2022-10-05 Nr. AB-24769-3-61-3-03097-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3842-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03097-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) ir savo kilmės šalyje susidūrė su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai vertino jo pasakojimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nes kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) ir bėgdamas nuo grėsmės buvo priverstas palikti savo kilmės šalį. Pareiškėjas paaiškino, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad jis priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti jo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – jo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti, todėl šiuo atveju būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių: kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Pareiškėjo teigimu, skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus, o atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto bei prieglobsčio prašytojo.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nes Departamentas atliko išsamų, objektyvų, nešališką, visapusišką tyrimą ir pagrįstai konstatavo, kad, įvertinus pateiktą bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas pabrėžė, kad ėmėsi protingų priemonių – sudarė reikiamas sąlygas visapusiškam ir išsamiam teisiškai reikšmingų aplinkybių išaiškinimui ir nustatymui, nes sudarė sąlygas išklausyti, pateikti norimus įrodymus bei laisvai ir netrukdomai atsakyti į papildomus klausimus, o remiantis jo pasakojimu surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją.

6. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), tačiau, atsakovo teigimu, pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo atveju tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, kuri leistų nustatyti, (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėją persekiojantys asmenys veikė kaip valstybinis subjektas, šiuo atveju jis gali būti vertinamas tik kaip nevalstybinis subjektas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), todėl nagrinėjimu atveju asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu nepagrindžiančia prielaidos, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

7. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo skundo teiginius, kad jis priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes (duomenys neskelbtini), ir pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodinėjo ir nenurodė, kad buvo politinis aktyvistas. Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašytojo nesugebėjimas įtikinamai pagrįsti deklaruojamos baimės kelia pagrįstų abejonių dėl pateiktų faktų patikimumo, taip pat nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) – pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę jo gyvybei.

8. Dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti termino atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną bei neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, kelia nelegalios migracijos grėsmę, be to, draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus laikotarpio, todėl yra proporcingas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atmetė kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.

10. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 18 d. apklausos metu pareiškėjas nenurodė kilusių konkrečių grėsmių (duomenys neskelbtini), taip pat nenurodė savo tautybės. Pareiškėjo išpažįstama religija – (duomenys neskelbtini). Teigė, kad kilmės šalyje studijavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog jis nesusijęs su politika, yra apolitiškas.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punktu, Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, nustatė, kad pareiškėjas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), ir yra už kilmės valstybės ribų. Prieglobsčio prašytojas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę ar pilietybę, tačiau, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, bei į tai, jog jo pasakojimas yra susijęs su specifinėmis geografinėmis vietovėmis ((duomenys neskelbtini) ir kt.), tikėtina, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad asmuo yra už savo kilmės valstybės ribų.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus apklausų metu, teisme duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi, Aprašo 22 punktu, nustatė, kad Sprendime įvertinti pareiškėjo pasakojimai dėl patiriamos grėsmės, jo paaiškinimai, kilmės valstybės informacija, tačiau pareiškėjo pasakojimas sudarytas iš bendros informacijos, viešai prieinamų faktų, individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios jo įžvelgiamos grėsmės tikimybę, pareiškėjas nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai abejotina dėl pareiškėjo pasakojimo tikrumo, nes pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie jo pasakojimą pagrįstų. Pareiškėjo nurodomas persekiojimo subjektas – (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jo sugalvotos istorijos realumui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas informaciją apie paso praradimą apklausoje, vykusioje 2021 m. spalio 18 d., ir teismo posėdyje, pateikė skirtingą informaciją – 2021 m. spalio 18 d. apklausoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nors kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), teismas pabrėžė, kad tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, kuri leistų nustatyti, (duomenys neskelbtini), todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad pareiškėją persekiojantys asmenys veikė kaip valstybinis subjektas, šiuo atveju jis gali būti vertinamas tik kaip nevalstybinis subjektas, tačiau tokiu atveju tariamas „persekiojimas“ nėra sąlygotas prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, o pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

13. Teismas nurodė, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Teismas pabrėžė, kad duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais) pareiškėjas nepateikė, todėl asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu nepagrindžia prielaidos, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

14. Teismas kritiškai vertino tai, kad pareiškėjo skunde teismui nurodyta, jog pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neįrodinėjo ir nenurodė, kad buvo politinis aktyvistas, be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis nesusijęs su politika, yra apolitiškas, jis nėra sakęs, kad yra kažkaip susiję su politika, todėl teismas darė išvadą, kad toks pareiškėjo skundo argumentas nevertintinas. Teismas konstatavo, kad Departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas nesuponuoja prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo.

15. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo argumentai nepagrįsti individualiais, objektyviais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neminėjo, jog turi problemų dėl savo rasės ir religijos kilmės šalyje, nepagrindė, jog yra aršus aktyvistas, todėl konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš pažeidžiamųjų asmenų grupių (duomenys neskelbtini)kontekste. Teismas darė išvadą, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikė visiškai pagrįsta, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

16. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo, teismas sprendė, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei atsakovui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad pagrįstai nenustatyta tikimybė, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinis pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas, o tai neatitinka pabėgėlio statuso. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, įvertinęs surinktą informaciją, sprendė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų. Teismas pažymėjo, jog nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei, taigi nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

18. Teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas nurodė, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesiekė apsunkinti jo tapatybės nustatymą ir grąžinimą. Taip pat nebuvo nustatyta ir kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka bei pareiškėjas Lietuvos Respublikos sieną kirto be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pateikęs suklastotą dokumentą, taip galimai siekdamas apsunkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki trejų metų, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo keisti kitos Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį.

III. 19. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjo teigimu, atsakovui tenka pareiga išsamiai ir individualizuotai atlikti apklausas, tačiau jo apklausa buvo atlikta netinkamai, pareiškėjas nesuprato visų klausimų, juos teko kartoti kelis kartus. Atsakovas netinkamai įvertino jo prašymą, neišanalizavo visų aplinkybių ir priėmė neteisingą Sprendimą. Sprendime nenurodyti pakankamai konkretūs argumentai ir aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvus. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis, išvadą, jog pareiškėjui galimai kilsianti persekiojimo grėsmė yra nepakankamai motyvuota, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad, pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Pareiškėjo teigimu, grąžinus jį į kilmės šalį jam gresia mirtis ir susidorojimas.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais) pareiškėjas nepateikė, todėl asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu nepagrindžiančia prielaidos, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neminėjo, jog turi problemų dėl savo rasės ir religijos kilmės šalyje, nepagrindė, jog yra aršus aktyvistas, todėl prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai iš pažeidžiamųjų asmenų grupių (duomenys neskelbtini) kontekste. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas atliko išsamų, objektyvų, nešališką, visapusišką tyrimą.

23. Atsakovas nurodo, kad Departamentas tinkamai atliko apklausą ir, remiantis apklausos duomenimis, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją, objektyviai ir nešališkai išanalizavo pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas per se (savaime) nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių klausimų, kurių nesuprato, taip pat nei apeliaciniame skunde, nei posėdžio metu nepatikslino galimai nesuprastų klausimų atsakymų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas neįrodinėjo ir nenurodė, jog buvo politinis aktyvistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdžiuose žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su juo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų ir papildomos apsaugos kriterijų.

29. Pareiškėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo klaidingai įvertinta informacija bei išvadomis, pripažino pagrįstu ir teisėtu atsakovo Sprendimą, kuris priimtas visapusiškai ir tinkamai neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

31. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

32. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

33. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

34. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

35. Aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad atliekant vertinimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.

36. Pagal Aprašo 99 punktą, prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas grindė prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini) motyvais. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

38. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad atsakovas vertino (duomenys neskelbtini).

39. Nėra pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta išvykimo iš kilmės valstybės priežastis atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) nėra valstybinis subjektas, taip pat byloje nenustatyta duomenų, kad pareiškėjo kilmės valstybės institucijos negalėtų ar nenorėtų suteikti apsaugos nuo galimo persekiojimo ar kad toks nenoras ar negalėjimas būtų sąlygotas pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

40. Įvertinus Departamento Sprendimo argumentus, nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą. Atsakovo surinktų duomenų pareiškėjo situacijos kontekste pakako teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Departamento padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamą grėsmę nepagrindžia tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gresia realus pavojus gyvybei ar sveikatai, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

41. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pagrįstai sprendė, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Kaip matyti iš 2021 m. spalio 18 d. apklausos Departamente protokolo, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išsamiai pateikti savo pasakojimą, jis nebuvo pertraukinėjamas, taip pat matyti, kad pareiškėjui buvo suprantami jam adresuoti klausimai, pareiškėjo kelis kartus buvo klausiama, ar jis supranta vertėją, gerai girdi, ir pareiškėjo atsakymai buvo teigiami. Todėl atmestini pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jo apklausa buvo atlikta netinkamai, jis nesuprato visų klausimų, juos teko kartoti kelis kartus.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento sprendimo dalis, kuriomis jam atsisakyta suteikti prieglobstį, turi būti panaikintos ir Departamento sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į kilmės valstybę ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas nurodytais aspektais.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė