2022-09-05 Nr. BB-5262-1-01-1-31853-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4039/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31853-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. N. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. N. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes netinkamai įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 6 dalį. Teismas nepagrįstai nepripažino A. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Prieš pat smūgio sudavimą nukentėjusiajam į nosį, šis užsimojo rankoje turėtu asfalto gabalu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra neginčijamų šias nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, padaryta nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių. Iš skundžiamos nutarties motyvų galima manyti, kad pats nuteistasis privalėjo pateikti neginčijamus įrodymus apie atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Taip buvo perkelta pareiga nuteistajam įrodinėti savo nekaltumą (šiuo atveju mažesnę kaltę), o įrodymų nepateikus, kilusi abejonė dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymuose esančių prieštaravimų liko nepašalinta, ignoruojant nekaltumo prezumpcijos principą. Nors vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnams nuteistasis aiškiai nurodė konflikto priežastį ir parodė sklype primėtytus akmenis, tai įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuota. Nuteistasis savo iniciatyva nufotografavo akmenį. Pirmosios instancijos teismas nuotraukos visiškai nevertino ir dėl jos nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančią nuotrauką taip pat ignoravo, esminės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie nuteistojo šuns apmėtymą akmenimis bei prašymą apžiūrėti akmenį, nevertino ir dėl jos nepasisakė, taip nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria bei faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Nors paduotame kasaciniame skunde nurodomi kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindai, t. y., kad padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies) nuostatų pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai pagrindžiančių teisinių argumentų nepateikta. Iš esmės analogiški argumentai buvo pateikti ir apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė. Nuteistojo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, deklaratyviai nurodant baudžiamojo proceso įstatymo, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, grindžiami subjektyviu įrodymų ir įvykio situacijos vertinimu, todėl jie nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. N. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas