2017-01-19 Nr. AB-1616-3-61-3-04367-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-107-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04367-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. G. 2016 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-2320-10167 ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog ginčijamą sprendimą gavo 2016 m. birželio 29 d. Dėl laiku nepateiktos socialinės paramos pažymos ir jo nekompetentingumo surašant skundą teismui, 2016 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi jo skundas laikytas nepaduotu. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti nurodydamas, jog jį praleido dėl svarbių priežasčių, nes sirgo, ką, pasak jo, patvirtina medicininiai dokumentai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi (b. l. 14–15) netenkino pareiškėjo E. G. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jei jis paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Pareiškėjas nurodo, jog ginčijamas Tarnybos sprendimas jam buvo įteiktas 2016 m. birželio 29 d. Pareiškėjas skundą teismui dėl Tarnybos 2016 m. birželio 27 d. sprendimo galėjo paduoti iki 2016 m. liepos 27 d. Kaip matyti iš pridedamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-8570-643/2016 pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2016 m. birželio 27 d. sprendimo panaikinimo buvo laikytas nepaduotu, netenkinus prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio. Šios 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismo nutarties pareiškėjas neskundė ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą pakartotinai kreipėsi 2016 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 5 d., nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d. sirgo ir jam buvo išduotos Medicininės pažymos. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog terminą praleido dėl ligos, taip pat laiku nepateiktos socialinės paramos pažymos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje liga paprastai pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (pvz., LVAT nutartis adm. byloje Nr. AS525-661/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog dėl ligos iki 2016 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas negalėjo pateikti skundo teismui. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų medicininių pažymų, pareiškėjas nebuvo nedarbingas visą minėtą laikotarpį, nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami su pertraukomis (2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. spalio 6 d.). Be to, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui diagnozuota liga (TLK kodas N 39.0 šlapimo takų infekcija) buvo tokio pobūdžio, jog apribojo pareiškėjo galimybes pateikti skundą, nes kaip matyti iš medicininių pažymų, pareiškėjo sveikata jam leisdavo lankytis gydymo įstaigoje. Be to, 2016 m. rugpjūčio 22 d. teismui jis teikė dokumentus administracinėje byloje Nr. I-8570-643/2016. Kaip patvirtina bylos medžiaga, po nedarbingumo laikotarpio pabaigos (2016 m. lapkričio 6 d.) pareiškėjas per vieną dieną pateikė skundą teismui. Aplinkybė, jog laiku nebuvo gauta socialinio skyriaus pažyma taip pat nesudaro pagrindo termino atnaujinimui, nes, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, tai, jog prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio būtina pagrįsti dokumentais, pareiškėjui buvo išaiškinta dar 2016 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartyje, o 2016 m. rugpjūčio 22 d. tokius dokumentus teismui jis teikė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą su skundu, ir konstatavo, kad skundą teismui pateikdamas 2016 m. lapkričio 7 d. terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmetamas, o skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas E. G. atskiruoju skundu (b. l. 19) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priimti naują – jo prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti ir skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, kad yra neįgalus, socialiai remtinas ir bedarbis asmuo. Nuo 2016 m. kovo 22 d. serga rimta liga, dėl kurios negali laisvai vaikščioti ir sėdėti. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo į bylą pateiktus medicininius duomenis. Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad serga nuo 2016 m. kovo 22 d. iki šiol. Be to, nuo 2017 m. numatomas operacinis gydymas. Taigi pareiškėjo sveikatos būklė pateisino termino praleidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo E. G. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu dėl Tarnybos 2016 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-2320-10167 panaikinimo į teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 4 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 13; skundas teisme užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d., b. l. 1). Kadangi minėtas Tarnybos sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. birželio 29 d. (b. l. 1, 10), ginčo dėl to, kad ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio apskundimo terminas praleistas, byloje nėra.

Atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjas prašė motyvuodamas iš esmės dviem aplinkybėm: tuo, kad iki 2016 m. lapkričio 6 d. sirgo ir tuo, kad laiku negavo socialinio skyriaus pažymos. Vilniaus apygardos administracinis teismas šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaikė objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą. Patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (140 str., 151 str.), apeliacinio teismo teisėjų kolegija su minėta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LVAT bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms ir argumentams, jų iš naujo nekartoja.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo į bylą pateiktus medicininius duomenis ir nepagrįstai pareiškėjo ligos nepripažino termino praleidimą pateisinančia priežastimi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Tarnybos sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-2320-10167 panaikinimo pareiškėjas į teismą pirmą kartą kreipėsi dar 2016 m. liepos 28 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skundas administracinėje byloje Nr. I-8570-643/2016 teismui paštu išsiųstas 2016 m. liepos 28 d., teisme gautas ir užregistruotas 2016 m. rugpjūčio 1 d.).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-8570-643/2016, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą šiam neištaisius teismo nustatytų skundo padavimo trūkumų (nesumokėjus žyminio mokesčio), pareiškėjas neskundė. Antrą kartą su tuo pačiu skundu (dėl Tarnybos sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-2320-10167 panaikinimo) į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem su puse mėnesio nuo minėtos teismo nutarties paskelbimo dienos.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad anksčiau į teismą kreiptis negalėjo dėl sveikatos būklės, t. y. kirkšnies išvaržos, dėl kurios jam buvo sunku judėti. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo į bylą pateiktų medicininių duomenų, su šiais nusiskundimais pareiškėjas į medikus kreipėsi dar 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. birželio 22 d. (b. l. 22, 23, 24–25). Kirkšnies išvarža pareiškėjui pirmą kartą diagnozuota 2016 m. birželio 29 d. (b. l. 20), tačiau ši sveikatos būklė (liga) nesutrukdė pareiškėjui su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2016 m. liepos 28 d. (žr., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis administracinėje byloje Nr. I-8570-643/2016).

Be to, ta pati diagnozė (kirkšnies išvarža) pakartotinai nurodyta 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. medicinos dokumentų išrašuose/ siuntimuose (b. l. 21, 26, 27, 28), kuriuose nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo būklė (lyginant su prieš 2016 m. liepos 28 d. buvusia sveikatos būkle) būtų pablogėjusi tiek, kad apribotų jo galimybę judėti. Juolab, kad, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo sveikata šiuo laikotarpiu jam leisdavo lankytis gydymo įstaigoje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nedarbingumo pažymėjimai (ginčui aktualiu metu, t. y. po ABTĮ 29 str. 1 d. nustatyto termino skundui paduoti pabaigos – 2016 m. liepos 28 d.) pareiškėjui buvo išduoti du kartus: nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 8) ir nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2016 m. spalio 28 d. (b. l. 6). Pirmojo nedabingumo laikotarpio (nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d.) metu, t. y. 2016 m. liepos 29 d. pareiškėjas pirmą kartą pateikė teismui skundą dėl Tarnybos 2016 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-2320-10167 panaikinimo. Nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-8570-643/2016, kuria išnagrinėtas pareiškėjo 2016 m. liepos 29 d. skundo priėmimo klausimas, paskelbimo dienos iki antrojo nedabingumo laikotarpio (2016 m. spalio 15 d. – 2016 m. spalio 28 d.) praėjo daugiau nei pusantro mėnesio. Aplinkybių, kodėl skundo dėl minėto Tarnybos sprendimo panaikinimo negalėjo pateikti šiuo laikotarpiu, pareiškėjas nenurodė nei skunde, nei atskirajame skunde.

Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir atskirojo skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį adm. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-798/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas pats pasirinkto savo elgesio variantą (delsė paduoti atskirąjį skundą), todėl atskirojo skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė