43bc15ee-e200-45da-9a73-638581a9015f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-483/2016                    Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00407-2014-0                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.3.; 1.2.19.4.2.; 1.2.29.1.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.5.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,gynėjams advokatams Vincui Pacevičiui, Aleksandr Palamarčuk,nuteistajam R.

S. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. S. ir Ž. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.Pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį jam paskirta 30 MGL dydžio, tai yra, 1129,80 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL dydžio, tai yra, 3766 eurų bauda, o pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta 150 MGL dydžio, tai yra, 5649 eurų bauda.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir Å¡i subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo bÅ«du subendrinta su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį ir tokiu bÅ«du paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL dydžio, tai yra, 5649 eurų, bauda.Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, R.

S. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, iš R. S. konfiskuoti 5,79 eurai, gauti iš nusikalstamos veikos.              Ž. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį jam paskirta 100 MGL dydžio, tai yra, 3766 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta 150 MGL dydžio, tai yra, 5649 eurų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir tokiu būdu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL dydžio, tai yra, 5649 eurų bauda. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, Ž. B. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė ir atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalyje, iÅ¡teisintas R. L. , jo apeliacinis skundas negautas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. S. nuteistas už tai, jog bÅ«damas valstybės tarnautoju už teisėtÄ veikimÄ priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, vykdant įgaliojimus. Jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių (duomenys neskelbtini) bÅ«rio patruliu, bÅ«damas valstybės tarnautoju, 2013 metų gruodžio 15 d. vykdydamas tarnybines pareigas apie 15.14 val. kelyje Kybartai - VilkaviÅ¡kis - Marijampolė, Kybartuose sustabdė E. J. vairuojamÄ automobilį VW Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris virÅ¡ijo leistinÄ greitį važiuodamas 101 km/h, E. J. nurodęs, kad dėl virÅ¡yto leistino greičio jam gresia atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, kurio sankcijoje yra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau gali pritaikyti 2 km/h paklaidÄ ir jam suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 124 straipsnio 5 dalį, veikiant teisėtai, suraÅ¡ius E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 5 dalį, savo naudai priėmė iÅ¡ E. J. 20 litų kyšį, tai yra, padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalyje.Tais pačiais nusikalstamais veiksmais, juos padarius veikiant bendrininkų grupėje su R.

S. , buvo kaltinamas ir tarnybines pareigas atlikęs kelių patrulis R. L. , tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių, jog jis dalyvavo padarant tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra, ir todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį R. L. iÅ¡teisintas.Taip pat R. S. ir Ž. B. nuteisti už tai, jog bÅ«dami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekiant naudos kitam piliečiui, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, ir tuo tikslu suklastojo tikrÄ dokumentÄ .

BÅ«tent, dirbdami (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių (duomenys neskelbtini) bÅ«rio patruliais, bÅ«dami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, abu kaltinamieji, 2013 m. gruodžio 17 d. vykdant tarnybines pareigas, apie 20.00 val. kelyje Kybartai - VilkaviÅ¡kis - Marijampolė, netoli Maldėnų kaimo, VilkaviÅ¡kio rajone, sustabdžius Rusijos Federacijos piliečio V. V. vairuojamÄ automobilį, kuris virÅ¡ijo leistinÄ greitį važiuodamas 116 km/h, ir nustačius, kad V.

V. turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ dėl leistino greičio virÅ¡ijimo, siekiant V. V. padėti iÅ¡vengti administracinės atsakomybės - gresiančios nuo vieno Å¡imto iki trijų Å¡imtų litų baudos už padarytÄ nusižengimÄ , tai yra asmeninės naudos V. V. , pasiÅ«lė jam ( V. V. ) suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ kito asmens vardu ir Å¡iam (V. V. ) sutikus, tuo pačiu laiku R. S. bendrininkui Ž. B. nurodė iÅ¡galvoto Lenkijos piliečio asmens pavardę – G. bei kitus duomenis reikiamus administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui, o Ž.

B. administracinio teisės pažeidimo protokole suraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013 m. gruodžio 17 d. asmuo P. G. kelyje Marijampolė - Kybartai - Kaliningradas vairavo automobilį ir virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį, važiavo 116 km/h greičiu, bei pasiraÅ¡ius iÅ¡galvoto asmens paraÅ¡u, ir taip melagingai patvirtinus, neva P. G. padarė administracinio teisės pažeidimo numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, nors realiai 2013 m. gruodžio 17 d. šį administracinį teisės pažeidimÄ padarė Rusijos Federacijos pilietis V.

V. , tokiu bÅ«du veikdami bendrininkų grupėje abu kaltinamieji prieÅ¡ingai tarnybos interesams piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės naudos V. V. , suklastojo dokumentÄ , tuo tyčia grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 punkte, 3 punkte, 4 punkte, 5 punkte, 6 punkte nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų", „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams", „tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis”, „laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba", taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „bÅ«ti pareigingam, principingam, reikliam", akivaizdžiai demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu bÅ«du diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumÄ , vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , atskleidimÄ bei tyrimÄ , autoritetÄ , iÅ¡kreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė policijos įstaiga, o tuo pačiu ir Lietuvos valstybė.

Å iais veiksmais jie padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos sudėties, dėl jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįstos.R.

S. apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizavo ir neaptarė R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, taip pat kitų kaltinamųjų parodymų. Pažymėtina, kad R. S. savo kaltės dėl nedidelės vertės kyšio priėmimo iš E. J. nepripažino, jokios kalbos su E. J. apie tai nebuvo. Tai, kad R. S. netgi ir neprovokavo bei nereikalavo iš E. J. duoti jam nedidelės vertės kyšį, pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltintojas R. S. kaltės pagrindiniu įrodymu laikė garso įraÅ¡us ir pagal juos sudarytas stenogramas, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, visiÅ¡kai neaptarė, neanalizavo ir nemotyvavo garso įrašų ir pagal juos sudarytų stenogramų teksto atitikmens. Akivaizdu, kad garso įrašų turinys ir pagal juos sudarytų stenogramų tekstas iÅ¡ esmės skiriasi, t.y. stenogramų tekstas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų yra „pritemptas" ir „interpretuotas" tik kaltinimo naudai.

Stenogramų tekstas ir turinys tik patvirtina, kad R. S. vykdydamas įgaliojimus elgėsi principingai, ko pasekoje E. J. surašė ATP protokolÄ . Akcentuotina, kad stenogramų turinio visiÅ¡kÄ neinformatyvumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį R. L. atžvilgiu. Tai suponuoja vienintelę iÅ¡vadÄ , kad R. S. kaltė garso įrašų ir stenogramų turinio pagrindu negalėjo bÅ«ti grindžiama. Ta aplinkybė, kad jis pritaikė 2 km/h paklaidÄ E. J. atžvilgiu, taip pat jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinama kaip priežastis priimti kyšį, kadangi, kaip parodė ir liudytojas G.

N. , radaro paklaida, tai yra automatiÅ¡kai nustatyta riba, kuri vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinama pažeidėjo naudai. Tai tik patvirtina, kad R. S. neturėjo net menkiausio pagrindo gauti ir priimti kyšį, kadangi aptariamoje situacijoje jis elgėsi pagal visus įstatymus ir jo veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, ir E. J. , kaip pažeidėjui, nepadarė jokių, net menkiausių nuolaidų ar iÅ¡lygų, t.y. E. J. administracinė atsakomybė už jo padarytÄ KET pažeidimÄ nė kiek nepalengvėjo, tuo labiau jis jos neiÅ¡vengė.

Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neaptarė, neanalizavo ir nemotyvavo, apsiribodamas deklaratyviu teiginiu, kad R. S. kaltė įrodyta ir garso įrašais (stenogramomis).Apelianto skunde taip pat pažymima, jog teismo posėdžio metu apklaustas E. J. parodė, kad iš esmės bendravo su vienu pareigūnu, lauke, prie tarnybinio autombilio, kuriam ir davė 20 litų kyšį, tačiau jis negalėjo tiksliai nurodyti, su kuriuo policijos pareigūnu bendravo. Jam nė vienas iš pareigūnų nenurodė jokios sumos.

Parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu E. J. atpažino R. S. ir nurodė, kad tai policijos pareigÅ«nas, kuris iÅ¡ bendrų veido bruožų tik „panaÅ¡us" į tÄ policijos pareigÅ«nÄ , kuriam E. J. davė 20 litų kyšį. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas E. J. parodė, kad neva R. S. padavė 20 litų, kuriuos buvo pasiruošęs ir sulankstęs laikė rankos delne, tačiau 2014 m. gegužės 6 d. apklausiamas Marijampolės apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ E. J. parodė, kad 20 litų iÅ¡sitraukė iÅ¡ kiÅ¡enės. Taigi, tokie E. J. parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais, objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kuriais grindžiama R.

S. kaltė. Kad jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalyje, patvirtina ir E. J. parodymai, kad jam pasiÅ«lius policijos pareigÅ«nams, „susitarti", jie ryžtingai atsakė, kad „negalima, nes viskas įraÅ¡yta". Taip pat E. J. skubotas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neiÅ¡nagrinėjus baudžiamosios bylos, kurioje R. S. pateikti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį, ir dar nesant įrodytai jo kaltei, negali bÅ«ti vertinamas kaip neginčijamas ir tiesioginis jo kaltės įrodymas.

Kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad R. S. priėmė iÅ¡ E. J. 20 litų kyšį, byloje nėra. Toks faktas nėra užfiksuotas, kyÅ¡io dalykas - 20 litų neiÅ¡imti ir neiÅ¡tirti, E. J. už jo padarytÄ KET pažeidimÄ suraÅ¡ytas ATP protokolas, paskirta nuobauda ir ji įsiteisėjusi.R. S. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog jo veika atitinka baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo „veiksmais buvo siekiama asmeninės naudos kitam asmeniui".

IÅ¡ byloje esančių duomenų neginčijamai nustatyta, kad R. S. nei V. V. , nei P. G. nepažinojo, juos matė pirmÄ kartÄ , taigi nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai daryti, kad jis neva siekė naudos minėtiems asmenims. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad R. S. iÅ¡ V. V. ar P. G. bÅ«tų siekęs turtinės ar kitokios asmeninės neturtinės naudos. Atvirkščiai, neginčijamai nustatyta, kad jokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos jis nesiekė ir negavo, tam neturėjo jokio pagrindo bei motyvo.

Nei vienas iš paminėtų liudytojų nenustatytas ir neapklaustas, taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. S. siekė asmeninės naudos kitam asmeniui, yra visiškai nemotyvuota, deklaratyvi, todėl teisiškai nepagrįsta ir neteisinga.Be to, R. S. teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Jo parodymus patvirtina Ž. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai.

IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad R. S. klastojo dokumentÄ - ATP protokolÄ , liepė tÄ daryti savo kolegai Ž. B. ar pasirašė minėtame protokole, nėra. Pirmosios instancijos teismas R. S. kaltę grindė garso įrašų ir pagal juos sudarytų stenogramų tekstu, tačiau teismas visiÅ¡kai neaptarė, neanalizavo ir nemotyvavo garso įraÅ¡uose užfiksuotų pokalbių ir pagal juos sudarytų stenogramų teksto atitikmens.Pirmosios instancijos teismas nenustatė apelianto veiksmuose asmeninės ar kitokios naudos siekio, o tai eliminuoja bet kokiÄ galimybę logiÅ¡kai iÅ¡vadai padaryti, dėl ko jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas privalėjo nustatyti tokias aplinkybes, nes tik jų pagrindu bÅ«tų galima spręsti ir apie didelės žalos padarymÄ Lietuvos valstybei ir policijos įstaigai, kas yra bÅ«tina sÄ lyga baudžiamajai atsakomybei, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį, kilti. Konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje taip ir liko neatskleisti R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai, teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai neiÅ¡analizavo.Nuteistasis Ž.

B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, įvertinus byloje esančius įrodymus darytina iÅ¡vada, kad teismas visiÅ¡kai netyrė jį teisinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas asmuo, kuriam buvo suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir kuris sumokėjo paskirtÄ baudÄ , t. y.

Lenkijos pilietis G. bei su juo automobilyje važiavęs kartu su kitais asmenimis Rusijos pilietis V., taip pat nebuvo apklausti ir kiti automobiliu vykę asmenys. Laikytina, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių įvykio aplinkybių, o apkaltinamÄ jį nuosprendį Ž. B. atžvilgiu priėmė vadovaudamasis vien kaltinimo suformuota versija. Jokių kitų liudytojų, kurie matė šį įvykį byloje nėra, todėl laikytina neįrodytu, kad Ž. B. bÅ«tų surašęs protokolÄ ne tam asmeniui, kuris padarė pažeidimÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje teisėje yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, t. y. visos abejonės turi bÅ«ti priskiriamos kaltinamojo naudai, esant tokiai situacijai, Ž. B. turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį.Taip pat Ž. B. skunde nurodyta, jog jo kaltė yra grindžiama slapto sekimo protokolu, faktu, kad buvo iÅ¡duotas greičio matuoklis, tačiau jis ir pats neneigia fakto, kad tÄ dienÄ vykdė tarnybÄ su R. S. , bet Å¡ios aplinkybės jo kaltės nei patvirtina nei paneigia.

Jis neneigia fakto, kad keletÄ kartų vykdė duomenų apie V. V. peržiÅ«rÄ Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke, tačiau teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad jis iÅ¡ pradžių galvojo, jog Å¡is asmuo padarė pažeidimÄ , todėl jo duomenis ir tikrino, tik vėliau jį R. S. informavo, kad pažeidimÄ padarė ne Rusijos pilietis V., o Lenkijos pilietis G., todėl ir buvo suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pastarajam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo kritiÅ¡kai vertinti užfiksuotus pokalbius tarp Ž. B. ir R. S. - Å¡io garso įraÅ¡o neįmanoma iÅ¡klausyti, jis yra nekokybiÅ¡kas, jame iÅ¡Å¡ifruotos frazės iÅ¡ esmės neatitinka ekspertų iÅ¡vados.Apelianto teigimu, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnį, 276 straipsnio 4 dalį, 301 straipsnį, nes selektyviai vertino įrodymus, nesiėmė priemonių prieÅ¡taravimams tarp įrodymų paÅ¡alinti, vertino įrodymus ne kaip visumÄ , o kiekvienÄ atskirai.

