2021-02-10 Nr. DBT-25-2-68-3-26054-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-3/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26054-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gedimino Sagačio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo M. B. prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, prašydamas atnaujinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą laikyti pareiškėją Lietuvos Respublikos piliečiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576 straipsnis).

Pareiškėjas nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai: R. B. ir B. B., yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjas gimimu įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Kadangi pareiškėjo tėvai jo gimimo metu buvo ir tebėra šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečiai, tai pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnį, jis gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį, tam, kad Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., būtų taikomas nurodyto įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, jie patys arba jų teisėti atstovai turi pateikti prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais, kuris turi būti paduodamas per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2014 m. balandžio 1 d.) arba iki vaikui sukaks 18 metų. Pareiškėjo tėvai iki jo pilnametystės tokio prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės fakto konstatavimo nepateikė, o pats pareiškėjas faktą, kad jis nėra laikomas Lietuvos piliečiu sužinojo, kai tapęs pilnamečiu kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2007 m. rugsėjo mėn. jis kartu su tėvais gyvena Lietuvoje, čia nuo pirmos klasės lankė mokyklą, jam net nekilo abejonių, kad jis taip pat (kaip jo tėvai ir sesuo) yra Lietuvos pilietis ir visą laiką manė turintis Lietuvos pilietybę. Kreipusis dėl paso išdavimo, pareiškėjui nebuvo išduotas pasas. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Pilietybės skyrių su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo fakto patvirtinimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui yra sukakę 18 metų, todėl Migracijos departamento Pilietybės skyrius negali konstatuoti pilietybės įgijimo fakto.

Pareiškėjo teigimu, jis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, t. y. laiku pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos piliečiu. Atsižvelgiant į pilietybės klausimo reikšmingumą, teisingumo ir protingumo principus, asmeniui, kuris minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, turėtų būti sudaroma galimybė šį terminą atnaujinti bei kreiptis dėl sprendimo, kuriuo konstatuojamas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis, 45 straipsnio 10 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo M. B. prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas numatė, jog prašymai dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo turi būti paduodami per trejus metus nuo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo (t.y. iki 2014 m. balandžio 1 d.) arba iki vaikui sukaks 18 metų. Pilietybės įstatymo 44 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas“ 1 dalyje numatyta, kad įstatymas, išskyrus 12 ir 46 straipsnius, įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas reglamentavo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo sąlygas, nustatė terminą prašymui pateikti trejus metus nuo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų. Teismas negali įstatymo leidėjo nustatytų viešųjų konstitucinių teisinių santykių reglamentavime numatytų sąlygų, terminų pakeisti, vadovaujantis CPK norma, kuri taikoma, kaip taisyklė, civilinių teisinių santykių reguliavime, ne viešojo administravimo srityje. Viešajame administravime veikia įstatymo viršenybės principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu pilietybės teisinių santykių srityje, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. KT14-S7/2017, nurodė, kad pilietybės suteikimo klausimu norminių teisės aktų plečiamasis aiškinimas, interpretacija pagal fiziniam asmeniui susiklosčiusias faktines aplinkybes negalima. Pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, o teismas neturi teisės termino pratęsti, atnaujinti, nes tai būtų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalies pažeidimas.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas prašo atnaujinti Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu. Pareiškėjo reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, nes prašymai pilietybės klausimais yra teikiami ir nagrinėjami viešojo administravimo subjektų bei vadovaujantis viešosios teisės normomis.

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas. Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai raštu prašo laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Toks prašymas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų. Prie prašymo pridedamas vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio vaiko tėvai ar vienas iš tėvų jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę. Jeigu vaikas atitinka šias sąlygas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktą ir šio vaiko ar jo teisėto atstovo prašymu išduoda Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą. Tokia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija yra Migracijos departamentas (Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 7 punktas, Migracijos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 (su vėlesniais pakeitimais), 10.21 punktas).

Pareiškėjo teigimu, jis Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų būti sudaroma galimybė šį terminą atnaujinti.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje numatytas terminas, kurį prašoma atnaujinti, yra susijęs su Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimu viešosios teisės reglamentuojamoje srityje (yra viena iš pilietybės fakto konstatavimo, t. y. teisės įgyvendinimo, sąlygų). Šį faktą teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais konstatuoja Migracijos departamentas (viešojo administravimo subjektas). Taigi pareiškėjo prašomas atnaujinti terminas yra susijęs su tuo, ar konkretaus asmens atžvilgiu gali būti konstatuojamas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas. Tokiu atveju, jeigu nurodytas terminas, kaip teisės įgyvendinimo sąlyga, neatnaujintinas, konkretaus asmens atžvilgiu anksčiau minėto įstatymo 45 straipsnio 10 dalies pagrindais ir tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas negali būti konstatuojamas.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą, kelia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).

Byla perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis netenka teisinės galios ex lege (lot. pagal įstatymą) (CPK 36 straipsnio 7 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 7 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla nagrinėtina administraciniame teisme.

Perduoti bylą pagal pareiškėjo M. B. prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gediminas Sagatys

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys