblaivų vairuotojÄ vos vėliau nei per valandÄ (prabėgus 1.09 val.), o nuo asmens neblaivumo nustatymo alkotesteriu 33 minutėms, įvertinus specialistės paaiÅ¡kinimÄ dėl promilių kraujyje mažėjimÄ bei didėjimÄ valandos laikotarpyje, vertinama, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nėra galimybės nustatyti, kad R. L. girtumo laipsnis buvo didesnis negu 1,5 promilės automobilio vairavimo metu, nėra visiÅ¡kai pagrįsta. 4.11.

Taigi, įvertinus tai, kad R. L. alkoholio matuokliu nuo praneÅ¡imo gavimo apie neblaivų vairuotojÄ praėjus 33 minutes buvo nustatytas 1.84 promilių neblaivumas, taip pat į liudytojų (brolių P., pardavėjos, M. M., policijos pareigÅ«nų) parodymus, kad iÅ¡teisintasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio akivaizdžiai neblaivus, jog alkoholio iÅ¡ esmės negėrė, į pastarojo medicininės apžiÅ«ros metu nustatytÄ klinikinę bÅ«klę bei specialistės paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma, net ir nustačius 2.89 promilių alkoholio koncentracijÄ kraujyje vėliau nei valandos, yra pakankama iÅ¡vadai, jog vairavimo metu R.

L. neblaivumo laipsnis virÅ¡ijo 1,5 promilės alkoholio. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo 5. R. L. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Asmuo praeityje neteistas (b. l. 56), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 57-59, 60-31), dirba, psichiatrinio ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 70). R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskyrus Å¡velniausiÄ BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ . Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatos veikos padarymo metu numatė už nesunkų nusikaltimÄ skirti baudÄ iki 500 MGL dydžio (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.). Todėl atsižvelgiant į aptartas R. L. charakterizuojančias aplinkybės, į tai, kad asmuo yra dirbantis, prokuroro apeliaciniame skunde pasiÅ«lytas baudos dydis – 100 MGL yra adekvatus ir proporcingas tiek nusikalstamos veikos pobÅ«džiui, tiek R.

L. asmenybei. 5.1. Baudžiamosios bylos duomenimis, R. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. 22.33 val. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 15.10 val., t. y. vienÄ parÄ . Å is laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į R. L. skirtinÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai. 5.2. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iÅ¡ tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iÅ¡ jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, R. L., bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1.84 promilių neblaivumas techninėmis priemonėmis ir 2.89 promilių kraujo mėginio paėmimo metu, vairavo jam priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais asmuo padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir didžiausiÄ pavojų keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Taigi yra pagrindas uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į R.

L. charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytÄ girtumo laipsnį kraujyje (sunkų), nustatytinas 2 metų Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

6. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. 6.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Analizuojamu atveju, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R.

L. nusikalstamÄ veikÄ , įtvirtintÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam R. L.. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas. 6.2.

Pažymėtina, kad pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuomet už vairavimÄ kelių transporto priemones arba mokymÄ praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti ne tik eismo saugumÄ , tačiau taip pat užkirsti keliÄ ir neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas.

PrieÅ¡ingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2018 m. kovo 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį. R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam bausmę – baudÄ 100 MGL (3766 Eur) (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) dydžio (2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (nuo 2016 m. balandžio 1 d. – remiantis 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. 22.33 val. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 15.10 val., vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti R.

L. galutinę bausmę – 98 MGL (3690, 68 Eur) dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti R. L., kad 98 MGL baudÄ , t. y. 3690, 68 eurų baudÄ privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitÄ (kvitus) apie baudos sumokėjimÄ pateikti į teismo raÅ¡tinę. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, uždrausti R. L. naudoti specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti R. L. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinti R. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Teisėjai Donatas Jatužis Valdas CiesiÅ«nas Jolanta Raščiuvienė