43b607c7-0f7e-403d-9b6c-c7ffb277d670 · Panevėžio apygardos teismas

 Byla Nr. 1S-150-768/2023

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,

nevieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs asmens, kuriam taikomos priverčiamos medicinos priemonės – I. K. ir jos gynėjo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. spalio 25 d. nutarties, kuria jai pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje,

n u s t a t ė :

1. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. spalio 25 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis I. K. buvo pratęstas.

2. I. K. gynėjas advokatas M. Beinaravičius praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. spalios 25 d. nutartį pakeisti ir VÅ¡Ä® „RokiÅ¡kio psichiatrinės ligoninės“ teikimo netenkinti. M. Beinaravičius skunde teigia, jog I. K. gali gydytis ambulatoriÅ¡kai, nes jos bÅ«klė yra pagerėjusi, mÄ stymas adekvatus. Gynėjo nuomone, teismas nesiėmė tinkamų priemonių suinteresuotiems asmenims iÅ¡kviesti.

3. I. K. skunde nurodė, kad ja pasirÅ«pinti gali tiek dėdė, tiek jos teta. Taip pat I. K. skunde teigia, jog ji psichiatrų buvo pagrobta ir dabar neteisėtai laikoma pasichiatrinėje ligoninėje, ten žalojama, be to, daromi nusikalatimai, eksperimentai, keitinėjami vaistai. Ji laiko save nekalta, nori susigrÄ Å¾inti 9 metų sÅ«nų, kuris dėl psichiatrinės ligoninės kaltės buvo iÅ¡ jos paimtas ir dabar yra skriaudžiamas.

4. Skundas atmetamas.

5. IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. spalio 25 d. nutartimi pagrįstai pratęsta I. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis arba stacionarinį stebėjimÄ bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Å iame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kuriÄ nors iÅ¡ minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas turi diskrecijÄ savo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinybės asmeniui taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ , 2) padarytos veikos pobÅ«dį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : 1) asmens psichinė sveikatÄ , 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumÄ .

7. Vadovaudamasis 2023 m. rugsėjo 19 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobÅ«džio priemonės pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vada, Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teisėja padarė iÅ¡vadÄ , kad I. K. psichikos bÅ«sena nėra dar pakankamai stabili, nes jos emocijos neadekvačios, mÄ stymas nenuoseklus, ji nekritiÅ¡ka ligos atžvilgiu, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina jos pačios skundo turinys, kuriame ji kaltina ligoninės personalÄ ir visiÅ¡kai nekritiÅ¡ka ligai.

8. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kuriÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir Å¡iuo atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų iÅ¡vados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal priverčiamos medicinos pobÅ«džio priemonės pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadÄ , I. K. bÅ«klė yra gerėjanti, tačiau kritika ligai, yra nepakankama, be to, ji save teisina, menkina ir kaltina kitus netinkamu elgesiu.

9. Taigi aukÅ¡tesnysis teismas, nagrinėdamas pateiktÄ skundÄ , nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų I. K. nepalankios medicininės iÅ¡vados duomenis. Tokiu atveju teismas vertina, kad I. K. padaryta uždrausta veika yra susijusi su tam tikru agresijos proveržiu, todėl ambulatorinis gydymas bÅ«tų galimas tik esant medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichinės bÅ«senos ir socialinio pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad I. K. ligoninėje gydoma nebe pirmÄ kartÄ , todėl dar kartÄ pabrėžtina, kad veikos pobÅ«dis ir esama psichinė bÅ«sena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų iÅ¡vadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl taikomo radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiÅ¡kai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, tuo labiau, toks gydymas jai jau buvo taikomas, tačiau nebuvo veiksmingas.

10. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį socialinį pavojingumÄ , žemesnysis teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , todėl iÅ¡vada, kad pagal dabartinę I. K. sveikatos bÅ«klę vis dar reikalingas jos stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl iÅ¡liekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.

11. Gynėjo nurodyta aplinkybė, kad teikimÄ nagrinėjantis teismas nesiėmė priemonių į teismo posėdį iÅ¡kviesti suinteresuotus asmenis yra nepagrįsta. Bylos duomenys patvirtina (b.l. 25), kad suinteresuotiems asmenims buvo praneÅ¡ta apie teikimo nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ . Kaip matyti, suinteresuotas asmuo – S. J., teismui atsiuntė praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad jis sutinka prižiÅ«rėti I. K.. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys posėdyje nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, nesustabdo teikimo nagrinėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė I. K. ir jos gynėjo advokato Mindaugo Beinaravičiaus skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. spalio 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis