43b27363-7aec-4e2b-ba0c-8cd62f6cba40 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-67-475/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05419-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11. 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 8 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Daivai Jokubauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei S. J., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovei G. S. (buv. S.), jos atstovei advokatei N. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. J. ieÅ¡kinį atsakovei G.

S. (buv. S.) dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties atsisakymo ir sumokėtos kainos grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo R. J.. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens, ieÅ¡kovės pusėje, argumentai 1. IeÅ¡kovė S. J. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu praÅ¡o: nutraukti 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį sutarytÄ tarp atsakovės G. S. (buv. S.) (toliau – atsakovė) ir ieÅ¡kovės; iÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovei 1 700,00 Eur jos sumokėtÄ už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kainÄ ; iÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovei 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovė nusipirko transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė, automobilis) iÅ¡ atsakovės. Už transporto priemonę atsakovei buvo sumokėta 1 700,00 Eur, nors pačios atsakovės praÅ¡ymu į sudarytÄ 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį buvo įraÅ¡yta transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur.

Tiek skelbimuose dėl transporto priemonės pardavimo buvo nurodyta, tiek sudarant pirkimo–pradavimo sutartį atsakovė patvirtino, kad transporto priemonė jokių trÅ«kumų neturi ir savo ranka tai patvirtino transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje skiltyje „informacija apie įvykius ir trÅ«kumus“ savo ranka nepadarydama jokių įrašų ir padėdama brÅ«kÅ¡nį. 1.2. Dar tÄ pačiÄ dienÄ , ieÅ¡kovė pastebėjo keistus garsus įsigytame automobilyje ir suvokė, kad parduodant transporto priemonę buvo nuslėpti įvairÅ«s defektai ir gedimai.

Todėl nedelsiant, tai yra 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į UAB AutocentrÄ â€žÅ½Ä—rutis“, kuriame buvo atlikta įsigytos transporto priemonės patikra ir nustatyti paslėpti transporto priemonės trÅ«kumai – priekinių stabdžių diskų sudilimas, priekinių stabdžių diskų apsaugų susidėvėjimas, rankinio stabdžio lyno susidėvėjimas, galinių stabdžių diskų susidėvėjimas, priekinių stabilizatorių traukių susidėvėjimas, priekinės svirties įvorių susidėvėjimas, duslintuvo susidėvėjimas, radiatoriaus rėmo susidėvėjimas, priekinio bamperio bei grotelių susidėvėjimas ir kt.

Taip pat iÅ¡ryÅ¡kėjo, kad iÅ¡ transporto priemonės apatinės dalies varva tepalai ar kažkas panaÅ¡aus į transporto priemonės tepalus. 1.3. Tik paaiÅ¡kėjus faktams apie transporto priemonės gedimus, tai yra dar tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pardavėja SMS žinute buvo informuota apie pastebėtus ir nustatytus defektus, tuomet atsakovė, transporto priemonės pardavėja nurodė, kad už transporto priemonės defektus sutiktų grÄ Å¾inti 500,00 Eur, sumokėtos už transporto priemonę sumos.

Tačiau įvertinusi defektų kiekį bei jų pobÅ«dį, ieÅ¡kovė nusprendė, kad 700,00 Eur bÅ«tų tinkama kompensacija, kuri atlygintų transporto priemonės defektų remontÄ . Tačiau atsakovė su Å¡ia pinigų suma nesutiko. 2020 m. kovo 19 d. atsakovei buvo iÅ¡siųsta pretenzija dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties atsisakymo, kartu su UAB Autocentras „Žėrutis“ nustatytais defektais. Tačiau atsakovė į Å¡iÄ pretenzijÄ neatsakė, tai yra visiÅ¡kai ieÅ¡kovę ignoravo ir net nebandė iÅ¡spręsti Å¡ios problemos. 1.4.

Atsakovė netinkamai įvykdė savo kaip pardavėjos pareigÄ , tai yra pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavė ieÅ¡kovei netinkamos kokybės transporto priemonę, nors pati pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino faktÄ , kad jokių trÅ«kumų transporto priemonė neturi. IeÅ¡kovė per protingÄ , tai yra ne vėliau nei per 30 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos (tai yra dar 2020 m. kovo 9 d.) nustatė transporto priemonės defektus ir tai patvirtina faktus, kad atsakovės parduotos transporto priemonės trÅ«kumai jau buvo sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

Atsakovė pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtinusi faktÄ , kad transporto priemonė neturi jokių defektų, o ieÅ¡kovei įsigijus transporto priemonę, transporto priemonės defektai buvo nustatyti, pažeidė savo kaip pardavėjos pareigÄ . 1.5. Pateiktas 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentras „Žėrutis“ transporto priemonės patikros aktas, remonto darbų ir detalių sÄ mata, kuriuose yra užfiksuoti transporto priemonės defektai, jų Å¡alinimo darbai, patvirtina faktus apie atsakovės pirkimo–pardavimo sutartimi perleistÄ transporto priemonę su defektais, tai yra kad automobilis nebuvo perduotas ieÅ¡kovei tinkamos kokybės. IeÅ¡kovės, vėliau nustatyti defektai akivaizdžiai buvo paslėpti, ir asmeniui, neturinčiam specialiųjų žinių negalėjo bÅ«ti pastebėti, o atsakovei, kuri sutartyje patvirtino transporto priemonės kokybę, kyla civilinė atsakomybė. 1.6.

IeÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės grÄ Å¾inti jos sumokėtÄ už transporto priemonę kainÄ , sudarančiÄ 1 700,00 Eur ir atsisako sutarties, nes transporto priemonė yra visiÅ¡kai neeksplotuotina, tai yra visiÅ¡kai neatitinka transporto priemonei keliamų reikalavimų. Su įsigyta transporto priemone ieÅ¡kovė tėra nuvažiavusi tik iki namų, transporto priemonės meistrų, tai yra kelių autoservisų, transporto priemonė nėra eksploatuojama. 1.7. Nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės įsigytas automobilis buvo naudotas (t. y. eksploatuotas 16 m.), o ieÅ¡kovė automobilį pirko turėdama tikslÄ toliau jį naudoti savo asmeniniams poreikiams.

IeÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iÅ¡ karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai, o jokių papildomų sÄ naudų, kad minėtas tikslas bÅ«tų pasiektas (t. y. automobilis tinkamai važiuotų), ji artimiausiu metu nesitikėjo patirti. PrieÅ¡ sutikdama pirkti automobilį ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis apžiÅ«rėjo prekę. IeÅ¡kovei automobilis atrodė techniÅ¡kai tvarkingas ir tuo metu savo tiesioginę funkcijÄ atliko. 1.8. IeÅ¡kovė teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinį.

Teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pirko automobilį, kuris iÅ¡ pradžių atrodė neblogai. Ji daug nenusimano. Buvo susitarta su pardavėjais, kad galės grÄ Å¾inti. Vyras rado (duomenys neskelbtini) automobilį skelbime. Kaina iÅ¡ pradžių buvo apie 2 000,00 Eur, paskui nusiderėjo iki 1 700,00 Eur. Susitarė dėl susitikimo. Kai susitiko iÅ¡ pradžių vyras vienas apžiÅ«rėjo automobilį, ji nedalyvavo. Vyras buvo su dviem liudytojais, viskas kaip ir tiko. Atidėjo kitam kartui susitikimÄ , nes dar norėjo pagalvoti.

KitÄ kartÄ , kai susitiko jau sutiko pirkti automobilį. Jie norėjo įraÅ¡yti 1 000,00 Eur sumÄ , bet negalvojo, kad čia bus kažkas blogo ar, kad reikės eiti į teismÄ , todėl sutiko įraÅ¡yti tÄ sumÄ ir nusipirko automobilį. Nusipirkimo dienÄ vyras iÅ¡kart pasakė, kad kažkas yra negerai. Jie pasakė, jei kažkas netiks, galės automobilį grÄ Å¾inti. Jie sutiko ir tÄ pačiÄ dienÄ po pirkimo ji su vyru ir dar du liudytojai A. K. ir N. S. nuvažiavo į į Žėrutį patikrai.

Ten rado nemažai gedimų. Pardavėjas ir jos vyras tarėsi dėl automobilio, dėl kainos derėjosi. Pati atsakovė dalyvavo, bet ji iÅ¡ maÅ¡inos nebuvo iÅ¡lipusi. Nusiuntė jiems visas iÅ¡vadas iÅ¡ Žėručio, kad jiems netinka automobilis, nes yra gedimų. IÅ¡ pradžių sutiko susitikti po pardavėjo draugės darbo apie 17 val., o paskui jie viskÄ atÅ¡aukė ir pasakė, kad teisme viskÄ spręsim. Apie automobilį viskÄ pildė vyrai. Jai sutartį į maÅ¡inÄ atnešė vyras. Jau buvo užpildyti visi duomenys apie automobilį, ji tik pasirašė savo duomenis, vardÄ , pavardę.

Regitroje neregistravo, iki Å¡iol neregistruota. Automobilis stovi pas jÄ kieme, jo neremontavo. Automobilio techninė apžiÅ«ra buvo galiojanti. Tiksliai negali pasakyti, kiek bÅ«tų kainavęs remontas, bet nemažai pinigų, apie 400,00–500,00 Eur. Sutarta kaina buvo 1 700,00 Eur. Pinigų perdavimo metu ji nedalyvavo, sėdėjo automobilyje. Pinigus jos vyras padavė grynais pinigais prie liudytojų A. K. ir N. S.. Pardavėjai nesutiko, kad bÅ«tų grÄ Å¾intas automobilis, o jie grÄ Å¾intų pinigus.

Pardavėjai pasiÅ«lė grÄ Å¾inti dalį pinigų už remontÄ apie 500,00 Eur, bet jos vyras R. J., įvertinęs Žėručio iÅ¡vadas, nesutiko ir paprašė 700,00 Eur, tuomet jie nesutiko ir gavosi ginčas. Jie reagavo neutraliai, nei pritarė, nei neigė, kad yra defektų. Techninės apžiÅ«ros dokumentas yra, bet tiksliai datos negali pasakyti, nes nesigilino į jas. Nepateikė į bylÄ techninės apžiÅ«ros dokumento. Vyras pirko automobilį jai, bet kadangi ji visiÅ¡kai nenusimano apie automobilius, todėl viskas buvo palikta spręsti vyrui.

Vyras negalės dalyvauti ir kitame posėdyje, nes jis yra sulaikytas ir yra Norvegijoje šiuo metu. Mano, kad yra visi dokumentai, nes vyras tikrai nebūtų pirkęs automobilio be techninių dokumentų. Esant galimybei juos suras ir pristatys. Prašo tenkinti ieškinį. 1.9. Ieškovės atstovė teismo prašė tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Posėdyje paaiškino, kad techninė apžiūra nebuvo praeita iš pirmo karto, akivaizdu, kad buvo nustatyti tam tikri defektai. Tarp šalių kyla ginčas dėl realiai sumokėtos kainos už automobilį.

Apklaustas liudytoju N. S. nurodė, kad automobilis buvo pardavinėjamas apie vienÄ mėnesį, taip pat jis patvirtino faktus, kad iÅ¡ jo numerio raÅ¡ytos SMS žinutės. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, kad paskutinė automobilio kaina buvo 1 700,00 Eur. Liudytojas A. K. taip pat nurodė tÄ pačiÄ automobilio kainÄ . Liudytojų paaiÅ¡kinimai apie automobilio kainÄ bei SMS žinutės patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes apie realiÄ automobilio kainÄ . PrieÅ¡ pusę metų įsigijus automobilį už 1 000,00 Eur, atsakovė norėjo iÅ¡vengti mokestinės prievolės, nenorėjo mokėti mokesčių, kurie bÅ«tų susidarę brangiau pardavus automobilį, jos neiÅ¡laikius nustatytÄ laiko tarpÄ .

BÅ«tent iÅ¡ atsakovės pusės buvo intencija rodyti kuo mažesnę kainÄ ir tokiu bÅ«du apgauti valstybę. 1 700,00 Eur buvo ta pinigų suma, kuriÄ sumokėjo pirkėjai už automobilį. 2020 m. kovo 9 d. Žėručio atliktas defektavimo aktas patvirtina, kad transporto priemonė, kuri buvo įsigyta 2020 m. kovo 5 d., yra su defektais. Atsakovė nepateikė jokios informacijos apie bent menkiausius automobilio defektus. TrÅ«kumai yra akivaizdÅ«s. Atsakovei kyla atsakomybė dėl tendencingo trÅ«kumų nuslėpimo ar nutylėjimo parduodant daiktÄ .

Defektai nustatyti po kelių dienų. Byloje pateikti susiraÅ¡inėjimai, patvirtina, kad atsakovės pusė pripažįsta defektus. Atsakovės vyras netgi sutiko grÄ Å¾inti 500,00 Eur už defektų paÅ¡alinimÄ . SusiraÅ¡inėjimas patvirtina apie defektų buvimÄ ir pripažinimÄ . Kadangi automobilis buvo parduotas su defektais, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti nutraukti sutartį, ar sumažinti kainÄ , ar kad paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus. IeÅ¡kovės pasirinkimas yra reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai iÅ¡ esmės automobilis neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Yra suvokiama, kad automobilis nenaujas ir gali būti tam tikri defektai, bet iš Žėručio defektavimo akto matyti, kad automobilis yra nesaugus. Atsakovės pusės neveikimas, nesidomėjimas bylos eiga, neteikimas dokumentų, neatvykimas į posėdžius, neapžiūrėjimas automobilio, patvirtina faktus, kad jie elgėsi nerūpestingai ir analogiškai sudarant sandorį. Nedraudžiama parduoti daiktus, bet šie daiktai turi atitikti tiems daiktams keliamus bendruosius kokybės reikalavimus kaip tai numatyta įstatyme.

Iš Žėručio akto matyti, kad trūkumai nebuvo akivaizdūs – priekinis stabilizatorius, traukių keitimas, priekinių stabdžių diskų keitimas. Pirkėjas jokios rizikos neprisiėmė, sutartis sudaryta be jokių papildomų rizikų prisiėmimo. Pirkėjams nebuvo sudaryta galimybė su pardavėjais patikrinti transporto priemonę.

2. Trečiasis asmuo R. J. (toliau – trečiasis asmuo), ieÅ¡kovės pusėje, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. 2.1. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. savo sutuoktinės vardu nupirko transporto priemonę iÅ¡ atsakovės. Už atsakovę veikė jos draugas N. S., kuris realiai ir aprodė transporto priemonę, bendravo iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir po jos sudarymo, gavo pinigus už transporto priemonę, vėliau atsakinėjo į SMS žinutes ir žadėjo grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus už parduotÄ transporto priemonę su defektais.

Už transporto priemonę atsakovei buvo sumokėta 1 700,00 Eur, nors pačios atsakovės atstovo Nerijaus praÅ¡ymu į sudarytÄ 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį buvo įraÅ¡yta transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur. Tai yra pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovės atstovas nurodė, kad jie siekia nemokėti mokesčių, todėl reiktų įraÅ¡yti mažesnę transporto priemonės įsigijimo kainÄ . Nepaisant to, kad atsiliepime atsakovė nurodo, kad už transporto priemonę buvo gauta 1 000,00 Eur, tačiau prie ieÅ¡kinio pateiktas susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis su atsakove ar jos atstovu akivaizdžiai paneigia Å¡iuos atsakovės teiginius. 2.2.

Tiek skelbimuose dėl transporto priemonės pardavimo buvo nurodyta, tiek sudarant pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovė patvirtino, kad transporto priemonė jokių trūkumų neturi ir savo ranka tai patvirtino transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje skiltyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ savo ranka nepadarydama jokių įrašų ir padėdama brūkšnį. 2.3. Transporto priemonė buvo apžiūrėta 2 kartus, tai yra apžiūros metu bei sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovę atstovavo jos draugu prisistatęs N. S..

Dar tÄ pačiÄ dienÄ , trečiasis asmuo pastebėjo keistus garsus įsigytame automobilyje ir suvokė, kad parduodant transporto priemonę buvo nuslėpti įvairÅ«s defektai ir gedimai. Todėl nedelsiant, tai yra 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į UAB AutocentrÄ â€žÅ½Ä—rutis“, kuriame buvo atlikta įsigytos transporto priemonės patikra ir nustatyti paslėpti transporto priemonės trÅ«kumai. 2.4. PirmÄ kartÄ apžiÅ«rėti automobilio su trečiuoju asmeniu buvo atvykęs jo kolega, o antrÄ kartÄ , kuomet buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis dalyvavo tas pats kolega ir kitas kolega.

Tai yra transporto priemonės apžiÅ«roje dalyvavo A. K. ir R. Abiejų apžiÅ«rų metu pardavėjos įgaliotu atstovu prisistačiusiam Nerijui buvo užduodami klausimai apie įgyjamos transporto priemonės techninę bÅ«klę, kuris patikino ir garantavo, kad transporto priemonė yra tvarkinga, jokių defektų joje nėra. Taip pat N. S. nurodė, kad transporto priemonė pabodo, todėl buvo nuspręsta jÄ parduoti. Jokių pažymų apie tai, kad transporto priemonės techninė bÅ«klė buvo patikrinta jiems nebuvo pateikta. 2.5.

Atsakovė klaidina teismÄ , nurodydama, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius pildė trečiasis asmuo, tai yra byloje esančios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys yra raÅ¡ytos ne tuo pačiu raÅ¡tu, jos nėra identiÅ¡kos. Tai yra vienÄ pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorių pildė jis, o kitÄ pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorių pildė arba pati atsakovė ar jos atstovas. Savo pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje transporto priemonės rida buvo nurodyta tokia, kokia buvo jos įsigijimo dienÄ , o kokiÄ nurodė atsakovė ar jos atstovas, jis negali pasakyti.

Atsakovė nepateikia jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie natÅ«ralų transporto priemonės detalių susidėvėjimÄ . Atsakovė teigdama, kad transporto priemonė yra atlikusi techninę apžiÅ«rÄ , nepateikia tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, be to nėra aiÅ¡ku nei kada techninė apžiÅ«ra buvo atliekama ir ar jokių defektų nebuvo nustatyta atliekant transporto priemonės techninę apžiÅ«rÄ . 2.6. Pateiktas 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentras „Žėrutis“ transporto priemonės patikros aktas, remonto darbų ir detalių sÄ mata, kuriuose yra užfiksuoti transporto priemonės defektai, jų Å¡alinimo darbai, patvirtina faktus apie pirkimo–pardavimo sutartimi perleistÄ transporto priemonę su defektais, tai yra kad automobilis nebuvo perduotas ieÅ¡kovei tinkamos kokybės. Nustatyti defektai akivaizdžiai buvo paslėpti, ir asmeniui, neturinčiam specialiųjų žinių negalėjo bÅ«ti pastebėti, o atsakovei, kuri sutartyje patvirtino transporto priemonės kokybę, kyla civilinė atsakomybė.

Pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas). II. Atsakovės argumentai 3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nei atsakovė, nei jos draugas N. S., kuris dalyvavo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, ieÅ¡kovės nėra matę, jos nėra mačiusi ir atsakovės draugo motina, kuri dalyvavo ieÅ¡kovės sutuoktiniui apžiÅ«rint transporto priemonę pirmÄ kartÄ . 3.2.

Ieškovė nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė transporto priemonė, kuri pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį buvo parduota ieškovei, pačios ieškovės atsakovė nėra mačiusi, su ja dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo nesitarė ir ši atsakovei jokių pinigų už transporto priemonę nemokėjo. 3.3. Dėl transporto priemonės apžiūros kreipėsi ieškovės sutuoktinis (bent jau jis nurodė, kad transporto priemonę perka žmonos vardu), kuris transporto priemonę apžiūrėjo du kartus.

PirmÄ kartÄ apžiÅ«rai automobilį nuvairavo atsakovės draugo Nerijaus motina, kur ieÅ¡kovės sutuoktinis su draugu transporto priemonę apžiÅ«rėjo. IeÅ¡kovės sutuoktiniui pageidaujant, jam buvo leista su automobiliu pavažiuoti aikÅ¡telėje. Pirmos apžiÅ«ros metu ieÅ¡kovės sutuoktinis dėl automobilio pirkimo nenusprendė. Kelių dienų laike ieÅ¡kovės sutuoktinis pareiÅ¡kė norÄ dar kartÄ apžiÅ«rėti automobilį. Tuomet apžiÅ«rint automobilį dalyvavo atsakovė su draugu Nerijumi.

IeÅ¡kovės sutuoktinis apžiÅ«rėti automobilio atvyko su dar dviem vyriÅ¡kais, kurie ne tik apžiÅ«rėjo automobilį, tačiau uždavinėjo klausimus dėl jo bÅ«klės, į kÄ jiems buvo pateikti atsakymai. IeÅ¡kovės sutuoktiniui pageidaujant jam buvo leista iÅ¡bandyti automobilį ir jis su juo buvo iÅ¡važiavęs į keliÄ , pravažiavęs kelis kilometrus grįžo į aikÅ¡telę ir tada pradėjo derėtis dėl automobilio kainos. IeÅ¡kovės sutuoktiniui buvo pateikta visa turima ir žinoma informacija apie transporto priemonę, buvo paaiÅ¡kinta, kad yra galiojanti transporto priemonės techninė apžiÅ«ra.

IeÅ¡kovės sutuoktinis atidarius variklio dangtį aiÅ¡kinosi dėl purvo ant variklio, dėl ko jam buvo paaiÅ¡kinta, kad buvo sugedusi turbina, kad atsakovė jÄ remontavo pas automobilių meistrÄ , ir kad po remonto variklis nebuvo nuplautas. IeÅ¡kovės sutuoktiniui buvo paaiÅ¡kinta, kad transporto priemonės techninę apžiÅ«rÄ atsakovei pavyko atlikti tik po trečio karto, ir bÅ«tent pirmÄ kartÄ ji nebuvo atlikta dėl turbinos gedimo. AntrÄ kartÄ techninė apžiÅ«ra nebuvo atlikta dėl apÅ¡vietimo lempos gedimo, kuriÄ atsakovė irgi nupirko ir pas automobilių meistrÄ pakeitė.

Ieškovės sutuoktiniui buvo pateikti susipažinti ne tik techninės apžiūros kortelės, tačiau ir turbinos įgijimo dokumentai, kurie po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo liko automobilyje. 3.4. Ieškovės sutuoktinis buvo priekabus, todėl galiausiai buvo sutarta, kad transporto priemonę atsakovė parduota, o ieškovės sutuoktinis perka už 1 000,00 Eur. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji tik sugrįžusi į namus pamatė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta neteisinga kaina yra visiškas melas, nes transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (du egzempliorius) savo ranka užpildė būtent ieškovės sutuoktinis.

Atsakovės turimame transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje, grafoje „Transporto priemonę pirko“ yra rankraštinis įrašas „S. J.“ ir parašas. Iš ieškovės pateikto egzemplioriaus, akivaizdu, kad už ieškovę pasirašė jos sutuoktinis, nes ieškovės pateiktame sutarties egzemplioriuje ieškovės parašas yra akivaizdžiai skirtingas. Be to, abejose sutartyse yra nurodyti skirtingi ridos duomenys: ieškovės egzemplioriuje „292400“, atsakovės egzemplioriuje „292785“.

Visus duomenis į sutartį surašė ieÅ¡kovės sutuoktinis, jis nurašė ir ridÄ , tačiau dėl kokių priežasčių jis nurodė skirtingus skaičius, galėtų paaiÅ¡kinti tik pats ieÅ¡kovės sutuoktinis. Atsakovės turimos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje ieÅ¡kovės sutuoktinis savo ranka įrašė ir transporto priemonės kainÄ â€“ 1 000,00 Eur, todėl ieÅ¡kovės teiginys dėl vėliau pastebėtos neteisingai nurodytos kainos yra melagingas, rodantis jos nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsakovės turimos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje nėra jokių brÅ«kÅ¡nių grafoje „Informacija apie įvykius ir trÅ«kumus“, t. y. atsakovė jokių brÅ«kÅ¡nių dalyvaujant ieÅ¡kovės sutuoktiniui nepadėjo, o Å¡ie brÅ«kÅ¡niai ieÅ¡kovės sutarties egzemplioriuje yra padaryti po to, kai Å¡iÄ sutartį parsivežė į namus. Jokių esminių trÅ«kumų parduota transporto priemonė neturėjo. Parduota transporto priemonė 2004 metų gamybos, todėl akivaizdu, kad jos detalės yra natÅ«raliai nusidėvėjusios, yra iÅ¡orinių ir kitokių defektų, kurie akivaizdžiai matomi apžiÅ«rint transporto priemonę ir turėjo įtakos jos pardavimo kainai. 3.5.

Ieškovė pateikė UAB „Žėrutis“ išduotus patikros lapus, kuriuose neva tai parašyti transporto priemonės darbai ir nurodytos reikalingos atsarginės dalys bei medžiagos. Abu šie patikrinimo aktai datuoti ta pačia data. Viename iš patikros lapų yra nurodyti šie darbai: priekinių stabdžių diskų keitimas, priekinių stabdžių diskų apsaugų keitimas ir kt., tačiau iš šių darbų išvardinimo nėra aišku, kokia šių detalių būklė, nes esant šių detalių blogai būklei, atsakovė nebūtų atlikusi techninės apžiūros.

Vien detalių ir jų pakeitimo darbų išvardinimas nesudaro pagrindo teigti, kad šios detalės buvo susidėvėjusios ir kad dėl to nebuvo galima transporto priemonės eksploatacija. Antrame patikros lape yra nurodomi šie darbai: galinio k. p. stabdžių suporto remontas, priekinio bamperio keitimas, radiatoriaus rėmo keitimas, o prie medžiagų nurodomas viso duslintuvo pakeitimas, d. p. posparnio remontas, priekinės grotelės, priekinis bamperis, priekinis žibintas (su klaustuku), galinis d. p. žibintas (rasoja).

Tai yra Å¡iame patikros akte yra nurodomi iÅ¡oriniai arba matomi transporto priemonės defektai, kurie ieÅ¡kovės sutuoktiniui buvo matomi apžiÅ«rų metu, todėl teigti, kad Å¡ie automobilio trÅ«kumai jiems nebuvo žinomi, ar užslėpti iki transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nėra jokio pagrindo. 3.6. Atsakovė ir jos draugas N. S. ieÅ¡kovės sutuoktiniui, kuris buvo faktinis pirkėjas, pateikė visÄ turimÄ informacijÄ apie transporto priemonę, pateikė turimus detalių keitimo dokumentus, įrodymus apie techninės apžiÅ«ros atlikimÄ bei duomenis apie nustatytus trÅ«kumus, sudarė visas sÄ lygas ieÅ¡kovės sutuoktiniui apžiÅ«rėti transporto priemonę, ir pastarasis Å¡ia teise pasinaudojo net du kartus, pasitelkdamas pagalbon trečiuosius asmenis.

Jam pageidaujant buvo suteikta teisė išbandyti transporto priemonę, kuo ieškovės sutuoktinis taip pat pasinaudojo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais trūkumais, o ieškovės nurodyti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad transporto priemonė turi esminių trūkumų, kuriuos atsakovė žinojo ir nuslėpė. Privalomų nurodyti trūkumų transporto priemonė neturėjo ir tokių trūkumų buvimo nenurodo ieškovė, o kitokios informacijos, kuri turėtų būti pateikta (eismo įvykiai, ir pan.), atsakovė nenurodė dėl jų nebuvimo.

Pardavėjas nėra įpareigotas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti transporto priemonės trÅ«kumus, susijusius su natÅ«raliu nusidėvėjimu, neturinčiu įtakos tinkamumui naudoti transporto priemonę ir dalyvauti eisme. Transporto priemonė yra eksploatuojama 16 metų, todėl akivaizdu, kad dalis jos detalių yra natÅ«raliai nusidėvėjusios. 3.7. Atsakovė yra fizinis asmuo, nesiverčianti transporto priemonių pirkimu–pardavimu, neturinti specialių žinių autotechnikos srityje, ji pardavė jai priklausiusiÄ transporto priemonę pirkėjui (ieÅ¡kovei), kuris veikė per atstovÄ (ieÅ¡kovės sutuoktinį), pateikdama visÄ jai žinomÄ informacijÄ , sudarydama galimybę apžiÅ«rėti automobilį ir jį iÅ¡bandyti, bei pardavė už protingÄ , automobilio bÅ«klę ir bÅ«klę atitinkančiÄ kainÄ . 3.8.

Pirkėjas, ketindamas įsigyti senÄ transporto priemonę iÅ¡ neprofesionalaus pardavėjo, privalėjo elgtis apdairiai bei rÅ«pestingai, t. y. imtis priemonių ir visapusiÅ¡kai įsitikinti automobilio technine bÅ«kle, pvz. patikrinti jį autoservise, juolab žinant, kad automobilis iki įsigijimo buvo eksploatuojamas 15–16 metų. Nors tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga, tačiau bÅ«tent apdairus elgesys paÅ¡alina bet kokius ateityje galinčius iÅ¡kilti ginčus dėl daikto bÅ«klės. 3.9. IeÅ¡kovė pati renkantis automobilį nedalyvavo.

Tai kad ji liko nepatenkinta sutuoktinio jos vardu sudarytu sandoriu, nesudaro pagrindo teigti, kad įgyta transporto priemonė yra nekokybiÅ¡ka ir reikalauti grÄ Å¾inti daiktÄ bei atgauti už jį sumokėtus pinigus. Jau vien tai, kad Å¡i transporto priemonė buvo parduota už mažesnę nei rinkos kainÄ , leidžia teigti, kad pirkimo–pardavimo metu buvo įvertinti visi jos trÅ«kumai. 3.10. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Posėdyje paaiÅ¡kino, kad jau nemažai praėjo laiko nuo pirkimo, automobilis bus daugiau parÅ«dijęs ir turbÅ«t jau technikinės laikas į pabaigÄ .

Techninė apžiÅ«ra sÄ Å¾iningai buvo praeita. Nesutinka atsiimti automobilio ar sumokėti už trÅ«kumus. Tarėsi jos vyras N. S. su ieÅ¡kovės vyru, o ji tik sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Ji pati sėdėjo automobilyje. Nieko nežino, jie tarėsi. Automobilis buvo tik jos vardu. Å iuo metu ji turi tik vienÄ automobilį, anksčiau turėjo. Kiek žino, automobilis buvo parduotas už 1 000,00 Eur. Neatsimena, už kiek jis buvo pardavinėjamas. Nepamena, kada įsigijo automobilį. N. S. jai perdavė pinigus.

Ji pati rašėsi. IÅ¡ pradžių už automobilį prašė 1 700,00 Eur. Mažesnė nei rinkos kaina. Norėjo parduoti, ne naujas automobilis. Automobilis praėjo techninę apžiÅ«rÄ , todėl stabdžių diskai negalėjo bÅ«ti trÅ«kę. Ji naudojosi automobiliu, nes vyras neturi teisių. PirmÄ kartÄ apžiÅ«rai automobilį atvairavo jos uoÅ¡vienė R. S., o antrÄ kartÄ pati atvairavo. Ji automobilyje pasirašė dokumentus. Žinutės buvo ne jos raÅ¡ytos. Ji iÅ¡ vyro gavo 1 000,00 Eur.

Buvo atsilupusi automobilio apačia, jo apdaila. Savo vyrui davė žodinį sutikimÄ tvarkyti reikalus su automobiliu. Negirdėjo, kad buvo tartasi su pirkėjais, kad bus galima grÄ Å¾inti automobilį. Vyrai R. J. ir N. S. tarėsi viskÄ dėl automobilio. Pildė savo sutartį ji pati. Užpildė grafas – pardavėjas, asmens kodas, vardas, pavardė, paraÅ¡as, miestas, identifikavimo numeris. RidÄ ir valstybinį numerį ji pati įrašė. Kaina ne jos raÅ¡yta. Pasirašė ant dviejų sutarčių egzempliorių.

Ant kitos sutarties kaina ne jos raÅ¡tu. Ji pildė vardas, pavardė, asmens kodas. Identifikavimo numeris, markė, valstybinis numeris ir rida, kaina – ne ji pildė. Pardavėjo vardas, pavardė ir paraÅ¡as jos. Nuo 2020 m. turėjo vienÄ Å¡itÄ automobilį. 3.11. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Emprekis pažymoje nurodyta, kad ginčo dienÄ 2020 m. kovo mėn. automobilio komplektacijos vertė be PVM buvo 2 174,00 Eur. Automobilio vertė yra paskaičiuojama atsižvelgiant į natÅ«ralų jo nusidėvėjimÄ , vertinant, kad automobilis yra techniÅ¡kai tvarkingas ir dalyvauja eisme.

Automobilis buvo parduotas už mažesnę vertę, nes jis yra nusidėvėjęs. Jis yra naudotas ir atitinkamai buvo nustatyta jo vertė. Palyginus paraÅ¡us ant sutarčių, akivaizdu, kad ieÅ¡kovės paraÅ¡as yra visiÅ¡kai kitoks. Techninės apžiÅ«ros pažyma yra svarbi, nes jei bÅ«tų gedimas su stabdžiais, bÅ«tų techninė apžiÅ«ra nepraeita. Tos pažymos nepateikimas leidžia manyti, kad ieÅ¡kovė nėra labai sÄ Å¾ininga. Techninė apžiÅ«ra buvo praeita prieÅ¡ kelias dienas iki automobilio pardavimo ir Å¡is dokumentas buvo ieÅ¡kovei perduotas.

Praėjus pusei metų po sandorio, konstatuoti, jog automobilis yra tokios pačios būklės yra nelogiška. Automobilis pusę metų stovėjo nenaudojamas. Nėra draudžiama parduoti automobilį, kuris turi trūkumų. Visus 15–16 metų automobilio trūkumus išvardinti į sutartį yra neracionalu. Kalbame apie defektus, kurie yra užslėpti ir nėra akivaizdžiai matomi. Tiek atsakovė, tiek jos vyras pasakė, kad buvo išoriniai, natūralūs susidėvėjimo požymiai – buvo rūdys, grotelės apgadintos, įbrėžimų, tai yra tie akivaizdūs požymiai, kurių nereikia rašyti.

NatÅ«ralu, kad naudotame automobilyje kažkas pabarÅ¡ka, bet tai netrukdo tokio automobilio parduoti. IeÅ¡kovės liudytojas nurodė, kad sandorio sudarymo dienÄ buvo kažkokių pabarÅ¡kėjimų ir Å¡i aplinkybė pirkėjui buvo žinoma. IeÅ¡kovė, atstovaujama savo sutuoktinio, sutiko tokį automobilį įgyti ir jiems buvo sudarytos galimybės įsitikinti, kiek automobilis pagal savo amžių yra techniÅ¡kai tvarkingas. Kiekvienas nusipirkęs dėvėtÄ transporto priemonę pasitikrina stabdžių kaladėles, tepalų kiekius, filtrÄ ir visÄ kitÄ .

Atsakovės pusė nėra asmenys, kurie prekiauja automobiliais, jie nurodė, kad pardavė jiems priklausantį automobilį, kuris tapo nebereikalingas. Ieškovė nusprendė būtent tokios būklės automobilį pirkti. Dėl vizualiai matomų trūkumų, kuriuos akcentuoja ieškovės atstovė, ieškovė pretenzijų neturi. Kiti trūkumai, kurie yra fiksuoti Žėručio akte, yra eiliniai automobilio remonto darbai, kurie yra daromi nuolat, reguliariai. Iš pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad kaina yra įrašyta ieškovų pusės ranka, kaina yra tokia, kokia buvo sutarta dėl automobilio būklės. Naikinti sandorio dėl kurio šalys susitarė nėra jokio pagrindo.

Prašo ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas k o n s t a t u o j a : ieškinys tenkinamas iš dalies. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 4. Su ieškiniu pateiktas 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius, kuriame nurodyta, kad pardavėja yra atsakovė, pirkėja yra ieškovė, parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), rida 292400, privalomoji techninė apžiūra galioja, transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur, prie trūkumų padėti brūkšniai, yra pardavėjos ir pirkėjos parašai.

5. Su atsiliepimu pateiktas kitas 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius, kuriame nurodyta, kad pardavėja yra atsakovė, pirkėja yra ieškovė, parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) 5, rida 292785, privalomoji techninė apžiūra galioja, transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur, prie trūkumų nėra nieko pažymėta, yra pardavėjos ir pirkėjos parašai.

6. Iš pateiktos 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentro „Žėrutis“ pažymos nustatyta, kad nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) preliminari techninio aptarnavimo, remonto darbų, atsarginių dalių bei medžiagų kaina. Aprašyti darbai – gal. k. p. stabdž. suporto remont., priek. bamperio keitimas, radiatoriaus rėmo keitimas. Atsarginės dalys ir medžiagos – duslintuvas (visas), duslintuvo gal. apsauga, d. p. priekinis posparnis, priekinis radiatoriaus rėmas, priekinės grotelės, priek. bamperis, priek.

žibintai, gal. d. p. žibintas (rasoja). Atlikta automobilio techninė patikra, aprašyti darbai – priekinių stabdžių diskų keitimas, priekinių stabdžių diskų apsaugų keitimas, rankinio stabdžio lyno keitimas, galinių stabdžių diskų keitimas, priekinių stabilizatorių traukių keitimas, priekinės svirties įvorių keitimas, svirties tvirtinimas, varžtų keitimas. Atsarginės dalys ir medžiagos – priekinių stabdžių diskas, priekinių stabdžių trinkelės, priekinių stabdžių diskų apsauga, rankinio lynas, galinių stabdžių diskai, galinių stabdžių trinkelės, priek. d. p. stabilizat. trauk., priek. svirties gal.

įvoris. Pateiktas 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentro „Žėrutis“ kvitas 30,00 Eur.

7. Byloje pateikta 2020 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovės pretenzija atsakovei dėl transporto priemonės nuslėptų defektų ir gedimų bei jos grÄ Å¾inimo, sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo ne ginčo tvarka bei pateiktas paÅ¡to kvitas dėl pretenzijos iÅ¡siuntimo atsakovei.

8. IÅ¡ pateiktų SMS žinučių ir paaiÅ¡kinimų posėdžio metu, nustatyta, kad susiraÅ¡inėjo Å¡alių sutuoktiniai dėl ginčo automobilio. Pardavėjas nurodė, kad paskutinė kaina – 1 700,00 Eur, pirkėjas sutiko ir susitarė susitikti ir pasiraÅ¡yti. Taip pat pirkėjų pusė prašė grÄ Å¾inti 1 700,00 Eur ir pasiimti automobilį, nes servise rasta defektų. Pardavėjų pusė iÅ¡ pradžių žadėjo pasiimti automobilį, nurodė, kad Å¡iuo metu nėra pinigų, paskui nurodė, kad jei netinka kreiptųsi į teismÄ . Pažymėtina, kad posėdžio metu atsakovės sutuoktinis pripažino, kad SMS žinutės raÅ¡ytos iÅ¡ jo telefono numerio, susiraÅ¡inėjo su automobilio pirkėjos vyru žinutėmis. Teigė, kad iÅ¡ pradžių buvo paraÅ¡yta, kad 1 700,00 Eur galutinė kaina.

9. Atsakovės atstovė pateikė VÅ¡Ä® Emprekis pažymÄ apie vidutinę transporto priemonės kainÄ Lietuvoje 2020 m. kovo mėn. ginčo automobilio komplektacijos vertė be PVM buvo 2 174,00 Eur.

10. Byloje kilo ginčas dėl automobilio pardavėjo atsakomybės už po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus, automobilio kainos.

11. Pažymėtina, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalis). Ä®statymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigÄ garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trÅ«kumų, dėl kurio daikto nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų to daikto pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trÅ«kumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

12. Parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

13. Pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi bÅ«ti įvertinta, ar parduotÄ naudotÄ daiktÄ buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrÄ laikÄ po to (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas iÅ¡ryÅ¡kėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trÅ«kumus.

14. Pažymėtina, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trÅ«kumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog Å¡ie trÅ«kumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trÅ«kumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

15. Vienas iÅ¡ netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo bÅ«dų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ joje nurodytu bÅ«du pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trÅ«kumai yra tokie reikÅ¡mingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos A.

T. 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

16. CK 6.4311 straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kuriÄ pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o 2 punkte nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodomi Å¡ie trÅ«kumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apÅ¡vietimo ir Å¡viesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų iÅ¡metimo sistemos.

17. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė (pirkėja) pareiÅ¡kė reikalavimÄ nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurį grindžia įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trÅ«kumais, dėl kurių jo negali naudoti pagal paskirtį. Å iam pirkėjos reikalavimui patenkinti turi bÅ«ti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trÅ«kumų, apie kuriuos pirkėja nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikÅ¡mingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.

18. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį – juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Atsakovės pusė nurodė, kad žodžiu pasakė ieÅ¡kovės pusei smulkius defektus – buvo parÅ«diję, grotelės įlūžusios, ženkliuko nebuvo, vienas ratas orÄ leido. Tokiu bÅ«du pardavėja deklaravo, jog nėra paslėptų parduodamo daikto trÅ«kumų, dėl kurių daikto nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja apie tuos trÅ«kumus žinodama arba nebÅ«tų jo visai pirkusi, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjusi.

19. Nustatyta, kad šalys pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė jokių automobilio trūkumų, atsakovės sutuoktinis teigė, kad nurodė ieškovės sutuoktiniui smulkius automobilio trūkumus žodžiu, tačiau šalys atskirai konkrečiai neaptarė parduodamos transporto priemonės kokybės reikalavimų. Darytina išvada, kad atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y. kad automobilis yra be didesnių trūkumų ir gali būti naudojamas pagal paskirtį.

20. Nustatyta, kad praėjus keturioms dienoms po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2020 m. kovo 9 d. UAB Autocentre „Žėrutis“ buvo nustatyti automobilio trūkumai. UAB Autocentre „Žėrutis“ pažyma patvirtina, kad automobilis turėjo esminių stabdžių sistemos trūkumų, tačiau šis trūkumas nebuvo pažymėtas sutartyje. Nustatyta, kad ieškovė, įsigijusi automobilį iš atsakovės, dėl paaiškėjusios automobilio techninės būklės ir nustatytų trūkumų, negalėjo ir negali saugiai juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį, neinvestuodama į jį papildomų lėšų.

21. IeÅ¡kovė nurodė, kad autocentre nustatė, jog automobilis yra techniÅ¡kai netvarkingas ir ji mano, kad automobilis yra nesaugus. Atsakovės pusė teigė, kad kelias dienas prieÅ¡ pardavimÄ automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra ir automobilis buvo parduotas esant galiojančiai transporto priemonės privalomajai techninei apžiÅ«rai, todėl negalėjo bÅ«ti techniÅ¡kai netvarkingas.

22. Nėra įrodymų apie tai, kad pardavėja (atsakovė) būtų atskleidusi pirkėjai (ieškovei) esminius transporto priemonės kokybės trūkumus, t. y. tuos defektus, kuriuos nurodė automobilių serviso meistras. Teismas sutinka, kad nedideli trūkumai (parūdijimai, įbrėžimai, atsilupusi apdaila) nėra susiję su automobilio defektais. Teismo vertinimu, ieškovės pusė automobilio apžiūros metu šiuos dalykus galėjo pastebėti, tam nereikia turėti jokių specialių žinių. Šalys sutiko, kad tokia informacija buvo atskleista, tačiau teismo vertinimu, visi kiti trūkumai, kurie buvo užfiksuoti UAB Autocentro „Žėrutis“ pažymoje, ieškovei nebuvo tinkamai atskleisti, o ieškovės pusė, neturėdami specialių žinių, jų patys nustatyti negalėjo.

23. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilio kokybės trūkumai išryškėjo praėjus itin trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo. Šalys neginčijo, kad ieškovės pusė atsakovės pusei pateikė duomenis apie nustatytus automobilio trūkumus.

24. Pagal CK 6.337 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi bÅ«ti patikrinta per protingÄ terminÄ ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sÄ lygas bei prekybos papročius, o pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nėra nustatytas daikto garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trÅ«kumų gali pareikÅ¡ti per protingÄ terminÄ , bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos.

25. Byloje pateikta 2020 m. kovo 19 d. ieÅ¡kovės pretenzija atsakovei, todėl negalima vertinti, jog ieÅ¡kovė (pirkėja) praleido protingÄ terminÄ Ä¯sitikinti įsigyto daikto kokybe ir pareikÅ¡ti dėl to pretenzijÄ atsakovei (pardavėjai). Tai, kad daikto trÅ«kumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepaÅ¡alina atsakovės (pardavėjos) atsakomybės už parduoto daikto kokybę. IeÅ¡kovė nurodė, kad pardavėjai nesutiko, kad bÅ«tų grÄ Å¾intas automobilis, o jie grÄ Å¾intų pinigus. Pardavėjai pasiÅ«lė grÄ Å¾inti dalį pinigų už remontÄ apie 500,00 Eur, bet jos sutuoktinis, įvertinęs autocentro iÅ¡vadas, nesutiko ir paprašė 700,00 Eur, tuomet jie nesutiko ir kilo ginčas.

26. Nustatyta, kad nupirkto automobilio trÅ«kumai pradėjo aiÅ¡kėti netrukus po automobilio įsigijimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė, įsigijusi automobilį patyrė eismo įvykį, netinkamai automobilį eksploatavo, kitaip jį apgadino, nuvažiavo neįprastai didelį atstumÄ .

27. Atmestina kaip nepagrįsta atsakovės pusės versija, jog automobilis turėjo galiojančiÄ transporto priemonės privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , todėl negalėjo bÅ«ti techniÅ¡kai netvarkingas. Aplinkybė, kad automobilis gali važiuoti, nereiÅ¡kia, kad jis yra techniÅ¡kai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti. Teismo vertinimu, atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybę, t. y., kad automobilis yra be trÅ«kumų. Tačiau, tai nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trÅ«kumų, užfiksuotų UAB Autocentre „Žėrutis“.

Atsakovės argumentus, kad automobilis techniškai tvarkingas, paneigia UAB Autocentro „Žėrutis“ pažyma, kuria teismas neturi pagrindo nesivadovauti. Minėtas rašytinis įrodymas patvirtina, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, kurių įprastai apžiūrint automobilį nebuvo galima pastebėti, todėl ieškovė apie juos negalėjo žinoti. Galiojanti techninė apžiūra negali patvirtinti nei tai, kad sutarties sudarymo metu automobilio trūkumai neegzistavo, nei tai, kad automobilis buvo parduotas tinkamos kokybės, nei tai, kad jis šiuo metu yra tinkamas eksploatuoti.

28. Teismas sutinka su atsakovės pusės pozicija, kad ieÅ¡kovė pirko ne naujÄ , o naudotÄ automobilį, tačiau vien tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė automobilį pirko savo rizika. Be to, teismas nesutinka su atsakovės pusės argumentu, jog ieÅ¡kovė, nepatikrindama automobilio specializuotame servize, prisiėmė rizikÄ . Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡minga, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ sutarties sudarymÄ nesikreipė į (specializuotÄ ) servisÄ .

29. Byloje nustatyta, kad ieškovės pusė atvyko automobilio apžiūrėti su liudytojais. Liudytojas A. K. nurodė, kad jam pasirodė, jog automobilis barška, bet galbūt dėl automobilio modelio. Be to, pardavėjas patvirtino, kad automobilyje viskas sutvarkyta.

30. IeÅ¡kovės pusė kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiÅ«rėjo automobilį, atliko bandomÄ jį važiavimÄ ; atsakovės pusė nurodė smulkius defektus – buvo parÅ«diję, grotelės įlūžusios, ženkliuko nebuvo, vienas ratas orÄ leido, jokių kitų automobilio trÅ«kumų nenurodė, ir, kaip minėta, sutartyje visai nenurodė jokios informacijos apie automobilio trÅ«kumus. IeÅ¡kovė, pirkdama naudotÄ automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaiÅ¡tingo veikimo kaip ir naujo automobilio savininkas, tačiau ir naudotas daiktas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį. IeÅ¡kovė tikėjosi, kad nusipirks tvarkingÄ , be trÅ«kumų automobilį, kurį galės naudoti pagal paskirtį, tačiau, patikrinus automobilį UAB Autocentre „Žėrutis“, paaiÅ¡kėjo, kad jis defektuotas.

31. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informacijÄ apie daikto bÅ«klę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto bÅ«klę. Kadangi automobilio trÅ«kumai, neleidžiantys automobilio tinkamai eksploatuoti, iÅ¡aiÅ¡kėjo tik po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į autoservisÄ , konstatuotina, kad tai nėra akivaizdÅ«s naudoto automobilio trÅ«kumai, ieÅ¡kovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti.

32. IeÅ¡kovė įvykdė jai tenkančiÄ pareigÄ Ä¯rodyti transporto priemonės defektus. Tuo tarpu atsakovė (pardavėja) neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavusi pirkėjÄ apie tokius automobilio trÅ«kumus, kuriuos konstatavo UAB Autocentras „Žėrutis“ pažymoje, ar kad Å¡ie trÅ«kumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjos kaltės.

33. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodinėjimas vyksta, vadovaujantis dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai).

Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuriame yra nurodoma, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ä®rodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, yra Å¡alių pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokiÄ teisę.

Nagrinėjamu atveju kilęs civilinis teisinis ginčas nesuteikia teismui teisės veikti aktyviai ir įrodymus rinkti savo iniciatyva, nes Å¡alių ginčas nepatenka nė į vienÄ iÅ¡ bylos kategorijų, kuriose pagal CPK nuostatas teismui teisė rinkti įrodymus yra suteikta.

34. Atsakovė teismui neteikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti ieÅ¡kovės nurodytus automobilio trÅ«kumus. Atsakovė, teigdama, kad automobilis buvo parduotas techniÅ¡kai tvarkingas ir buvo tinkamas naudoti, remiasi tuo, kad automobilis turėjo galiojančiÄ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę. Darytina iÅ¡vada, kad galiojanti automobilio techninė apžiÅ«ra nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovės parduotas automobilis pardavimo metu neturėjo trÅ«kumų, užfiksuotų UAB Autocentre „Žėrutis“. Atsakovės pusė nurodė, kad techninė apžiÅ«ra ne iÅ¡ pirmo karto buvo praeita. Pažymėtina, kad techninės apžiÅ«ros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys ir mechanizmai. Todėl net ir esant galiojančiai techninei apžiÅ«rai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jokie automobilio trÅ«kumai neegzistavo jo pardavimo metu.

35. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trÅ«kumams iÅ¡aiÅ¡kėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiÅ«ros autoservise, pirkėja iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sudarytos su pardavėja pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamÄ teisių gynimo bÅ«dÄ , nustatytÄ CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

36. Teismas konstatuoja, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, kad ji sutarties sudarymo metu ieškovę informavo apie visus automobilio trūkumus, kurie buvo užfiksuoti UAB Autocentro „Žėrutis“ pažymoje, kad automobilio trūkumai atsirado po automobilio perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis. Tuo tarpu ieškovė (pirkėja) nagrinėjamu atveju įrodė, kad atsakovės (pardavėjos) parduota prekė (automobilis) buvo ir yra su trūkumais, t. y. nekokybiška.

Be to, ieškovė įrodė, kad atsakovė, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jos apie visus automobilio trūkumus, kad trūkumus galima buvo pastebėti tik turint specialių žinių, o juos visus žinant ieškovė nebūtų sudariusi tokios sutarties. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo automobilį, kuris dėl sutarties sudarymo metu buvusių trūkumų negali būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal tikslinę paskirtį, neinvestuojant į jį papildomų lėšų.

37. Teismas atsižvelgia į tai, kad parduotas automobilis su daug trÅ«kumų, dalis jų yra esminiai, parduotas automobilis su trÅ«kumais, dėl kurių ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės negali automobilio eksploatuoti, t. y. ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties (įgyti tvarkingÄ važiuojantį automobilį), kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį tenkintinas, t. y. ieÅ¡kovė įpareigotina grÄ Å¾inti atsakovei automobilį, o atsakovė įpareigota ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus.

38. Byloje ieÅ¡kovė (pirkėja) pareiÅ¡kė teisme reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovės (pardavėjos) už automobilį sumokėtÄ kainÄ â€“ 1 700,00 Eur.

39. Nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartyje šalys nurodė, kad transporto priemonės kaina yra 1 000,00 Eur. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad ieškovė automobilį įsigijo už 1 700,00 Eur. Ieškovės pusė šias aplinkybes įrodinėjo asmeniniu liudijimu ir liudytojo A. K. parodymais, kuris nurodė, kad nematė, kiek pinigų buvo perduota, bet žino, kad buvo sutarta kaina 1 700,00 Eur ir paskolino pinigų ieškovės sutuoktiniui, kad būtų ši suma.

IeÅ¡kovės pusė taip pat nurodė, kad SMS žinutėse galutinė kaina buvo nurodyta 1 700,00 Eur. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad už transporto priemonę atsakovei buvo sumokėta 1 700,00 Eur, nors pačios atsakovės atstovo praÅ¡ymu į sudarytÄ transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį buvo įraÅ¡yta transporto priemonės kaina 1 000,00 Eur. Tai yra pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovės atstovas nurodė, kad jie siekia nemokėti mokesčių, todėl reiktų įraÅ¡yti mažesnę transporto priemonės įsigijimo kainÄ .

Atsakovės pusė tvirtino, kad galiausiai kainÄ sumažino ir pardavė automobilį už 1 000,00 Eur.

40. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su automobilio pardavimo kaina, mano, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pakankamai įtikinamas ieÅ¡kovės pusės aiÅ¡kinimas, kad sutartyje nurodyta automobilio kaina 1 000,00 Eur atsakovės pusės praÅ¡ymu, nes jie automobilį turėjo apie metus laiko, todėl norėjo iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, o automobilį ieÅ¡kovė įsigijo už 1 700,00 Eur. Tokiu atveju susidaro faktinė situacija, kad Å¡alių ginÄÄ lėmė abiejų Å¡alių, t. y. tiek atsakovės, tiek ir pačios ieÅ¡kovės, nesÄ Å¾iningi veiksmai.

Bylos duomenimis, atsakovė ginčo automobilį buvo įsigijusi maždaug prieÅ¡ pusę metų. Todėl atsakovei pardavus ginčo automobilį už didesnę sumÄ , nei nurodyta sutartyje, bÅ«tų reikėję mokėti teisės aktuose įtvirtinto dydžio gyventojų pajamų mokestį (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio 28 punktas). Todėl akivaizdu, kad atsakovei siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės institucijas (iÅ¡vengti galimų mokestinių prievolių), o tai žinodama ieÅ¡kovės pusė, tam pritarė, sutikdami sutartyje nurodyti 1 000,00 Eur automobilio kainÄ , todėl turi prisiimti iÅ¡ to kilusius padarinius ir rizikÄ .

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens vidinę bÅ«klę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamÄ subjektÄ individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, iÅ¡simokslinimo, praktinių įgÅ«džių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobÅ«džio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

42. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad sÄ Å¾iningumas (bona fides) – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu kriterijus, t. y. asmuo bus sÄ Å¾iningas tik jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių (CK 4.96 straipsnio 1 dalis), t. y. privalu aiÅ¡kintis, ar asmuo tinkamai įvykdė savo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes (žr. Mikelėnas, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 77).

43. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 2.4 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ viena iÅ¡ fizinių asmenų civilinio teisnumo turinį sudarančių teisių yra „vadovaujantis įstatymais turėti turtÄ , kaip privačios nuosavybės objektÄ â€œ, ieÅ¡kovė siekė įgyti ir įgyvendinti Å¡iÄ Ä¯statymo nustatytÄ teisę, tik Å¡iÄ teisę siekė turėti ne vadovaudamasi įstatymais, bet pažeisdama juos. Teismas pažymi, kad pagal bendrÄ jį teisės principÄ ex iniuria ius non oritur (iÅ¡ lot. iÅ¡ neteisės teisė nekyla), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iÅ¡ teisės pažeidimo. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkina iÅ¡ dalies ir įpareigoja atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 1 000,00 Eur sumÄ (CPK 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-480/2021).

44. IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 45. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

46. Ieškovė byloje sumokėjo 51,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, iš viso 551,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies (80 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 440,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47. Atsakovė byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Ieškinio reikalavimus atmetus 20 proc., iš ieškovės atsakovei priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Valstybė šioje byloje patyrė 9,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 7,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2020 m. kovo 5 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį sutarytÄ tarp atsakovės G. S. (buv. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ä®pareigoti atsakovę G. S. (buv. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtus 1 000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų 00 ct), o ieÅ¡kovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti grÄ Å¾inti atsakovei G.

S. (buv. Staskevičienei), asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Priteisti ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. S. (buv. Staskevičienės), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 440,80 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei G. S. (buv. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (Å¡imto dvideÅ¡imties eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. S. (buv. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,23 Eur (septynių eurų 23 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Virginija Simanavičienė