43b956f5-2ce9-469b-8fe6-e2f988a3c5fa · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-616/2021 Teisminio proceso Nr. 1-06-1-11021-2009-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo miÅ¡ri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, nuteistajam P. J. ir jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant P. J. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. P. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokant Å¡iÄ Ä¯mokÄ per dvylika mėnesių lygiomis dalimis po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš P. J. priteista AB „S“ 652 500,58 Eur. P. J. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu V. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, tačiau apeliacinis skundas dėl jo išteisinimo negautas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1.

P. J. (toliau – ir P. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K“ valdybos pirmininku ir faktiÅ¡kai valdydamas visÄ Å¡ios bendrovės veiklÄ , iÅ¡Å¡vaistė UAB „K“, UAB „E “ bei UAB „K“ patikėtÄ didelės vertės – 4 504 685,12 Lt svetimo – Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtÄ , esantį UAB „K“ teisėtame valdyme.

Nustatytos Å¡ios veikos padarymo aplinkybės: 1.1. P. J. žinodamas, kad 2007 m. spalio 22 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties tarp jungtinės veiklos partnerių UAB „K“, UAB „E“ ir UAB „K“ bei partnerių įgaliojimo pagrindu UAB „K“ laimėjo „E – V nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbų pirkimo konkursÄ ir sudarė 2008 m. gegužės 13 d. Rangos sutartį Nr. XXX, kuria įsipareigojo pilnai atlikti projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E – V nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbus ir iÅ¡taisyti atsiradusius defektus, kad Rangos sutarties Nr. XXXX ir jos sudedamųjų dalių – PasiÅ«lymo raÅ¡to su PasiÅ«lymo priedu, Konkrečių sutarties sÄ lygų 14.2 punkto bei Bendrųjų sutarties sÄ lygų 14.2 punkto pagrindu UAB „K“ ir jungtinės veiklos partneriai kaip projekto rangovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ankstinio, iki trisdeÅ¡imt procentų dydžio nuo sutarties sumos apmokėjimo, gautas lėšas privalėdami panaudoti iÅ¡imtinai tik iÅ¡teklių sutelkimo ir projektavimo iÅ¡laidoms padengti, kad pagal UAB „K“ generalinio direktoriaus V.

J. (toliau – ir V. J.) 2008 m. gegužės 28 d. pasiraÅ¡ytÄ SÄ skaitÄ Nr. 1 iÅ¡ankstiniam mokėjimui projekto vykdymui į UAB „K“ a / s Nr. (duomenys neskelbtini) banke „S“ 2008 m. birželio 18 d. buvo pervesta iÅ¡ viso 5 727 846,77 Lt, iÅ¡ kurių 4 582 277,42 Lt Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo dalis ir 1 145 569,35 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto dalis, neteisėtai nurodė nenustatytiems asmenims pervesti dalį svetimo ir jo žinioje esančio turto kitai savo valdomai bendrovei bei panaikinti UAB „K“ turtines prievoles, o ne projekto darbų atlikimui ir įrengimams apmokėti, kÄ nenustatyti asmenys – UAB „K“ darbuotojai ir padarė 2008 m. birželio 26 d.

E., generalinio direktoriaus V. J. darbo kabinete, esančiame darbiniame kompiuteryje įdiegta AB „S“ Telehansos programa, prisijungiant prie K. sÄ skaitos banke „S“ V. J. vardu ir iÅ¡ jos pervedant 2,4 mln. Lt kitam asmeniui – UAB „P“, o 2008 m. birželio 27 d. analogiÅ¡ku bÅ«du pervedant 2,55 mln. Lt į UAB „K“ a / s Nr. (duomenys neskelbtini) banke „D“, o iÅ¡ jos 2,5 mln. Lt pervesdamas UAB „K“ gautai banke „D“ paskolai grÄ Å¾inti, dėl ko projekto „E – V nuotekų valyklos rekonstrukcija“ vykdymui buvo panaudoti tik 1 223 161,65 Lt iÅ¡ankstinio apmokėjimo lėšų.

Kaip faktinis UAB „K“ veiklos vadovas, nurodydamas iÅ¡ankstinio apmokėjimo lėšas – 4 504 685,12 Lt panaudoti ne pagal jų tikslinę paskirtį Rangos sutartimi nustatytų įsipareigojimų vykdymui, ir Å¡io turto negrÄ Å¾indamas, P. J. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės svetimÄ turtÄ , patikėtÄ Jungtinės veiklos partneriams UAB „K“, UAB „E“ ir UAB „K“.

2. P. J. buvo kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas įteisinti kito asmens pinigus, žinodamas, jog jie įgyti nusikalstamu bÅ«du, atliko su dalimi tų pinigų finansines operacijas ir naudojo juos Å«kinėje, komercinėje veikloje. Veikos padarymo aplinkybės: 2.1. P. J., nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2008 m. birželio 30 d., K., bÅ«damas UAB „P“ (toliau – UAB „P“), vienintelės UAB „K“ akcininkės, prezidentu ir vieninteliu akcininku, turėdamas teisę veikti UAB „P“ vardu, veikdamas UAB „P“ vardu ir naudai, siekdamas įteisinti kitos savo vadovaujamos UAB „K“, nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ , žinodamas, kad jam organizavus nusikalstamÄ veikÄ UAB „K“ pasisavino Jungtinės veiklos sutarties ir Rangos sutarties pagrindu patikėtÄ svetimÄ turtÄ â€“ Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto iÅ¡ankstinio apmokėjimo lėšas, 2008 m. birželio 26 d.

UAB „K“ nuosavu turtu neteisėtai pavertus ir kaip dividendus į UAB „P“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke „S“ AB pervedus 2 400 000 Lt, duodamas nurodymus veikė per dividendų iÅ¡mokėjimo aplinkybių nežinančiÄ UAB „P“ buhalterę J. D., t. y. atliko su dalimi tų pinigų finansines operacijas ir naudojo pinigus UAB „P“ Å«kinėje, komercinėje veikloje: 2008 m. birželio 26 d. paėmė grynais 49 000 Lt bei už operacijÄ sumokėjo bankui 294 Lt mokesčių, 2008 m. birželio 27 d. paėmė grynais 49 000 Lt, o 1 000 000 Lt panaudojo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris XXXX), pirkimui ir pervedė į antstolio R.

K. sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke „S“ AB, be to už pirmiau nurodytas operacijas sumokėjo bankui 295,80 Lt mokesčių, 2008 m. birželio 28 d. panaudojo dar 1 000 000 Lt pirmiau paminėtų patalpų pirkimui, ir pervedė į tÄ pačiÄ antstolio R. K. sÄ skaitÄ banke „S“ AB bei už operacijÄ sumokėjo bankui 1,80 Lt mokesčių, 2008 m. birželio 30 d. panaudojo dar 300 000 Lt pirmiau paminėtų patalpų pirkimui ir pervedė į tÄ pačiÄ antstolio R. K. sÄ skaitÄ banke „S“ AB 300 000 Lt bei už operacijÄ sumokėjo bankui 1,80 Lt mokesčių.

Tokiu būdu, įsigyjant 2 300 000 Lt vertės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris XXXX), išgryninant 98 000 Lt ir sumokant bankui 593,4 Lt mokesčių, UAB „P“ bei ja pasinaudojęs P. J. legalizavo dalį – 2 398 593,4 Lt (2 300 000 Lt + 98 000 Lt + 593,4 Lt), UAB „K” iš Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Juridinės veiklos partnerių UAB „E” ir UAB „K”, pasisavintų pinigų. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais. 3.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, taip pat nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 3.2. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, jog UAB ,,K“ finansinė padėtis buvo gera, grėsmių, kad negalės pastatyti objekto pagal rangos sutartį nebuvo.

Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta papildoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (tolaiu – FNTT) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos medžiaga, iš kurios matyti, kad 2007 m. ūkinių metų pabaigoje UAB ,,K“ nuosavas kapitalas sudarė 42 mln. Lt, o skolos – apie 6 mln. Lt; 2008 m. ūkinių metų pabaigoje nuosavas kapitalas sudarė 45 mln. Lt, o įsipareigojimai – 32 mln. Lt; 2010 m. UAB ,,K“ balanse fiksuota 43 mln. Lt nuosavas kapitalas, skolos – apie 30 mln.

Lt. 2013 m. buvo perleista K. reikalavimo teisė į AB A. P. S. apie 14 mln. Lt. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad iki pat 2013 m. UAB ,,K“ buvo pajėgi vykdyti Å«kinę veiklÄ , įvykdyti byloje aptariamų objektų statybÄ ir įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Nurodo ir tai, kad tikroji UAB ,,K“ turtinė padėtis pasitvirtino tik 2018 metais, gavus FNTT iÅ¡vadas. Todėl, teismo iÅ¡vada, kad jis (apeliantas) elgėsi neapdairiai, nebuvo lojalus UAB ,,K“, veikė peržengdamas normalios Å«kinės rizikos ribas yra nepagrįsta bei paneigta.

Nuteistasis nurodo, kad avansas iÅ¡ Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, buvo apskaitytas kaip UAB ,,K“ turtas ir tokiu bÅ«du tapo teisėtu turto savininku, o ne valdytoju, kaip teigiama kaltinime. Be to, bendrovės atlikti tolimesni sandoriai negali bÅ«ti laikomi svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymu, nes lėšos buvo panaudotos tolimesnei bendrovės Å«kinei – komercinei veiklai, nors ir darant prielaidÄ , kad avansu gautos lėšos priklausė Europos SÄ jungos Sanglaudos fondui ir Lietuvos Respublikos biudžetui.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2015 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros direktorius K. T. patvirtino, jog Lietuvos valstybei ir Europos SÄ jungos biudžetui žala nebuvo padaryta. 3.3. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublika ar Europos SÄ jungos Sanglaudos lėšas administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos padarymo nepareiÅ¡kė. Tuo tarpu, asmuo pagal BK 184 straipsnį, gali bÅ«ti nuteistas tik tuo atveju, jei yra padaryta žala turto ar turtinės teisės savininkui.

Be to, 2007 m. spalio 22 d. jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatytas darbų pasiskirstymas, t. y. proporcijos, apimtys, dėl ko UAB ,,K“ negali bÅ«ti kaltinama, kad visi partneriai įgijo lygias teises į trisdeÅ¡imt procentų avansÄ . Jungtinės veiklos sutartyje buvo nurodyta, kad partnerio dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra lygios ir pagal žodinį susitarimÄ darbų apimtys turėjo bÅ«ti pasiskirstytos projekto eigoje, kas ir buvo padaryta pasiraÅ¡ant su jungtinės veiklos partneriu UAB ,,E“ projektavimo sutartį už 959 000 Lt ir sumokant jam beveik 30 procentų siekiantį avansÄ â€“ 270 000 Lt.

Kitas jungtinės veiklos partneris UAB ,,K“ teisme nurodė, kad Å¡iame projekte jie net neplanavo dirbti, jokių iÅ¡ankstinių susitarimų dėl konkrečios darbų apimties, grafiko, galimo iÅ¡ankstinio finansavimo neturėjo, dėl ko jungtinės veiklos partneris nepretendavo į avansÄ ar kitus mokėjimus. 3.4. Apeliantas skunde pažymi, kad pervestos lėšos, t. y. turtas nėra prarastas ar iÅ¡Å¡vaistytas, nes yra galimybė pareikalauti pinigų grÄ Å¾inimo iÅ¡ to juridinio asmens, kuriam tos lėšos buvo pervestos ir tokiu bÅ«du turtas nebÅ«tų prarastas.

Be to, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra yra paskyrusi areÅ¡tÄ UAB ,,K“ turtui – administracinėms patalpoms, kurių vertė siekia virÅ¡ 4 mln. Lt, dėl ko buvo galimybė padengti potencialiai atsiradusiÄ Å¾alÄ . 3.5. Apelianto vertinimu, nei jungtinės veiklos sutartis, nei finansavimo iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų taisyklės bei kiti norminiai aktai nenumatė reikalavimų kaip iÅ¡imtinai turi bÅ«ti naudojamos Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos sumokėtos iÅ¡ankstinio apmokėjimo lėšos.

Å is reikalavimas / rekomendacija dėl avanso naudojimo buvo daugiau bendro pobÅ«džio ir realiai neįgyvendinamas, nes tuo metu avansinės lėšos nebuvo vedamos į atskirÄ tikslinę sÄ skaitÄ , o vedamos į bendrÄ sÄ skaitÄ . UAB ,,K“ buvo didelė statybų bendrovė, kuri vykdė deÅ¡imtis projektų visoje Lietuvoje, o lėšos į bendrÄ sÄ skaitÄ buvo gaunamos iÅ¡ įvairių užsakovų, todėl atskirti, kurias lėšas buvo galima naudoti tik ,,E – V nuotekų valyklos rekonstrukcija“ projekte, buvo neįmanoma. 3.6.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ne dėl UAB ,,K“ kaltės buvo nukelta projekto darbų pradžia, o dėl sugriežtintų apsauginių reikalavimų. Be to, reikėjo projekte numatyti tretinį valymÄ , keisti projektÄ , dėl ko užtruko ir statybos leidimo iÅ¡davimo klausimas.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 4.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio 2 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, suvaržydamas kaltinamojo teisę į gynybÄ bei sukliudžiusias teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. J. ir jo gynėjas advokatas Raimondas Kivylius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras Gintaras Plioplys prašė nuteistojo P. J. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendis, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

7. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys.

Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų. Be to, BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl BPK 255 ir BPK 256 straipsnių pažeidimo 8.

Pažymėtina, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybÄ , konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007; Nr. 2K-7-198/2008; Nr. 2K-7-29-942/2016 ir kt.). Klausimas, ar bylos nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikytinos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, sprendžiamas atsižvelgiant į minėtÄ normų paskirtį.

Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us apie tokiÄ galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybÄ . Kaltinamojo teisė į gynybÄ paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimÄ pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ar kitÄ teisinį požymį, bÅ«tinÄ kaltininko veikÄ pripažinti nusikalstama.

Todėl tokios faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007; Nr. 2K-45-699/2016; Nr. 2K-7-56-511/2020 ir kt.).

9. Remiantis nagrinėjama baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro Gintaro Plioplio 2017 m. sausio 4 d. pakeistÄ kaltinimÄ , kuriame P. J. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad P. J. bÅ«damas UAB „K“ valdybos pirmininkas ir faktiÅ¡kai valdydamas visÄ UAB „K“ veiklÄ , veikdamas kaip organizatorius kartu su UAB „K“ generaliniu direktoriumi V. J., organizavo V. J. žinioje esančio, UAB „K“ ir UAB „E“ bei UAB „K“ patikėto didelės vertės – 4 504 685,12 Lt svetimo – Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turto, teisėtai valdomo UAB „K“, iÅ¡Å¡vaistymÄ (t. 24, b. l. 158–159, 160; t. 25, b. l. 56–60; t. 26, b. l. 1–6).

10. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje P. J. inkriminuotÄ veikÄ pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo į BK 184 straipsnio 2 dalį (t. y. iÅ¡ organizatoriaus perkvalifikavo į vykdytojo), bei pakeitė kaltinimo faktinę aplinkybę ir konstatavo, kad iÅ¡vaistytas turtas buvo P. J. žinioje, o ne V. J. žinioje. Be to, remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas teisiamuosiuose posėdžiuose apie tokiÄ galimybę kaltinamojo P. J. neinformavo.

11. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju, organizatoriaus ir vykdytojo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo skirtingas, o P. J. skundžiamame nuosprendyje naujai inkriminuota aplinkybė – turto buvimas jo žinioje, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai, sukÅ«rė „procesinį netikėtumÄ â€œ bei pažeidė nuteistojo teisę žinoti kaltinamojo pobÅ«dį ir nuo jo gintis. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255–256 straipsnių nuostatas.

12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ 2020 m. rugsėjo 22 d. teisiamajame posėdyje šį pažeidimÄ iÅ¡taisė (t. 31, b. l. 194–198). Dėl veikos kvalifikavimo P. J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį 13.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, nepadarė, t. y. bÅ«damas UAB „K“ valdybos pirmininku ir faktiÅ¡kai valdydamas visÄ Å¡ios bendrovės veiklÄ , neiÅ¡vaistė Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turto, t. y. 4 504 685,12 Lt, kurie buvo patikėti Å¡ios bendrovės teisėtame valdyme. Apelianto vertinimu, tai, kad Å¡ios piniginės lėšos, t. y. 4 504 685,12 Lt, kurios pagal iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ buvo pervestos iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros (toliau – ir APVA arba Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra) į UAB „K“ asmeninę banko sÄ skaitÄ ir naudojamos Å¡ios bendrovės reikmėms, akivaizdžiai, nepatvirtina, kad Å¡ios piniginės lėšos tokiu bÅ«du buvo iÅ¡vaistytos.

Be to, skunde atkreipė dėmesį ir į tai, kad Å¡iais jam (apeliantui) inkriminuotais nusikalstamais veiksmais, nebuvo padaryta žala nei Lietuvos Respublikos valstybei, nei Europos SÄ jungos biudžetui.

14. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

15. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad P. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes iÅ¡Å¡vaistė UAB „K“, UAB „E “ bei UAB „K“ patikėtÄ , jo žinioje esantį ir UAB „K“ teisėtai valdomÄ svetimÄ didelės vertės – 4 504 685,12 Lt – Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtÄ , t. y. iÅ¡ankstinio mokėjimo dalį pagal rangos sutartį.

16. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iÅ¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Pažymėtina, kad turto iÅ¡vaistymui bÅ«dinga tai, jog kaltininkui patikėtas ar žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, o teisėtam turto (turtinės teisės) savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-234-942/2015; Nr. 2K-26-788/2017; Nr. 2K-7-56-511/2020 ir kt.).

17. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „K”, atstovaujama V. J., UAB ,,K“, atstovaujama S. N., ir UAB ,,E“, atstovaujama A. D., 2007 m. spalio 22 d. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį, kuria kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ir žinias, susitarė užsiimti bendra veikla (bendrai veikti), t. y. dalyvauti darbų pirkimo konkursuose ir vėliau, laimėjus konkursus, bendrai vykdyti statybos remonto darbus dėl „E–V nuotekų valyklos rekonstrukcijos“ (vienas iÅ¡ objektų).

IÅ¡ Å¡ios sutarties turinio matyti ir tai, kad bendrovės jungtinei veiklai vadovauti ir spręsti organizacinius klausimus, taip pat už bendrai naudojamo darbams atlikti reikalingo įneÅ¡to turto apskaitÄ atsakingu paskyrė – UAB „K” (t. 1, b. l. 95–105). 18. „E–V nuotekų valyklos rekonstrukcijos” darbų pirkimo konkursÄ laimėjus, 2008 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta tarp UAB „K”, E. savivaldybės administracijos ir Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros Rangos sutartis Nr. XXXX, kuria rangovas (t. y.

UAB „K” su kitais jungtinės veiklos partneriais) įsipareigojo pilnai atlikti projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E–V nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbus ir iÅ¡taisyti atsiradusius defektus (sutarties galiojimo terminas trisdeÅ¡imt vienas mėnesis), o užsakovas (t. y. APVA) įsipareigojo rangovui sumokėti sutarties kainÄ , kuri susidėjo iÅ¡ Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 36–38). IÅ¡ Å¡ios Rangos sutarties Nr. XXXX sÄ lygų ir prie jos esančių priedų turinio matyti, kad užsakovas, rangovui pateikus garantijÄ , privalo atlikti iÅ¡ankstinį, t. y. iki trisdeÅ¡imt procentų dydžio nuo sutarties sumos, mokėjimÄ kaip beprocentę paskolÄ iÅ¡teklių sutelkimo ir projektavimo iÅ¡laidoms padengti (14.2 punktas) (t. 1, b. l. 53; t. 13, b. l. 165).

19. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų, kurie atskleidžia reikÅ¡mingų aplinkybių eigÄ , matyti, kad UAB „K” pasinaudojo Rangos sutartyje Nr. XXXX numatyta sÄ lygÄ gauti iÅ¡ankstinį mokėjimÄ , t. y. kaip beprocentę paskolÄ iÅ¡teklių sutelkimo ir projektavimo iÅ¡laidoms padengti, ir Aplinkos projektų valdymo agentÅ«rai pateikusi užtikrinimo priemones, t. y. 2008 m. gegužės 22 d. Atlikimo užtikrinimo garantijÄ Nr. XXXX, kuriÄ iÅ¡davė AB „S“ (t. 4, b. l. 59), taip pat 2008 m. gegužės 19 d. laidavimo raÅ¡tÄ Nr. XXXX, kurį iÅ¡davė UAB DK „P“ (t. 4, b. l. 60), paprašė iÅ¡ankstinio mokėjimo pagal 2008 m. gegužės 28 d. sÄ skaitÄ Nr. 1 (t. 4, b. l. 55).

Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra tenkino bendrovės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ankstinio apmokėjimo ir 2008 m. birželio 18 d. į UAB „K“ asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke „S “ pervedė iÅ¡ viso 5 727 846,77 Lt, iÅ¡ kurių 4 582 277,42 Lt sudarė Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo dalis, o 1 145 569,35 Lt – Lietuvos Respublikos biudžeto dalis.

20. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad nors UAB „K” generaliniu direktoriumi buvo paskirtas A. J., tačiau faktiÅ¡kai visÄ bendrovės veiklÄ valdė (taip pat disponavo ir visais bendrovės pinigais), Å¡ios bendrovės valdybos pirmininkas, kartu Å¡ios bendrovės vienintelio akcininko UAB „P“ prezidentas ir vienintelis akcininkas P. J., kuris Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros 2008 m. birželio 18 d. pervestų pagal iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ pinigų pagal vykdomÄ Rangos sutartį Nr. XXXX į UAB „K“ asmeninę sÄ skaitÄ , dalį, t. y. iÅ¡ viso 4 504 685,12 Lt, panaudojo – 2,5 mln. Lt UAB „K” gautai paskolai banke „D. N.“ grÄ Å¾inti, bei 2,4 mln. Lt pervedė UAB „K” vienintelei akcininkei UAB „P“ dividendams už 2007 metus iÅ¡simokėti.

21. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek iÅ¡ byloje esančių duomenų, tiek iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, akivaizdu, jog P. J. dalį (t. y. 4 504 685,12 Lt) Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros 2008 m. birželio 18 d. pervestų į UAB „K“ asmeninę sÄ skaitÄ , pinigų pagal vykdomÄ Rangos sutartį Nr. XXXX, panaudojo bÅ«tent UAB „K“ reikmėms. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad Å¡ie P. J. veiksmai yra neteisėti ir įvertinti kaip jo žinioje buvusio Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turto iÅ¡vaistymu, nes buvo panaudoti ne pagal jų tikslinę paskirtį.

22. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra vykdydama Rangos sutartį Nr. XXXX bei disponuodama Europos SÄ jungos sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, nenurodė rangovui UAB „K” atsidaryti atskiros (tikslinės) banko sÄ skaitos, į kuriÄ bÅ«tų pervestas iÅ¡ankstinis mokėjimas, skirtas iÅ¡imtinai projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E–V nuotekų valyklos rekonstrukcija“ tikslams vykdyti, taip pat nebuvo nustatyta (įvardinta) konkreti sÄ lyga (draudimas), kad bendrovei nesuteikiama teisė disponuoti Å¡iomis lėšomis.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra vykdydama Rangos sutartį Nr. XXXX, iÅ¡ankstinio mokėjimo (sutartyje įvardijama kaip beprocentė paskola) pinigus, kurie buvo gauti iÅ¡ Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto, pervedė bÅ«tent į UAB „K“ asmeninę banko sÄ skaitÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pinigų savininkas, pervedęs pinigus į kito asmens sÄ skaitÄ , perleidžia juos banko sÄ skaitos savininko nuosavybėn ir netenka į juos įgaliojimų, nes disponuoti banko sÄ skaitoje esančiais pinigais gali tik sÄ skaitos savininkas (CK 6.922 straipsnio 1 dalis).

Todėl, akivaizdu, kad pinigai, kuriuos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra pervedė į UAB „K” asmeninę banko sÄ skaitÄ , buvo P. J. žinioje, ir Å¡ie pinigai tapo UAB „K” turtu, o ne Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros.

23. Pažymėtina ir tai, kad UAB „K” taip pat privalėjo vykdyti 2008 m. gegužės 13 d. Rangos sutartį Nr. XXXX, ir atlikti joje numatytus projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E–V nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbus, kuriuos finansuoti galėjo tiek iÅ¡ Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros pagal iÅ¡ ankstinį mokėjimÄ pervestų lėšų, tiek iÅ¡ lėšų gautų iÅ¡ kitų Å¡altinių. Tuo tarpu, Rangos sutartyje nustatytų darbų neatlikimas, netinkamas jų atlikimas, atlikimas ne laiku ir pan., akivaizdžiai, yra sutarties sÄ lygų pažeidimas, todėl kita sutarties Å¡alis (Å¡iuo nagrinėjamu atveju – Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra) įgijo teisę reikalauti kaltų asmenų atsakomybės bei patirtų nuostolių atlyginimo.

Tačiau, bÅ«tina atsižvelgti ir į teismų praktikÄ , kurioje nurodoma, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai siejama ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-7-251/2013; Nr.2K-518/2014; Nr. 2K-179-697/2018; Nr. 2K-70-689/2019 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip CK 2.86 – 2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netinkamÄ bendrovės turto panaudojimÄ , svarbu įsitikinti, jog bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.

Teismų praktikoje, vertinant baudžiamosios atsakomybės taikymo bendrovės vadovui pagrįstumÄ , yra pabrėžta, kad teisinė sistema turi užtikrinti tai, jog asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu; bendrovės vadovams turi bÅ«ti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių bendrovės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kiÅ¡tis į vadovų veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-518/2014;

Nr. 2K-26-788/2017 ir kt.). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad bendrovės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami virÅ¡ijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančiais veiksmais.

24. BÅ«tina baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga yra asmens veikos atitiktis baudžiamojo įstatymo nustatytai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčiai (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtas (piniginės lėšos), už kurio iÅ¡vaistymÄ pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas P. J., buvo UAB „K” turtas, o ne Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros, konstatuoja, jog P. J. pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nebuvo nusikaltimo, įtvirtinto BK 184 straipsnyje, subjektas.

Tuo tarpu, nesant bent vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymių, veika negali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama. Akivaizdu ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog P. J. Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtÄ Ä¯gijo apgaule, t. y. sukčiaudamas (BK 182 straipsnis). Todėl tai, kad iÅ¡ Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros teisėtai gautus Europos SÄ jungos sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto pinigus P. J. naudojo (disponavo) UAB „K” reikmėms, akivaizdžiai, negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡ios bendrovės turto iÅ¡vaistymas.

25. Svarbu pažymėti ir tai, kad Rangos sutartis yra civilinė sutartis, kurios sutarties sÄ lygas ir atsakomybę už jos sÄ lygų pažeidimÄ reguliuoja CK normos. Todėl sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala bÅ«tent Å¡io turto savininkui ar teisėtam valdytojui arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

26. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kai UAB „K” nuo 2009 m. liepos 7 d. (t. y. kai buvo gautas statybos leidimas) privalėjo pradėti vykdyti pagal 2008 m. gegužės 13 d. Rangos sutartyje Nr. XXXX numatytus projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E–V nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbus, susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl kurių negalėjo atlikti darbų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „K” buvo įsiskolinusi apie vienuolika milijonų AB „A.

P. S.“, kuri vengė sumokėti už atliktus darbus (dėl ko vyko teisminiai procesai, ginčas buvo sprendžiamas ir Å . arbitražo teisme), be to, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-6543-623/2019) UAB „K” turtui bei piniginėms lėšoms pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, o 2010 m. balandžio 30 d. buvo nuspręsta iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Todėl Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra 2009 m. spalio 8 d. nustačiusi, kad pagal 2008 m. gegužės 13 d.

Rangos sutartį Nr. XXXX darbai nėra vykdomi, bei atsižvelgdama į tai, jog UAB „K” šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau Rangos sutartyje numatytus darbus įsipareigojo atlikti kitos partnerės, t. y. UAB ,,K“ ir UAB ,,E“ (t. 6, b. l. 158–159), kurios buvo tarpusavyje buvo sudariusios Jungtinės veiklos sutartį, pašalino UAB „K” iš darbų vykdymo ir įpareigojo UAB ,,K“ ir UAB ,,E“ vykdyti Rangos sutartį Nr. XXXX natūra (t. 3, b. l. 175–177).

27. Byloje taip pat nustatyta, kad 2008 m. gegužės 13 d. Rangos sutartyje Nr. XXX numatyti projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E–V nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbai buvo atlikti, o statybos objektas perduotas eksplotuoti užsakovui, t. y. visos aplinkybės, galėjusios sÄ lygoti nuostolių atsiradimÄ dėl netinkamos Rangos sutarties vykdymo, buvo paÅ¡alintos (t. 3, b. l. 189, 190–196). Be to, tiek iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 21 d. raÅ¡to turinio (t. 3, b. l. 200), tiek iÅ¡ Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ros direktoriaus K.

T. parodymų (t. 22, b. l. 148–151) matyti, kad nei Lietuvos Respublikos biudžetui, nei Europos SÄ jungos sanglaudos fondui, iÅ¡ kurių lėšų buvo pervestas iÅ¡ankstinis apmokėjimas į UAB „K“ asmeninę banko sÄ skaitÄ , žala nebuvo padaryta. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės, akivaizdžiai, patvirtina, kad Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra, kuri disponavo Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, t. y. buvo Å¡ių lėšų valdytoja, turtinės žalos nepatyrė.

28. Nors pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas UAB „E“ direktorius I. L. (t. 23, b. l. 73–77) nurodė, kad UAB ,,K“ ir UAB ,,E“ dėl UAB „K” netinkamai vykdomos Rangos sutarties Nr. XXXX patyrė nuostolių, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje iÅ¡ civilinių sutarčių kilęs ginčas dėl P. J. netinkamos veiklos atstovaujant bendrovei, Å¡ios veiklos ekonominio neefektyvumo, žalingumo ar sutarčių netinkamo vykdymo ir dėl to atsiradusių nuostolių, yra spręstinas prioritetÄ suteikiant civilinės teisės normoms, o ne kaip veika, atitinkinti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

29. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, naikinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

30. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tenkino civilinio ieÅ¡kovo AB „S“ pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį (t. 14, b. l. 191–192, 193–207) ir iÅ¡ P. J. priteisė 652 500,58 Eur (2 252 954 Lt). Pažymėtina, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, todėl Å¡iems santykiams pasibaigus, t. y. nenustačius, jog P. J. iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje esantį ir UAB „K“ teisėtai valdomÄ svetimÄ didelės vertės – 4 504 685,12 Lt – Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto turtÄ , civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas negalimas.

Todėl šiuo atveju, byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, tačiau civilinis ieškovas AB „S“ turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį dėl P. J. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, ir P. J. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti P. J. taikytas BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokant Å¡iÄ Ä¯mokÄ per dvylika mėnesių lygiomis dalimis po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš P. J. priteista AB „S“ 652 500,58 Eur žalai atlyginti, ir AB „S“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Marius Bajoras Ernesta Montvidienė Regina Pocienė