Jokios asmeninės naudos sau ar kitiems asmenims Ž. B. nesiekė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad Ž. B. padarė nusikaltimus, todėl teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jo kaltės. Teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad pastarasis visiÅ¡kai ignoravo Ž. B. teisinančius įrodymus, jų visiÅ¡kai netyrė, tuo grubiai pažeisdamas rungtyniÅ¡kumo principÄ , įtvirtintÄ baudžiamojoje teisėje. Be to, teismas Ž.

B. paskyrė nepagrįstai didelę piniginę baudÄ , visiÅ¡kai nevertino jo turtinės padėties.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų R. S. ir Ž. B. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo Ž. B. gynėjas taip pat prašė jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistųjų R. S. ir Ž. B. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, nurodo, kad byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija Kauno apygardos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , abejoja teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Kitas apeliantas – Ž. B. – savo apeliaciniame skunde taip pat iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis, nurodo, kad nebuvo atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, nepagrįstai jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, paskyrė nepagrįstai didelę piniginę baudÄ .Ä®rodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.Nuteistasis R. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuteisdamas jį pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį visiškai neaptarė jo paties ir kitų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotų parodymų, neanalizavo bylos medžiagoje esančių garso įrašų ir pagal juos sudarytų stenogramų atitikmens, be pagrindo liudytojo E. J. parodymus laikė patikimais, objektyviais ir neginčijamai įrodančiais R.

S. kaltę.Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjusiam ar susitarusiam priimti arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti, arba priėmusiam mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai - 1) pažadas priimti kyšį, 2) susitarimas jį priimti, 3) reikalavimas jį duoti, 4) provokavimas duoti kyšį, 5) kyÅ¡io priėmimas – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡ių veikų.

KyÅ¡ininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo momento.R. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, jog bÅ«damas valstybės tarnautoju už teisėtÄ veikimÄ iÅ¡ E. J. priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, vykdydamas įgaliojimus. Nuosprendyje R. S. kaltė dėl kyÅ¡ininkavimo iÅ¡ Kelių eismo taisykles pažeidusio E. J. iÅ¡ esmės grindžiama tik liudytojo E. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje, jo motinos N. J. teismo posėdyje duotais parodymais, kuriais ji patvirtino, jog sÅ«nus jai papasakojo apie tai, kad 2013 gruodžio 15 d. jį sustabdžiusiems kelių policijos pareigÅ«nams davė 20 litų kyšį už tai, jog Å¡ie pritaikytų 2 kilometrų paklaidÄ .

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog iÅ¡ dalies liudytojo E. J. nurodytas aplinkybes atspindi ir garso įraÅ¡ai, kurie buvo užfiksuoti vykdant tarnybinio automobilio Å koda Oktavia Nr (duomenys neskelbtini) slaptÄ sekimÄ 2013 m. gruodžio 15 d., ir kuriuose girdėti, kaip E. J. nurodomas padarytas pažeidimas – greičio virÅ¡ijimas, galima atsakomybė, kaip E. J. praÅ¡o susitarti (iÅ¡trinti atmintį ar sumažinti), kaip policijos pareigÅ«nai kalba apie paklaidos – 2 km/h taikymÄ .

Be to, E. J. versijÄ patvirtina ir R. S. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys apie greičio virÅ¡ijimÄ ir taikytÄ paklaidÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aptartos aplinkybės patvirtina, jog R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalyje. 2014 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimu E. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Asmens, ikiteisminio tyrimo metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , parodymai turėtų bÅ«ti vertinami pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiÅ¡kumo ir objektyvumo vertinimui turi bÅ«ti skiriamas ypatingas dėmesys. E. J. nėra neÅ¡aliÅ¡kas liudytojas Å¡ioje byloje, nes jo atžvilgiu nuteistasis R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , be to, kaip minėta, jo atžvilgiu buvo pritaikytas specialus baudžiamosios teisės institutas – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Toks aptartas proceso dalyvio padėties specifiÅ¡kumas įpareigoja teismÄ jo parodymų patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę vertinti atsižvelgiant į jų turinio nuoseklumÄ , atitikimÄ kitiems savarankiÅ¡kiems įrodymų Å¡altiniams.Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojas E. J. parodė, jog 2013 metų pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jis savo automobiliu „VW Passat“ važiavo per Kybartų miestelį ir jį už greičio virÅ¡ijimÄ sustabdė kelių policininkai.

Prie jo priėjęs vienas iÅ¡ pareigÅ«nų parodė greičio matavimo prietaisÄ ir jis suprato, kad leistinÄ 50 km/h greitį virÅ¡ijo daugiau kaip 90 km/h, tai buvo mažesnio Å«gio pareigÅ«nas ir liudytojas nurodė R. S. . Å is pareigÅ«nas nurodė, kad gresia didelė bauda, teisių atėmimas ir tuomet, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, E. J. pareigÅ«no prašė susitarti, pasiÅ«lė kyšį. PareigÅ«nas pasakė, kad susitarti neiÅ¡eis, nes viskas yra įraÅ¡yta į matuoklį. Po to E. J. sustabdęs pareigÅ«nas nuėjo į tarnybinį automobilį, o jis atsistojo Å¡alia Å¡io automobilio.

Jį sustabdęs pareigÅ«nas paminėjo, kad bÅ«tų galima pritaikyti greičio paklaidÄ , tai paminėjo keletÄ kartų ir iÅ¡ tokio bendravimo E. J. suprato, kad už tai kažko norima. Po to, kai surašė protokolÄ , kurį jis perskaitė ir pasirašė, jau bÅ«nant prie tarnybinio automobilio bagažinės, už pritaikytÄ paklaidÄ tam pačiam jį sustabdžiusiam pareigÅ«nui jis padavė tiesiai į rankÄ 20 litų kupiÅ«rÄ , o tada sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas R.

S. parodė, kad 2013 m. gruodžio 15 d. kartu su kolega kelių policijos patruliu R. L. budėdamas kelyje Kybartai-VilkaviÅ¡kis, gyvenvietėje jis sustabdė E. J. vairuojamÄ automobilį, kuris virÅ¡ijo leistinÄ greitį, važiuodamas 101 km/h greičiu, kai leistinas toje vietoje greitis buvo 50 km/h. Atsivedęs kelių eismo taisyklių pažeidėjÄ prie tarnybinio automobilio, jis pasitarė su kolega ir pagal savo įgaliojimus pritaikęs 2 km/h paklaidÄ , surašė administracinį teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame nurodė, kad pažeidėjas greitį virÅ¡ijo, bet važiavo mažesniu negu 100 km/h greičiu.

Jis pats E. J. duoti kyšį neprovokavo ir 20 litų iÅ¡ jo nepriėmė. Tokios pozicijos R. S. nuosekliai laikėsi viso baudžiamojo proceso metu.Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje iÅ¡samiai R. S. teismo posėdyje duotų parodymų nevertino, o E. J. parodymų patikimumÄ grindė kartu su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. balandžio 12 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-2635 (15) pateiktomis R. S. , R. L. ir E. J. pokalbio stenogramomis (4 t., b.l. 117-141). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, stenogramoje užfiksuotas pokalbio turinys neatskleidžia ir nepatvirtina kyÅ¡io davimo ar priėmimo fakto.

Iš garso įrašų negalima daryti patikimos išvados, kad R. S. priėmė pinigus iš Kelių eismo taisykles pažeidusio E. J. , o šis perdavė juos, kaip kad nurodoma apkaltinamajame nuosprendyje. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad pateikti garso įrašai yra ištisiniai, be trynimo požymių, nesumontuoti, tačiau iš stenogramos matyti, jog jie nėra kokybiški, juose girdimi įvairūs pašaliniai garsai, vietomis neįmanoma dešifruoti atkirų asmenų pasakytų žodžių, frazių ir sakinių.

Stenogramoje nurodyta, kaip R. S. su R. L. tariasi dėl techninių protokolo pildymo detalių, greičio paklaidos pritaikymo, apie paklaidos pritaikymÄ informuoja E. J. , iÅ¡aiÅ¡kina jam, kokia atsakomybė gresia už jo padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Remiantis stenogramos turiniu, E. J. iÅ¡ tiesų bandė susitarti su policijos pareigÅ«nais, vartodamas frazes „gal susitartume?“ (4 t., b.l. 131), „pamažinkit“ (4 t., b.l. 132), „sumažinkit kažkaip ant Å¡venčių“ (4 t., b.l. 134), „gal galima iÅ¡trint kažkaip atmintį, ar ne?“ (4 t., b.l. 135), tačiau R.

S. E. J. nežadėjo atlikti teisėtų veiksmų, jei jam bus duodamas kyÅ¡is, nepateikė kokių nors užuominų apie galimÄ atsilyginimÄ . Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole, kurį E. J. surašė R. S. (1 t., b.l. 51-52), pateikti duomenys, prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nei patvirtina, nei paneigia teismo posėdžio metu E. J. pateiktÄ versijÄ apie R. S. priimtÄ kyšį, Å¡ių duomenų patikimumo neginčija ir pats nuteistasis R. S. . Administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo faktas įrodo, jog R.

S. vykdė savo tarnybines pareigas, kaip kad jis nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir savo apeliaciniame skunde.Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs E. J. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad aptartų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl jie nelaikytini neabejotinais, pakankamais ir vien tik jais remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus tiek atski­rai, tiek jų visumÄ , negalima padaryti ne prielaidomis pagrįstos iÅ¡vados, kad R. S. veikoje yra nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – mažesnės negu 1 MGL vertės kyÅ¡io priėmimas. Byloje nėra įrodyta, kad R. S. bÅ«damas valstybės tarnautoju už teisėtÄ veikimÄ iÅ¡ E. J. priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, vykdydamas įgaliojimus, todėl pirmosios instancijos teismo nuos­prendis Å¡ioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, R.

S. iÅ¡teisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­Å¾en­gimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktas).Apeliantas R. S. ir kitas apeliantas Ž. B. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį už tai, jog bÅ«dami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekiant naudos kitam piliečiui, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, ir tuo tikslu suklastojo tikrÄ dokumentÄ .

Nuosprendyje nurodyta, kad naudos kitam asmeniui siekimas pasireiÅ¡kė tuo, jog R. S. ir Ž. B. neteisėtais veiksmais siekė V. V. padėti iÅ¡vengti administracinės atsakomybės - gresiančios nuo vieno Å¡imto iki trijų Å¡imtų litų baudos už padarytÄ nusižengimÄ , tai yra, asmeninės naudos V. V. .R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog jis savo veiksmais siekė asmeninės naudos kitam asmeniui yra teisiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisinga, todėl konstatuotina, jog jo veika neatitinka Lietuvos BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties.

Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog R. S. klastojo administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ar bÅ«tų liepęs tai daryti savo kolegai Ž. B. .Kitas apeliantas Ž. B. savo apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog Ž. B. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie eismo taisyklių pažeidėjÄ . Be to Ž.

B. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė nepagrįstai didelę piniginę baudÄ , visiÅ¡kai nevertino jo turtinės padėties.Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ , jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas Å¡iame straipsnyje numatytas subjektas. Å iame straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-283/2013). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .

Kadangi Å¡ie Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡iame BK straipsnyje nurodytų veikų. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ , jų pagrindu sudaromų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumÄ .

Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui.

Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ). Tai įraÅ¡as, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius.Pagal teismų praktikÄ , kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatytÄ veikÄ piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ar virÅ¡ydamas įgaliojimus, jo veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų Å¡iame straipsnyje ir Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje, sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-699/2015).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė kaltinamųjų parodymų esmę, iÅ¡samiai juos analizavo bei vertino surinktų duomenų kontekste.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 17 d. abu nuteistieji – R. S. ir Ž. B. - vykdydami tarnybines pareigas budėjo kelyje Kybartai – Marijampolė, kur be kitų jiems pavestų funkcijų vykdė ir greičio kontrolę, tam tikslui panaudodami jiems priskirtÄ greičio matavimo prietaisÄ . Å ios aplinkybės neneigė ir patys nuteistieji. IÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad jie apie 20.00 val. sustabdė leistinÄ greitį virÅ¡ijusį automobilį ir Ž.

B. , gavęs iÅ¡ R. S. V. V. pasÄ , pradėjo jam pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl Å¡io Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kaip nurodė Ž. B. , neužilgo R. S. jam pasakė, kad V. V. pasÄ padavė tam, kad bÅ«tų užpildyti duomenys apie asmenį, tranzitu vykstantį per LietuvÄ , o automobilį iÅ¡ tiesų vairavo Lenkijos pilietis P. G. . Tada Ž. B. nutraukė administracinio teisės pažeidimo protokolo raÅ¡ymÄ V. V. atžvilgiu ir surašė jį Lenkijos piliečiui P. G. , kurio vairuotojo pažymėjimÄ jam pateikė R.

S. .Nors abu nuteistieji nurodo, kad automobilį vairavo Lenkijos pilietis P. G. , Å¡i versija paneigta byloje surinktais įrodymais. IÅ¡ policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM policijos informacijos valdybos pateiktos informacijos (1 t., b.l. 126-127) matyti, kad 2013 m. gruodžio 17 d. nuo 20.29 val. iki 20.33 val. (duomenys neskelbtini) apsk. PK Kelių policijos skyriaus kelių patrulis Ž. B. penkis kartus vykdė duomenų apie V. V. peržiÅ«rÄ Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke.

Buvo vykdomos užklausos dėl V. V. asmenybės, dėl jo transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytų pažeidimų ir eismo įvykių, peržiÅ«rėtas ankstesnis administracinio teisės pažeidimo protokolas. IÅ¡ prie Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-319 (15) pridėtų stenogramų matyti, jog nustačius, kad V. V. atžvilgiu už 2013 m. balandžio 22 d. padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, R.

S. pasakė, kad „ant jo raÅ¡yti neina“ ir pranešė V. V. , jog negali paskirti jam pusės minimalios baudos, t.y. 50 litų, bei pasiÅ«lė atneÅ¡ti kolegos pasÄ , nes jeigu jis nebaustas, tai bus galima perraÅ¡yti protokolÄ jo vardu (3 t., b.l. 179). Toliau R. S. tarėsi su Ž. B. , kuris sakė, jog „nu, reiks sumokėt tada jo“ (3 t., b.l. 180). Pasikalbėję su V. V. policijos pareigÅ«nai nusprendė suraÅ¡yti protokolÄ neegzistuojančio asmens vardu, tarėsi, kokį vardÄ Ä¯raÅ¡yti į administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (3 t., b.l. 183).Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu Ž.

B. parodė, jog visus duomenis į protokolÄ surašė iÅ¡ R. S. jam pateikto P. G. vairuotojo pažymėjimo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės raÅ¡to, Lenkijos Respublikos piliečio P. G. , gimusio 1976-02-08, automobilio „Peugeot 508“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), bei vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikos duomenų bazėse nėra užregistruota, o valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡duotas automobiliui „Toyota Corolla“, kurio savininkas yra G.

J. (1 t., b.l. 107). R. S. ir Ž. B. siekį nuslėpti tikrÄ sias įvykio aplinkybes įrodo ir duomenų bazės apie kirtusius Lietuvos Respublikos sienÄ asmenis iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog nepraėjus nei valandai po to, kai R. S. ir Ž. B. neva sustabdė P. G. vairuojamÄ automobilį, kuriuo važiavo ir V. V. , t.y. 2013 m. gruodžio 17 d. 21.06 val., V. V. vairuojamas automobilis Kybartų pasienio poste kirto Lietuvos Respublikos sienÄ . IÅ¡raÅ¡e taip pat nurodyta, jog V. V. vairavo automobilį „Peugeot“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o kartu su juo važiavo S. K.

S. ir D. D. . Minėti asmenys į LietuvÄ atvyko 2013 m. gruodžio 17 d. 11.23 val. per Nidos kontrolės postÄ (1 t., b.l. 117). Jokių duomenų, jog kartu važiavo ar vairavo automobilį asmuo vardu P. G. , bylos medžiagoje nėra. Be to, nesutampa ir V. V. vairuoto automobilio bei P. G. suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto neva jo vairuoto automobilio valstybiniai numeriai. Ž. B. paaiÅ¡kinimas, jog vėliau, t.y. 2014 m. sausio 6 d. jis atsitiktinai sutiko pagyvenusį asmenį, kuriam padėjo sumokėti baudÄ pagal administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kurį jis pats buvo surašęs, vertinamas kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenimis, pagal administracinį teisės pažeidimo protokolÄ paskirtos baudos – 50 litų -įmoka P. G. vardu buvo atlikta 2014 m. sausio 6 d.

Marijampolės centriniame pašte (1 t., b.l. 109). Tai patvirtina ir Lietuvos pašto pateiktas kvitas, mokėjimo nurodymas (1 t., b.l. 111-113), kuriame įrašytas klientas A. S. , kuris pagal policijos centrinės duomenų bazės duomenis (1 t., b.l. 114) gyvena JAV. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1252 (14), 11-1439 (14) (2 t., b.l. 179-182) matyti, kad minėtame mokėjimo nurodyme visus rankraštinius įrašus iki eilutės „Pildo darbuotojas“ įrašė ir eilutėje „Kliento parašas, vardas ir pavardė“ pasirašė Ž.

B. . Tokiu bÅ«du Ž. B. siekė nuslėpti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, sudaryti įspÅ«dį, jog asmuo P. G. iÅ¡ tiesų egzistuoja.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog R. S. bendrininkui Ž. B. nurodė iÅ¡galvoto Lenkijos piliečio asmens pavardę – G. - bei kitus duomenis, reikiamus administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui, o Ž. B. administracinio teisės pažeidimo protokole surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2013 m. gruodžio 17 d. asmuo P. G. kelyje Marijampolė - Kybartai - Kaliningradas vairavo automobilį ir virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/h greitį, važiavo 116 km/h greičiu, bei pasirašė iÅ¡galvoto asmens paraÅ¡u, ir taip melagingai patvirtino, neva P. G. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, nors realiai 2013 m. gruodžio 17 d.

šį administracinį teisės pažeidimÄ padarė Rusijos Federacijos pilietis V. V. . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos R. S. ir Ž. B. veiksmus pripažino tikro dokumento klastojimu ir juos kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose kelia klausimÄ dėl jų veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, teigdami, jog jie savo veiksmais nepadarė didelės žalos valstybei ir nesiekė jokios asmeninės naudos sau ar kitiems asmenims.Taikant Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobÅ«džio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito Å¡iame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams.

Kitokio pobÅ«džio žala gali bÅ«ti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė bei kito neturtinio pobÅ«džio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį, Å¡ia veika padaryta žala turi bÅ«ti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes:

žalos pobÅ«dį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir pan. Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas Å¡ios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R.

S. ir Ž. B. nuteisti už tai, jog bÅ«dami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekiant naudos kitam piliečiui, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, ir tuo tikslu suklastojo tikrÄ dokumentÄ . Teismas konstatavo, jog Å¡iais savo veiksmais nuteistieji tyčia grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo principus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 punkte, 3 punkte, 4 punkte, 5 punkte, 6 punkte nustatytas valstybės tarnautojų prievoles - „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams“, „tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis”, „laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“, taip pat nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyto teisėtumo principo, nepaisė pareigos „bÅ«ti pareigingam, principingam, reikliam“, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti galiojančių norminių aktų, nustatytos tvarkos, tokiu bÅ«du diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumÄ , vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , atskleidimÄ bei tyrimÄ , autoritetÄ , iÅ¡kreipė policijos paskirtį, dėl to didelės žalos patyrė policijos įstaiga, o tuo pačiu ir Lietuvos valstybė.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai pripažino R. S. ir Ž. B. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi padarytÄ Å¾alÄ didele, toks pripažinimas atitinka teismų praktikoje suformuotÄ ir jau minėtÄ pozicijÄ , jog neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos (Å¡iuo atveju – policijos) autoritetas, sutrikdomas Å¡ios ar kitos organizacijos darbas.Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas kvalifikuojantis požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas - aiÅ¡kintinas kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, Å¡eimos nariams ir kitiems asmenims, susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais.

Nematerialaus pobūdžio nauda aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas pačiam sau ar sukūrimas kitiems asmenims, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2K-7-638/2005). Kvalifikuodamas R. S. ir Ž.

B. bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jų nusikalstamais veiksmais buvo siekiama asmeninės naudos kitam asmeniui – V. V. , todėl jų veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nors nuteistųjų neteisėtų veiksmų pasekoje Rusijos pilietis V. V. iÅ¡vengė atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, tai yra, gavo tam tikrÄ naudÄ , tačiau bÅ«tinas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis yra bÅ«tent traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų asmeninės naudos sau siekimas.

Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kaip pasireiÅ¡kė pačių R. S. ir Ž. B. asmeninės naudos siekimas, piktnaudžiaujant tarnyba, Å¡is kvalifikuojantis piktnaudžiavimo požymis – tikslas – nuteistiesiems net nebuvo inkriminuojamas ir įrodinėjamas. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu tiek R. S. , tiek ir Ž. B. teigė, jog V. V. nepažįsta, matė jį pirmÄ kartÄ , jokia forma iÅ¡ jo negavo turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

Byloje nebuvo nustatyta, jog R. S. ir Ž. B. su V. V. bÅ«tų susiję kokiais nors pavaldumo, draugystės ar giminystės ryÅ¡iais, taip pat nenustatytas asmeninis R. S. ir Ž. B. suinteresuotumas, jog V. V. nebÅ«tų nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymÄ , ar kuo toks V. V. atsakomybės iÅ¡vengimas asmeniÅ¡kai naudingas patiems nuteistiesiems, kokiÄ grįžtamÄ jÄ naudÄ jie gavo. Nenustačius, kokios asmeninės naudos sau piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi siekė R. S. ir Ž.

B. , skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje R. S. ir Ž. B. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. R. S. ir Ž. B. bendrai padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji kelia klausimÄ ir dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ jie sieja su, jų nuomone, neiÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, byloje pateiktu įrodymų vertinimu ir nuteistiesiems nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, o tai negali bÅ«ti laikoma teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiu, jei nėra kitų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodančių aplinkybių.

Å aliÅ¡ku pripažįstamas teismas, jei bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir apeliantai jų nenurodė. Teisminio nagrinėjimo procese nei nuteistieji, nei jų gynėjai nuÅ¡alinimo teismui (teisėjui) nepareiÅ¡kė. Teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ nuteistieji kelia tik savo apeliaciniuose skunduose, priėmus jiems nepalankų teismo sprendimÄ , o tai sudaro pagrindÄ manyti, jog Å¡is apeliacinių skundų argumentas yra tik deklaratyvus teiginys, nes duomenų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti iÅ¡nagrinėjusio Å¡iÄ bylÄ teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, byloje nėra.Å ioje byloje, keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (iÅ¡teisinus R.

S. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį ir perkvalifikavus jo bendrai su Ž. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies į 228 straipsnio 1 dalį), spręstinas klausimas ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių pakeitimo. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skirdami bausmę teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, sankcijoje numatyta bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o nusikaltimas, nurodytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, yra apysunkis ir už jo padarymÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Ä®vertinus R. S. ir Ž. B. asmenybes (anksčiau neteisti, administracine tvarka nebausti, buvusios darbovietės charakterizuojami teigiamai), padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (tiesiogine tyčia padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ ), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , darytina iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, kurių dydis mažesnis už sankcijose numatytus vidurkius.

Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, kiekvienam iš nuteistųjų paskirtos bausmės subendrintinos, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirtinos galutinės subendrintos bausmės.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje, kurioje R.

S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį, bei priimti naujÄ nuosprendį:R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­Å¾en­gimo požymių.Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, pakeisti:R. S. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL (3766 eurų) baudÄ .Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje, kurioje Ž.

B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, pakeisti:Ž. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL (3766 eurų) baudÄ .Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti:vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 100 MGL (3766 eurų) baudÄ ;vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, Ž.

B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 100 MGL (3766 eurų) baudÄ .Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje, kurioje iÅ¡ R. S. konfiskuoti 5,79 eurai.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                                                   Linas Žukauskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Elena Vainienė