2022-07-05 Nr. BB-4736-1-01-1-49908-2016-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3456/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49908-2016-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo V. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio bei prašymu sustabdyti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus ir konstatuotus proceso pažeidimus, nepašalino kasacinio teismo konstatuotų pažeidimų byloje ir nustatytų prieštaravimų. Detalizuojama, kad teismas nepatikrino svarbių duomenų, turinčių reikšmės priimant teisingą sprendimą, taigi ir teismo vidinis įsitikinimas buvo paveiktas neišsamiai ištirtų aplinkybių. Kasatorius taip pat akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 281 straipsnio 1 dalį), kadangi tinkamai nenustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (veikos, kaltės ir priežastinio ryšio), neįvertino kito eismo dalyvio padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir jų įtakos eismo įvykio kilimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad didžioji dalis kasacinio skundo argumentų yra skirti faktinių bylos duomenų atkartojimui, pateikiant nuteistajam palankų jų vertinimą. Vis dėlto, skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė kasacinės instancijos teismo išaiškinimų ir nurodymų. Su tokia kasatoriaus teze sutikti nėra pagrindo, nes iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta į kasacinio teismo nurodymus, o ir kasatorius nedetalizuoja, kokių konkrečiai kasacinio teismo išaiškinimų nebuvo laikytasi. Kasaciniame skunde nurodomi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumai yra deklaratyvūs ir grindžiami, kaip minėta, įrodymų vertinimo proceso kritika, o ne konkrečiais ir objektyviais teisiniais argumentais, sudarančiais kasacijos pagrindą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė