2017-06-02 Nr. AB-11426-2-69-3-17145-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-469-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-69-3-17145-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 17.3.4; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas)ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dasko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dasko“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Turto centras“ ir „Pirmoji grupė“ dėl sprendimų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti procesinį terminą skųsti teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. 70-2-45; 2) atnaujinti procesinį terminą Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiančiam dokumentui – 2014 m. kovo 28 d. rašytiniam pritarimui statinio projektui skųsti; 3) pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. 70-2-45 neteisėtu; 4) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. kovo 28 d. rašytinį pritarimą statinio projektui; 5) įpareigoti atsakovus Kauno miesto savivaldybės administraciją, UAB “Turto centras” ir UAB “Pirmoji grupė” pašalinti neteisėtos statybos padarinius; 6) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjui UAB „Dasko“ pagal 2013 m. gruodžio 20 d. UAB „Dasko“ pateiktą prašymą statyti laikinus, kilnojamuosius pramoginius įrenginius (atrakcionus), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog terminą skųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. 70-2-45 praleido, nes tik gavęs atsakymą neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atsakyme išdėstytais teiginiais apie atsisakymą išduoti pareiškėjui rašytinį sutikimą laikino kilnojamojo pramoginio statinio (atrakciono) (duomenys neskelbtini), Kaune, statybai. Tačiau vėliau pareiškėjas, 2014 m. rugsėjo 3 d. gavęs atsakovo 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. (33.200)R-5039 „Dėl informacijos suteikimo”, sužinojo apie kitiems asmenims išduotą sutikimą ir tuomet paaiškėjo, jog apribojimai sporto ar laisvalaikio veiklai Lampėdžių ežere nebuvo taikomi kitiems asmenims, kuriems atsakovas išdavė rašytinį pritarimą tapačiai pareiškėjo ketinamai vykdyti veiklai pagal analogišką prašymą, esant tokioms pačioms faktinėms aplinkybėms.

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu išduoti sutikimą statyti laikinus, kilnojamuosius pramoginius įrenginius (atrakcionus) adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsisakydamas duoti sutikimą nurodė, kad su prašymais įrengti vandenlenčių ir vandens slidžių atrakcionų parkus Lampėdžio ežere ir prie jo esančiose teritorijose jau buvo kreipęsi ir kiti fiziniai asmenys bei įmonės, tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. T-165 Lampėdžio ežere buvo nuspręsta įrengti tarptautinius reikalavimus atitinkančią irklavimo trasą bei viešo naudojimo sporto, rekreacijos ir poilsio tikslams skirtą kompleksą prie (duomenys neskelbtini) gatvės Kaune, ir kad 2013 m.

šio komplekso įrengimui buvo skirtas finansavimas prieš projektiniams pasiūlymams parengti. Atsakovas nurodė, kad kol vyks prioriteto tvarka baidarių ir kanojų irklavimo bazės projektavimo darbai, kitos sporto ar laisvalaikio veiklos įrengimas Lampėdžių ežere ir prie jo esančioje teritorijoje nebus planuojamas. Jokių pareiškėjo prašymo trūkumų atsakovas nenurodė. Tačiau iš viešai prieinamos informacijos pareiškėjui tapo akivaizdu, kad šiuo metu Lampėdžio ežere jau yra vykdoma analogiškų ar net identiškų jo planuotų statinių statyba, nors vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės atsakymu – sporto ar laisvalaikio veiklos įrengimas Lampėdžių ežere ir prie jo esančioje teritorijoje negalėjo būti net planuojamas.

Pareiškėjo atstovas 2014 m. liepos 29 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas pateikti išduoto sutikimo dėl šiuo metu Lampėdžio ežere statomų atrakcionų statybos kopiją, taip pat informuoti pareiškėją apie baidarių ir kanojų irklavimo bazės projektavimo darbų užbaigimą, bei pateikti kitokią informaciją apie galimybę įrengti kitą sporto ar laisvalaikio veiklą Lampėdžių ežere. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (33.200)R-5039 „Dėl informacijos suteikimo” pateikė pareiškėjui 2014 m. kovo 28 d. rašytinį pritarimą statinio projektui ir kitus prašomus dokumentus.

Atsakovas minėtame rašte nurodė, kad savivaldybė prašymą gavo 2014 m. kovo 12 d. ir kad projektavimo darbai irklavimo trasos įrengimui nėra baigti. Skundžiamas 2014 m. kovo 28 d. rašytinis pritarimas statinio projektui buvo išduotas dviem juridiniams asmenims, t. y. UAB „Turto centras“ ir UAB „Pirmoji grupė“. Pareiškėjas ir UAB „Turto centras“ ir/ar UAB „Pirmoji grupė“ kreipėsi į savivaldybę dėl analogišką statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pareiškėjo prašymas buvo pateiktas savivaldybei anksčiau, t. y. 2013 m. gruodžio 20 d., nei analogiškas UAB „Turto centras“ ir/ar UAB „Pirmoji grupė“ prašymas, kuris buvo pateiktas atsakovui tik 2014 m. kovo 13 d.

Pareiškėjo ir UAB „Turto centras“ bei UAB „Pirmoji grupė“ prašymai buvo pateikti savivaldybei po Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. T-165 (t. y. po 2009 m. kovo 19 d.), tačiau dar nebaigus baidarių ir kanojų irklavimo bazės projektavimo darbų, t. y. esant tapačioms faktinėms aplinkybėms – Savivaldybė priėmė du skirtingus sprendimus, nes pareiškėjo prašymą atmetė, o UAB „Turto centras“ ir/ar UAB „Pirmoji grupė“ prašymą patenkino, išduodama skundžiamą pritarimą. Tokiu būdu nepagrįstai buvo apribotas pareiškėjo tikslai vykdyti teisėtą veiklą Lampėdžių karjere.

Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė pritarti pareiškėjo pateiktam projektui, todėl skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymas Nr. 70-2-45 pripažintinas neteisėtu. Taip pat Kauno savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. T-165 neturėjo jokios įtakos, nes minėto sprendimo tekste nėra minimi jokie apribojimai ar prioritetai kokiai nors kitai, nei irklavimo trasos veiklai Lampėdžių karjere, be to, tai patvirtina ir pačios savivaldybės pritarimas, išduotas analogiškai UAB „Turto centras“ ir/ar UAB „Pirmoji grupė“ veiklai nepraėjus nė trims mėnesiams po pareiškėjo prašymo pateikimo.

Savivaldybė skirtingai įvertino du skirtingus asmenų tapačius prašymus. Pareiškėjo teigimu, dėl to buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyti principai, bei principas, kas pirmesnis laike, tas viršesnis teisėje. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dviem asmenims UAB „Turto centras“ ir/ar UAB „Pirmoji grupė“, nors tą draudžia Statybos įstatymo 23 straipsnio 37 dalis.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl skundžiamų raštų panaikinimo. Pareiškėjas gavęs 2014 m. sausio 7 d. raštą Nr. 70-2-45, per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą į teismą dėl jo panaikinimo nesikreipė, į teismą dėl skundžiamų kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 17 d. Nėra jokių teisinių priežasčių naikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. raštą Nr. 70-2-45. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikęs STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ numatytos formos prašymo ir kitų, teisės aktuose nustatytų, reikiamų rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti dokumentų.

Taip pat pareiškėjas nuosavybės teise nevaldė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bei nenaudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjas taip pat neturi ir valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti laikinus pramoginius įrenginius (atrakcionus). Taip pat neturi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento sutikimo statyti minėtus įrenginius Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje.

Žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune (Kauno kempingo teritorija), kuriame pareiškėjas nori statyti pramoginius įrenginius, naudojasi UAB „Turto centas“. Šiai bendrovei yra išnuomoti ir kempingo pastatai ir visi jiems aptarnauti reikalingi statiniai (aikštelės, takai, laiptai, nuovaža, automobilių stovėjimo aikštelės), esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, neturi jokios jam nuosavybės ar kita teise priklausančios infrastruktūros, reikalingos norimo statyti statinio statybai ir eksploatavimui (elektros, automobilių stovėjimo aikštelių, šiukšlių surinkimo vietų, sanitarinių mazgų ir pan.).

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame pastatyti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurie 2012 m. birželio 26 d. nuomos sutarties Nr. SR-0434 pagrindu nuo 2012 m. birželio 23 d. iki 2022 m. birželio 26 d. buvo išnuomoti UAB „Turto centras“. Pareiškėjas neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte statytojui keliamo reikalavimo, dėl ko net ir panaikinus 2014 m. kovo 28 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui nebūtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra užstatytas statiniais, kurių eksploatacijai UAB „Turto centras“ naudoja žemės sklypą, vadinasi minėtas žemės sklypas negali būti laikomas valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. UAB „Turto centras“ prašyme ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 28 d. rašytiniame pritarime buvo klaidingai nurodytas UAB „Turto centras“ juridinio asmens kodas ir buveinės adresas, tai nereiškia, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dviem juridiniams asmenims.

Iš prie UAB „Turto centas“ prašymo išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui dokumentų matyti, kad statytojas yra UAB „Turto centras“, tai patvirtina šio projekto titulinio lapo antraštė, kurioje nurodoma, kad statytojas yra UAB „Turto centras“, ant projekto yra šio asmens antspaudas, projektavimo užduotį, prašymą ir projektą pasirašė UAB „Turto centras“ direktorė, Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. kovo 7 d. sutikimas taip pat išduotas UAB „Turto centras“. Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2015 m. sausio 5 d. buvo gautas UAB „Turto centras“ prašymas 2014 m. kovo 28 d. rašytiniame pritarime statinio projektui ištaisyti klaidą.

Atsižvelgiant į minėtą prašymą ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis buvo parengta nauja statybą leidžiančio dokumento versiją. Techninės klaidos 2014 m. kovo 28 d. rašytiniame pritarime statinio projektui buvo ištaisytos.

Atsakovai UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skųsti teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. 70-2-45. Pareiškėjo pavėluotas supratimas, kad skundžiamas atsakymas pažeidžia jo teises nėra svarbi priežastis termino atnaujinimui. Tokia faktinė aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjui jokios objektyvios aplinkybės nesutrukdė įstatymo nustatytu terminu skųsti ginčijamą atsakymą. Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos, nes ginčijamu atsakymu jos nebuvo pažeistos.

Ginčijamu atsakymu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog nebuvo suteiktas rašytinis pritarimas jos pateiktam statinio projektui ir toks atsakymas pareiškėją tenkino. Tik sužinojęs, jog yra pritarta atsakovo UAB „Turto centras“ pateiktam statinio projektui, pareiškėjas pastebėjo savo teisių pažeidimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jam turėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog atsakovai UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ neturi jokių teisių į žemės sklypą.

Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkas yra valstybė. UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ nuomos teise valdo dalį žemės sklypo, užstatyto atsakovams priklausančiais statiniais. Dalies žemės sklypo nuomos sutartis bus sudaryta ateityje. Taigi bendrovės turi teisę naudoti/valdyti žemės sklypą, reikalingą joms priklausančiam statiniui eksploatuoti. Pareiškėjas nevaldo jokios dalies žemės sklypo valdymo/naudojimo teisių, todėl nepagrįstai tapatina savo padėtį su UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ padėtimi.

Dėl šių priežasčių pareiškėjui negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas statinio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, statybai. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog skundžiamas rašytinis pritarimas buvo išduotas dviem juridiniams asmenims. Ginčijamas pritarimas yra išduotas vienam juridiniam asmeniui – UAB „Turto centras“. Klaida pavadinime tikėtina buvo padaryta neteisingai perkeliant duomenis iš kito dokumento. Klaida buvo ištaisyta įstatyme nustatytu būdu. Nepaisant to, kuriai iš bendrovių buvo išduotas pritarimas, tai neturi reikšmės bylai, nei pareiškėjo teisėms ir interesams.

UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ yra partneriai, vykdo bendrą veiklą ir siekia bendro tikslo, solidariai prisiima teises ir pareigas, todėl nesvarbu, kurio iš partnerių vardu gautas pritarimas statybai, toks pritarimas galioja abiem partneriams. Tik turto nuomininkas turi teisę naudotis žemės sklypu ir gauti statybą leidžiančius dokumentus dėl statinių statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Dasko“ prašymo atnaujinti terminą skųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. 70-2-45 netenkino ir šią bylos dalį nutraukė. Kitą dalį pareiškėjo skundo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą pažymėjo, kad skundžiamas aktas – Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas – 2014 m. kovo 28 d. rašytinis pritarimas statinio projektui, priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą administracinį aktą. Administracinių teismų praktikoje sužinojimo apie administracinį aktą data laikytina momentas, kai asmeniui tapo žinomas skundžiamo administracinio akto, priimto ne jo atžvilgiu, turinys.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skųsti du ginčijamus administracinius aktus, tačiau bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento – 2014 m. kovo 28 d. rašytinio pritarimo statinio projektui teisėtumo. Pareiškėjas skundą teismui dėl šio akto panaikinimo pateikė 2014 m. rugsėjo 17 d. Apie šį skundžiamą aktą nurodo sužinojęs iš atsakovo 2014 m. rugsėjo 3 d. gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą Nr.(33.200)k-5039), kartu su kuriuo buvo pateiktas skundžiamas 2014 m. kovo 28 d. rašytinis pritarimas statinio projektui. Duomenų, kad pareiškėjas anksčiau būtų sužinojęs apie šį ginčijamą aktą, nėra.

Tačiau nustatyta, kad pareiškėjas praleido terminą skųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. 70-2-45. Pareiškėjas skundžiamą administracinį aktą gavo praėjus kelioms dienoms nuo jo parengimo (skundžiamas atsakymas buvo parengtas 2014 m. sausio 7 d.), o į teismą dėl šio administracinio akto panaikinimo kreipėsi 2014 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymo Nr. 70-2-45 praleido, nes apie savo teisių pažeidimą suprato tik 2014 m. rugsėjo 3 d. gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą Nr.(33.200)k-5039). Pareiškėjas teigė, kad iš šio atsakymo suprato, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsakymas pažeidžia jo teises, nes savivaldybės administracija išdavė UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ pritarimą statinio projektui analogiškam kaip ir pareiškėjo planuojamas, esant tokioms pačioms kaip ir pareiškėjo sąlygoms, nors pareiškėjui, anksčiau pateikusiam prašymą, toks pritarimas nebuvo išduotas.

Teismas nustatė, kad skundžiamo 2014 m. sausio 7 d. atsakymo Nr. 70-2-45 turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad iki vyks planavimo procedūros, t. y. prioriteto tvarka baidarių ir kanojų irklavimo bazės projektavimo darbai, kitos sporto ar laisvalaikio veiklos įrengimas Lampėdžių ežere ir prie jo esančioje teritorijoje nėra planuojamos. Nurodyto akto pagrindu pareiškėjui kilo realios teisinės pasekmės, t. y. būtent šiuo atsakymu buvo atsisakyta išduoti sutikimą pareiškėjui statyti laikinus, kilnojamus pramoginius įrengimus (atrakcionus), tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo teisės vystyti tam tikrą jo planuojamą ūkinę komercinę veiklą. Taigi, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad apie savo teisių pažeidimą suprato UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ pradėjus vykdyti vandenviečių parko įrengimo prie Lampėdžių ežero darbus pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui, negali būti pripažintos objektyviomis ir svarbiomis, nepriklaususiomis nuo pareiškėjo valios. Konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė skundžiamas administracinis aktas, kuriuo nebuvo suteikta teisė statyti laikinąjį statinį, nepritarus savivaldybei statinio projektui, tačiau ne atsakovo UAB „Turto centras“ vandenviečių parko įrengimo ir statybos darbai, t. y. veikla.

Teismas vertino, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo argumentas, kad jis nesuprato, jog ginčijamas administracinis aktas pažeidžia jo teises, t. y. nesavalaikis pažeistų teisų suvokimas, nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjo nurodyta priežastis laikytina subjektyvia ir nepagrįsta objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis kliūtimis, ginti pažeistas teises ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas, dar 2014 metų sausio mėnesį žinodamas apie skundžiamą aktą, turėjo realią galimybę įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo ir teisėtų interesų gynimo. Nenustatyta jokių kitų objektyvių kliūčių sutrukdžiusių pareiškėjui, sužinojus apie ginčijamą aktą, paduoti teismui skundą ABTĮ 33 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka, tokiu būdu realizuojant pažeistų teisių gynimą. Pareiškėjas teisę kreiptis į teismą ginant savo pažeistas teises galėjo realizuoti įstatymo nustatytais terminais paduodamas skundą teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo dėl paties pasirinkto elgesio, tokiais veiksmai sukurdamas savo atžvilgiu neigiamas pasekmes. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymo Nr. 70-2-45 panaikinimo ir terminas skundui paduoti neatnaujino bei šią bylos dalį nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Vertindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto UAB „Turto centras” statybą leidžiančio dokumento – 2014 m. kovo 28 d. rašytinio pritarimo statinio projektui teisėtumą, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių su prašymu išduoti sutikimą statyti laikinus, kilnojamuosius pramoginius įrenginius (atrakcionus) Lampėdžio ežere ir prie jo esančioje nesuformuotoje teritorijoje. Pareiškėjui 2013 m. gruodžio 3 d. atsakyme Nr. 8SD–(14.8.7.)-5850 „Dėl vandens atrakcionų įrengimo Lampėdžio ežere” buvo nurodyta, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d.

įsakymo Nr. 1P–(1.3.)-146 patvirtintų taisyklių 6 punkto nuostatomis, norint statyti vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius, būtina pateikti teisės aktų nustatyta tvarka suderintą laikino nesudėtingo statinio statybos projektą, jog būtina pateikti ir Savivaldybės administracijos sutikimą dėl laikino nesudėtingo statinio statybos. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. laisvos formos prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas išduoti sutikimą statyti laikinus, kilnojamuosius pramoginius įrenginius (atrakcionus), Kaunas, (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybė 2014 m. sausio 7 d. atsakyme Nr. 70-2-45 pareiškėjui nurodė, kad su prašymais įrengti vandenlenčių ir vandens slidžių atrakcionų parkus Lampėdžio ežere ir prie jo esančiose teritorijose jau buvo kreipęsi ir kiti fiziniai asmenys bei įmonės, tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. T-165 Lampėdžio ežere buvo nuspręsta įrengti tarptautinius reikalavimus atitinkančią irklavimo trasą bei viešo naudojimo sporto, rekreacijos ir poilsio tikslams skirtą kompleksą prie (duomenys neskelbtini) gatvės Kaune, šio komplekso įrengimui 2013 m. buvo skirtas finansavimas priešprojektiniams pasiūlymams parengti.

Kauno miesto savivaldybės 2014 m. sausio 7 d. atsakyme Nr. 70-2-45 buvo pažymėta, kad iki vyks prioriteto tvarka baidarių ir kanojų irklavimo bazės projektavimo darbai, kitos sporto ar laisvalaikio veiklos įrengimas Lampėdžių ežere ir prie jo esančioje teritorijoje nėra planuojamas. Pareiškėjas iš savivaldybės atsakymo suprato, kad sporto ar laisvalaikio veiklos įrengimas Lampėdžių ežere ir prie jo esančioje teritorijoje negali būti planuojamas iki vyks prioriteto tvarka baidarių ir kanojų irklavimo bazės projektavimo darbai.

UAB „Turto centras“ 2014 m. kovo 13 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių prašydamas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, t. y. vandenviečių parko (laikino statinio) įrengimui prie Lampėdžių ežero, (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kartu su prašymu buvo pateikti kiti reikalingi dokumentai. Savivaldybė UAB „Turto centras“ 2014 m. kovo 28 d. išdavė ginčijamą Pritarimą statinio projektui. UAB „Turto centras“ yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkas, tai matyti iš 2012 m. birželio 26 d. nuomos sutarties Nr. SR-0434. Nuomos sutartyje nurodyti statiniai išnuomoti UAB „Turto centras“ nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Statinių nuomininkas pagal minėtos sutarties 18 punktą yra įpareigotas sudaryti nuomojamų statinių eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos sutartį. Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. liepos 9 d. pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui dėl žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos statinių nuomininkui UAB „Turto centras“ ir pačios savivaldybės panaudos sutarčių dėl minėtų žemės sklypų nutraukimo. Kauno miesto savivaldybė 2009 m. birželio 30 d. valstybinės žemės panaudos sutarčių Nr. M19-16 ir M19-17 pagrindu iki 2012 m. spalio 26 d. buvo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, naudoja. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybė yra kempingo su paplūdimiu ir visa infrastruktūra prie Lampėdžių ežero, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, statytojas. Savivaldybės viena iš savarankiškų funkcijų yra savivaldybei patikėjimo teise priklausančios žemės ir kito nuosavybės teise priklausančio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 3 p.). Be to, savivaldybė priskirtos ir kitos savarankiškos funkcijos, t. y. dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros programas, kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 23 p., 29 p.).

Nurodyti faktiniai duomenys patvirtino, kad žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, kempingo teritorija, kuriame pareiškėjas nori statyti pramoginius įrenginius, naudojasi UAB „Turto centas“. Šiai bendrovei yra išnuomoti kempingo pastatai ir visi jiems aptarnauti reikalingi statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune. UAB „Turto centras“ panaudos teise valdo kempingo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune. Taigi, UAB „Turto centas“ turi pagrįstą teisę būti statytoju žemės sklype, kuriame nuomos pagrindais valdo nekilnojamąjį turtą. Kauno miesto savivaldybė yra teritorijos prie Lampėdžių ežero planavimo organizatorius, visos infrastruktūros prie Lampėdžių ežero, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, statytojas, todėl turi kompetenciją ir diskrecijos teisę spręsti klausimus, susijusius su įtaką minėtai prie Lampėdžių ežero, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, infrastruktūrai, tame tarpe ir pritarti laikinų pramoginių atrakcionų statybai Lampėdžių ežero prieigose.

Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą gali būti realizuotas tik pateikus nustatytos formos prašymą ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, be to, išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi teisę viešojo administravimo subjektas įvertinęs tokio prašymo ir dokumentų pagrįstumą ir teisėtumą (Statybos įstatymo 23 str. 10 p., STR 1.07.01:2010 28 p., 34 p.).

Byloje nenustatyta duomenų, jog savivaldybė išdavusi Pritarimą statinio projektui UAB „Turto centras“ nesilaikė teisės aktų, kurie reglamentuoja tokio pobūdžio dokumento išdavimo tvarką, reikalavimų ir procedūrų. UAB „Turto centras“ pateikė institucijai, išduodančiai tokio pobūdžio dokumentą, reikalingus dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje. Bylos duomenys patvirtino, jog UAB „Turto centras“ buvo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame ketina statyti laikinus statinius, naudotojas, nuomos pagrindais nuomojantis pastatus ir kitus statinius, esančius nurodytame ginčo žemės sklype. Akivaizdu, jog UAB „Turto centras“ įgijo teisėtą galimybę įgyvendinti statytojo teisę, taip, kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas, priešingai nei UAB „Turto centras“, neturėjo teisinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldė nuosavybės teises ir nenaudojo kitais įstatymų numatytais pagrindais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat neturėjo žemės savininko pritarimo dėl planuojamo statinio statybos, t. y. valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti laikinus pramoginius įrenginius (atrakcionus). Taip pat pareiškėjas nebuvo pateikęs būtinų dokumentų, nurodytų Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 punkte, rašytinio pritarimo gavimui, todėl neatitiko sąlygų, kurioms esant galimas rašytinio pritarimo statinio projektui išdavimas. Pareiškėjo pateiktas laisvos formos prašymas ir laikino statinio schemą, neatitiko reikalavimų, nurodytų Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje. Todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog atsakovas be pagrindo išdavė skundžiamą Pritarimą statinio projektui UAB „Turto centras“, kai esant toms pačioms faktinėmis aplinkybėmis neišdavė analogiško sutikimo pareiškėjui, kuris į savivaldybę kreipėsi anksčiau nei UAB „Turto centras“. Pareiškėjo ir UAB „Turto centras“ faktinė ir teisinė padėtis buvo skirtingos.

Be to, teismas pažymėjo, kad skundžiamas Pritarimas statinio projektui buvo išduotas tik vienam asmeniui, t. y. UAB „Turto centras“. Skundžiamame rašytiniame pritarime buvo padaryta techninė klaida, t. y. klaidingai nurodytas UAB “Turto centro” juridinio asmens kodas ir buveinės adresas, nurodant UAB „Pirmoji grupė“ juridinio asmens kodą ir buveinę. Atsakovas šią klaidą ištaisė parengęs naują statybą leidžiančio dokumento versiją. Atsakovas, ištaisydamas techninę klaidą, vadovavosi STR 1.07.01:2010 55 punkte nustatyta tvarka, nepažeisdamas numatytos techninės klaidos taisymo procedūros. Todėl argumentas, jog skundžiamas Pritarimas statinio projektui buvo išduotas dviem asmenims yra visiškai nepagrįstas.

Apibendrindamas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių ir pagrindų naikinti skundžiamą Pritarimą statinio projektui. Nepatenkinus šio skundo pagrindinio reikalavimo, kiti pareiškėjo skundo reikalavimai kaip išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Pritarimą statinio projektui atmestini.

III. Pareiškėjas UAB „Dasko“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to netinkamai išnagrinėjo bylą – pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai įvertino skundo padavimo administraciniam teismui termino praleidimo priežastis ir todėl nepagrįstai nusprendė neatnaujinti praleisto termino.

Pareiškėjo įsitikinimu, išvadą, nulėmusią nepagrįstą atsisakymą atnaujinti praleistą skundo dėl 2014 m. sausio 7 d. Savivaldybės atsakymo Nr. 70-2-45 (toliau – Atsakymas Nr.

1) padavimo administraciniam teismui terminą, pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas įrodinėjo, kad apie savo teisių pažeidimą jis suprato ne tuomet, kai UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ pradėjo vykdyti vandenlenčių parko įrengimo prie Lampėdžių ežero darbus, tačiau tik tuomet, kai gavo iš Savivaldybės 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. (33.200)R-5039 “Dėl informacijos suteikimo” (toliau – Atsakymas Nr.

2) ir prie jo pridedamus dokumentus. Iki Atsakymo Nr. 2 gavimo pareiškėjas žinojo tik vienintelę Atsakyme Nr. 1 nurodytą priežastį, dėl kurios Savivaldybė nepritarė jo pateiktam vandenlenčių parko įrengimo projektui, t. y. kad jokia kita sporto ar laisvalaikio veikla toje teritorijoje nėra planuojama iki kol įvyks atidedamoji sąlyga – bus užbaigti baidarių ir kanojų irklavimo bazės projektavimo darbai, ir kad tai taikoma ne tik pareiškėjui, bet erga omnes. Ir tik gavęs Atsakymą Nr. 2 pareiškėjas sužinojo, kad, visų pirma, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. T-165 (toliau – Tarybos sprendimas) visiškai neapribojo jokiais prioritetais ar draudimais kitos nei irklavimas sporto ir laisvalaikio veiklos vykdymo Lampėdžių karjere, ir kad nepaisant nebaigtų baidarių ir kanojų irklavimo bazės projektavimo darbų Savivaldybė išdavė rašytinį pritarimą analogiškam kaip ir pareiškėjo (tačiau vėlesniam) statinio projektui.

Tai, kad pareiškėjas pastebėjo UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ vykdomus statybos darbus – tik patvirtina faktines aplinkybes, kad jis domėjosi šios teritorijos tvarkymu, tikėdamasis, jog išnykus vienintelei Atsakyme Nr. 1 įvardintai atidedamajai sąlygai (baidarių ir kanojų irklavimo bazės projektavimo darbų užbaigimui) – pareiškėjas pagaliau galės įgyvendinti savo projektą. Tačiau net ir pastebėjęs šiuos vykdomus statybos darbus pareiškėjas dar nebuvo gavęs iš Savivaldybės nei Tarybos sprendimo, nei 2014 m. kovo 28 d. rašytinio pritarimo statinio projektui, nei 2014 m. kovo 12 d.

UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ prašymo išduoti rašytinį pritarimą jų statinio projektui. Taigi, pareiškėjas nežinojo nei kokie tiksliai statybos darbai ten vykdomi (galbūt nelegalūs, ar galbūt įrenginėjama baidarių ir kanojų irklavimo bazė), nei kas konkrečiai juos vykdo, nei kada yra kreiptasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (anksčiau ar vėliau už pareiškėją), taip pat nežinojo aplinkybės, kad Tarybos sprendimas visiškai neapribojo jokiais prioritetais ar draudimais kitos nei irklavimas sporto ir laisvalaikio veiklos vykdymo Lampėdžių karjere.

O gavęs Atsakymą Nr. 2 (t. y. informaciją, sudarančią skundo pagrindą), pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

Spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į Savivaldybės veiksmus – Atsakyme Nr. 1 nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo prašymo trūkumų, nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės vykdyti statybos darbų, ar kad trūktų kokių nors papildomų derinimų ar dokumentų. Savivaldybės Atsakyme Nr. 1 buvo nurodyta atidedamoji sąlyga, kuriai įvykus pareiškėjas vėl galėjo kreiptis su savo prašymu. Ir tik iš kartu su Savivaldybės Atsakymu Nr. 2 pateiktų dokumentų pareiškėjui paaiškėjo, kad net ir ta vienintelė Atsakyme Nr. 1 nurodyta priežastis netenkinti pareiškėjo prašymo buvo nepagrįsta. Savivaldybei prie Atsakymo Nr. 1 nepridėjus Tarybos sprendimo kopijos, o tik pačiame Atsakymo Nr. 1 tekste pateikus klaidingą šio Tarybos sprendimo interpretaciją, bei Savivaldybei nepaisant savo pačios nustatytos sąlygos išdavus rašytinį pritarimą kitam analogiškam statinio projektui – vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas iš dalies ir dėl pačios Savivaldybės veiksmų, dėl ko laikytinas praleistu dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakęs atnaujinti terminą skundui paduoti, neleistinai apribojo pareiškėjo teisę į jo pažeistų teisių gynybą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas siekdamas apginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus dar 2014 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 28 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo bei įpareigojimo Savivaldybę atlikti veiksmus – išduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjui. Tačiau šiam ginčui pasiekus Kauno apygardos teismą, buvo suabejota ginčo teismingumu ir kreiptasi į specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo teismingumo nustatymo. Pastaroji 2015 m. spalio 5 d. nusprendė, kad pareiškėjo iniciuotas ginčas teismingas administraciniam teismui. Todėl nors pareiškėjas savo skundą pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio 5 d., tačiau savo pažeistas teises bei teisėtus interesus pareiškėjas pradėjo ginti 2014 m. rugsėjo 15 d., laikydamasis teisės aktų numatytų reikalavimų nedelsdamas, sužinojęs apie savo teisių pažeidimą. Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, atsižvelgiant į byloje nustatytų duomenų visetą ir objektyvias bei svarbias apskundimo terminų praleidimo priežastis, teisė į teisminę gynybą šioje byloje neturėtų būti paneigta termino taikymu. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiautų teise.

2. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimų ir nepagrįstai neatnaujino termino apskųsti Savivaldybės Atsakymą Nr. 1 – dėl šios priežasties teismas likusių pareiškėjo reikalavimų atžvilgiu pritaikė netinkamas materialinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą. Liko neįvertinti pareiškėjo argumentai dėl nepagrįsto Savivaldybės atsisakymo išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą, todėl netinkamai buvo pritaikytos (tiksliau – nepritaikytos) statybą leidžiančio dokumento išdavimą reglamentuojančios materialinės teisės normos (Statybos įstatymo 23 str.). Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 3 d. atsakyme Nr. 8SD–(14.8.7.)-5850 buvo nurodyta, kad pareiškėjui trūko tik Savivaldybės pritarimo laikino statinio statybai, ir teisė statyti laikiną statinį valstybiniame žemės sklype pareiškėjui būtų suteikta. Jei pareiškėjo prašymas neatitiko kokių nors formalių reikalavimų, tai jiems pašalinti yra skirtas trūkumų šalinimo institutas, tačiau Savivaldybė atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti dėl visai kitos ir (kaip vėliau gavus Atsakymą Nr. 2 paaiškėjo) visiškai nepagrįstos priežasties. Šiais veiksmais Savivaldybė pažeidė pareiškėjo konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiškumo principus, neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę užsiimti teisėta veikla ir gauti rašytinį pritarimą pareiškėjo parengtam projektui įgyvendinti.

Neatnaujinęs termino apskųsti Savivaldybės Atsakymą Nr. 1 ir neįvertinęs akivaizdaus 2014 m. kovo 28 d. rašytinio pritarimo UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ statinio projektui (toliau – Pritarimas) neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir kitus Pritarimo neteisėtumą pagrindžiančius pareiškėjo argumentus. Pareiškėjui pirmajam pateikus prašymą, ir visoms kitoms faktinėms aplinkybėms esant tapačioms, Savivaldybės Atsakymas Nr. 1 ir išduotas Pritarimas pripažintini prieštaraujančiu bendrajam teisės principui kas pirmesnis laike, tas viršesnis teisėje (prior in tempore, potior in iure). Savivaldybė taip pat pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytus viešojo administravimo principus (įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, skaidrumo). Be to, Statybos įstatymo 23 straipsnio 37 dalyje numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas vieno asmens vardu, tuo tarpu Pritarimas vis dėlto buvo išduotas dviem juridiniams asmenims, todėl šis Pritarimas yra naikintinas dar ir dėl šios priežasties.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina, kad apeliantas nesidomėjo rašte nurodytais motyvais, neprašė papildomos informacijos iš Kauno miesto savivaldybės administracijos apie projektavimo bei statybos terminus ir kitas su tuo susijusias aplinkybes. Elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, apeliantas galėjo laiku imtis atitinkamų priemonių, siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, todėl jo nurodytos priežastys negali būti laikomos objektyviomis, pateisinančiomis termino kreiptis į teismą praleidimą.

Atsakovas pabrėžia, kad apeliantas niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybą leidžianti dokumentą, taip pat niekada neteikė prašymo suderinti laikino nesudėtingo statinio projekto. 2013 m. gruodžio 20 d. apeliantas pateikė prašymą „išduoti sutikimą statyti laikinus, kilnojamus pramoginius įrenginius (atrakcionus) pagal pridedamą schemą“. Jokie teisės aktai nepriskiria savivaldybės administracijos kompetencijai tokių sutikimų išdavimo – sutikimus statyti statinius gali išduoti žemės sklypo savininkas ar valdytojas (pvz., Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 6 p.). Apeliantas savo prašyme išduoti sutikimą nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl kurio teikė prašymą – iš prašymo turinio negalima spręsti, kad buvo prašoma būtent statybą leidžiančio dokumento. Todėl skundžiamame rašte buvo išdėstyta bendra Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl statinių statybos, taigi, apelianto prašymas buvo išnagrinėtas tokiame kontekste ir tokia apimtimi, koks buvo jo turinys. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo motyvai dėl statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad apeliantui trūko tik Savivaldybės pritarimo laikino statinio statybai, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) būtų suteikusi teisę statyti laikiną statinį valstybiniame žemės sklype. Visų pirma, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 28 punktą, statybą leidžiančius dokumentus (rašytinius pritarimus) išduoda ir atitinkamai teisę statyti suteikia savivaldybių administracijos, o ne NŽT, kaip teigia apeliantas. Antra, tam, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą, apeliantas Kauno miesto savivaldybės administracijai privalėjo pateikti ne tik statinio projektą, bet ir teisę į žemės sklypą, kuriame numato statyti statinius, patvirtinančius dokumentus (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 23 str. 10 d. 6 p.). Tokių dokumentų apeliantas nepateikė, jų neturi iki šiol (byloje NŽT sutikimas statyti statinius valstybinėje žemėje nėra pateiktas).

Apeliantas savo skunde klaidingai teigia, kad UAB „Turto centras“ pateikė analogišką prašymą tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. UAB „Turto centras“ prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl buvo patenkintas.

Teismui keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra išankstinis, nes apeliantas dėl tokio statybą leidžiančio dokumento išdavimo į Kauno miesto savivaldybės administraciją niekada nesikreipė. Kauno miesto savivaldybės administracija, o ne teismas turėtų nagrinėti apelianto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagrįstumą ir teisėtumą ir priimti atitinkamą sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Apelianto argumentas, jog skundžiamas rašytinis pritarimas buvo išduotas dviem asmenims, yra visiškai nepagrįstas. Rašytinis pritarimas buvo išduotas su technine klaida, kuri buvo ištaisyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punkte nustatyta tvarka ir išduota nauja Rašytinio pritarimo versija Nr. 2, kuri, kaip nustatyta, pakeitė pirminį Rašytinį pritarimą. Būtent ši Rašytinio pritarimo versija Nr. 2 šiuo metu yra galiojanti, ir jos apeliantas byloje neginčijo.

UAB „Pirmoji grupė“ su apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepime prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Bendrovės nuomone, teismas tinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą bei pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymui Nr. 70-2-45 (toliau – atsakymas) apskųsti. Pareiškėjas nenurodė jokios svarbios, pagrįstos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis kliūtimis, termino skundui paduoti praleidimo priežasties. Pareiškėjo nurodyta termino skundui paduoti praleidimo priežastis laikytina subjektyvia. Pareiškėjo pavėluotas supratimas, kad skundžiamas atsakymas pažeidžia jo teises nėra svarbi priežastis termino atnaujinimui. Tokia pareiškėjo nurodoma aplinkybė tik patvirtina tai, jog pareiškėjui jokios objektyvios aplinkybės nesutrukdė įstatymo nustatytu terminu skųsti ginčijamą atsakymą. Pareiškėjo nepasitenkinimas aplinkybe, jog atsakovo pateiktam statinio projektui buvo pritarta, nesudaro pagrindo laikyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 7 d. atsakymo neteisėtu. Pareiškėjas reikalaudamas pripažinti atsakymą neteisėtu, nenurodo nei vieno įstatyme nurodyto administracinių aktų panaikinimo pagrindo. Todėl darytina išvada, kad net ir atnaujinus praleistą terminą skundui paduoti, tai nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad skundžiamu sprendimu buvo neįvertintas akivaizdus 2014 m. kovo 28 d. rašytinio pritarimo UAB „Pirmoji grupė“ ir UAB „Turto centras“ statinio projektui neteisėtumas. Bendrovė pažymi, kad prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą nėra tapatūs. Pareiškėjo pateiktas laisvos formos prašymas ir laikino statinio schemą, neatitiko reikalavimų, nurodytų Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies, UAB „Turto centras“ prašymas su priedais reikalavimus atitiko, todėl pritarimas buvo išduotas.

Be to, pareiškėjas priešingai nei UAB „Turto centras“, neturėjo ir neturi teisinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldė ir nevaldo nuosavybės teise ir nenaudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat pareiškėjas neturėjo žemės savininko pritarimo dėl planuojamo statinio statybos, t. y. valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti laikinus pramoginius įrenginius (atrakcionus).

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjui negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas statinio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, statybai. Pareiškėjas neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte statytojui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisę, dėl ko net ir panaikinus ginčijamą 2014 m. kovo 28 d. pritarimą statinio projektui, pareiškėjui negalėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Tai, kad ginčijamame rašytiniame pritarime buvo padaryta klaida, savaime nedaro tokio statybą leidžiančio dokumento neteisėtu. Minėta techninė klaida buvo ištaisyta teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, argumentas, jog skundžiamas pritarimas statinio projektui buvo išduotas dviem juridiniam asmenims yra visiškai nepagrįstas.

Bendrovė pažymi, kad principas kas pirmesnis laike, tas viršesnis teisėje šiuo atveju netaikytinas, nes pareiškėjo ir UAB „Turto centras“ prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nėra tapatūs, o pareiškėjas neturi teisinio pagrindo įgyvendinti statytojo teisę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtų administracinių aktų: 2014 m. sausio 7 d. rašto-atsakymo Nr. 70-2-45 ir 2014 m. kovo 28 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini).

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio bylą, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Turto centras“ ir UAB „Pirmoji grupė“ nurodyti atsakovais byloje, nors jie nėra viešojo administravimo subjektai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl jų procesinė padėties pakeitimo ABTĮ nustatyta tvarka nebuvo sprendžiamas ankstesnėse proceso stadijose, ji paliekama nepakeista.

Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį adm. byloje Nr. A444-341/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-706/2014 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nuostatas ir patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, plačiau pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu neatnaujinti termino 2014 m. sausio 7 d. rašto-atsakymo Nr. 70-2-45 apskundimui. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino situaciją ir pateiktus įrodymus. Aiškina, kad savo teisių pažeidimą suvokė tik gavęs iš savivaldybės 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. (33.200)R-5039 “Dėl informacijos suteikimo” ir prie jo pridedamus dokumentus, ir savo pažeistas teises bei teisėtus interesus pradėjo ginti 2014 m. rugsėjo 15 d., laikydamasis teisės aktų numatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime išnagrinėjo šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Nėra pagrindo nesutikti su išvada, kad 2014 m. sausio 7 d. rašto pagrindu pareiškėjui kilo realios teisinės pasekmės – atsisakyta tenkinti jo prašymą išduoti sutikimą pareiškėjui statyti laikinus, kilnojamus pramoginius įrengimus (atrakcionus), o nesavalaikis pažeistų teisų suvokimas nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-212/2009, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-384/2010, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-615/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, gindamas savo galimai pažeistas teises, ir tokiu savo elgesiu sukėlė sau neigiamas teisines pasekmes. Terminas atsakovo 2014 m. sausio 7 d. rašto apskundimui neatnaujintas pagrįstai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir apelianto motyvai dėl statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

Ginčo santykius, susijusius su statyba leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui išdavimą ir procedūras, reglamentuoja Statybos įstatymas bei šio įstatymo nuostatas detalizuojantys statybos techniniai reglamentai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalį, statybą leidžiantis dokumentas tai: leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Statybą leidžiančio dokumento išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo 23 straipsnis ir jo nuostatas detalizuojantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui pateikiami Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai, t. y. prašymas, statinio projektas, statinio kadastro duomenų byla, statinio bendraturčių sutikimas, žemės sklypo bendraturčių sutikimas ir kt. (Statybos įstatymo 23 str. 10 d.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį pritarimą išduoda įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas, jeigu statinio projektui pagal kompetenciją pritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos. To paties straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui.

STR 1.07.01:2010 28 punkte (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) numatyta, kad norint gauti rašytinį pritarimą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytiems projektams, savivaldybės administracijai arba Inspekcijai (statinio statybos Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe atveju, taip pat statinio, suprojektuoto įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, statybos atveju) pateikiamas prašymas (Reglamento 3 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams. Siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui statomam valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą) (STR 1.07.01:2010 34 p.).

Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą gali būti realizuotas tik pateikus nustatytos formos prašymą ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi teisę viešojo administravimo subjektas įvertinęs tokio prašymo ir dokumentų pagrįstumą ir teisėtumą (Statybos įstatymo 23 str. 10 d., STR 1.07.01:2010 28 p., 34 p.).

Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. prašyme išduoti sutikimą (I t., b. l. 16) nenurodė nei faktinio, nei teisinio tokio prašymo pagrindo, pridėjo tik schemą, pagal kurią prašė išduoti sutikimą. Iš prašymo turinio negalima spręsti, kad buvo prašoma būtent statybą leidžiančio dokumento, todėl prašymas buvo išnagrinėtas pagal jo turinį, nurodant bendrą Kauno miesto savivaldybės administracijos poziciją dėl statinių statybos. Tuo tarpu UAB „Turto centras“, būdamas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame ketina statyti laikinus statinius, naudotoju, nuomojančiu pastatus ir kitus statinius, esančius nurodytame ginčo žemės sklype (I t. b. l. 112–117), pateikė kompetentingai institucijai reikalingus dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje (I t., b. l. 87–88). Todėl pareiškėjo ir UAB „Turto centras“ prašymų negalima vertinti kaip tapačių.

Apeliantas remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 3 d. atsakymu Nr. 8SD–(14.8.7.)-5850 teigia, kad jam trūko tik savivaldybės pritarimo laikino statinio statybai, kad teisė statyti laikiną statinį valstybiniame žemės sklype būtų suteikta. Toks apelianto įsitikinimas klaidingas, nes remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, jis Kauno miesto savivaldybės administracijai privalėjo pateikti ne tik statinio projektą, bet ir teisę į žemės sklypą, kuriame numato statyti statinius, patvirtinančius dokumentus (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 23 str. 10 d. 6 p.). Tokių dokumentų apeliantas nei atsakovui, nei teismui nepateikė.

Apelianto argumentai, kad skundžiamas 2014 m. kovo 28 d. rašytinis pritarimas statinio projektui buvo išduotas dviem juridiniams asmenims, todėl naikintinas, paneigti byloje esančiais įrodymais, kad skundžiamame rašytiniame pritarime padaryta techninė klaida (klaidingai nurodytas juridinio asmens kodas ir buveinės adresas) ištaisyta STR 1.07.01:2010 55 punkte nustatyta tvarka, parengiant naują statybą leidžiančio dokumento versiją (I t., b. l. 180–181).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų teisingumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dasko“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Irmantas Jarukaitis Skirgailė Žalimienė