2022-01-19 Nr. AB-1664-3-61-3-01042-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-331-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01042-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės 2021 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 1TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Įsakymu vidaus reikalų ministrė pripažino, kad pareiškėjas Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorius padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jis komisiją į 2020 m. rugsėjo 10 d. vykusio konkurso į Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas sudarė tik iš 3 Departamento darbuotojų, tokiu būdu nesilaikydamas reikalavimų dėl komisijos sudėties bei neužtikrino minėto konkurso teisėtumo ir skaidrumo. Už šį pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2.2. Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. vasario 3 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 56TPI-1 (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad padaryto pažeidimo pasekmių (neužtikrintas teisėtas ir skaidrus konkursas) pašalinti nėra galimybės, nes nei vienas iš atrankoje dalyvavusių pretendentų, turinčių skundimo teisę, ja nepasinaudojo bei įstatymų nustatyta tvarka bei terminais neskundė neteisėtų sprendimų. „Neužtikrintas teisėtas ir skaidrus konkursas“ galėtų būti laikomas veika, bet ne pasekmėmis. Išvadoje nurodyta, kad šiuo atveju pasekmių iš vis nebuvo.

2.3. Skyrius, priimdamas Išvadą, tapo ikiteismine ar apeliacine instancija konkursų teisėtumui nagrinėti, tačiau jis nėra tinkamas subjektas spręsti konkurso teisėtumo klausimus. Be to, nors viešojo administravimo institucijoms yra suteikta teisė ginti viešą interesą, kreipiantis į teismą, to VRM neatliko. Šiuo atveju tik administraciniam teismui pripažinus konkurso neteisėtumą, t. y. kad buvo sudaryta netinkama komisija, galėtų būti keliamas tarnybinės atsakomybės klausimas.

2.4. Skyrius, konstatuodamas Departamento padarytus pažeidimus dėl konkursų, paneigia Departamento, kaip institucijos, organizuojančios ir vykdančios konkursus į valstybės tarnybą, nepriklausomumo principą, taip pat daro įtaką konkretiems konkursams ir (ar) jų laimėtojams.

2.5. Išvada buvo surašyta 2021 m. vasario 3 d., o Įsakymas patvirtintas 2021 m. kovo 4 d., nors jis turėjo būti priimtas vėliausiai iki 2021 m. kovo 3 d., šis pažeidimas, atsižvelgiant į VRM formuojamą politiką, laikytinas grubiu.

2.6. Skyriaus išankstinis tyrimas (išdėstytas 2021 m. sausio 14 d. išvadoje Nr. 56VL-3) dėl galimo tarnybinio nusižengimo, yra neteisėtas. Be to, minėta 2021 m. sausio 14 d. išvada buvo surašyta tos pačios pareigūnės, kuri surašė ginčijamą Išvadą, t. y. pirminėje išvadoje pareigūnė jau konstatavo pažeidimą dėl konkurso komisijos sudarymo bei pasiūlė vidaus reikalų ministrei atlikti pakartotinį tyrimą bei skirti nuobaudą. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl pareigūnės šališkumo, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT).

2.7. Išvadoje nurodyta dviprasmybė – siūlytina nespręsti atsakomybės klausimo arba paskirti nuobaudą. Tokiu būdu vidaus reikalų ministrė (sprendimą priimantis asmuo) buvo suklaidinta.

2.8. Organizuojant ir vykdant konkursus į Departamento valstybės tarnautojo pareigas susidaro situacija, kai centralizuotai organizuojanti ir vykdanti konkursus į valstybės tarnautojo pareigas įstaiga priima į pareigas toje pačioje įstaigoje. Reikalavimas pasitelkti kitos įstaigos vadovą nustatytas tik priimant į pareigas už mobilizaciją atsakingą tarnautoją, todėl, atsižvelgiant taip pat į principą „leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nustatyti ir įtvirtinta“, vykdant konkursą į Departamento valstybės tarnautojo pareigas, pretendentų vertinimo komisijoje galėjo ir privalėjo dalyvauti Departamento darbuotojai.

2.9. Apie susidariusią situaciją ir Departamente organizuojamus konkursus pareiškėjas informuodavo atsakingus asmenis (be kita ko, vidaus reikalų viceministrą ir kanclerį), taip pat informacija apie konkursus buvo skelbiama Departamento interneto puslapyje. Išvadą surašiusi pareigūnė, iš esmės, paneigia Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2021 m. sausio 29 d. atliktoje konkursų korupcijos rizikos analizėje nurodytą išvadą dėl komisijų sudarymo atrenkant į patį Departamentą. Be to, VRM, atsižvelgdama į STT 2021 m. sausio 21 d. išvadoje Nr. 4-01-661 pateiktas rekomendacijas, parengė ir teikė derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d, nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Priėmimo tvarkos aprašas) pakeitimo projektą, kuriuo nustatoma komisijos sudarymo tvarka, atrenkant į Departamentą.

3. Atsakovas VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Išvadoje nurodytos nusižengimo pasekmės – neužtikrintas teisėtas ir skaidrus konkursas. Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtini procedūriniai imperatyvūs reikalavimai komisijos narių sudėčiai (daugiau kaip pusę komisijos narių turi būti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai), kurie nagrinėjamu atveju buvo pažeisti, laikytini pagrindinėmis taisyklėmis, skirtomis užtikrinti pretendentų nešališką ir objektyvų vertinimą ir atrankos skaidrumą. Išvadoje nurodyta, kad nei vienas iš atrankoje dalyvavusių pretendentų, turinčių skundimo teisę, ja nepasinaudojo ir įstatymų nustatyta tvarka bei terminais neskundė Priėmimo tvarkos aprašo nuostatas pažeidžiančių sprendimų (nei konkurso komisijos sudarymo, nei komisijos sprendimo, nei įsakymo, kuriuo buvo realizuotas šios komisijos siūlymas) nereiškia, kad nebuvo pažeidimo pasekmių. Nurodyta aplinkybė reiškia, kad šių pasekmių pašalinimas nėra įmanomas. Be to, pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties nusižengimams konstatuoti.

3.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybinės atsakomybės klausimas, sudarant konkurso komisiją, galėjo būti keliamas tik administraciniam teismui pripažinus konkurso neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju konkurso rezultatai nebuvo kvestionuojami, o vertinami pareiškėjo padaryti konkurso procedūriniai pažeidimai pagal gautą anoniminį skundą. Be to, pareiškėjas nepateikė teisės aktų nuostatų savo nuomonei pagrįsti.

3.3. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokią įtaką Skyrius turėjo konkrečiam konkursui ir (ar) laimėtojui. Departamento direktorius yra valstybės tarnautojas, kurį į pareigas skiria vidaus reikalų ministras ir kuris turi teisę spręsti jo tarnybinės atsakomybės klausimus, o Skyriui yra pavesta atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimus dėl galimų vidaus reikalų ministro į pareigas skiriamų valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų. Informacija apie valstybės tarnautojo veiksmus, kuriuose įžvelgiami tarnybinio nusižengimo požymiai, yra pagrindas inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tokią teisę turi jį į pareigas skiriantis asmuo, t. y. vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų viceministrė su Skyriaus 2021 m. sausio 14 d. išvada Nr. 56VL-3 susipažino 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į ministrę su siūlymu, vadovaujantis Skyriaus pateikta išvada, inicijuoti Departamento direktoriaus tarnybinio nusižengimo tyrimą, o ministrė tyrimą inicijavo tą pačią dieną – 2021 m. sausio 21 d. Taigi Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkto reikalavimai nepažeisti.

3.4. Argumentai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino praleidimo taip pat yra nepagrįsti. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma motyvuotos išvados patvirtinimo diena. Vidaus reikalų ministrė su Išvada susipažino ir ją patvirtino 2021 m. vasario 12 d., ši diena laikytina tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nepraleisti.

3.5. Gavus asmens kreipimąsi, skundą ar kitą informaciją, siekiant įsitikinti, ar skunde nurodyti faktai yra teisingi ir ar yra pagrindas patikrinimo pradėjimui, yra galimas skundo tikslinimas. Skundo tikslinimas nėra tyrimo inicijavimas Aprašo 3 punkto prasme, o patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas VRM gautame anoniminiame skunde pateiktos informacijos, ją patikslinus, pagrindu. Tiek atlikti informacijos tikslinimą, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimus yra Skyriaus kompetencija.

3.6. Argumentai dėl Skyriaus pareigūnės šališkumo yra nepagrįsti, o pateikti teisminės praktikos pavyzdžiai nėra tapatūs nagrinėjamai situacijai. Pareiškėjo nurodytose bylose teismas įžvelgė tikrintojų šališkumą, kai tie patys asmenys inicijavo tyrimą, t. y. kurių pateiktos informacijos pagrindu buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, o vėliau jie buvo įtraukti į tyrimo komisiją, tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Be to, pareiškėjas patikrinimo metu nušalinimo tikrintojai nereiškė, t. y. jam abejonių dėl tikrintojos šališkumo nekilo.

3.7. Išvados konstatuojamojoje dalyje buvo įvardintas pareiškėjo padarytas pažeidimas. Procedūrinių imperatyvių reikalavimų komisijos narių sudėčiai (daugiau kaip pusę komisijos narių turi būti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai), skirtų užtikrinti pretendentų nešališką ir objektyvų vertinimą ir atrankos skaidrumą, nesilaikymas nėra laikytinas mažareikšmiu pažeidimu, už kurį tarnybinė atsakomybė netaikoma. Tikrintojos siūlymas dėl nuobaudos neskyrimo už padarytą pažeidimą buvo sietinas su Išvadoje nurodytais motyvais, sietinais su pareiškėjo charakteristika bei esama situacija dėl tinkamo Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostatų taikymo nuo 2020 m. spalio mėn. Siūlyti spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą galima tik konstatavus pažeidimą, kas ir buvo daroma, o tikrintojo siūlymai ministro diskrecijos teisės, esant konstatuotam pažeidimui, neriboja ir nėra privalomi.

3.8. Nepagrįsti teiginiai, kad VRM neturi teisės kvestionuoti STT 2021 m. atliktoje Korupcijos rizikos analizėje centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos organizavimo ir vykdymo veiklos srityje padarytų išvadų dėl Priėmimo tvarkos aprašo 22 ir 23 punktų nuostatų supratimo, kadangi STT nesuteikta teisė oficialiai aiškinti minėtų teisės normų, todėl STT Korupcijos rizikos analizėje pateiktas STT minėtų normų supratimas laikytinas tik STT nuomone, kuriai neprivalu pritarti, jei VRM laikosi kitokios nuomonės. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad atsižvelgiant į minėtą STT Korupcijos rizikos analizę, VRM parengė Priėmimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuriuo nustatoma komisijos sudarymo tvarka, atrenkant darbuotojus į Departamentą, nepaneigia išvados, kad Priėmimo tvarkos aprašas Departamente buvo netaikomas. Be to, pats Departamentas, sudarydamas konkurso komisijas į Departamento valstybės tarnautojų pareigas, vadovaujasi minėtu Priėmimo tvarkos aprašu, kas neabejotinai įrodo, kad ir Departamentas supranta, jog jam privalu vadovautis minėtu teisės aktu.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

5.1. Skyriuje 2021 m. sausio 5 d. buvo gautas vidaus reikalų viceministrės pavedimas, atsižvelgiant į VRM 2021 m. sausio 4 d. gautą anoniminį pranešimą apie neskaidrius ir korumpuotus konkursus bei vadovų veiklą Departamente, įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti išvadą. Analogiškas skundas VRM buvo persiųstas iš Vyriausybės kanceliarijos (2021 m. sausio 11 d.) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (2021 m. sausio 8 d.).

5.2. Skyrius, įvertinęs surinktą medžiagą, surašė 2021 m. sausio 14 d. išvadą Nr. 56VL-3 „Dėl anoniminio pranešimo tyrimo“, kurioje konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo pažeidimas, sudarant konkurso komisijas į Departamento Atrankų skyriaus darbuotojų pareigas tik iš Departamento atstovų, padarytas iki VRM ir STT išaiškinimų apie Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostatų taikymą ir supratimą, t. y. iki 2020 m. spalio mėn., pažeidimus lėmė buvusi ydinga praktika dėl neteisingai suprastų Priėmimo tvarkos aprašo 23 punktų reikalavimų, nes ir į kitus Departamento darbuotojų konkursus konkurso komisija buvo sudaroma tik iš Departamento atstovų, nuo 2020 m. spalio mėn. ir po VRM 2020 m. gruodžio 2 d. atlikto tyrimo, Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostatas, vykdant konkursus, Departamentas taiko tinkamai, kas rodo suaktyvintą ir tinkamą Departamento direktoriaus pareigų atlikimą, nesiūlytina inicijuoti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir spręsti jo tarybinės atsakomybės klausimo (minėtas siūlymas nėra privalomas). Skyrius taip pat konstatavo: 1) iš esmės analogiško pobūdžio skundas VRM buvo gautas 2020 m. lapkričio 5 d. ir išnagrinėtas (Skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. išvada Nr. 56TPI-6.); 2) pareiškėjo veiksmuose 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 27VK-1662 ir 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 27VK-1537 konkurso komisijas į Departamento Atrankų skyriaus patarėjo pareigas ir į Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas sudarant tik iš Departamento atstovų, yra įžvelgiami tarnybinio nusižengimo požymiai. Tarnybinė atsakomybė dėl 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 27V-1662 priėmimo negalima dėl pasibaigusių patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminų, o dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 27VK-1537 priėmimo nesiūlytina spręsti tarnybinės atsakomybės klausimo dėl išvadoje nurodytų motyvų (siūlymas nėra privalomas); 3) skunde nurodyti teiginiai, kad asmuo, priimtas į Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, neturi patirties nei valstybės tarnyboje, nei atrankų srityje, yra teisingi, tačiau pats savaime šis faktas neliudija pažeidimo, nes teisės aktai nedraudžia į minimas pareigas priimti asmenį, neturintį tokios patirties; 4) skunde nurodyti teiginiai dėl užpildytų etatų skaičiaus ir priemokų mokėjimo darbuotojams yra neteisingi.

5.3. Skyriuje 2021 m. sausio 21 d. buvo gautas vidaus reikalų ministrės pavedimas atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Skyriaus 2021 m. sausio 14 d. išvadoje Nr. 56VL-3 įžvelgto pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo.

5.4. Skyrius, įvertinęs surinktą medžiagą, 2021 m. vasario 3 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 27VK-1537 sudarydamas komisiją į 2020 m. rugsėjo 10 d. vykusio konkurso į Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas tik iš 3 Departamento darbuotojų, nesilaikė imperatyvių Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimų dėl komisijos sudėties bei neužtikrino minėto konkurso teisėtumo ir skaidrumo ir šiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą (pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 str. 1 d. 1 p., Priėmimo tvarkos aprašo 23 p., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-983 patvirtintų Departamento nuostatų (toliau – ir Departamento nuostatai) 16.3 p. ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1V-611 patvirtinto Departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 5 p.). Pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje pasiūlyta nespręsti Departamento direktoriaus tarnybinės atsakomybės klausimo arba skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą (minėtas siūlymas vadovų, turinčių teisę spręsti pareigūnų, padariusių pažeidimus, tarnybinės atsakomybės klausimą, neriboja).

5.5. Vidaus reikalų ministrė, vadovaudamasi VTĮ 32 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 33 straipsnio 1, 2 dalimis ir 3 dalies 1 punktu bei 34 straipsnio 5 ir 7 dalimis, Aprašo 17.1 papunkčiu ir atsižvelgdama į Išvadą, 2021 m. kovo 4 d. Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

6. Dėl pareiškėjo nurodytų procedūrinių pažeidimų teismas nustatė, kad vidaus reikalų viceministrė su Skyriaus 2021 m. sausio 14 d. išvada Nr. 56VL-3 susipažino 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į vidaus reikalų ministrę su siūlymu inicijuoti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Vidaus reikalų ministrė tyrimą inicijavo tą pačią dieną – 2021 m. sausio 21 d., todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Aprašo 3 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti. Išvados Dokumentų valdymo sistemos rezoliucijų duomenys patvirtina, kad vidaus reikalų ministrė su Skyriaus Išvada susipažino ir ją patvirtino 2021 m. vasario 12 d. Būtent ši diena laikytina tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena. Nuobauda pareiškėjui paskirta Įsakymu, kuris priimtas 2021 m. kovo 4 d., todėl, teismo vertinimu, VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praleistas.

7. Vertindamas argumentus, susijusius su pareiškėjo nurodytos pareigūnės šališkumu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl pareigūnės šališkumo. Abejonės dėl nešališkumo ar suinteresuotumo tarnybinio patikrinimo baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmens samprotavimais ir prielaidomis. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pateikti teisminės praktikos pavyzdžiai nėra tapatūs nagrinėjamai situacijai. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas anoniminio skundo tikslinimo veiksmus nepagrįstai vertino kaip tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimą. Nagrinėjamu atveju skundo tikslinimas nėra tyrimo inicijavimas Aprašo 3 punkto prasme, o patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas VRM gautame anoniminiame skunde pateiktos informacijos, ją patikslinus, pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikrinimo metu nušalinimo tikrintojai nereiškė, t. y. jam abejonių dėl tikrintojos šališkumo nekilo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareigūnė buvo šališka.

8. Teismas konstatavo, kad VRM tinkamai ištyrė tarnybinį nusižengimą, Išvadoje tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, jos tinkamai pagrįstos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Departamento direktorius konkurso į šio departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas komisiją sudarė tik iš 3 Departamento darbuotojų. Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostata yra aiški ir imperatyvi – daugiau kaip pusė komisijos narių turi būti ne įstaigos, kuriai atrenkamas darbuotojas, nariai. Jokių kitų sąlygų, leidžiančių interpretuoti komisijos sudėtį, teisės aktai nenustato. Pareiškėjas, Departamento direktorius, šios pareigos nesilaikė.

9. Teismo manymu, pareiškėjas, būdamas Departamento direktoriumi, gali ir turi pareigą tinkamai organizuoti darbą, formuoti aiškią, teisėtą praktiką, kuri atitiktų dokumentus, įstaigoje leidžiamus įsakymus. Pozicija, kad pareiškėjas komisijos sudėtį sudarė atsižvelgdamas į STT išvadoje pateiktus išaiškinimus ir VRM inicijuotus Priėmimo tvarkos aprašo pakeitimus, nepateisina pareiškėjo tinkamų pareigų nevykdymo, t. y. sudarant komisiją vadovautis Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostatomis. STT pateiktas išaiškinimas dėl teisės normos nėra oficialus, todėl VRM nėra privalomas. Taip pat aplinkybė, kad apie visus Departamente vykdomus konkursus žinojo VRM vadovybė, nėra teisiškai reikšminga vertinant pareiškėjo kaltę. Teismas konstatavo, kad dėl padarytos neteisėtos veikos yra pareiškėjo kaltė – neatsargumas, t. y. pareiškėjas nenumatė neigiamų padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti.

10. Dėl pareiškėjo argumentų apie pasekmių nenustatymą – tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Aplinkybė, kad nei vienas iš atrankoje dalyvavusių pretendentų, turinčių skundimo teisę, ja nepasinaudojo bei įstatymų nustatyta tvarka bei terminais neskundė Priėmimo tvarkos aprašo nuostatas pažeidžiančių sprendimų (nei konkurso komisijos sudarymo, nei komisijos sprendimo, nei įsakymo, kuriuo buvo realizuotas šios komisijos siūlymas) nereiškia, kad nebuvo pažeidimo pasekmių. Tai reiškia, kad šių pasekmių pašalinimas nėra įmanomas. Neigiamos pasekmės kilo dėl to, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas pripažinti pareiškėjo neteisėtą veiką, kaltę, pasekmes ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir pasekmių.

11. Teismas, įvertinęs nustatytus pažeidimus, atsižvelgdamas į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą pareiškėjo kaltės formą – neatsargumas, o ne tyčia, į tai, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo pareiškėjo padaryto pažeidimo pripažinti mažareikšmiu, o paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

12. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jo tarnybinės atsakomybės klausimas, sudarant konkurso komisiją, galėjo būti keliamas tik administraciniam teismui pripažinus konkurso neteisėtumą, kadangi nagrinėjamu atveju buvo vertinami pareiškėjo padaryti konkurso procedūriniai pažeidimai pagal gautą anoniminį skundą, o ne įvykusio konkurso rezultatai.

13. Teismas nustatė, kad Skyriui yra pavesta atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimus dėl galimų vidaus reikalų ministro į pareigas skiriamų valstybės tarnautojų galimų tarnybinių nusižengimų. Todėl teismas nesutiko, kad Skyrius, konstatuodamas Departamento direktoriaus pažeidimus, paneigia Departamento nepriklausomumo principą ir daro įtaką dėl konkrečių konkursų ir (ar) laimėtojų. Be to, pareiškėjas nepateikė šią išvadą paneigiančių pareiškėjas duomenų ir (ar) įrodymų.

14. Teismas sutiko su pozicija, kad nors Aprašas tikslinimo nenumato, tačiau jo 3 punkto nuostata apie „galimą tarnybinį nusižengimą“ turi būti suprantama kaip informacija apie valstybės tarnautojo veikoje įžvelgiamus tarnybinio nusižengimo požymius, kurie yra pagrindas patikrinimo pradėjimui. Todėl, gavus asmens kreipimąsi, skundą ar kitą informaciją, siekiant įsitikinti, ar skunde nurodyti faktai yra teisingi ir ar yra pagrindas patikrinimo pradėjimui, yra galimas skundo tikslinimas. Teismas taip pat pabrėžė, kad Išvadoje nurodomas tarnybinės nuobaudos skyrimo (neskyrimo) siūlymas vadovų, turinčių teisę spręsti pareigūnų, padariusių pažeidimus, tarnybinės atsakomybės klausimą, neriboja, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl ministrės suklaidinimo.

15. Teismas sprendė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Aprašo reikalavimų ir terminų. Atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymu paskirtą nuobaudą.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismas rėmėsi tik atsakovo argumentais. Vykdant konkursą į Departamento valstybės tarnautojo pareigas, pretendentų vertinimo komisijoje galėjo ir privalėjo dalyvauti Departamento darbuotojai, o Priėmimo tvarkos aprašas nenustato tvarkos, iš kokių institucijų Departamentas gali (turi) kviesti atstovus dalyvauti komisijoje atrankai į Departamentą vykdyti. Būtent Departamentas vykdė decentralizuotų konkursų priežiūrą, todėl ir buvo pasirinktas kaip kompetentinga institucija, užtikrinanti ne tik kokybišką atranką, bet ir kuri padėtų eliminuoti galimas neskaidrias atrankas. Be to, VTĮ įtvirtina būtent centralizuotą atranką. Pasitelkus kitų institucijų atstovus nebūtų užtikrintas centralizuotos atrankos principas.

17.2. Negalima vertinti, kad Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostata yra aiški, – tai patvirtina tiek VRM Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 23A-17, tiek STT 2021 m. sausio 29 d. atlikta konkursų korupcijos rizikos analizė. Be to, STT gali atlikti tyrimus ir konstatuoti pažeidimus, tačiau atlikusi tyrimą ši įstaiga nenustatė pažeidimų Departamento veikloje, tarp jų ir sudarant pretendentų vertinimo komisiją. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teismas nurodė, kad STT pateiktas išaiškinimas dėl teisės normos nėra oficialus, todėl VRM neprivalomas. Atkreipia dėmesį, kad VRM, atsižvelgusi į STT 2021 m. sausio 21 d. išvadą, parengė ir pateikė derinti Priėmimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą, kuriuo nustatoma komisijos sudarymo tvarka, atrenkant į Departamentą. Be to, 2020 m. rugsėjo 23 d. VRM Skyriaus patarėja Departamento derinamai išvadai pateikė pastebėjimą, klausdama, ar nereikėtų svarstyti dėl didesnio atrankų skaidrumo, kai atrankos vyksta pačiame Departamente, pvz., svarstyti dėl siūlymo papildyti Priėmimo tvarkos aprašą, numatant, kad į komisijos atrankai į pareigas Departamente vykdyti sudėtį turi įeiti vienas asmuo iš VRM, ir Departamento atstovas.

17.3. Nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, be kita ko, neigiamos pasekmės – „neužtikrintas teisėtas ir skaidrus konkursas“ galėtų būti laikomas veika, tačiau ne pasekmėmis, be to, Išvadoje nurodyta, kad pasekmių šiuo atveju nebuvo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nėra duomenų, jog konkursas (komisija, procedūros ar pan.) buvo vykdomas neskaidriai, priešingai – buvo atrinktas kompetentingas asmuo, kuris tinkamai vykdo jam pavestas funkcijas ir sėkmingai dirba Departamente.

17.4. Nėra nustatytos jokios išankstinės galimo tarnybinio nusižengimo tvarkos. Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Išvadoje nurodyta, kad anoniminis pranešimas, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, VRM buvo gautas 2021 m. sausio 4 d., todėl nusižengimo tyrimas vėliausiai turėjo būti pradėtas 2021 m. sausio 11 d. Atliekant minėtą išankstinį tyrimą pareiškėjas buvo apklausiamas. Tyrime buvo analizuojama „priešinga teisei veika“, nustatomi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Be to, šiame tyrime jau net buvo konstatuotas, esą, padarytas pažeidimas. Toks Skyriaus išankstinis tyrimas (2021 m. sausio 14 d. išvadoje Nr. 56VL-3) dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir vėliau atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas yra neteisėtas.

18. Atsakovas VRM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, yra pateikęs Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto vertinimą. Šis vertinimas patvirtino ir Išvadoje nurodytą teiginį, jog minėta nuostata yra aiški ir imperatyvi – daugiau kaip pusė komisijos narių turi būti ne įstaigos, kuriai atrenkamas darbuotojas, nariai. Jokių kitų sąlygų, leidžiančių interpretuoti komisijos sudėtį, nei Priėmimo tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nenustato. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto nuostatų supratimo ir taikymo, t. y. turi kitokį supratimą, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Visos pareiškėjo minimos aplinkybės, kurias jis taip pat buvo nurodęs ir atlikto tarnybinio patikrinimo metu, teikdamas savo paaiškinimą, ir pakartojo skunde pirmos instancijos teismui, buvo įvertintos, nustatant jo kaltę dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Teismo nesaisto valstybės institucijų ar atskirų jos darbuotojų pateiktas atitinkamos teisės normos supratimas ir aiškinimas.

18.2. Argumentas, kad pasitelkus į konkurso komisijas kitų institucijų atstovus, nebūtų užtikrintas įstatyme numatytas centralizuotos atrankos principas, tėra pareiškėjo nuomonė, kurios jis pirmos instancijos teismui nebuvo pareiškęs. Pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, kuriam numatyta pareiga sudaryti konkurso komisijas į valstybės tarnautojų pareigas, turi vykdyti šią pareigą laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o jei mano, kad nuostatos neatitinka įstatymų, savavališkai negali nuspręsti ir nesilaikyti aiškių ir imperatyvių Vyriausybės nutarimo nuostatų reikalavimų.

18.3. Šiuo atveju neigiamos pasekmės kilo dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtintų procedūrinių imperatyvių reikalavimų komisijos sudėčiai (daugiau kaip pusę komisijos narių turi būti ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai), kurie nagrinėjamu atveju buvo pažeisti ir kurie laikytini pagrindinėmis taisyklėmis, skirtomis užtikrinti pretendentų nešališką ir objektyvų vertinimą ir atrankos skaidrumą. Aplinkybė, kad nei vienas iš atrankoje dalyvavusių pretendentų, turinčių skundimo teisę, ja nepasinaudojo bei įstatymų nustatyta tvarka bei terminais neskundė Priėmimo tvarkos aprašo nuostatas pažeidžiančių sprendimų (nei konkurso komisijos sudarymo, nei komisijos sprendimo, nei įsakymo, kuriuo buvo realizuotas šios komisijos siūlymas), nereiškia, kad nebuvo pažeidimo pasekmių, kadangi tai reiškia, kad šių pasekmių pašalinimas nėra įmanomas. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde tik pakartoja tuos pačius savo argumentus, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui, taigi, jis tiesiog nesutinka su teismo padarytomis išvadomis.

18.4. Dėl papildomo tyrimo – pareiškėjas ir šioje dalyje kartoja savo pirminiame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju buvo atliekamas, būtent, skundo tikslinimas, o ne tyrimas, kaip teigia pareiškėjas. Išvadoje dėl skundo tikslinimo, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nebuvo nustatytas jo padarytas pažeidimas, o buvo konstatuota, kad jo veiksmuose yra tik „įžvelgiami tarnybinio nusižengimo požymiai“ ir teikiamas siūlymas dėl tyrimo inicijavimo. Pareiškėjas skundo tikslinimo metu nebuvo apklaustas, jam nebuvo įteiktas pranešimas dėl pažeidimo, o su juo buvo bendrauta tik telefonu ir el. paštu, prašant pateikti informaciją, t. y. reikalingus skundo tikslinimui dokumentus. Jokių oficialių rašytinių paaiškinimų neprašyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės 2021 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis neužtikrino teisėto ir skaidraus konkurso į Departamento valstybės tarnautojo pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Taigi sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvuota išvada, kad nagrinėjamu atveju, tiriant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (pažeidimo padarymo faktas (neužtikrintas konkurso skaidrumas), jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėjas), pasekmės (konkursas buvo suorganizuotas nesilaikant Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d, nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.) 23 punkto reikalavimų; šiuo aspektu pabrėžtina, kad dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pvz., sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai (žr. 2011 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2489/2011, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį byloje Nr. A-1124-552/2019); žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui ir kt.), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (neatsargumas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, atmetami kaip nepagrįsti.

24. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas – Departamento direktorius – 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 27VK-1537 sudarė komisiją 2020 m. rugsėjo 10 d. įvykusiam konkursui į Departamento Atrankų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas vykdyti; ši komisija sudaryta iš 3 narių, kuriais paskirti tik Departamento darbuotojai. Išvadoje konstatuota, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė, be kita ko, Priėmimo tvarkos aprašo 23 punktą.

25. Ginčui aktualios redakcijos Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto 1 pastraipoje nustatyta, kad konkurso komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių, kurių daugiau kaip pusę turi sudaryti „ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai“; konkurso komisijos nariu skiriamas ir į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (-ys). Priėmimo tvarkos aprašo 22 punktą konkursui vykdyti Departamento direktorius įgaliotas sudaryti komisiją; konkurso komisijos pirmininku skiriamas Departamento atstovas, kuris organizuoja komisijos darbą.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad daugiau kaip pusę konkurso komisijos narių turi sudaryti „ne įstaigos, kuriai atrenkamas valstybės tarnautojas, atstovai“ yra imperatyvus ir aiškus. Siekiant tinkamai įgyvendinti paminėtą reikalavimą tais atvejais, kai yra sudaroma komisija konkursui į valstybės tarnautojo pareigas Departamente užimti, tokia komisija turi būti sudaryta iš tiek narių (bet kokiu atveju jų negali būti mažiau kaip 3), kad būtų užtikrinta galimybė įgyvendinti imperatyvą, jog pusė komisijos narių turi būti ne Departamento, o kitos įstaigos atstovai. Pritartina pareiškėjui, kad Priėmimo tvarkos aprašas nenustato, kokių institucijų atstovai turi būti kviečiami dalyvauti komisijoje atrankai į Departamentą vykdyti, tačiau tai nereiškia, jog dėl to tokiais atvejais Departamento direktorius, įgyvendindamas Priėmimo tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtintą pareigą sudaryti komisiją konkursui vykdyti, gali nesilaikyti paminėto iš Priėmimo tvarkos aprašo 23 punkto kylančio reikalavimo. Šiame kontekste kaip neturintys jokio teisinio ir faktinio pagrindo atmetami apeliacinio skundo teiginiai esą Departamentui, organizuojant atranką į laisvas karjeros valstybės tarnautojų vietas Departamente, pasitelkus kitų institucijų atstovus nebūtų užtikrintas centralizuotos atrankos principas.

27. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 3 punkto (Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 934 redakcija) 2 pastraipoje įtvirtintas reikalavimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes jis grindžiamas netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad 2021 m. vasario 14 d. Skyriaus išvadoje Nr. 56VL-3 dėl 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 27VK-1537 priėmimo nebuvo siūlyta spręsti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimo, viceministrė su šia išvada susipažino 2021 m. sausio 18 d., o pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus 2021 m. sausio 21 d. vidaus reikalų ministrės pavedimą tokį tyrimą atlikti. Įvertinus paminėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas nepažeidus Aprašo 3 punkte įtvirtinto 5 darbo dienų termino. Atsižvelgiant į tai, priešingi apeliacinio skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

28. Įsakymu pareiškėjui skirta švelniausia VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuobauda atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltę ir jį charakterizuojančius duomenis, todėl laikytina proporcinga ir pagrįsta.

29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo arba į juos motyvuotai atsakė pirmosios instancijos teismas, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė