2017-11-09 Nr. AB-20689-3-61-3-02026-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2171-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02026-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Kameros buvo nuolat perpildytos, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti tik maža sienele, todėl kameroje sklisdavo nemalonus kvapas. Kamerose buvo drėgna, veisėsi tarakonai, langai nevalomi, todėl nuolat buvo tamsu. Kamerose įrengtos tik dvi kėdės, o kalinamųjų būdavo 3–4 asmenys, todėl tekdavo valgyti atsistojus. Kamerose įrengtas per ryškus dirbtinis apšvietimas, nuo kurio skaudėdavo galvą, o jungiklių kamerose nebuvo, todėl išjungti šviesos pareiškėjas neturėjo galimybės. Kamerose nebuvo šilto vandens, o nusiprausti po dušu pareiškėjas buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę 15 min. Pareiškėjas teigia, jog į lauką pasivaikščioti jis buvo vedamas tik vienai valandai per parą, o tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, nerimą, sutriko pareiškėjo miegas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, jog Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

5. Teigė, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jiems išduodamas visas švaros palaikymui reikalingas inventorius. Lukiškių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiūra. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

6. Rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsniu ir nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų. Tualetas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o toks jo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visose kamerose yra tiekiamas šaltas vanduo, o karšto vandens tiekimas į kameras teisės aktais nėra numatytas. Kamerose langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena.

7. Nurodė, kad tai, jog pareiškėjas į dušą yra vedamas vieną kartą per savaitę 15 min., neprieštarauja jokiems teisės aktams. Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.

8. Prašė priteisti 3,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų, darant dokumentų kopijas, atlyginimą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Netenkino Lukiškių TI-K prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtu.

10. Teismas atsižvelgė į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktą, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

11. Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų apie kamerų plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, teismas nustatė, kad bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (t. y. nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d.) – iš viso 158 dienas, 42 dienas ir vieną dieną pusę dienos vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusią laikotarpio dalį – 114 dienas ir vieną dieną pusę dienos vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra pagrįstos.

12. Spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimo pažeidimais, pagrįstumo, teismas atsižvelgė į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą ir į 2010 m. balandžio 11 d. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkto nuostatas. Įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, kad visi sanitariniai mazgai atskirti 1,5 m sienele, o pareiškėjas šio fakto neginčijo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu jokių pažeidimų dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo gyvenamosios patalpos nenustatė, teismas pripažino, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros patalpos įrengti nėra galimybių. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, todėl atsižvelgęs į tai, jog duomenų apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) byloje nėra, pripažino, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

13. Spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog kamerose buvo drėgna, veisėsi tarakonai, langai nevalomi, nuolat buvo tamsu, o dirbtinis apšvietimas per ryškus, pagrįstumo, teismas atsižvelgė į HN 76:2010 24 punktą. Konstatavo, kad natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka higienos normos reikalavimus. Iš bylos medžiagos nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui būnant konkrečioje kameroje Visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atlikti, tačiau šiuo laikotarpiu atliktų patikrinimų metu kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose tam tikrais atvejais užfiksuota, kad nuo kamerų sienų ir lubų yra nusilupę dažai, yra pelėsio požymių, užfiksuoti apšvietos ir drėgmės pažeidimai. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į administraciją, nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu jam kalint konkrečioje kameroje buvo neužtikrinti apšvietimo bei drėgmės kiekio reikalavimai, tačiau atsižvelgęs į patikrinimų metų nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog tam tikrais atvejais kameros galimai atitiko ne visus higienos normų reikalavimus. Iš bylos medžiagos nustatęs, kad Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio 2 d. yra sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, teismas nesutiko su pareiškėju, jog kamerose buvo tarakonų.

14. Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su naudojimusi dušu ir karšto vandens tiekimu į kameras, atsižvelgęs į HN 76:2010 68 punktą, teismas padarė išvadą, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės taip pat nebuvo pažeistos.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo išvedimu pasivaikščioti 1 valandą per parą, teismas vadovavosi SVĮ 29 straipsnio 1 dalimi, ir sprendė, kad šiuo atžvilgiu pažeidimas nėra nustatytas.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl kėdžių kameroje trūkumo pagrįstumą, sutiko su pareiškėju, jog dėl kamerų perpildymo kameroje esančių dviejų kėdžių kalinamiems asmenims galėjo neužtekti, todėl šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai, tačiau pažymėjo, jog kalinamiesiems yra galimybė valgyti atsisėdus ant lovų.

17. Taigi teismas, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 1 000 Eur.

18. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtu. Įvertinęs aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemą, konstatavo, jog Lukiškių TI-K išlaidų už kopijų parengimą nepatyrė, todėl Lukiškių TI-K prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetė.

III. 19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Lukiškių TI-K nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

21. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

22. Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateiktų duomenų dėl kameros ploto normos vienam asmeniui negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi asmenų kamerose kaita labai didelė, dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius (o kartu ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas) kameroje kinta keletą kartų. Dėl šių priežasčių negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kameroje kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusio, galimai mažesnio kameros ploto nereikėtų vertinti kaip tęstinio ir intensyvaus pažeidimo dėl kurio pareiškėjas galėtų patirti neturtinę žalą.

23. Pažymi, kad Lukiškių TI-K maksimalus leistinas laikomų asmenų skaičius yra nuolat viršijamas, o Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

24. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, sprendžiant atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Atkreipia dėmesį į ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį ir į LVAT praktiką bylose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS' -34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS',75-233/2009, 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-292/2009 ). Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Ruošiant dokumentinę medžiagą ir formuojant administracinę bylą pagal pareiškėjo gautą skundą, Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, dokumentai įstaigoje nėra kaupiami (laikomi) skaitmenine forma, todėl atsakovas Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, todėl prašo jas priteisti iš pareiškėjo.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas D. S. prašo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų atlyginimo. Pareiškėjas periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo t. y. nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d

29. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog šiuo atveju nebuvo nustatyti valdžios institucijos neteisėti veiksmai, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga.

31. Byloje, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus. Minėto fakto iš esmės neneigia ir atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde. Kadangi nustatyta, jog Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 158 dienas, iš kurių 114 dienų ir vieną dieną pusę dienos pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais vienam asmeniui nustatytą minimalų kameros plotą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus, neužtikrinant pareiškėjui pagal teisės aktus numatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto.

32. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog tam tikrais atvejais kameros galimai atitiko ne visus higienos normų reikalavimus, atsakovas nepateikė duomenų, kad pilnai užtikrino pareiškėjo privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, todėl konstatavo, pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Taip pat pareiškėjo argumentą dėl kėdžių trūkumo kamerose vertino jo naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, pagrįstai vertinti pareiškėjo naudai.

33. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis pagrįstai įvertintas 1 000 Eur.

34. Pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 punktu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 3,54 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Pažymėtina, kad įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimo teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas įrodymus į bylą pateikė ne pareiškėjo prašymu, o vykdydamas teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Dėl pirmiau nurodytų motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė