2018-02-20 Nr. AB-3750-3-61-3-03859-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-139-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03859-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Ž. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT) pašalinti pažeidimus ir priimti sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka – pradėti ikiteisminį tyrimą pagal STT gautus: iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros persiųstą skundą (registracijos Nr. 5-01-9345) ir 2017 m. spalio 12 skundą (registracijos Nr. 5-01-9625) dėl Alytaus miesto savivaldybės tarnautojų veiksmų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus, STT veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas prašo įpareigoti STT atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl skundas nepriskirtinas administraciniams teismams.

III. Pareiškėjas Ž. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, jog STT neatliko arba netinkamai atliko viešojo administravimo funkcijas ir pareigas, netinkamai įgyvendino teisės aktus, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pareiškėjo nuomone, STT privalėjo veikti kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga ir, gavusi pareiškėjo skundus, privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ji neveikė ir neįvykdė BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, STT neatliko savo funkcijų ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, pažeidė objektyvumo, proporcingumo, subsidiarumo, efektyvumo, gero administravimo principus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas. Taigi STT neatliko visų savo pareigų bei funkcijų, nesuteikė galimybės asmeniui apginti savo teises, netinkamai vertino (nevertino) pareiškėjo raštuose pateiktos informacijos bei medžiagos. Pareiškėjas pažymi, kad toks reagavimas į informaciją apie galimai korupcinio pobūdžio veikas yra netinkamas STT numatytos pagrindinės funkcijos – vykdyti operatyvinę veiklą, siekiant atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir užkirsti joms kelią, vykdymas. Pareiškėjas paaiškina, kad skundu jis iš esmės prašė įpareigoti viešojo administravimo subjektą – STT, pašalinti padarytus pažeidimus, o prašymas įpareigoti pradėti ikiteisminio tyrimo procedūrą buvo tik išvestinis reikalavimas. Pareiškėjas mano, jog net jei būtų sprendžiama, kad pareiškėjas prašė tik įpareigoti pradėti tyrimą, teismas turėjo suteikti pareiškėjui ABTĮ numatytą galimybę patikslinti skundo reikalavimus, ištaisyti skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo Ž. T. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas. Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai, ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš skundo turinio, jame nurodytų aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas skundu siekia įpareigoti STT atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl skundas nepriskirtinas administraciniams teismams. Baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą tvarką, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja BPK IV dalies nuostatos. Administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-882/2011).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjo keliamą ginčą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjas Ž. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius