2022-03-09 Nr. AB-5602-3-61-3-04483-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1535-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04483-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. H. H. H. (J. H. H. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. H. H. H. (J. H. H. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. H. H. H. (J. H. H. H.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 14 sprendimą Nr. 21S31352 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-oios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 6K-1546 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį, tačiau atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

2.2. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), sulaukė grasinimų dėl jo religijos, jam grasino dėl incidento (duomenys neskelbtini) mieste, kur buvo nužudyta (duomenys neskelbtini) tikėjimo mergaitė. Įsitikinęs, kad jam grasino tik todėl, kad jis yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nusprendė palikti todėl, kad kaime nėra darbo.

2.3. Pareiškėjo teisės, nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, buvo pažeistos, nes jam nebuvo užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, nors atsakovo buvo prašyta Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

2.4. Nesutinkama su Departamentu, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pareiškėjas aiškiai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, įvardino priežastį – galimą pavojų gyvybei dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to, kad jo šalyje neranda darbo. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl priklausymo tautinėms ar religinėms mažumoms, todėl yra reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

2.5. Komisijos sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais argumentais:

3.1. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

3.2. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.3. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės pasakojimo kontekste ir konstatavo, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamus grasinimus jam gyvenant (duomenys neskelbtini) ir dirbant alkoholio prekyboje, bei tai, kad kartą darbo vietą susprogdino, yra abstraktus, nedetalus. Pareiškėjas pasakodamas apie tariamus grasinimus jam gyvenant (duomenys neskelbtini) negalėjo paaiškinti, kodėl jam grasino. Paprašius įvardinti grasinimus, asmuo paaiškino, kad jam visgi negrasino, tiesiog negerbė jo religijos, o grįžus į savo kaimą ((duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini)), ten grasinimų nebuvo.

3.4. (duomenys neskelbtini) Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) priskiriami prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau EPPB nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjo įvardinti tariami grasinimai jam gyvenant (duomenys neskelbtini), yra susiję su asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, t. y. prekyba alkoholiniais gėrimais, o tai negali būti prilyginta grėsmei ar persekiojimams dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

3.5. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Šiuo atveju tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

3.6. Užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti pareiškėjui J. H. H. H. (J. H. H. H.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į Lietuvos teritoriją pateko nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, vertino pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. atliktos apklausos metu pateiktus paaiškinimus dėl prieglobsčio, atsakovo Sprendimo motyvus ir išvadas. Teismas akcentavo Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus prieglobsčio bylose.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus ir Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas nustatė, kad Departamentas ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus. Pareiškėjas baiminasi, kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą dėl jo išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo, taip pat sunkiai surandamo darbo. Nors pareiškėjas nėra nurodęs, kad yra patyręs prievartą ar kitus smurto veiksmus dėl išpažįstamo tikėjimo, tačiau jam gresiantį pavojų jis sieja su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu. Pareiškėjo pasakojimas, kad jam grasino dėl incidento (duomenys neskelbtini) mieste, kur buvo nužudyta (duomenys neskelbtini) tikėjimo mergaitė, pats jokio ryšio su incidentu neturi. Pareiškėjas apklausos Departamente metu pripažino, kad jam grasinama nebuvo, labiau patyrė patyčias dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Tai neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėjas būtų persekiojamas.

7. Teismas pabrėžė, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas teigiamai spręsti pareiškėjo prašymą. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas tik labai bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, perekiojimą sieja su apribotomis galimybėmis susirasti darbą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad kaime, kuriam gyveno iki atvykimo į Lietuvą, jokių grasinimų nesusilaukė. Taip pat nurodė, kad jo šeima šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepagrindė individualaus persekiojimo galimybės. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais, be to, remiasi labiau ekonominiais motyvais (sunku susirasti darbą). Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjas pats nurodė, kad jam pavojus kyla dėl bendros situacijos valstybėje, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančiais tautiečiais, tačiau individuali grėsmė, kaip galima spręsti iš jo paaiškinimų, jam nekilo.

8. Teismas pažymėjo, kad nors ir yra tikimybė, jog pareiškėjas teoriškai galėtų susidurti su (duomenys neskelbtini), persekiojančia (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenis, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama su šiuo metu vykstančiu sistemingu (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų diskriminavimu ar asmeniškai su pareiškėju. Tokia išvada, be kita ko, darytina, atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su kolektyvine grėsme, pareiškėjo baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, nėra individualizuoti. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta iš Departamento surinktos medžiagos, (duomenys neskelbtini) nors ir kontroliavo didelę (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau 2017 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas jų pralaimėjimas ir nors 2020 m. (duomenys neskelbtini) vėl įgijo daugiau laisvės veikti, tačiau ši organizacija siekė įsitvirtinti daugiau slėniuose, kalnuose, dykumose ir 2019–2020 metais jų veikla apibūdinama jau daugiau kaip atsitiktinė. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Tuo labiau, pats pareiškėjas jam kylančių grėsmių nesieja su (duomenys neskelbtini).

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kurioje pagal EPPB 2021 m. sausį parengtas gaires, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) teritorijose veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei Jungtinių tautų vystymosi programos atstovybė, kurios (duomenys neskelbtini) bendruomenei teikia humanitarinę pagalbą. Šalyje veikia programos, kuriomis siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nėra priskiriamas prie asmenų, kurie susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Tą patvirtino ir pats pareiškėjas, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) jam niekas negrasino. Departamentas pagrįstai vertino, kad nėra aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodiriško smurto kilmės valstybėje.

10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, jam aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Atsižvelgiant į Departamento surinktą informaciją apie padėtį gyvenamojoje teritorijoje, kurioje pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodžius, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Darytina išvada, kad pareiškėjas taip pat neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Teismas nustatė, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausiomis 2021 m. tiek EPPB, tiek kitų tarptaurinių organizacijų (JAV valstybės departamento, EASO, Tarptautinės migracijos organizacijos) pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose. Departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais, ar / ir įrodymais priešingai neįrodė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo surinkta su pareiškėjo prašymu susijusi informacija, nepagrįsti.

12. Teismas, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, įvertinęs atsakovo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, sprendė, kad ši taikyta priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Tačiau nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė bei adekvati jo padarytam pažeidimui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų terminą. Nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Todėl teismas pakeitė pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą į 2 metus.

13. Teismas Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punkto, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsnių kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, vertino, kad šio asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

14. Teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti Departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį ir nustatyti 2 metų šios taikytos priemonės terminą.

15. Teismas nenustatė pagrindų naikinti Departamento ir Komisijos sprendimus, todėl atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

17.1. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, teisės aktuose numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

17.2. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

17.3. Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Atsakovas remiasi viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kuri yra paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl nėra aktualūs. Situacija (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, o išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) pasidarė kasdienybė. Aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, ji yra viešai prieinama, todėl atsakovas turi realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį ir konkrečiai suaktyvėjusius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini). Turint tokius duomenis galima tik konstatuoti, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti į civilius asmenis, daugiausia (duomenys neskelbtini).

17.4. Pareiškėjo kilmės šalies saugumo lygis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs savo atžvilgiu netinkamo elgesio.

17.5. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Būtent (duomenys neskelbtini) kaip visuomenės grupė susidūrė su persekiojimu, smurtu, diskriminacija, dėl ko pareiškėjui gali kilti pagrįsta baimė susidurti su smurtu. Be to, pareiškėjo šeimoje ir artimoje aplinkoje buvo konkretūs atvejai, kai žmonės buvo užpulti ir nužudyti be konkrečios priežasties ir tas užpuolimas buvo siejamas būtent su tuo, jog asmuo buvo (duomenys neskelbtini). Į tai turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Negali būti reikalaujama iš asmens, kuris prašosi prieglobsčio, slėpti savo įsitikinimus ar pažiūras ir tuo argumentuojant teigti, jog asmuo gali saugiai grįžti į savo kilmės valstybę. Tai yra pripažįstama tarptautinių teismų praktikoje, taip pat prieglobsčio teisės mokslininkų darbuose.

17.6. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos teisės pažeidimas kilmės valstybėje gali sudaryti persekiojimo veiksmą. Pareiškėjas asmeniškai kaip (duomenys neskelbtini) gali patirti didelę žalą ir tiesioginį smurtą, nes paskutiniu metu išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) itin suaktyvėjo, o pasikėsinimai vykdomi kryptingai.

17.7. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina apie jam gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas. Atsakovas tikėtinai neindividualizavo pareiškėjo atvejo ir naujausios informacijos netaikė pareiškėjo nurodytiems motyvams, jų nepalygino su naujausia kilmės valstybės informacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nes Departamento atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjui kilmės šalyje gręsia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo kriterijų. Departamentas vadovavosi naujausia kilmės valstybės informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui išnagrinėti. Tačiau teismas vertino, kad pareiškėjui nustatytas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl mažintinas iki 3 metų, taip pat mažinamas įvesto perspėjimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminas iki 2 metų, atitinkamai šioje dalyje keistinas ir Komisijos sprendimas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundo reikalavimus tenkinti. Teigia, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, neindividualizavo pareiškėjo atvejo, jo surinkta informacija nėra aktuali ir pakankama teisingam sprendimui priimti. Atsakovas nesurinko naujausios informacijos apie kilmės valstybę, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti prieš (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjui gali kilti pagrįsta baimė susidurti su smurtu kilmės šalyje.

24. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio statuso taikymo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Asmeniui pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kuomet visos paminėtos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos įvykdytos visos kartu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

28. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

29. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

30. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

31. Teisėjų kolegija teismų praktikos ir teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių.

32. Pareiškėjas 2021 m. spalio 8 d. Departamento vykusioje apklausoje nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gaudavo grasinimų, kartą darbo vietą susprogdino, grasino, nes jis dirbo alkoholio prekyboje. Vėliau išvykus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ten irgi sulaukė grasinimų dėl jo religijos. Nurodė, kad jam grasino dėl incidento (duomenys neskelbtini) mieste, kur buvo nužudyta (duomenys neskelbtini) tikėjimo mergaitė, pats ryšio su incidentu neturi, jam grasino tik todėl, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Paaiškinti kodėl jam grasino dėl nužudytos (duomenys neskelbtini) tikėjimo mergaitės, negalėjo. Paprašius įvardinti grasinimus, paaiškino, kad jam negrasino, tiesiog negerbė jo religijos, grasinimų nebuvo, tiesiog jis nuo grasinimų bėgo. Vėliau grįžo į savo kaimą ((duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini)), ten grasinimų jam nebuvo. (duomenys neskelbtini) nusprendė palikti todėl, kad kaime nėra darbo, kituose (duomenys neskelbtini) miestuose darbo ieškoti nebandė, nes manė, kad kitur sunku surasti darbą. Į Lietuvą išvyko, nes tai yra gera valstybė.

33. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą Departamentas, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes.

34. Nagrinėjamu atveju Departamentas pareiškėjo prašymą nagrinėjo aktualios prašymui išnagrinėti iš įvairių šaltinių surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, taip pat vadovavosi ginčui aktualiu EPPB 2021 m. vertinimu apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Departamentas nustatė, kad 2020 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybės pasirašė susitarimą dėl saugumo (duomenys neskelbtini). Šis susitarimas turi užtikrinti saugų gyvenimą (duomenys neskelbtini). JAV vyriausybė kartu su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis nuolat daro spaudimą (duomenys neskelbtini) vyriausybei skirti didesnį dėmesį (duomenys neskelbtini) ir užtikrinti jiems saugų gyvenimą. Nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybės (duomenys neskelbtini), kuri veikė prieš (duomenys neskelbtini), aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Pagal 2021 m. EPPB ataskaitą šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tolio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

35. Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjo pasakojimas yra daugiau abstraktus, iš jo negalima identifikuoti grasintojų, individualių persekiojimo dėl religinės priklausomybės atvejų. Pareiškėjas patvirtino, kad individualiai jam niekas negrasino, kilmės šalyje būdamas (duomenys neskelbtini) jaučiasi nesaugiai, tačiau, kaip minėta, bendra saugumo situacija šalyje nereiškia, kad asmeniui kyla reali grėsmė. Pareiškėjo pasakojimo turinys iš esmės patvirtina, kad pareiškėjo išvykimą iš šalies iš esmės sąlygojo ekonominio pobūdžio priežastys, t. y. sunkumai susirasti darbą, kurios, kaip teisingai nurodė Departamentas, nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822/2015, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento surinkti duomenys nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, pateiktus paaiškinimus ir kitus turimus duomenis.

37. Nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus.

38. Pripažinus, kad prieglobstis pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nesuteiktas pagrįstai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pritarta Departamento sprendimui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į ISIS sistemą terminų, panaikinimo. Šios sankcijos yra teisinės prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjui pasekmės.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. H. H. H. (J. H. H. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys