43b2e8dd-3774-4354-92db-b5ffa69ff904 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4373-554/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00943-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – E.D., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E.D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 10 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui jam esant laikomam Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2016 m. liepos 26 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-17) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2016 m. liepos 26 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI). Kamerų plotas buvo per mažas, o kamerose nuolat buvo laikoma iki keturių asmenų.

Kauno TI nebuvo pakankamai užtikrinamas pareiškėjui socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių. Nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, negalėjo lankyti renginių, dirbti ir pan. Dalį kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas.

Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims. Kauno TI kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . KiekvienÄ kartÄ , kai reikia iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , tenka daužyti į duris, ir tikėtis, kad pareigÅ«nas iÅ¡girs ir prieis. Po iÅ¡simaudymo duÅ¡o patalpose tenka ilgai laukti iki 5-10 min. ir daužyti į duris, kol suimtieji yra iÅ¡vedami į gyvenamÄ sias kameras.

Teigė, jog bÅ«damas Kauno TI, turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Kauno TI pasivaikščiojimų kiemeliai neatitinka higienos normų reikalavimų – nebuvo jokių Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, kiemeliuose nuolat buvo Å¡iukÅ¡lės, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelių, pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – nelaistomi. Kauno TI kamerose ventiliacija neveikia, vėdinama tik per langÄ , yra drėgna ir tamsu.

LangÄ uždengia grotos, todėl stipriai ribojami Å¡viežio oro srautai. Čiužiniai pÅ«va, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rÅ«dija nuo drėgmės, kamerose vidutinis drėgnumas virÅ¡ija 70 procentų. Kamerose nėra užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapÅ¡viečia. Kamerose buvo elektros apÅ¡vietimas, Å¡viesa buvo labai stipri, nuo jos pareiÅ¡kėjui skaudėjo akis ir galvÄ . Pats iÅ¡jungti Å¡viesos neturėjo galimybės, nes kamerose nebuvo jungiklių.

Lauko apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, nes langÄ užgožė grotos. Kauno TI kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra. Nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjui nuolat pasireikÅ¡davo galvos skausmai, sukildavo temperatÅ«ra. Laikymo Kauno TI laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, iÅ¡duodavo vienÄ paklodę ir užvalkaliukÄ pagalvei, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik vienÄ virtuvinį rankÅ¡luostukÄ .

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Apatinio trikotažo iÅ¡ pradžių neskalbdavo, o vėliau skalbdavo tik tada, jei pareiÅ¡kėjas turėdavo specialiai tam tikslui skirtÄ skalbimo maiÅ¡Ä . Jei sÄ skaitoje nėra pinigų, virÅ¡utiniai drabužiai plaunami vienÄ kartÄ per du mėnesius. Teigė, jog pats savarankiÅ¡kai skalbdavo rÅ«bus, bet jų džiovintis sÄ lygų nebuvo. Taip pat nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėms buvo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo.

Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Visose kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kameroje esančių kalinių atskirtas sienele. Ne kartÄ pareiÅ¡kėjui naudojantis unitazu pareigÅ«nai atidarydavo duris neįspėję, neįsitikinę, kad pareiÅ¡kėjas nesinaudoja sanitariniu mazgu. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresÄ kitų suimtųjų atžvilgiu. Kauno TI dažnai nebuvo Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebuvo pareiÅ¡kėjui sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Teigė, jog ne kartÄ neturėjo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Atsiradus Å¡iltam vandeniui, pareiÅ¡kėjas nebuvo nuvestas nusiprausti be eilės. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai arba buvo atliekama tik po daugkartinių praÅ¡ymų, kurių neregistruodavo ir atlikta deratizacija, dezinfekcija buvo neefektyvi. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų Maistas paduodamas pro duris į kamerÄ , nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio.

Nebuvo užtikrinamos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, nes maistÄ atneÅ¡davo tiesiai į gyvenamÄ jÄ kamerÄ . Kol padalindavo per visas kameras maistÄ , jis atÅ¡aldavo. SÄ lygų eiti į valgyklÄ pavalgyti nebuvo. Ne kartÄ buvo matyti kaip maisto dalintojas dalina maistÄ be higieninių pirÅ¡tinių, kompotui (arbatai) skirtÄ indÄ tiesiog panardindavo į specialų kompotui (arbatai) skirtÄ termosÄ . Nurodė, kad viso sulaikymo metu Kauno TI nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su sugyventine. Kauno TI nebuvo numatytos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos.

Netinkamos gyvenimo Kauno TI sÄ lygos sukėlė pareiÅ¡kėjui fizinius skausmus, papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Atsakovo atstovas Kauno TI prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 21-28) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 339, 228.

Pripažino, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų asmeniui kameroje tenkantį plotÄ buvo pažeista 1 parÄ , tačiau dėl pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo satisfakcija yra pakankama pažeidimo pripažinimu, neatlyginant patirtos neturtinės žalos pinigais. Pažymėjo, kad Kauno TI yra reguliariai tikrinamas nacionalinio ir regioninio sveikatos centrų, kurie tikrina patalpų atitikimÄ Lietuvos higienos normoms ir patikrinimo aktuose teikia įstaigai pastabas nustačius neatitikimus. Atkreipė dėmesį, kad ginčo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu visuomenės sveikatos centrai neužfiksavo pažeidimų, kurie bÅ«tų analogiÅ¡ki arba susiję su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡vardintais.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad kameros langai neatsidarydavo, mechaninė ventiliacija skleisdavo dulkes, formavosi pelėsis, nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad kamerų vėdinti neįmanoma, nes neatsidaro langai yra klaidinantis, nes kameros Nr. 232 lange įrengta atidaroma langinė, bei veikia mechaninė ventiliacijos sistema. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad kamerose formuojasi pelėsis yra nepagrįstas objektyviais įrodymais. Pažymėjo, kad Kauno TI patalpos yra reguliariai remontuojamos įstaigos lėšomis, tačiau kamerų techninį stovį ir einamÄ jÄ priežiÅ«rÄ atlieka kamerose gyvenantys asmenys vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡u patvirtintu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. 1-88. Å iame Tvarkos apraÅ¡e įtvirtinta, kad atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo vėdina patalpas ir palaiko kameroje Å¡varÄ bei tvarkÄ . Pelėsis negali formuotis jeigu, asmenys, atsakingi už kameros tvarkymÄ , laikosi elementarių tvarkymosi taisyklių, t. y. vėdina patalpas, valo pavirÅ¡ius, palaiko kameroje Å¡varÄ ir tvarkÄ . Kauno TI neturi duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl netinkamo kameros techninio stovio. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis neturėjo galimybės skalbti ir džiovinti drabužių, nepagrįstas, nes kamerose yra veikianti vandens tiekimo sistema (praustuvas), bei džiovinimo virvės, ant kurių galima džiovinti iÅ¡skalbtus drabužius.

Kameros vėdinamos mechaninės ventiliacijos būdu ir atidarant langus. Dalyje kamerų, kuriose langai įrengti skirtingai ir negali būti pilnai atidaryti, įrengtos langinės ir taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema. Tinkamai naudojantis kamerų ventiliavimo galimybėmis, t. y. atsidarant langus, neužkemšant ventiliacijos angos, užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas ir patalpų oro drėgmės reikalavimai nustatyti higienos normose. Pažymėjo, kad kamerų oro drėgnumas visuomenės sveikatos centrų nebuvo nustatinėjamas.

Pareiškėjas savo buvimo Kauno TI laikotarpiu skundų dėl drėgmės kameroje nepateikė. Nuo paskutinio pareiškėjo apsilankymo Kauno TI praėjo daugiau nei 1 metai, todėl nėra galimybių nustatyti pareiškėjo teiginių pagrįstumo. Visose Kauno TI kamerose įrengti aliarminiai pareigūnų iškvietimo mygtukai, kurie veikia. Aliarminių mygtukų suveikimas registruojamas Apsaugos, signalizacijos ir ryšio inžinerinių technikos priemonių, aliarminių pranešimų apskaitos žurnale.

Visuomenės sveikatos centrų atliktų patikrinimų metu neužfiksuoti apšvietimo neatitikimai Lietuvos higienos normoms ar kitiems teisės aktams kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Visi užfiksuoti pažeidimai nedelsiant ištaisomi. Pareiškėjo apsilankymų Kauno TI sveikatos priežiūros tarnyboje nėra užfiksuota, taigi, pareiškėjo teiginiai apie galvos ir akių skausmus galimai susijusius su netinkamu apšvietimu - nepagrįsti. Visose Kauno TI kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, jie yra veikiantys, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti metaline sienele, kurios aukštis 2,1 metro, praėjimas atitveriamas durimis.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. PareiÅ¡kėjas teigia, kad 1 valandos pasivaikščiojimas yra per trumpas ir prieÅ¡tarauja teisės aktams, tačiau pareiÅ¡kėjo teiginiai nepagrįsti, o Kauno TI tinkamai vykdė pasivaikščiojimų tvarkÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimus.

Kauno TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso kambarį, koplyčiÄ , bibliotekÄ . PareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultÅ«riniuose renginiuose. Suimtieji ir nuteistieji laisvalaikio programose dalyvauja savanoriÅ¡kai.

Skundo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu Kauno TI administracija negavo pretenzijų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėl netinkamo užimtumo organizavimo. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepatikslina, kokiose užimtumo programose jis negalėjo dalyvauti dėl Kauno TI kaltų veiksmų ar neveikimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į užimtumÄ . PareiÅ¡kėjui buvo suteikta tiek higienos priemonių, kiek numatė tuo metu galioję teisės aktai ir tai yra pažymėta jo materialinio aprÅ«pinimo kortelėje.

PareiÅ¡kėjas priėmė higienos priemones ir pretenzijų neturėjo. Skundų ar pareiÅ¡kimų dėl higienos normų neiÅ¡davimo ar netinkamos kokybės ar kiekio taip pat nebuvo gauta. Asmenys Kauno TI maitinami vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 įtvirtintais reikalavimais. Teisės aktai nenumato maisto dalinimo su pirÅ¡tinėmis, tačiau siekiant optimaliai užtikrinti maisto higienÄ maistÄ dalinantys asmenys naudoja vienkartines pirÅ¡tines.

Tiekiamo maisto valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skundai, susiję su maitinimo kokybe, yra persiunčiami UAB „Niklita“, teikiančiai maitinimo paslaugas Kauno TI. KiekvienÄ dienÄ maisto iÅ¡vaizdÄ ir kvapÄ Ä¯vertina ir iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos vyriausiasis specialistas, remdamasis Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Kontrolinius maisto cheminės sudėties patikrinimus Kauno TI reguliariai atlieka tyrimų centrai. Ginčo nagrinėjimo laikotarpiu maisto kokybės pažeidimų nenustatė nei tyrimų centrai savo išvadose, nei Kauno TI apsaugos ir priežiūros pareigūnai kasdien pildomuose pagaminto maisto kokybės vertinimo apskaitos žurnaluose. Kauno TI pasimatymų organizavimas ginčo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomas vadovaujantis Kauno tardymo izoliatoriaus trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo procedūrų tvarkos aprašu patvirtintu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymu Nr. 1-172. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, tačiau konkrečiai nenurodė, kada jis kreipėsi dėl pasimatymų suteikimo ir kada pasimatymai jam nebuvo suteikti. Kauno TI neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas arba jo gyvenimo partnerė dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo bÅ«tų kreipęsi į Kauno TI. PareiÅ¡kėjas nėra rašęs dėl to skundų, praÅ¡ymų ar pareiÅ¡kimų. Patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų) bei skundų registrÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ 1 kartÄ dėl USB laikmenos grÄ Å¾inimo.

PraÅ¡ymų, skundų ar pasiÅ«lymų susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjas nėra teikęs. Skundo nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas pas psichologus, bendrosios praktikos gydytojus ir odontologÄ nesilankė. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai teigia, kad kalinamas buvo kankinamas, tačiau nepateikiÄ Ä¯rodymų, kuo kankinimas pasireiÅ¡kė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam periodiÅ¡kai kalint netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2016 m. liepos 26 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jam kalint Kauno TI nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 31-34) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu Kauno TI periodiÅ¡kai buvo laikomas kamerose Nr. 339 ir 228.

Beveik visÄ laikotarpį jis buvo laikomas kamerose, kuriose, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, jo kalinimo sÄ lygos atitiko reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje. PareiÅ¡kėjui netgi teko daugiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose (pareiÅ¡kėjui teko nuo 4,13 iki 5,51 kv. m gyvenamojo ploto). Taigi, jis buvo laikomas sÄ lygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Tačiau pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto normos nebuvo užtikrintas 1 parÄ â€“ pareiÅ¡kėjui teko 3,5 kv. m gyvenamojo ploto (trÅ«ko 0,1 kv. m). Teismas taip pat pažymi, kad kameros gyvenamasis plotas, atsižvelgiant į čia įrengtų miegamųjų vietų skaičių, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareiÅ¡kėjui tekęs plotas buvo dar mažesnis, jis neturėjo pakankamai vietos, kurioje galėtų laisvai judėti.

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 56 str.). IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI 1 parÄ nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas teigia, jog teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui esant laikomam Kauno TI kamerose buvo ne daugiau kaip 4 asmenys. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukų (b. l. 40, 41) matyti, kad kamerose yra įrengtas stalas ir du suolai, prie stalo gali tilpti keturi asmenys, be to, teisės aktai nereglamentuoja kameroje įrengiamo stalo dydžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų (b. l. 68, 69, 70, 110, 111) nustatyta, kad Kauno TI kamerų sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukÅ¡ta siena (2,10 m), sanitariniai mazgai yra uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengta atskira oro Å¡alinimo sistema. Tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus. Todėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, ventiliacijos juose nebuvimo ir privatumo jais naudojantis neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos norma HN 134:2015 17 punktÄ laisvės atėmimo vietų patalpose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 40, 42, 68, 110, 111) patvirtina, kad kamerose yra įrengti plačiai atidaromi langai, yra sanitarinio mazgo patalpa turinti atskirÄ ventiliacijÄ . Todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kamerų vėdinimo įrengimas, neatitiko galiojusių higienos normų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, jog grynas oras į kameras patenka. Nustačius, kad atsakovas teisės aktų reglamentuojančių kamerų vėdinimÄ nepažeidė, negali bÅ«ti pripažįstama, jog yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ per parÄ . Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, jog buvo iÅ¡duodama per mažai tualetinio popieriaus (pusė rulonėlio dviem savaitėms, nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, iÅ¡duodavo vienÄ paklodę ir užvalkaliukÄ pagalvei, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik vienÄ virtuvinį rankÅ¡luostukÄ , čiužiniai nebuvo dezinfekuojami.

Ä® bylÄ pateikta materialinio aprÅ«pinimo kortelė Nr. 797 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2016 m. kovo 25 d. buvo iÅ¡duotas čiužinys, antklodė, pagalvė, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, paklodė, 2 rankÅ¡luosčiai, taip pat 1 vnt. tualetinio popieriaus. PareiÅ¡kėjas minėtoje kortelėje yra pasirašęs ir nurodęs, jog pretenzijų nėra. Atsakovo atstovo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. birželio 7 d.

Patikrinimo akte Nr. PA.2-479(17.4.1.2.12) (b. l. 92-93) konstatuota, jog prieš perduodant čiužinius nuteistajam, čiužiniai dezinfekuojami dezinfekavimo kameroje. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139. Šio akto redakcijoje, galiojusioje ginčo laikotarpiu, numatyta, kad vyrams yra išduodama tualetinis popierius – 1 rulonas 1 mėnesiui.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo skiriama pusė rulonėlio tualetinio popieriaus dviem savaitėms, vadinasi mėnesiui buvo skiriamas 1 rulonėlis tualetinio popieriaus, taigi, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Teismas akcentuoja, kad esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukÅ¡tesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl papildomo aprÅ«pinimo higienos priemonėmis, todėl suteikti jam daugiau tualetinio popieriaus ar kitų priemonių atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja taip pat ir dėl to, kad Kauno TI kamerose buvo netinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kamerose buvo pelėsis, grybelis buvo netinkama temperatÅ«ra, pasivaikščiojimo kiemeliai neÅ¡varÅ«s. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus. IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų fotonuotraukų (b. l. 40, 42) matyti, kad kameroje Å¡viesa sklinda nuo lango ir nuo Å¡viesos Å¡altinių pritvirtintų prie lubų, kameros sienos ir joje esantys baldai tvarkingi.

Pastebėtina, kad pagal į bylÄ pateiktas Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 (b. l. 38), nustato pareigÄ atsakingam už kameros tvarkymÄ asmeniui tvarkyti kamerÄ , vėdinti patalpas, palaikyti kameroje Å¡varÄ bei tvarkÄ , apie sugadintÄ inventorių bei kitus pažeidimus informuoti įstaigos pareigÅ«nus. Å ių pareigų tinkamas vykdymas, kuris priklauso nuo pačių nuteistųjų ir suimtųjų valios, yra viena iÅ¡ priemonių aplinkos ir gyvenimo sÄ lygų kamerose gerinimui.

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamÄ apÅ¡vietimÄ , temperatÅ«rÄ , drėgmę, sienų, pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klę informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo, pelėsio, netinkamos temperatÅ«ros ir ventiliacijos, drėgmės, neÅ¡varių pasivaikščiojimo kiemelių laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ nurodo patyręs dėl per stiprios dirbtinės apÅ¡vietos. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Didžiausios leistinos dirbtinės apÅ¡vietos higienos normos nereglamentuoja – nustato tik mažiausiÄ galimÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ (ne mažiau kaip 200 lx), todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad dirbtinis apÅ¡vietimas galėjo bÅ«ti per stiprus ir Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡siskalbti rÅ«bų ir juos iÅ¡sidžiovinti, virÅ¡utiniai rÅ«bai nemokamai skalbiami tik 1 kartÄ per du mėnesius. AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139, nurodyta, kad tardymo izoliatorių kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, 2 taburetės arba stalo ilgio suoliukai, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba, Å¡iukÅ¡lių dėžė, valymo inventorius ir elektrinis virdulys.

Skalbinių džiovyklos įrengimas nėra nustatytas. Drabužių džiovinimo įranga pagal reikmę turi bÅ«ti įrengiama džiovykloje. Cituojamas teisės aktas nenumato galimybės įrengti virÅ¡utinių rÅ«bų džiovinimo vietos kameroje, tačiau įpareigoja tardymo izoliatoriaus administracijÄ Ä¯vertinti reikmę ir džiovinimo įrangÄ Ä¯rengti atskiroje patalpoje – džiovykloje. Kamerose iÅ¡siskalbtus rÅ«bus kalintys asmenys gali džiovintis sanitariniuose mazguose, kuriuose veikia iÅ¡traukiamoji ventiliacija ir įrengtos džiovyklos virvės (b. l. 69).

Ä® bylÄ pateiktame 2016 m. birželio 7 d. Patikrinimo akte Nr. PA.2-479(17.4.1.2.12) (b. l. 92-93) konstatuota, jog skalbti rÅ«bus Kauno TI sÄ lygos yra sudarytos – įstaigoje esančioje skalbykloje skalbimai visi nuteistųjų rÅ«bai, kuriuos nuteistasis atiduoda iÅ¡skalbti. Byloje nepateikta įrodymų (jų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas), jog neturėdamas asmeninių lėšų, bÅ«tų kreipęsis dėl virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo. Todėl atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nesudarytų sÄ lygų rÅ«bų skalbimui ir džiovinimui.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nepagrįstai buvo apribotas bendravimas su sugyventine, nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų. Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).

Taigi, laisvės atėmimo įstaiga, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų. Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, tačiau nekonkretizavo, kada jis ar jo sugyventinė kreipėsi į Kauno TI administracijÄ su tokiais pageidavimais. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas teigė, jog kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatytų, tačiau jo praÅ¡ymų neregistruodavo.

Tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai nekonkretÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodo kada konkrečiai teikė praÅ¡ymus dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Kauno TI neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ar jo gyvenimo partnerė dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo bÅ«tų kreipęsi į Kauno TI (b. l. 27). Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien abstraktÅ«s teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nesudaro pagrindo teigti, jog Kauno TI pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymÄ ir Konvencijos 8 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas buvo neskanus, jo mažai, maistas atšalęs. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 41 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parÄ mitybos normos energinę vertę – ne mažiau kaip 2298 kcal. Ä® bylÄ pateikti Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. birželio 22 d. Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo praneÅ¡imo (skundo) Patikrinimo aktas (b. l. 49-51), Kauno technologijos universiteto maisto instituto 2016 m. balandžio 5 d.

Tyrimų protokolas Nr. 53 550 (b. l. 52-53) paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog kamerose nebuvo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas nustato, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas). PareiÅ¡kėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais apie pareiÅ¡kėjui realiai kilusiÄ Å¾alÄ dėl iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimo aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs nusiskundimus įstaigos administracijai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimo.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad visose Kauno TI kamerose įrengti aliarminiai pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, kurie veikia (b. l. 24). Atsakovo atstovo teiginį pagrindžia pateiktas Apsaugos, signalizacijos ir ryÅ¡io inžinerinių technikos priemonių, aliarminių praneÅ¡imų apskaitos žurnalas (b. l. 112-116). Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neįrengtų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų Kauno TI kamerose atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su kamerose buvusiais buitiniais parazitais.

Teigė, kad administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai arba buvo atliekama tik po daugkartinių praÅ¡ymų, kurių neregistruodavo ir atlikta deratizacija, dezinfekcija buvo neefektyvi. Atsakovas į bylÄ nepateikė duomenų dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte taip pat reglamentuota, jog, laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovo atstovas pareiÅ¡kėjo teiginių dėl buitinių parazitų kamerose buvimo nepaneigė įrodymais (ABTÄ® 56 str.). Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų naÅ¡tos tarp bylos Å¡alių paskirstymo taisyklę, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų kamerose nurodė konkrečius nusiskundimus, o atsakovo atstovas jų nepaneigė įrodymais, konstatuoja atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.271 str.) neužtikrinant pareiÅ¡kėjui HN 134:2015 20 punkto reikalavimus atitinkančių higienos sÄ lygų.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nebuvo užtikrinama galimybė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, nes nebÅ«davo karÅ¡to vandens. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo, kokiais laikotarpiais karÅ¡to vandens nebÅ«davo ir kada konkrečiai buvo pažeista jo teisė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog jam nebuvo suteikta galimybė sportuoti, nebuvo socialinės reabilitacijos programų.

Byloje pateiktas Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašas (b. l. 35-37) patvirtina, jog suimtieji ir nuteistieji laikomi vienoje kameroje, jiems pageidaujant išvedami pasivaikščioti į kiemus, kuriuose įrengta sportinė įranga (Aprašo 22 p.). Kauno TI direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 taip pat yra patvirtinta Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 43-48).

Skunde pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė bei iÅ¡vardino, jog nebuvo užtikrintas jam suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinama kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti suimtuosius. Spręstina, jog pareiÅ¡kėjas įvairiose programose galėjo dalyvauti savo noru, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie tai į kokias programas pareiÅ¡kėjas užsirašė, nepateikė duomenų ar kreipėsi į administracijÄ dėl dalyvavimo programoje ar kitame užsiėmime, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiÅ¡kėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė fizinius skausmus, papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno TI vertinamuoju laikotarpiu 1 parÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuoto gyvenamojo ploto, taip pat nebuvo užtikrintos pareiÅ¡kėjui HN 134:2015 20 punkto reikalavimus atitinkančios higienos sÄ lygos, todėl konstatuotina, kad Kauno TI pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 15 str., 21 str.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu teikė skundus Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms skundus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista E.D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus Teisėjas Algis Markevičius