43b9b16e-ee30-41ee-b88e-e936d6dbf825 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-3810-342/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00117-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.8; 14.15; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 11 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Jolitai JuÅ¡kaitei, atsakovo atsakovams Astai Peleckienei, Jurgitai Zablockienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo” skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėja UAB „Klaipėdos vanduo” (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. specialistės 2020-12-30 nutarimÄ pažeidimo byloje Nr. J23-11 (toliau – ir ginčijamas nutarimas) ir bylÄ dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti; priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjos naudai atstovavimo iÅ¡laidas.

Pažymi, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos virÅ¡ininkė 2020-11-30 surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolÄ Nr. J23-11 (toliau – ir Protokolas). Nurodo Protokolo turinį. PaaiÅ¡kina, kad ginčijamu 2020-12-30 nutarimu (pažeidimo byloje Nr. J23-11 (toliau – ir Pažeidimo byla) paskirta 375 Eur dydžio ekonominė sankcija ir nurodo ginčijamo nutarimo motyvus.

Nesutinka su ginčijamu nutarimu, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAÄ®) 55 str. 5 d., sudėties, todėl jo atžvilgiu priimtas ginčijamas nutarimas privalo bÅ«ti panaikintas. Atkreipia dėmesį, jog nuotekų mėginius 2019-01-22 iÅ¡ AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo paėmė ne AB „Klaipėdos vanduo” darbuotojai, o Aplinkos apsaugos agentÅ«ros (toliau – ir AAA) specialistai, todėl, prieÅ¡ingai nei nurodyta Nutarime, bÅ«tent jie yra atsakingi už tinkamÄ mėginių paėmimÄ .

Mano, kad aplinkybė, jog yra įsirengusi automatinį mėginių semtuvÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog visais atvejais nuotekų mėginius privaloma imti bÅ«tent iÅ¡ minėto semtuvo. Pažymi, jog 2019-01-22 paimtas nuotekų mėginys buvo paimtas nesilaikant nustatytų mėginių paėmimo procedÅ«rų, kadangi jis buvo paimtas ne į stiklinį, o į plastikinį indÄ , be to, ne iÅ¡ tekančio vandens, o iÅ¡ automatinio mėginių semtuvo. Argumentuoja, jog AAA specialistai, paimtus mėginius supylė į stiklinius indus ir juose pristatė į tyrimų laboratorijÄ Vilniuje, o laboratorijos darbuotojai nebuvo informuoti, kad pristatyti tyrimui vandens mėginiai parÄ laiko iÅ¡buvo plastikinėse automatinio mėginių semtuvo talpose.

Daro iÅ¡vadÄ , kad paimto tyrimui vandens supylimas į stiklinius indus tik suklaidino laboratorijos darbuotojus, nes pristatytas mėginys jau buvo sugadintas. Teigia, kad 2019-03-22 ir 2019-04-01 savo iniciatyva paėmus momentinį mėginį iÅ¡ nuotekų srauto po iÅ¡valymo bei perdavus iÅ¡tyrimui UAB „Vandens tyrimai” laboratorijai, buvo gauti rezultatai, jog jokių ftalatų ir nonilfenolių nuotekose nėra. Mano, kad iÅ¡ AAA specialistų paimto mėginio rezultatų negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog 2019-01-22 Klaipėdos miesto nuotekų valykloje buvo rastos prioritetinės pavojingos medžiagos, ar kad rastos bÅ«tent tokios Å¡ių medžiagų koncentracijos, kurios yra nurodytos Protokole, apraÅ¡ant esÄ padarytų pažeidimo objektyviuosius požymius.

Atkreipia dėmesį, jog iki pažeidimo nustatymo datos, t.y. 2019-01-22, buvo ne kartÄ tikrinta aplinkos apsaugÄ vykdančių institucijų, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Pabrėžia, jog veikloje ftalatai ir nonilfenoliai nesusidaro, o į jos nuotekų valyklÄ patenka nuotekos iÅ¡ kitų abonentų ir vartotojų. Tvirtina, kad Å¡iuo atveju aktyviai bendradarbiavo su AAA ir teikė visÄ jos praÅ¡omÄ informacijÄ bei atliko papildomus tyrimus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar į nuotekų valyklÄ iÅ¡ tikrųjų patenka nuotekos, užterÅ¡tos ftalatais ir nonilfenoliais, ir iÅ¡ kokių Å¡altinių Å¡iais terÅ¡alais užterÅ¡tos nuotekos patenka.

Argumentuoja, kad visiÅ¡kai nepagrįsti ginčijamo nutarimo motyvai, jog AB „Klaipėdos vanduo”, žinodama apie pavojingas prioritetines medžiagas iÅ¡leidžiamose nuotekose, nesiėmė jokių veiksmų tikslinti TarÅ¡os leidimo sÄ lygas. PaaiÅ¡kina, kad atsižvelgiant į galimus teršėjus ftalatais ir fenoliais, 2019-07-22 turimÄ TIPK leidimÄ pakeitė į TarÅ¡os leidimÄ , kuriame jau buvo įraÅ¡yta sÄ lyga atlikti pavojingų medžiagų (ftalatų, fenolių ir kt.) tyrimus (iki tol tokių tyrimų atlikti įpareigota nebuvo) ir radus minėtų terÅ¡alų, kreiptis dėl turimo TarÅ¡os leidimo sÄ lygų tikslinimo, kÄ Å¡iuo atveju ir padarė 2019-09-30 raÅ¡tu Nr. 2019/S.01-2306 AAA.

Nurodo TarÅ¡os leidimo Specialiosios dalies 4 lentelės (Specialios sÄ lygos) 4 punktÄ . Mano, jog Tyrimų protokolo duomenys, kuriais Å¡iuo atveju yra pagrįstas 2019-01-22 esÄ padarytas pažeidimas, nebuvo patikimi ir tikslÅ«s, kadangi buvo nurodyta atlikti papildomus tyrimus ir tik, jei atliekamų (nevienkartinių) tyrimų metu bus rasta nuotekose pavojingų prioritetinių medžiagų, kreiptis dėl TarÅ¡os leidimo sÄ lygų pakeitimo. Akcentuoja, kad buvo nurodyta įvertinti ir Tyrimų protokolo duomenis, kas parodo, jog Å¡ie duomenys nebuvo tokio pobÅ«džio, dėl ko bÅ«tų pakankamas pagrindas keisti TarÅ¡os leidimo sÄ lygas pažeidimo nustatymo metu, t.y. jau 2019-01-22.

Daro iÅ¡vadÄ , jog inkriminuojamo pažeidimo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kadangi nėra patikimų įrodymų, kurie pagrįstų 2019-01-22 esÄ padarytÄ pažeidimÄ , kuris nagrinėjamoje Pažeidimo byloje yra paremtas vieninteliu įrodymu - Tyrimų protokolu, kurio duomenys nėra patikimi ir tikslÅ«s bei tuo labiau pakankami, jog 2019-01-22 (pažeidimo padarymo dienÄ ) bÅ«tų reikėję tikslinti AB „Klaipėdos vanduo” turimo TarÅ¡os leidimo sÄ lygas, kÄ pripažino net pati AAA.

Pažymi, kad daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių pažeidimo padarymÄ , prieÅ¡ingai nei Nutarime nurodo specialistė, Pažeidimo byloje nėra. Nurodo AAÄ® 36 straipsnį. Apibendrina, kad juridiniam asmeniui ekonominė sankcija gali bÅ«ti paskirta tik nustačius (neginčijamai įrodžius) aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, Å¡iuo atveju AAÄ® 55 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ pažeidimÄ (Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant TarÅ¡os leidime nustatytų sÄ lygų).

Pažymi ir tai, jog po esÄ nustatyto pažeidimo 2019-01-22, negavo jokio raÅ¡ytinio įspėjimo, kuriuo bÅ«tų nustatytas terminas esÄ nustatytiems konkretiems pažeidimams paÅ¡alinti, kaip tai yra numatyta AAÄ® 47 straipsnyje, o bÅ«tent nebuvo nustatytas konkretus terminas turimo TarÅ¡os leidimo sÄ lygoms patikslinti. Atkreipia dėmesį, kad dėl visiÅ¡kai nesuprantamų priežasčių po beveik dvejų metų (2020-12-30) po esÄ nustatyto pažeidimo (2019-01-22), kuris, kaip matyti, iÅ¡siaiÅ¡kinus visas aplinkybes ir jas patikslinus, buvo paÅ¡alintas (TarÅ¡os leidimo sÄ lygos buvo patikslintos), vis tiek buvo paskirta ekonominė sankcija.

Mano, ginčijamo nutarimo motyvai iÅ¡eina už pažeidimo nagrinėjimo ribų, kadangi jis grindžiamas visai ne 2019-01-22 užfiksuoto pažeidimo, dėl kurio buvo suraÅ¡ytas Protokolas, metu surinkta medžiaga, o kalba apskritai apie visiÅ¡kai neapibrėžtÄ laikotarpį (ilgÄ delsimÄ ), apie kurį į Pažeidimo bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų. Argumentuoja, kad iÅ¡ ginčijamo nutarimo motyvų visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, apie kokį pažeidimo padarymo laikotarpį yra kalbama ir kada, specialistės vertinimu, AB „Klaipėdos vanduo” turėjo patikslinti TarÅ¡os leidimo sÄ lygas.

Mano, kad jeigu 2019-01-22 jau turėjo bÅ«ti patikslintos TarÅ¡os leidimo sÄ lygos, tai AB „Klaipėdos vanduo” padarytas pažeidimas turėjo bÅ«ti nustatytas dar anksčiau ir apie jo nustatymÄ turėjo bÅ«ti informuota pareiÅ¡kėja. Tačiau to padaryta nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog pagal AAÄ® 50 straipsnio 9 dalį ekonominės sankcijos gali bÅ«ti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiÅ¡kėjimo) dienos. Å iuo atveju pažeidimas esÄ buvo nustatytas 2019-01-22, todėl net nebÅ«tų pagrindo kalbėti apie daug ankstesnius įvykius ir sieti to su esÄ nepateisinamai ilgu AB „Klaipėdos vanduo” neveikimu.

Nesutinka su ginčijamame nutarime padaryta iÅ¡vada, jog žinodama apie pavojingas prioritetines medžiagas iÅ¡leidžiamose nuotekose bei aiÅ¡kindami, jog neturi pajėgumų nuotekoms iÅ¡valyti, nesiėmė jokių veiksmų net inicijuoti TarÅ¡os leidimo sÄ lygų keitimo. Daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iÄ iÅ¡vadÄ specialistė padarė visiÅ¡kai neįsigilinus į Bylos medžiagÄ ir pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes, kadangi, visų pirma, kaip jau buvo minėta, vos paaiÅ¡kėjus aplinkybei apie galimai 2019-01-22 nuotekų valykloje nustatytus ftalatus ir nonilfenolius, AB „Klaipėdos vanduo” ėmėsi aktyvių veiksmų aiÅ¡kinantis Å¡ias aplinkybes bei ėmėsi veiksmų TarÅ¡os leidimo sÄ lygų tikslinimui bei Å¡ios sÄ lygos buvo patikslintos.

Akcentuoja, kad vien ftalatų ir fenolių įtraukimas į TarÅ¡os leidimÄ aplinkos terÅ¡imo problemos neiÅ¡sprendžia ir Å¡i problemÄ turi bÅ«ti sprendžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo bÅ«du, kurį Departamentas akivaizdžiai ignoruoja. Pažymi, kad yra vieÅ¡as geriamo vandens tiekėjas bei nuotekų tvarkytojas Klaipėdos mieste ir rajone, t.y. bendrovė centralizuotai tiekianti geriamÄ jį vandenį bei surenkanti iÅ¡ nustatytoje teritorijoje veikiančių įmonių bei gyventojų jų iÅ¡leidžiamas nuotekas, kurias iÅ¡valo turimų valymo įrenginių pagalba ir tada iÅ¡leidžia į gamtinę aplinkÄ .

Tvirtina, jog inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu neturėjo informacijos apie tai, kad jos veiklos vykdymo teritorijoje kokie nors subjektai bÅ«tų deklaravę apie savo veikloje naudojamas ir į AB „Klaipėdos vanduo” nuotekų tinklus iÅ¡leidžiamus terÅ¡alus, kurie AAA specialistų buvo esÄ rasti 2019-01-22 paimtame mėginyje. Tvirtina, kad neturi pareigos ir tuo labiau galimybių sukontroliuoti visų abonentų, nes patys abonentai privalo vykdyti iÅ¡leidžiamų nuotekų ir terÅ¡alų stebėsenÄ , tvarkyti jų apskaitÄ ir teikti iÅ¡leistų nuotekų ir terÅ¡alų stebėsenos duomenis vadovaudamiesi Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546.

Abonentai, planuodami iÅ¡leisti arba iÅ¡leisdami nuotekas į gamtinę aplinkÄ arba į kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiÄ ar kitaip valdomÄ ir (arba) naudojamÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , turi vadovautis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236. Valstybinę abonentų iÅ¡leidžiamų į gamtinę aplinkÄ nuotekų kontrolę vykdo bÅ«tent aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigÅ«nai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu nustatyta tvarka.

Pažymi, kad vos po 4 mėnesių esÄ buvo nustatyti rimti pažeidimai, už kuriuos net yra baudžiama, nors po 2018-09-11 atlikto patikrinimo ar tuo labiau inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu (2019-01-22) nebuvo įpareigota į turimÄ TIPK leidimÄ Ä¯traukti ftalatus ir nonilfenolius. Atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių1 (toliau – ir Taisyklės) 47 punktÄ , prievolė peržiÅ«rėti iÅ¡duoto tarÅ¡os leidimo sÄ lygas buvo numatyta bÅ«tent AAA, bet ne veiklos vykdytojui. nurodo Taisyklių 49 punktÄ .

Daro iÅ¡vadÄ , kad tiek AAA, tiek Departamentas turėjo visÄ informacijÄ tiek apie pareiÅ¡kėjos vykdomÄ veiklÄ , tiek apie kitų kontroliuojamų Å«kio subjektų vykdomÄ veiklÄ , ir, kadangi TarÅ¡os leidimo sÄ lygų peržiÅ«rėjimo procedÅ«ros iki 2019-01-22 nebuvo pradėtos, vadinasi, aplinkybės, dėl ko TarÅ¡os leidimo sÄ lygos turėjo bÅ«ti peržiÅ«rėtos, nebuvo nustatytos, o kai tik buvo nustatytos, AB „Klaipėdos vanduo” 2019-09-30 ir pateikė visÄ reikiamÄ informacijÄ TarÅ¡os leidimo sÄ lygų tikslinimui.

Atkreipia dėmesį tai, jog net ir įtraukus ftalatus ir nonilfenolius į minėtÄ TarÅ¡os leidimÄ , negali ir negalės Å¡ių medžiagų iÅ¡valyti, kadangi valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas, tame tarpe ftalatus ir nonilfenolius. PaaiÅ¡kina, kad tokių įrenginių iÅ¡vis nėra įdiegta Lietuvoje, nes tai reikalauja ne tik milžiniÅ¡kų investicijų, bet ir tam tikrų technologinių sprendimų. Tai reiÅ¡kia, jog aplinkos terÅ¡imas ftalatais ir nonilfenoliais nesumažėja net ir juos įtraukus į TarÅ¡os leidimÄ , todėl jų įtraukimas į TarÅ¡os leidimÄ tampa visiÅ¡kai formalus veiksmas.

Tvirtina, kad yra siekiama nubausti už šį, Å¡iuo atveju tapusį vien formalų ir net ne dėl AB „Klaipėdos vanduo” kaltės atsiradusį pažeidimÄ â€“ ftalatų ir nonilfenolių neįtraukimÄ Ä¯ TarÅ¡os leidimÄ iki 2019-01-22, kai visa esmė, jog įmonė tiesiog nėra pajėgi tokius terÅ¡alus iÅ¡valyti, nepriklausomai nuo to, ar jie bÅ«tų įtraukti į TarÅ¡os leidimÄ , ar nebÅ«tų. Teigia, kad kaip matyti iÅ¡ ginčijamo nutarimo motyvų, Departamentui yra svarbus ne aplinkos saugojimas nuo aplinkos terÅ¡imo terÅ¡alais, kurie patenka į aplinkÄ , nes yra neįmanoma jų iÅ¡valyti, o vien formalus veiksmas – terÅ¡alų įtraukimas į TarÅ¡os leidimo sÄ lygas, tokiu bÅ«du oficialiai patvirtinant, kad į aplinkÄ patenka terÅ¡alai, kuriuose yra ftalatų ir nonilfenolių.

Atkreipia dėmesį, nėra teršėjas, o tik surenka iš abonentų ir vartotojų nuotekas, kurias išvalo turimais valymo įrenginiais. Todėl kiekvienu atveju sukontroliuoti kokias nuotekas išleidžia kiekvienas vartotojas ir abonentas, neturi pareigos, tuo labiau technologinių galimybių bei pajėgumų. Mano, kad turėtų būti griežčiau kontroliuojami patys teršėjai. Pažymi, kad nepaisant to, savo iniciatyva, siekiant nustatyti galimus teršėjus, 2019-11-26 atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė mėginius.

Iš atliktų tyrimų paaiškėjo galimi teršėjai ftalatais ir nonilfenoliais. Akcentuoja, kad, kaip paskirtas nuotekų tvarkytojas, negali nepriimti minėtų asmenų nuotekų, nors tuo pačiu neturi technologinių galimybių šių asmenų nuotekas išvalyti. Paaiškina, kad yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Neringos miesto savivaldybių valdoma įmonė, todėl technologinis įmonės pajėgumas tiesiogiai priklauso nuo gaunamų finansavimo šaltinių, kurie šiuo atveju yra riboti, tuo labiau technologijų vystymosi spartos.

Pažymi, jog dėl 2019-01-22 Specialistų paimto mėginio Klaipėdos miesto nuotekų valykloje ir jo pagrindu esÄ nustatytų aplinkosauginių pažeidimų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«muose (toliau – ir Teismas) jau buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama AB „Klaipėdos vanduo” vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė. Teismas 2019-09-26 nutarimu (toliau – ir Nutarimas) minėtÄ administracinio nusižengimo bylÄ nutraukė.

Nurodo Nutarimo turinį. Mano, kad nors administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kurių Å¡ioje byloje įrodinėti nereikia, ir negana to jie ProtokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai taip pat yra žinomi, tačiau dėl visiÅ¡kai nesuprantamų priežasčių Å¡ie faktai yra sÄ moningai ignoruojami ir, kaip matyti, iÅ¡ ginčijamo nutarimo, akivaizdžiai net iÅ¡kraipomi. Apibendrina, jog Pažeidimo byloje nėra patikimų įrodymų, kurie pagrįstų esÄ padarytÄ pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl padaryto pažeidimo, t.y. nėra pažeidimo numatyto AAÄ® 55 straipsnio 5 dalyje visų bÅ«tinų sudėties požymių, dėl ko įmonei negali bÅ«ti skiriama ekonominė sankcija. Ekonominė sankcija yra viena iÅ¡ atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl atsakomybę galima taikyti tik tam subjektui, kuris yra pažeidęs įstatymo reikalavimus ir yra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Mano, kad ginčijamas nutarimas yra visiÅ¡kai formalus, priimtas visiÅ¡kai neįsigilinus į Pažeidimo bylos medžiagÄ , nepagrįstas ir neteisėtas, todėl privalo bÅ«ti panaikintas.

PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo reikalavimus tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas tinkamai taikant teisės normas, jame nurodytos aplinkybės neprieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, todėl neturi bÅ«ti naikinamas.

PaaiÅ¡kina, kad nustatyta, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡leido nuotekas kartu su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis (ftalatais ir nonilfenoliais), neturint tam leidimo, ko pasekmėje ji patraukta atsakomybėn ir skirta ekonominė sankcija pagal AAÄ® 55 straipsnio 5 dalį. Atkreipia dėmesį, jog mėginius AAA specialistai ėmė ne pirmÄ kartÄ ir iki pažeidimo nustatymo pareiÅ¡kėja pretenzijų dėl mėginių ėmimo vietos ir bÅ«do, naudotų priemonių, ir kitų aplinkybių, susijusių su mėginių ėmimu, nereiÅ¡kė.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos iniciatyva 2019-03-22 ir 2019-04-01 mėginiai imti skirtingomis sÄ lygomis, be to nėra duomenų, jog buvo kviesti AAA specialistai dalyvauti mėginio paėmime kitokiomis sÄ lygomis, o tai, jog momentiniame mėginyje nerasta ftalatų ir nonilfenolių, nereiÅ¡kia, jog jų negalėjo bÅ«ti 2019-01-22 paimtame mėginyje. Mano, kad pareiÅ¡kėja jokių objektyvių duomenų, jog mėginiai paimti netinkamai ir tyrimo rezultatai klaidingi, nepateikė. Akcentuoja, jog tyrimo rezultatai laikytini teisingais ir pagrįstais, kol jie nėra nuginčyti.

Pažymi, jog AAA yra įdiegta vadybos sistema, atitinkanti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus. AAA mėginių ėmimui ir/ar tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus arba metodus, kuriems turi LeidimÄ , iÅ¡duotÄ pagal Leidimų atlikti tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų į aplinkÄ terÅ¡alų ir terÅ¡alų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-711. Daro iÅ¡vadÄ , kad AAA specialistai tinkamai ir vadovaujantis teisės aktais paėmė mėginius, todėl abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais Departamentas neturi jokio teisinio pagrindo.

Pažymi, jog Departamentui nėra priskirta kompetencija kitų institucijų (AAA) priimtų sprendimų teisėtumo vertinimas ir sprendimų, susijusių su kitų institucijų kompetencija, priėmimas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja yra geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVNTÄ®) 3 straipsnio 10 dalyje. Nurodo GVNTÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir 5 punktÄ , VieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-29 Nr. D1-639 13 punktÄ , 15.6 punktÄ .

Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėja privalėjo ir privalo užtikrinti, kad iÅ¡valytos nuotekos atitiktų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų iÅ¡leidimui taikomus reikalavimus. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata ir mano, jog nepagrįsti pareiÅ¡kėjos argumentai, kad ftalatų iÅ¡valymo problema yra valstybės lygio problema, nors pati pareiÅ¡kėja ilgÄ laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų siekdama kontroliuoti savo klientus, investuoti į įrangÄ valančiÄ pavojingÄ sias prioritetines medžiagas, pasikeisti TIPK leidimÄ .

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja terÅ¡alus kartu su nuotekomis epizodiÅ¡kai leido į aplinkÄ laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2019 metų. Pažymi, kad Departamentas kasmet tuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai siuntė AAA paimtų mėginių iÅ¡ nuotekų valyklos tyrimų rezultatus, iÅ¡ kurių matyti, jog bendrovės į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leidžiamose nuotekose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Mano, kad Å¡ios aplinkybės tik įrodo ir patvirtina faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai buvo žinoma ir suprantama, kad iÅ¡ Klaipėdos nuotekų valyklos iÅ¡leidžiamose nuotekose nustatomos prioritetinės pavojingos medžiagos, kad buvo žinoma ir suprantama prievolė turėti leidimÄ terÅ¡alų iÅ¡leidimui.

Argumentuoja, kad tokie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad teikdama 2015 ir 2017 metais AAA derinti Monitoringo programÄ terÅ¡alų iÅ¡leidimo faktus pareiÅ¡kėja nuslėpė. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja kasmet iki 2018 metų teikė AAA paraiÅ¡kÄ tarÅ¡os leidimui pakeisti, tačiau joje nėra pateikta jokių duomenų apie į aplinkÄ iÅ¡leidžiamus terÅ¡alus, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , vadovaujantis Å¡ie terÅ¡alai nurodyti prioritetinių pavojingų medžiagų sÄ raÅ¡e ir nepriklausomai nuo kiekio turėjo bÅ«ti nurodyti paraiÅ¡koje tarÅ¡os leidimui pakeisti ir tuo pagrindu įtraukti į pareiÅ¡kėjos tarÅ¡os leidimÄ .

Mano, kad pareiÅ¡kėja, gavusi ankstesniais metais iÅ¡tirtų nuotekų tyrimų protokolus, ir žinodama, kad iÅ¡leidžiamose nuotekose yra pavojingų prioritetinių medžiagų, kurių iÅ¡leidimui reikalingas leidimas, nei karto per keturis metus neinformavo AAA apie nustatytus terÅ¡alus iÅ¡leidžiamus į gamtinę aplinkÄ , nesikreipė dėl tarÅ¡os leidimo pakeitimo ar koregavimo bei neatliko jokių veiksmų terÅ¡alų mažinimui į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leidžiamose nuotekose. Nurodo, kad nuotekų iÅ¡valymo technologijos nuo prioritetinių medžiagų yra egzistuojančios ir taikomos, o tam neprivalu bÅ«tinai statyti naujų valymo įrenginių, pirmiausia, siekiant rezultatų, galima tobulinti/rekonstruoti turimus valymo įrenginius.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nesiėmė priemonių taikyti galimus tarÅ¡os mažinimo/paÅ¡alinimo metodus, kad terÅ¡imo pavojingomis prioritetinėmis medžiagomis bÅ«tų iÅ¡vengiama. Daro iÅ¡vadÄ , jog AB „Klaipėdos vanduo” iÅ¡leido nuotekas su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis, neturint tam leidimo ir nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų. Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-12-30 nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-11” teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , pareiÅ¡kėja praÅ¡o bylÄ dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti. IÅ¡ ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, 55 straipsnio 5 dalimi, nutarė pareiÅ¡kėjai skirti 375,00 Eur ekonominę sankcijÄ už pažeidimÄ , numatytÄ Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nas 2020-11-30 surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolÄ Nr. J23-11. Protokole nurodyta, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto nuostatas, už kurių pažeidimÄ atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje.

Nutarime nurodyti duomenys apie pažeidimo esmę, pažeidimo padarymo aplinkybes - 2019-01-22 14.35 val. Aplinkos apsaugos agentÅ«ros Aplinkos tyrimu departamento Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus specialistai iÅ¡ AB „Klaipėdos vanduo” Klaipėdos miesto nuotekų valyklos automatinio mėginių semtuvo paėmę į KurÅ¡ių marias iÅ¡leidžiamų nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus (2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-001-2019-35/1) nustatė Di (2 - etilheksil) ftalato – 1,10 ?gl (normatyvas 0 ?l), 4-nonilfenolio (Å¡akotasis) – 0,071 ?l (normatyvas 0 ?l), nonilfenolių (techninis miÅ¡inys) 0,062 ?l (normatyvas 0 ?l) koncentracijas, kai tuo tarpu AB „Klaipėdos vanduo” Dumpių nuotekų valyklai iÅ¡duotame TarÅ¡os leidime Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 Å¡ios rastos medžiagos nebuvo nurodytos prie leidžiamų į gamtinę aplinkÄ su nuotekomis iÅ¡leisti terÅ¡alų.

Nurodė, kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja pažeidė Aplinkos apsaugos agentÅ«ros AB „Klaipėdos vanduo” Dumpių nuotekų valyklai iÅ¡duoto tarÅ¡os leidimo Nr. (11.2)-30-66/2005/TL.2-13/2015 specialiosios dalies „Nuotekų tvarkymas ir iÅ¡leidimas” sÄ lygas, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies,192 straipsnio 2 dalies nuostatas, Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimÄ , kvalifikuotinÄ pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį.

Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos atstovas 2020-12-29 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais nesutiko su nustatytu pažeidimu, nurodė nesutikimo priežastis, prašė ekonominės sankcijos skyrimo teisenÄ nutraukti. Ginčijamame nutarime nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 192 straipsnio 2 dalies, Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkto nuostatos. Pažymėta, jog automatinis mėginių semtuvas nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos vanduo”, valymo įrenginiai yra eksploatuojami taip pat pareiÅ¡kėjos, todėl tik įmonės prerogatyva yra užtikrinti tinkamÄ nuotekų mėginių paėmimÄ .

Atkreiptas dėmesys, jog mėginiai imti skirtingomis sÄ lygomis, be to nėra duomenų, jog buvo kviesti AAA specialistai dalyvauti mėginio paėmime kitokiomis sÄ lygomis, o tai, jog momentiniame mėginyje nerasta ftalatų ir nonilfenolių, nereiÅ¡kia, jog jų negalėjo bÅ«ti 2019-01-22 paimtame mėginyje. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog AAA yra įdiegta vadybos sistema, atitinkanti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus; AAA mėginių ėmimui ir/ar tyrimų atlikimui taiko akredituotus metodus arba metodus, kuriems turi LeidimÄ , iÅ¡duotÄ pagal Leidimų atlikti tarÅ¡os Å¡altinių iÅ¡metamų į aplinkÄ terÅ¡alų ir terÅ¡alų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Padaryta iÅ¡vada, jog AAA specialistai tinkamai ir vadovaujantis teisės aktais paėmė mėginius, abejoti ir netikėti oficialiais dokumentais (mėginių paėmimo ir tyrimo protokolais) nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėta, jog pareiÅ¡kėja nurodydama, jog AAA tik 2019-07-22 ėmėsi veiksmų, jog AB „Klaipėdos vanduo” turimas TIPK leidimas bÅ«tų pakeistas į TarÅ¡os leidimÄ , tik patvirtina tai, jog pareiÅ¡kėja iki 2019-07-22 nesiėmė jokių veiksmų dėl TarÅ¡os leidimo sÄ lygų tikslinimo ar keitimo, nors buvo žinoma, kad rastos prioritetinės pavojingos medžiagos dar 2019 m. sausio mėnesį.

Nurodyta, kad pareiÅ¡kėja daug metų yra vieÅ¡as geriamojo vandens tiekėjas bei nuotekų tvarkytojas Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone, todėl neabejotinai iÅ¡mano teisės aktus, reglamentuojančius Å«kinę veiklÄ , ko pasekmėje žinojo ir žino, jog pagal turimÄ TIPK leidimÄ ar TarÅ¡os leidimÄ Ä¯ aplinkÄ gali bÅ«ti iÅ¡leidžiamos tik nurodytos leidime nuotekos, o jeigu buvo iÅ¡leistos kitokios nuotekos ir dar su prioritetine pavojinga medžiaga, nedelsiant privalėjo (privalo) inicijuoti TarÅ¡os leidimo sÄ lygų pakeitimÄ bei papildymÄ .

Konstatuota, kad pareiÅ¡kėja nepateisinamai ilgai nevykdė aukščiau minimų prievolių, nesilaikė teisės aktuose įteisintų reikalavimų turėti TIPK ar tarÅ¡os leidimÄ su nustatytais normatyvais pavojingų prioritetinių medžiagų iÅ¡leidimui, parengti ir suderinti Å¡ių terÅ¡alų monitoringo programÄ , apskaityti iÅ¡mestų terÅ¡alų kiekius ir mokėti mokestį už aplinkos terÅ¡imÄ . Atkreiptas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 yra nurodyta, jog situacija dėl ginčytinų pavojingų nuotekų įmonės vadovybei yra jau seniai žinoma, tačiau priemonių dėl leidime TIPK nustatytų nuotekų nesiimta dėl visuotinai susiklosčiusios situacijos - nepajėgumo technologiÅ¡kai iÅ¡valyti iÅ¡leidžiamas nuotekas.

Padaryta iÅ¡vada, pareiÅ¡kėja, žinodama apie pavojingas prioritetines medžiagas iÅ¡leidžiamose nuotekose, bei aiÅ¡kindama, jog neturi pajėgumų nuotekoms iÅ¡valyti, tiesiog nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti TarÅ¡os leidimo sÄ lygų keitimo. Nuspręsta, jog yra akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡leido nuotekas kartu su prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis, neturint tam leidimo. PareiÅ¡kėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta; atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, jog piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinkÄ , tausoti gamtos iÅ¡teklius ir nepažeisti kitų gamtos iÅ¡teklių naudotojų teisių bei interesų. Aptariamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitÄ organizacijÄ , taip pat jų padalinį), prieÅ¡ pradėdamas eksploatuoti Å«kinės veiklos objektÄ ir vykdyti Å«kinę veiklÄ , privalo Å¡io ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , tarÅ¡os leidimÄ ar kitÄ leidimÄ arba įrenginį įregistruoti.

Fizinis ar juridinis asmuo Å«kinės veiklos objektÄ eksploatuoja pagal leidime nustatytas sÄ lygas ir nevirÅ¡ydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalimi fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytÄ Ä¯renginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), Å¡io asmens eksploatuojamÄ ar valdomÄ nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimÄ ir jame nustatytomis sÄ lygomis.

Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytÄ TIPK taisyklėse, laikydamasis Å¡ių principų: imasi visų reikiamų tarÅ¡os ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos bÅ«dus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės Å«kio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės tarÅ¡os; užtikrina atliekų prevencijÄ , o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliÅ¡kumo, užtikrina, kad jos bÅ«tų paruoÅ¡tos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai neįmanoma, – paÅ¡alintos, stengiantis iÅ¡vengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energijÄ naudoja efektyviai; imasi priemonių, bÅ«tinų avarijoms iÅ¡vengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas Å«kinę veiklÄ , imasi priemonių, bÅ«tinų tarÅ¡os grėsmei iÅ¡vengti ir eksploatavimo vietos bÅ«klei tinkamai atkurti.

TIPK leidimus iÅ¡duoda, keičia ir jų galiojimÄ panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 3 dalis). Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punkte nustatyta, kad į gamtinę aplinkÄ iÅ¡leisti nuotekas (nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito), kuriose prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Å¡io Reglamento 2 priedo A dalyje nurodytÄ â€žRibinė koncentracija į gamtinę aplinkÄ â€ vertę ir/ar kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo iÅ¡leidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio), leidžiama tik turint leidimÄ , kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų iÅ¡leidimui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. Dl-258 patvirtintų TarÅ¡os leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priede nustatyt kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies nuotekų tvarkymui ir iÅ¡leidimui. Aptariamo priedo 1.4 punkte buvo nustatyta, kad iÅ¡leidžiamos į gamtinę aplinkÄ nuotekos, kuriose nepriklausomai nuo nuotekų kiekio/debito prioritetinių medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo A dalyje „Ribinė koncentracija į gamtinę aplinkÄ â€ nurodytÄ vertę ir (ar) kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų (nepriklausomai nuo iÅ¡leidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų kiekio).

Vadovaujantis Taisyklių 40 punktu leidimas iÅ¡duodamas ar pakeičiamas arba atsisakoma jį iÅ¡duoti ar pakeisti AAA sprendimu, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nurodytomis sÄ lygomis; sprendimas iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ arba neiÅ¡duoti ar nekeisti leidimo suraÅ¡omas ant AAA blanko; leidimas ar jo pakeitimas rengiamas pagal priimtÄ paraiÅ¡kÄ . Leidimui pakeisti veiklos vykdytojas pateikia AAA paraiÅ¡kÄ leidimui pakeisti ir dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis; keičiant leidimÄ , pakeičiama visa specialioji dalis, kurioje pasikeitė duomenys ir suraÅ¡omas naujas leidimo titulinis lapas (virÅ¡elis); jeigu keičiami tik Taisyklių 36.3.2–36.3.4 papunkčiuose nurodyti leidimo priedai, nekeičiant leidimo sÄ lygų, paraiÅ¡ka neteikiama;

Å¡ie dokumentai keičiami pagal Å¡ių dokumentų rengimui ir (ar) keitimui nustatytus reikalavimus (Taisyklių 45 punktas). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su ginčijamu nutarimu, argumentuoja, jog Tyrimų protokolo duomenys, kuriais Å¡iuo atveju yra pagrįstas 2019-01-22 padarytas pažeidimas, nebuvo patikimi ir tikslÅ«s, nes nuotekų mėginys buvo paimtas nesilaikant nustatytų mėginių paėmimo procedÅ«rų, kadangi jis buvo paimtas ne į stiklinį, o į plastikinį indÄ . Teisėjų kolegija vertina, kad pareiÅ¡kėjos skundo argumentus, susijusius su mėginio paėmimu į plastikinį indÄ , paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (ABTÄ® 56 straipsnis). 2019-02-15 tyrimų rezultatų protokolas patvirtina, kad mėginius 2019-01-24 pateikė AAA Administravimo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus specialistas; mėginius paėmė – Metodologijos skyriaus vyriausioji specialistė; mėginio paėmimo data – 2019-01-22 14:35; mėginio paėmimo vieta – Klaipėdos miesto nuotekų valykla, automatinis mėginių semtuvas, komunalinės nuotakos iÅ¡leidime į KurÅ¡ių marias; mėginio aplinkos temperatÅ«ra pristatymo metu – 3,7 laipsnių Celsijaus; talpos tipas – tamsinto stiklo indas, 1000 ml.

Taigi, aptartas protokolas paneigia pareiÅ¡kėjos argumentus, kad mėginys buvo paimtas į plastikinį indÄ . Teisėjų kolegija, nesant prieÅ¡ingų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad mėginiai buvo paimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktas įrodymais, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl patikrinimo procedÅ«rų pažeidimų laikytini nepagrįstais. Dėl pareiÅ¡kėjos teiginių, kad vos po 2 mėnesių, t.y., 2019-03-22 ir 2019-04-01 pareiÅ¡kėjos iniciatyva paėmus momentinį mėginį iÅ¡ nuotekų srauto po iÅ¡valymo bei perdavus iÅ¡tyrimui UAB „Vandens tyrimai” laboratorijai, buvo gauti rezultatai, jog jokių ftalatų ir nonilfenolių nuotekose nėra, pažymėtina, kad nėra pagrįsta, kad 2019-01-22 ir 2019-03-22, 2019-04-01 mėginiai buvo imti analogiÅ¡komis sÄ lygomis ir laikantis tokiems patikrinimams nustatytos tvarkos.

PareiÅ¡kėjos nurodyti duomenys negali bÅ«ti laikomi paneigiančiais 2020-11-30 Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole užfiksuotÄ faktÄ apie 2019-01-22 patikrinimo metu nustatytas medžiagas. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad ginčijamas nutarimas suraÅ¡ytas (2020-12-30) praėjus beveik dviem metams po nustatyto pažeidimo (2019-01-22). Ä®vertinus AAÄ® 50 straipsnio 9 dalį, pagal kuriÄ ekonominės sankcijos gali bÅ«ti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiÅ¡kėjimo) dienos, spręstina, kad nagrinėjamu atveju ekonominės sankcijos skyrimo terminas pažeistas nebuvo.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, susijusiais su nutraukta administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl 2019-01-22 specialistų paimto mėginio Klaipėdos miesto nuotekų valykloje ir jo pagrindu nustatytų aplinkosauginių pažeidimų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. II-319-526/2019, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama AB „Klaipėdos vanduo” vyriausioji nuotekų tvarkymo technologė.

Teismas 2019-09-26 nutarimu minėtÄ administracinio nusižengimo bylÄ nutraukė iÅ¡ esmės dėl to, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta netinkamam subjektui. Tokiu atveju, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-319-526/2019 2019-09-26 priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ negalima vertinti kaip paneigiančio pareiÅ¡kėjos padarytÄ aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ . Nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, jog 2020-11-30 Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J23-11, 2019-02-15 tyrimų rezultatų protokole Nr. P-001-2019-35/1 nustatytoms medžiagoms (Di (2 - etilheksil) ftalato – 1,10 ?gl (normatyvas 0 ?l), 4-nonilfenolio (Å¡akotasis) – 0,071 ?l (normatyvas 0 ?l), nonilfenolių (techninis miÅ¡inys) 0,062 ?l (normatyvas 0 ?l) koncentracijos) leisti į gamtinę aplinkÄ su nuotekomis reikalingas leidimas, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų iÅ¡leidimui (Nuotekų tvarkymo reglamento 15 punktas, 2 priedo A dalis).

Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja pažeidimo nustatymo metu tokio leidimo neturėjo. Kaip anksčiau buvo minėta, pareiÅ¡kėja nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, jog patikrinimų metu nustatytų medžiagų (Di (2 - etilheksil) ftalato – 1,10 ?gl (normatyvas 0 ?l), 4-nonilfenolio (Å¡akotasis) – 0,071 ?l (normatyvas 0 ?l), nonilfenolių (techninis miÅ¡inys) 0,062 ?l (normatyvas 0 ?l) koncentracijos) su nuotekomis neleido į gamtinę aplinkÄ . Be kita ko, byloje esantys duomenys inter alia (be kita ko) patvirtina, kad pareiÅ¡kėja po nustatyto pažeidimo turimÄ TIPK leidimÄ koregavo ir į jį buvo įtrauktos patikrinimo metu aptiktos prioritetinės medžiagos.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę už Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymÄ , objektų naudojimÄ neturint TIPK leidimo arba neįregistravus įrenginio. Minėto įstatymo 55 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ekonominių sankcijų už Å¡io įstatymo pažeidimus taikymÄ . Ä®statymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudÄ nuo trijų tÅ«kstančių iki aÅ¡tuonių tÅ«kstančių eurų.

Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant Å¡io straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sÄ lygų (iÅ¡skyrus reikalavimus dėl Å«kio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl terÅ¡alų iÅ¡metimo į aplinkÄ virÅ¡ijant tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar tarÅ¡os leidime nustatytus iÅ¡metamų terÅ¡alų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens iÅ¡gavimo virÅ¡ijant tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar tarÅ¡os leidime nustatytÄ iÅ¡gaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po raÅ¡ytinio įspėjimo apie pažeidimÄ užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų.

Pagal įstatymo 51 straipsnio 1 dalį skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankcijÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimÄ juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų bÅ«tinų veiksmų, siekdamas užkirsti keliÄ Å¾alingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (51 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimÄ , slėpė padarytÄ pažeidimÄ arba tęsė pažeidimÄ , nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (51 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Nutarimo atitikimÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu Å¡iuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, kuriais pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama Å¡ių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiÅ¡kėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei iÅ¡dėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu.

Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiÅ¡kai pagrįstas, motyvų iÅ¡dėstymas pakankamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiÅ¡kai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Departamento 2020-12-30 nutarimas „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-11”, kuriuo pareiÅ¡kėjai skirta 375,00 Eur ekonominė sankcija yra teisėtas ir pagrįstas.

Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais ir kitais argumentais. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ginčijamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nenustačius, jog atsakovas neatliko savo veiksmų pagal kompetencijÄ , vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiÅ¡kėjos bylÄ dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutraukti taip pat nėra pagrįstas. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo kitus skundo argumentus (vien ftalatų ir fenolių įtraukimas į TarÅ¡os leidimÄ aplinkos terÅ¡imo problemos neiÅ¡sprendžia ir Å¡i problema turi bÅ«ti sprendžiama tarpinstitucinio bendradarbiavimo bÅ«du, kurį Departamentas akivaizdžiai ignoruoja; neturi pareigos ir galimybių sukontroliuoti visų abonentų, nes patys abonentai privalo vykdyti iÅ¡leidžiamų nuotekų ir terÅ¡alų stebėsenÄ , tvarkyti jų apskaitÄ ir teikti iÅ¡leistų nuotekų ir terÅ¡alų stebėsenos duomenis; negali ir negalės Å¡ių medžiagų iÅ¡valyti, kadangi valymo įrenginiai nėra pritaikyti valyti pavojingas prioritetines medžiagas, tame tarpe ftalatus ir nonilfenolius; galimi teršėjai ftalatais ir nonilfenoliais yra Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra, Klaipėdos miesto savivaldybė, Sodra, darželis-mokykla, Mogiliovo gatvės gyventojai, Departamento Klaipėdos valdyba), kurie teisėjų kolegijos vertinimu nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai, nes nepaneigia pareiÅ¡kėjos pareigos turėti 2019-02-15 tyrimų rezultatų protokole Nr. P-001-2019-35/1 nustatytoms medžiagoms leisti į gamtinę aplinkÄ su nuotekomis reikalingÄ leidimÄ , kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų iÅ¡leidimui.

Be kita ko, pareiÅ¡kėjÄ ir jos nurodytus abonentus („teršėjus”) sieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl bÅ«tent jos, o ne atsakovo, pareiga yra kontroliuoti ir stebėti savo abonentus, įsigyti ir naudoti įrenginius valančius pavojingÄ sias prioritetines medžiagas, bei koreguoti tarÅ¡os leidimÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ . Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnis). Apibendrinus tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo” skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė Aušrelė Mažrimienė