2017-02-22 Nr. AB-4171-3-64-3-00984-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-115-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00984-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. A. su 2014 m. kovo 26 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslinti skundai kartu vadinami skundu), kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. PN7-1745, kurio motyvai buvo pakeisti ir patikslinti 2014 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. PA_SP5-82; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1217; 3) panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2014 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. L1-133 ir VSDFV 2015 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (11.1)I-250; 4) įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą už 2013 m. rugsėjo 16 d. gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. L. A. taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjos L. A. skundą tenkino, t. y., panaikino VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. PN7-1745, VSDFV Šiaulių skyriaus 2014 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. PA_SP5-82 ir VSDFV 2014 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-1217 bei įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių skirti pareiškėjai L. A. motinystės pašalpą už 2013 m. rugsėjo 16 d. gimusį vaiką laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2016 m. liepos 21 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui

II. Pareiškėja L. A. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo. Nurodė, kad atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimus ir pareiškėjai skyrė motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d.

L. A. taip pat prašė jai iš atsakovo VSDFV priteisti 1 996,5 Eur teismo išlaidų. Nurodė, kad patirtas teismo išlaidas sudaro 150 Eur pareiškėjos atstovės dalyvavimo 2014 m. gruodžio 8 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. vykusiuose teismo posėdžiuose išlaidos, 746,5 Eur 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. vasario 5 d. pareiškimų dėl skundo pagrindo ir dalyko parengimo bei skundų atsakovui parengimo ir prašymo atnaujinti terminą parengimo išlaidos, 850 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos bei 250 Eur pasirengimo teismo posėdžiams ir teisinių konsultacijų teikimo išlaidos.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašė pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti arba tenkinti iš dalies, atlyginant tik realiai patirtas išlaidas.

Paaiškino, kad L. A. atstovė pateikė teismui tik dalį patirtų išlaidų patvirtinančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitą Nr. 844252 bei jos ruoštus procesinius dokumentus, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo nuomone, pareiškėjos prašomos atlyginti teismo išlaidos yra nerealios ir visiškai nepagrįstos. Nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu pačios L. A. atstovės elgesys buvo netinkamas (nepagrįstai tikslinti skundai, ne dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens kaltės atidedami teismo posėdžiai ir pan.).

Pažymėjo, kad VSDFV Šiaulių skyrius negalėjo priimti kitokių sprendimų ir jie atitiko įstatymų nuostatas. Teigė, kad prie prašymo pridėtas pinigų priėmimo kvitas neįrodo, kad išlaidos yra patirtos dėl šioje byloje teiktų paslaugų, nes nėra pateikta pati atstovavimo sutartis. Be to, pareiškėja nesivadovavo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintomis taisyklėmis ir išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose skaičiavo taip, kaip naudingiau jai.

Atsakovui nėra aišku, kodėl pirminiame skunde L. A. neginčijo naujo VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo, kuris jai buvo įteiktas. Remdamasis teismų praktika, atsakovas teigė, kad teisinės konsultacijos gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, o patirtos išlaidos už šias paslaugas gali būti traktuojamos kai išlaidos už skundo parengimą. Pažymėjo, kad byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo specialių teisinių žinių. Be to, atsakovo sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti, nes jų priėmimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nebuvo pateikęs išaiškinimų dėl taikytų normų konstitucingumo.

Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. gruodžio 8 d. posėdis truko nuo 13.39 val. iki 14.14 val., t. y. 34 min., 2015 m. vasario 5 d. – nuo 14.21 val. iki 14.45 val., t. y. 24 min., o 2015 m. balandžio 2 d. – nuo 9.06 val. iki 10.25 val., t. y. 1.19 val. Nurodė, kad išlaidos nėra detalizuotos, nenurodyta, kiek buvo sumokėta už skundo ir kiek už kitų dokumentų surašymą, nėra paaiškinta, kaip buvo apskaičiuota 850 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos išmoka pagal VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą yra 1 063,59 Eur, o prašomos priteisti teismo išlaidos žymiai didesnės, todėl akivaizdu, kad L.

A. tokios sumos advokatei negalėjo mokėti, nes ji prasilenkia su bet kokia logika bei protingumo kriterijais ir rodo akivaizdų pareiškėjos atstovės nepagrįstą uždarbiavimą kitos šalies sąskaita.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti arba jį tenkinti iš dalies.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad išlaidos būtų priteisiamos iš jo ir mano, kad jos galėtų būti priteisiamos tik iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus. Pažymėjo, kad iš 2016 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AJG16124042 ir 2016 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 844252 nėra aišku, kokias konkrečias išlaidas L. A. patyrė už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, o išlaidų detalizacija yra pateikta tik prašyme dėl teismo išlaidų priteisimo. Pagal pateiktą 2016 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitą, pareiškėja išlaidas patyrė jau pasibaigus teismo procesui pirmosios instancijos teisme. Įrodymų dėl teismo išlaidų, t. y. išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos administraciniame teisme nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., nėra, todėl pateiktas pinigų paėmimo kvitas, iš kurio matyti, jog pinigai buvo priimti tik 2016 m. liepos 21 d., o ne už konkrečių paslaugų atlikimą, kaip įrodymas turėtų būti vertinamas kritiškai. Teigė, kad pareiškėjos prašymas priteisti teismo išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, neturėtų būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. gruodžio 8 d. posėdis truko 26 min. ir 51 s., 2015 m. vasario 5 d. – 23 min. ir 52 s., o 2015 m. balandžio 2 d. – 1 val. 18 min. ir 30 s., ir remdamasis Rekomendacijų 9 punktu teigė, kad už atstovavimą pirmuosiuose dviejuose teismo posėdžiuose teismo išlaidos neturėtų būti priteistos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, L. A. prašomos priteisti teismo išlaidos nėra tinkamai ir pakankamai pagrįstos, o atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, eigą bei rezultatą, jos yra neproporcingai didelės.

III. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo atsisakymą ir administracinę bylą nutraukė bei pareiškėjai iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus priteisė 800 Eur teismo išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, o L. A. prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, perdavė pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Padaręs išvadą, kad pareiškėjos skundo atsisakymas neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, teismas jį priėmė ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, administracinę bylą nutraukė.

Teismas, nustatęs, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo L. A. nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. paskyrė motinystės pašalpą, taip iš esmės patenkindamas jos reikalavimus jau po to, kai buvo kreiptasi į teismą, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, padarė išvadą, kad pareiškėja turi teisę į patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog už advokatės paslaugas buvo sumokėta vėliau, tai yra 2016 m. liepos 12 d., neturi reikšmės, kadangi teismui pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr.14/124, kurios numeris įrašytas ir į pinigų priėmimo kvitą, neleidžia abejoti, kad 1 996,5 Eur buvo sumokėti už įgaliotos atstovės – advokatės J. G. nagrinėjamoje byloje suteiktas paslaugas.

Vertindamas pareiškėjos patirtų teismo išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek iki 2015 m. kovo 19 d., tiek nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojusiomis Rekomendacijų redakcijomis bei atsižvelgė į teisinių paslaugų pareiškėjai teikimo metu buvusią minimalią mėnesinę algą bei vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kaip nurodyta atitinkamų Rekomendacijų redakcijose. Teismas padarė išvadą, kad už 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. vasario 5 d. pareiškimų dėl skundo pagrindo ir dalyko patikslinimo teismui parengimą, už skundo trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2014 m. vasario 19 sprendimo Nr. LI-133 parengimą, už skundo trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2014 m. vasario 19 d. sprendimo PA_SP5-82 bei prašymo atnaujinti terminą šiam skundui paduoti parengimą, prašoma priteisti 746,5 Eur teismo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių.

Teismas, nustatęs, kad visi trys posėdžiai administracinėje byloje truko 2.18 val., o teismo posėdžių metu galiojo skirtingų redakcijų Rekomendacijos, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, sprendė, kad teisinga ir protinga būtų už atstovavimą teismo posėdžiuose atlygintinų išlaidų dydį nustatyti apvalinant taip: 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. vasario 5 d. posėdžių trukmę prilyginant vienai valandai ir už atstovavimą atlyginamą sumą apskaičiavo pagal Rekomendacijų nuostatas, galiojusias iki 2015 m. kovo 20 d., o 2015 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio trukmę apvalinant iki 1 valandos ir už atstovavimą atlyginant pagal Rekomendacijų nuostatas, galiojusias nuo 2015 m. kovo 20 d., iš viso priteisiant maksimalią 116,45 Eur (0,15×300 Eur + 0,1 × 714,5 Eur) atstovės dalyvavimo teismo posėdžiuose išlaidų.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas, teismas sprendė, kad pareiškėjos atstovės pasiruošimo teismo posėdžiams ir teisinių konsultacijų išlaidos gali būti priteisiamos ir atsižvelgęs į tai, kad L. A. atstovei parengus 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. vasario 5 d. pareiškimus dėl skundo pagrindo ir dalyko patikslinimo teismui, skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2014 m. vasario 19 sprendimo Nr. LI-133, pasiruošimas administracinės bylos nagrinėjimui trijuose teismo posėdžiuose nebereikalavo didelių papildomų žmogiškųjų ir laiko išteklių, todėl sprendė, kad teisinga ir protinga būtų pripažinti, jog papildomam pasirengimui teismo posėdžiams ir teisinėms konsultacijoms bei jų teikimui bendrai buvo pakankama 2 valandų trukmė bei padarė išvadą, kad už šias teisines paslaugas L. A. gali būti priteista maksimali 116,45 Eur (0,15 × 300 Eur × 1 val. + 0,1 × 714,5 Eur ×1 val.) suma.

Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad advokatė J. G. nagrinėjamoje administracinėje byloje ėmėsi atstovauti pareiškėją jau po to, kai teismas priėmė jos pirminį skundą, kuriuo buvo suformuluotas skundo dalykas – skundo reikalavimai bei skundo pagrindas. Po sutarties su advokate J. G. dėl teisinių paslaugų sudarymo L. A. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktame 2014 m. gruodžio 8 d. patikslintame skunde ne tik buvo nurodyta, kad pareiškėja palaiko pirminiame skunde nurodytus motyvus ir argumentus, bet ir iš esmės buvo pakartoti tie patys pirminio skundo reikalavimai.

Naujai tik buvo nurodyta, kad pirminio skundo pirmu reikalavimu prašytas panaikinti atsakovo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr.PN7-1745 patikslintame skunde prašomas panaikinti atsižvelgiant į tai, kad jo motyvai buvo pakeisti ir patikslinti 2014 m. vasario 19 d. sprendimu Nr.PA_SP5-82. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad iš esmės analogiškam pirminiam skundui patikslinto procesinio dokumento parengimo laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos yra žymiai mažesnės, negu skundo, kuriame pirmą kartą buvo suformuluotas keliamo ginčo pagrindas ir dalykas.

Tą patį teismas pažymėjo ir analizuodamas 2015 m. vasario 5 d. procesinio dokumento parengimą. Šiame patikslintame skunde buvo pakartoti ankstesnių procesinių dokumentų argumentai, motyvai ir reikalavimai, o naujai suformuluoti tik reikalavimai panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2014 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. L1-133, kuriuo atsakovas pats panaikino skundo pirmu reikalavimu skundžiamą 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. P N7-1745, ir reikalavimas panaikinti VSDFV 2015 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (11.1) I-250, kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo atmetė pareiškėjos skundą dėl atsakovo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. L1-13 panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad nors patikslinti skundai jam buvo teikiami daug vėliau po to, kai atsakovas pats panaikino 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr.PN7-1745 ir apie tai pranešė pareiškėjai, patikslintuose procesiniuose dokumentuose pakartotinai buvo reiškiami reikalavimai panaikinti jau panaikintą atsakovo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą bei dar iki šio sprendimo panaikinimo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. vasario 10 d. priimtą sprendimą Nr.(II.I)I-1217 dėl L. A. skundo, kuriame buvo prašoma panaikinti atsakovo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą.

2015 m. vasario 5 d. patikslinto skundo ketvirtajame reikalavime L. A. inicijavo ginčą dėl atsakovo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. L1-133, kuriame atsakovas pats panaikino skundo pirmajame reikalavime skundžiamą 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. PN7-1745 teisėtumo. Be to, iki teismui pateikdama 2015 m. vasario 5 d. patikslintą skundą, pareiškėja išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka skundė trečiajam suinteresuotam asmeniui minėtą atsakovo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. L1-133, o 2015 m. vasario 5 d. patikslinto skundo ketvirtojo reikalavimo antrąja dalimi prašė panaikinti VSDFV 2015 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (11.1)I-250, kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo atmetė L. A. skundą dėl atsakovo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. L1-13 panaikinimo. Dėl to, kad pareiškėja 2015 m. vasario 5 d. patikslintame skunde prašė panaikinti atsakovo sprendimą dėl 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. PA_SP5-82 panaikinimo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimą, priimtą tuo pačiu klausimu išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, buvo atidėtas teismo posėdis. Taigi, 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. vasario 5 d. patikslintais skundais L. A. skundė paties atsakovo panaikintą 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir inicijavo ginčą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo panaikinimo teisėtumo, kuris iš esmės nebuvo susijęs su motinystės pašalpos pareiškėjai neskyrimu (dėl motinystės pašalpos L. A. neskyrimo atsakovas priėmė 2014 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. Nr.PA_SP5-82. Tokio šalutinio ginčo inicijavimas padidino teisinių paslaugų teikimo kainą, pailgino bylos trukmę bei padidino atstovavimo teismo posėdžiuose laiką. Nors atsakovas 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą dėl motinystės pašalpos pareiškėjai skyrimo ir taip iš esmės išsprendė kilusį ginčą, tačiau tokio sprendimo priėmimas nebuvo tiesiogiai susijęs su patikslintuose skunduose reiškiamų aptartų L. A. reikalavimų patenkinimu.

Iš esmės pripažinęs pareiškėjos teisę į teismo išlaidų atlyginimą tuo aspektu, kad atsakovas tik po L. A. kreipimosi į teismą priėmė sprendimą paskirti pareiškėjai motinystės pašalpą ir taip iš esmės gera valia išsprendė kilusį ginčą, teismas apsaižvelgė į tai, kad ne visi pareiškėjos atstovės išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka rengtų skundų reikalavimai, patikslintų skundų reikalavimai bei dėl tokių reikalavimų pareiškimo padidėjęs teismo posėdžių, kuriuose pareiškėja buvo atstovaujama advokatės, skaičius nulėmė ir tiesiogiai buvo susiję su galutiniu rezultatu, dėl kurio L. A. atsisakė skundo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atliktais skaičiavimais apskaičiuotą Rekomendacijose numatytų maksimalių sumų neviršijančią 979,4 Eur (746,5 +116,45 + 116,45) pareiškėjos patirtų pirmosios instancijos teisme atlygintinų teismo išlaidų sumą sumažino iki 800 Eur. Kadangi tiesiogines materialias pasekmes pareiškėjai sukėlė būtent VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo neskirti jai motinystės pašalpos priėmimas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, L. A. turi būti priteistos ne iš VSDFV, kaip prašo pareiškėjos atstovė, bet iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus.

Remiantis administracinių teismų praktiką, teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas buvo perduotas spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

IV. Pareiškėja L. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Panevėžio 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kurioje jos prašymas dėl teismo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, buvo patenkintas iš dalies, ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo VSDFV 1 112,95 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjos nuomone, teismas turėjo pagrindą sumažinti pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas 33,55 Eur, bet ne daugiau. Pažymi, kad teismas pagrįstai rėmėsi Rekomendacijomis ir teisingai apskaičiavo jose nurodytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, tačiau netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalį bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, tik deklaravo, kad jais remiasi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad L. A. papildomu reikalavimu prašė panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pradinis 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas. Panaikinęs šį sprendimą, VSDFV Šiaulių skyrius priėmė naują sprendimą, kurį pareiškėja buvo priversta siekti panaikinti, naudodamasi visomis šio sprendimo ginčijimo procedūromis, įskaitant ir įstatyme įtvirtintas ikiteismines ginčo nagrinėjimo procedūras. L. A. siekė panaikinti visus neteisėtus atsakovo priimtus sprendimus.

Pareiškėjos nuomone, teismas, nutraukdamas bylą, neturėjo teisės vertinti, pagrįstai ar nepagrįstai L. A. iniciavo ginčą dėl visų su ja susijusių atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų. Pareiškėjos skundo patenkinimas geruoju iš esmės reiškia besąlygišką pripažinimą, kad visi jos ginčyti sprendimai buvo neteisėti, o teismo nutartyje nurodytas šalutinio ginčo iniciavimas teisėtumo ir teisingumo požiūriu buvo būtinas ir teismas šių L. A. reikalavimų neturi teisės vertinti kitaip, kadangi byla nebuvo nagrinėta iš esmės. Pareiškėjos nuomone, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad visos jos išlaidos atsirado dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nesąžiningo procesinio elgesio. Teismas neturėjo teisės vertinti, kuris iš skųstų sprendimų sukėlė L. A. tiesiogines materialines pasekmes, kadangi jas sukėlė visi ginčijami sprendimai.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pasiruošti administracinės bylos nagrinėjimui ir teisinėms konsultacijoms nebuvo būtinos 5 valandos. Atkreipia dėmesį į ginčo sudėtingumą ir pažymi, kad nuolat buvo būtina sekti teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, analizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus ir doktriną, analizuoti bei vertinti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros procesą, teisės aktų projektų rengimo bei keitimo priežastis, kad būtų galima įvertinti reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo Šiaulių skyrius prašo L. A. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo tas pačias aplinkybes dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ne dėl jo kaltės ir vadovavimosi tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, kurios buvo nurodytos atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo. Pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į suformuluotą praktiką bei įvertinęs pateiktus įrodymus ir atsakovo argumentus dėl apeliantės patirtų teismo išlaidų apskaičiavimo bei kitus kriterijus, priėmė teisingą ir motyvuotą nutartį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių buvo pastirtos teismo išlaidos, išsamiai detalizavo visus apeliantės atliktus veiksmus. Pati L. A. atskirajame skunde pripažino, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti teismo išlaidas, tačiau ji nesutinka su priteistu teismo išlaidų dydžiu, o tai rodo, kad pareiškėja nepagrįstai uždarbiauja ir piktnaudžiauja savo padėtimi. Atkreipia dėmesį, kad byla buvo nesudėtinga, nereikėjo specialių teisinių žinių, todėl didelio kiekio konsultacijų teikimas yra suprantamas kaip noras nepagrįstai užsidirbti iš kitos šalies.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo L. A. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo. VSDFV nuomone, teismas, įvertinęs prie prašymo pridėtuose dokumentuose esančią informaciją, atsižvelgęs į bylos pobūdį ir sudėtingumą, vadovaudamasis Rekomendacijų ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, pagrįstai priteisė pareiškėjai 800 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pagrįstai sumažino priteistinų teismo išlaidų sumą. Pažymi, kad priimdamas ginčijamus sprendimus, trečiasis suinteresuotas asmuo vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, kurie dar nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, L. A. prašomos priteisti teismo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, eigą bei rezultatą, yra neproporcingai didelės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 nauja redakcija išdėstytos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovui geruoju patenkinus pareiškėjos L. A. skundą, pareiškėja įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaidų atlyginimą.

Nustatyta, kad pareiškėją L. A. atstovavo advokatė J. G., kurios įgaliojimus patvirtina išrašas iš 2014 m. spalio 13 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 14/124 (I t., b. l. 49). Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2016 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AJG16124042 1 996,5 Eur sumai (II t., b. l. 47). 2016 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 844252 patvirtina, kad L. A. advokatei J. G. sumokėjo 1 996,5 Eur (II t., b. l. 46), taigi ji atstovei už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad už advokatės suteiktas paslaugas buvo sumokėta vėliau, neturi reikšmės, kadangi teismui pateikta 2014 m. spalio 13 d. teisinių paslaugų sutartis Nr.14/124, kurios numeris įrašytas ir į pinigų priėmimo kvitą, neleidžia abejoti, jog 1 996,5 Eur suma buvo sumokėti už įgaliotos atstovės nagrinėjamoje byloje suteiktas paslaugas.

Nustatyta, kad pareiškėjos atstovė suteikė jai šias teisines paslaugas: atstovavo L. A. teismo posėdžiuose, rengė pareiškimus dėl skundo pagrindo ir dalyko patikslinimo bei skundus ir prašymą atnaujinti terminą atsakovui, rengėsi teismo posėdžiams, teikė konsultacijas bei parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Suteiktas paslaugas advokatė J. G. įvertino 1 996,5 Eur suma.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies ir jai iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus priteisė 800 Eur teismo išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti. L. A. su tokia teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad jai iš VSDFV turi būti priteista 1 112,95 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo. Kadangi dalis teisinių paslaugų L. A. buvo suteiktos galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijomis, o kita dalis – galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms Rekomendacijoms, sprendžiant klausimą dėl teismo išlaidų pareiškėjui atlyginimo, turi būti remiamasi abiem Rekomendacijų redakcijomis.

Nustatyta, kad pareiškėjos atstovė L. A. vardu parengė 2014 m. gruodžio 8 d. pareiškimą dėl skundo pagrindo ir dalyko patikslinimo (I t., b. l. 86–90) bei 2015 m. vasario 5 d. pareiškimą dėl skundo pagrindo ir dalyko patikslinimo (I t., b. l. 122–127). Rengiant šiuos dokumentus, galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos. Pagal šios redakcijos Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pareiškėjai teikiant 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. vasario 5 d. pareiškimus dėl skundo pagrindo ir dalyko patikslinimo, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972, nuo 2014 m. spalio 1 d. nustatęs 1035 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. 300 Eur) MMA. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Išnagrinėta byla vertintina kaip vidutiniškai sudėtinga, pareiškimams dėl skundo patikslinimo parengti nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, todėl pripažįstama, kad už šių pareiškimų, kurie laikytini skundo parengimo sudėtine dalimi, surašymą pareiškėjai priteistina suma turėjo būti apskaičiuota mažinant koeficientą iki 1,5 MMA, t. y. iki 450 Eur. Pagal tos pačios redakcijos Rekomendacijų 8.1 punktą, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu byla toliau nagrinėjama teisme, maksimaliai priteistina 0,35 MMA. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos patirtos atstovavimo išlaidos dėl skundų ir prašymo dėl termino atnaujinimo VSDFV rašymo gali būti įvertintos 100 Eur suma.

Nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vyko trys teismo posėdžiai, kuriose L. A. atstovavo advokatė J. G.: 2014 m. gruodžio 8 d. (teismo posėdis truko nuo 13.39 val. iki 14.14 val., iš viso 35 min.; I t., b. l. 95–97), 2015 m. vasario 5 d. (teismo posėdis truko nuo 14.21 val. iki 14.45 val., iš viso 24 min.; I t., b. l. 140–142) ir 2015 m. balandžio 2 d. (teismo posėdis truko nuo 9.06 val. iki 10.25 val., iš viso 1 val. 19 min.; I t., b. l. 167–170). Pirmieji du teismo posėdžiai vyko galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos. Pagal šios Rekomendacijų reakcijos 8.18 punktą, už vieną atstovavimo valandą teisme maksimaliai priteistina 0,15 MMA. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamos. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, o 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. vasario 5 d. teismo posėdžiai iš viso truko 59 min., todėl jų laikas, atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, prilyginamas vienai valandai.

Taigi, už vienos valandos teismo posėdžius, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, pareiškėjai gali būti priteisiama pagrįsta 45 Eur suma. 2015 m. balandžio 2 d. teismo posėdis, trukęs 1.19 val., vyko galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintai Rekomendacijų reakcijai. Pagal šios Rekomendacijų redakcijos 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Šios Rekomendacijų redakcijos 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. 2014 m. IV ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 714,5 Eur., todėl už vienos valandos trukmei prilygintame 2015 m. balandžio 2 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjos atstovavimą jai gali būti priteisiama pagrįsta 71,45 Eur suma.

Klientės konsultavimas bei pasiruošimas teismo posėdžiams, teisėjų kolegijos nuomone, objektyviai galėjo trukti 2 valandas: po vieną valandą galiojant abiems Rekomendacijų redakcijoms, todėl atsižvelgiant į jau aptartas Rekomendacijų nuostatas, L. A. už nurodytų teisinių paslaugų suteikimą taip pat gali būti atlyginama 116,45 Eur pagrįstų teismo išlaidų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai už visas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovės suteiktas teisines paslaugas gali būti atlyginta teisinga ir pagrįsta 782,9 (450 + 100 + 116,45 + 116,45) Eur suma. Kadangi nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismo priteistos teismo išlaidų sumos dydžio neginčijo bei vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaidų dydis nemažinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kadangi tiesiogines materialias pasekmes L. A. sukėlė būtent VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo neskirti jai motinystės pašalpos priėmimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas L. A. priteisė iš atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai 850 Eur sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis administracinių teismų suformuota praktika, šių išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė ir perdavė jį spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Atsiliepimą į atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą L. A. teismui pateikė 2015 m. birželio 5 d. (I t., b. l. 188–191), t. y. galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintai Rekomendacijų reakcijai. Šios Rekomendacijų redakcijos 8.11 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą maksimaliai priteistina 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Kaip jau minėta, Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2014 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 714,5 Eur. Atsižvelgiant į administracinės bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai turi būti atlyginta pagrįstų 400 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ((1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 3 ir 6 dalimis, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjai L. A. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas