2015-11-12 Nr. ATPB-857-4-36-3-01401-2014-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-80-489/2015

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-01401-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.9. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo V. R. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. K. 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimu A. K. buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 43 Eur (150 Lt) bauda už tai, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. 12.36 val. Raseinių r. sav., Raseiniuose, Vytauto Didžiojo 2 ir V. Grybo gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindine gatve, sankryžoje lenkė automobilį „Opel Omega“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sankryžoje suko į kairę, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 140.1 punktų reikalavimus.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. K. 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. K. nutraukta.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi netenkintas V. R. apeliacinis skundas ir paliktas nepakeistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. birželio 16 d. nutartimi priimtas pareiškėjo V. R. prašymas ir atnaujinta A. K. administracinio teisės pažeidimo byla.

Pareiškėjas V. R., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. K. 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą.

Pareiškėjas nurodo, kad A. K. pažeidė KET 9, 140.1 punktų reikalavimus. Priešingai nei nurodoma Raseinių rajono apylinkės teismo nutarime, nei policijos pateikta eismo įvykio medžiaga, nei Raseinių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2014 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolas nepatvirtina, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo kelio ženklas „Vienpusis eismas“. Kad tokio ženklo nebuvo, matė ir Raseinių policijos pareigūnai. V. R. tvirtina, kad priešingai, nei rašoma nutarime, jis į kairę pusę pradėjo sukti vadovaudamasis kelio ženklais, įsitikinęs, jog tai daryti saugu, tačiau nebaigė manevro ir sustojo pamatęs, kad kitas vairuotojas taisyklių nesilaiko. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Šiaulių apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nesant atitinkamo kelio ženklo V. R. turėjo vadovautis kelio ženklinimu, atribojančiu priešingų krypčių transporto srautus, ir suprasti, jog kelio ruože, kuriuo jis važiuoja, o vėliau nori pasukti į kairę pusę, eismas vyksta viena kryptimi ir per visą kelio plotį, todėl, prieš pasukdamas į kairę, jis privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Pateiktuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kelių policijos aiškinimuose teigiama priešingai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas Kęstutis Užemeckas atsiliepimu į pareiškėjo V. R. prašymą pareiškime nurodytų reikalavimų tenkinimo klausimą palieka spręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijai.

Asmuo, kuriam administracinė byla nutraukta, A. K. atsiliepimu į pareiškėjo V. R. prašymą prašo jo netenkinti. Abiejų instancijų teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo įvykio situaciją bei eismo reguliavimo būdą įvykio vietoje, įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teisme nekilo jokio ginčo, kad eismo įvykio metu Vytauto Didžiojo gatvės pradžioje nebuvo kelio ženklo, žyminčio vienpusį eismą, visi duomenys tuo klausimu buvo teismui pateikti ir išnagrinėti, dėl vienpusio eismo situacijos teismų sprendimuose pasisakyta. Be to, net darant prielaidą, kad nagrinėjamoje kelio atkarpoje eismas buvo organizuojamas kaip dvipusis, V. R. veiksmai KET požiūriu vis tiek buvo neadekvatūs ir neatidūs. V. R. neįvertino ir to, kad pagal KET reikalavimus, nesikeičiant eismo organizavimo būdui, už kiekvienos sankryžos kelio ženklai yra dubliuojami, o šiuo atveju V. R. eismo juostoje, tiesiai prieš jį, tik už V. Grybo gatvės sankryžos, stovi aiškiai matomas kelio ženklas, žymintis vienpusį eismą važiavimo kryptimi.

Pareiškėjo V. R. prašymas atmestinas.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad V. R., prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą, iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjas, pridėdamas garso įrašą, kuriame įrašytos įvairių asmenų kalbos įforminant eismo įvykį bei atskirus priedus, dokumentus, teigia, kad automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas A. K., važiuodamas gatve, kurioje pagal kelių ženklinimą vyko dvipusis eismas, vairavo automobilį vadovaudamasis eismo reikalavimais, būdingais vienpusiam eismui, ir elgėsi ne pagal KET taisykles. A. K. lenkė jo automobilį „Opel Omega“, kuris bandė sukti į kairę, su šiuo automobiliu susidūrė ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais padarė KET 9, 140.1 punktuose numatytus pažeidimus, taigi privalo atsakyti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Visų pirma, pažymėtina, kad pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinama, kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. V. R. pareiškime nėra ATPK 30221 straipsnio 2 dalyje numatytų išsamių teisinių argumentų, nurodančių, kokios materialiosios ar proceso teisės normos teismų sprendimuose iš esmės pažeistos. Iš prašymo turinio galima suprati, kad prašoma bylą dar kartą patikrinti įrodymų vertinimo, eismo įvykio situacijos nustatymo, KET taisyklių laikymosi aspektu. Pareiškėjas prašo bylos duomenų bei naujai pateiktų duomenų pagrindu nustatyti, kad eismo įvykio atkarpoje vyko dvipusis eismas, kad A. K., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, padarė KET 9 ir 140.1 punktuose numatytus pažeidimus. Tokie reikalavimai nesudaro administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis), t. y. bylos aplinkybių iš naujo nenustatinėja ir naujų įrodymų netiria.

Antra, ar administracinio teisės pažeidimo byloje teisingai įvertinti įrodymai, ar teisingai nustatyta eismo įvykio situacija ir įrodytas asmens kaltumas padarius ATPK pažeidimą, galutinai patikrinama ir sprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties turinį matyti, kad šie klausimai pagal V. R. apeliaciniame skunde nurodytus prieštaravimus dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo patikrinti ir išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė išsamius motyvus, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir kodėl nenustatytas A. K. kaltumas padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti V. R. prašymą atnaujinti A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Vytautas Masiokas

Tomas Šeškauskas