2021-02-03 Nr. AB-3571-3-61-3-00893-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2446-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00893-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei grąžinimo į pareigas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko 2020 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 10-TE-277 „Dėl P. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš Vilniaus AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2020 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) grąžinti jį (pareiškėją) į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą pažeminus pareigūno vardą. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis atsakovo parengta 2020 m. vasario 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-15 „Dėl galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo paviešinus vaizdo įrašą apie G. B.“ (toliau – ir Išvada), kurioje nustatyta, kad 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus AVPK vidiniame kieme, Ševčenkos g., 26, pareiškėjas asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu padarė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota iš tarnybinio automobilio išlaipinama ir į komisariatą vedama nuoga G. B., kurį per „Facebook Messenger“ programėlę įkėlė į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę, kurios vartotojai galbūt buvo ne tik šios kuopos pareigūnai. Išvadoje konstatuota, kad tokiu būdu pareiškėjas, privalėdamas suvokti savo veiksmų neteisėtumą, nepagrįstai paviešino šiuos duomenis apie G. B. bei sudarė sąlygas šiam įrašui išplisti internete (įrašu vartotojai internete dalijosi tarpusavyje, jis buvo įkeltas į „Discord“ platformą, informacija apie minėtą įvykį išplito spaudoje). Išvadoje teigiama, kad akivaizdu, jog tokiais veiksmais buvo pažeistos G. B. teisės ir privatumas, pažemintas jos orumas, neužtikrinti teisėti interesai; pareiškėjas, pažemindamas policijos pareigūno vardą, nesilaikė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a, b, c ir f punktų, 6 straipsnio 1 dalies e punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 ir 42 punktų, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimų.

3. Pareiškėjas teigė, jog jis atsakovui pateiktame paaiškinime nurodė, kad jo tarnybinis telefonas buvo išsikrovęs, todėl jis filmavo asmeniniu telefonu, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, Išvadoje vertindamas šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, be jokių įrodymų tai paneigė, nurodydamas, jog paėmus išjungtą tarnybinį pareiškėjo mobiliojo ryšio telefoną ir jį įjungus, šis buvo pakrautas. Pareiškėjo manymu, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas Išvadoje siekė sudaryti įspūdį, kad pareiškėjas sąmoningai naudojosi asmeniniu telefonu, turėdamas tikslą atlikti kažkokius neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu jis būtų turėjęs tokį tikslą ir pareiškėjo tarnybinis telefonas nebūtų išsikrovęs, tai du kartus atsisakymą pasitikrinti girtumą alkotesteriu, jis būtų filmavęs tarnybiniu telefonu. Tokie tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno vertinimai, pareiškėjo nuomone, įrodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad padarytus vaizdo įrašus, susijusius su G. B., jis Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje (toliau – ir Vilniaus AVPK OVS) bandė įkelti į Policijos registruojamų įvykių registrą (toliau – ir PRĮR), tačiau to padaryti nepavyko. Vaizdo įrašai buvo perrašyti į Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – ir Vilniaus AVPK KPV TOP) tarnybinį kompiuterį, prie kurio dirbo minėto poskyrio specialistas V. S. (V. S.), nes, pasak pareiškėjo, šie įrašai buvo būtini nusikalstamai veikai tinkamai ištirti. Šias aplinkybes V. S. patvirtino tarnybinio patikrinimo metu. Vaizdo įrašus iš savo mobiliojo telefono pareiškėjas ištrynė 2020 m. sausio 20 d. ryte.

5. Pareiškėjas sutiko, kad kartu su V. S. padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Taisyklių 35 ir 42 punktų pažeidimu, kadangi vaizdo įrašai buvo perkelti į tarnybinį kompiuterį, o ne tiesiai į PRĮR, kaip tai nustatyta Taisyklėse, tačiau nesutiko, kad vaizdo įrašo įkėlimas į tarnybinį kompiuterį gali būti laikomas pareigūno vardo žeminimo sudėtine dalimi. Pareiškėjo teigimu, toks veiksmas niekaip negali būti pripažįstamas kaip žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojantis, todėl pareigūno vardo žeminimas nepagrįstai buvo kvalifikuotas kaip Taisyklių 35 ir 42 punktų pažeidimas. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad G. B., nusirengdama tarnybiniame automobilyje ir nuoga eidama iš tarnybinio automobilio į komisariatą, padarė administracinį nusižengimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), todėl pareiškėjas turėjo teisę daryti vaizdo įrašą.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjo neatsakingi veiksmai (pastarajam iš asmeninio mobiliojo ryšio telefono įkėlus įrašą su nuoga G. B. į „Facebook Messenger“ programėlės Vilniaus AVPK 1-osios kuopos pareigūnų grupę, šis įrašas tapo prieinamas kiekvienam grupės vartotojui disponuojant juo (įrašu) savame įrenginyje su galimybe jį toliau platinti), kurių žalą jis privalėjo numatyti, užkirto kelią ir galimybę pašalinti neteisėtai internete plintantį minėtą vaizdo įrašą. Pareiškėjo teigimu, nors buvo nustatyta, kad vaizdo įrašas buvo perkeltas į tarnybinį Vilniaus AVPK KPV TOP kompiuterį, tačiau Išvadoje nepaneigta, kad vaizdo įrašas galėjo būti paviešintas būtent iš minėto kompiuterio.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad „Facebook Messenger“ programa skirta privatiems susirašinėjimams, kurių negali matyti pašaliniai asmenys. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kiek pareigūnų pamatė vaizdo įrašą. „Facebook Messenger“ programoje sukurtoje grupėje „1 kuopa“ 1-osios kuopos pareigūnai tarpusavyje dalijosi tarnybine informacija, neįprastais įvykiais tarnyboje, bet tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nenagrinėjo, ar susirašinėjimas minėtos programos pagalba gali būti traktuojamas kaip duomenų paviešinimas, kuris akivaizdžiai žemintų vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griautų pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituotų.

8. Pareiškėjo teigimu, būtent asmuo, kuris įkėlė vaizdo įrašą į „Discord“ platformą, padarė jį viešu. Pareiškėjas sutiko, kad įrašo paviešinimas „Discord“ platformoje galėjo žeminti vidaus tarnybos autoritetą, bet Išvadoje nebuvo konstatuota, jog pareiškėjas įkėlė vaizdo įrašą į „Discord“ platformą, todėl jo veiksmuose nėra pareigūno vardo žeminimo sudėties. Iš Išvados visiškai nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis buvo konstatuota, kad dėl pareiškėjo tyčios vaizdo įrašas buvo paskelbtas „Discord“ platformoje. Pareiškėjo manymu, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo minėtą asmenį nustatyti, tačiau to nedarė.

9. Pareiškėjas pabrėžė, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių jo netinkamų veiksmų, su pažeidėja jis elgėsi pagarbiai, jokiais veiksmais nežemino jos orumo.

10. Pareiškėjo teigimu, Išvados argumentai, kuriais grindžiamos jo neva neteisėtų veiksmų pasekmės, yra bendro pobūdžio, deklaratyvūs, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo vidaus tarnybos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo statutine įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumą įrodyti, detaliai nurodyti, kuris konkrečiai veiksmais akivaizdžiai sukėlė tokias pasekmes. Išvadoje turėjo būti įrodyta, kad asmens, darančio teisės pažeidimą, filmavimas akivaizdžiai sukėlė minėtas pasekmes.

11. Pareiškėjas nesutiko su Išvados teiginiu, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nesietinas su dėl pareiškėjo veiksmų atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-02962-20, kadangi tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtino pareiškėjo kaltę (tyčią) ir jų pakako konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėjo teigimu, tiek tarnybinio patikrinimo, tiek ikiteisminio tyrimo apimtis absoliučiai sutampa, o tas faktas, kad ikiteisminiame tyrime pareiškėjo veiksmai yra vertinami baudžiamosios teisės kontekste, o pareigūno vardo žeminimo institutas nėra baudžiamosios teisės dalykas, neleido teigti, kad abu tyrimai yra savarankiški. Todėl, pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas buvo nepagrįstai nesustabdytas ir nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo manymu, tą konstatuoti būtų buvę galima po ikiteisminio tyrimo pabaigos.

12. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog spendimą 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus AVPK vidiniame kieme Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, bei komisariato patalpose asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu filmuoti nuogą G. B. pareiškėjas priėmė dar tik įvažiuodamas į komisariato kiemą, kadangi vaizdo įraše užfiksuota, kaip 15.13 val. jis pasakė: „reikės pafilmuoti į grupę įkelt“. Pareiškėjas prieš tai ne kartą buvo atsisukęs į sulaikytiems asmenims transportuoti skirtą vietą ir galėjo matyti, jog G. B. yra nuoga. Nors patruliuojantys pareigūnai turėjo tarnybines vaizdo fiksavimo priemones (tarnybinius mobiliojo ryšio telefonus su filmavimo funkcija, ant kūno tvirtinamą kamerą (anglų kalba – bodycam), vaizdo fiksavimo įrangą tarnybiniame automobilyje) ir pareiškėjas, kaip ekipažo patrulio vyresnysis, privalėjo užtikrinti tinkamą šių priemonių naudojimą, jis priėmė niekuo nepagrįstą sprendimą G. B. filmuoti asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu.

14. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu gauti duomenys paneigė pareiškėjo paaiškinimą, jog tarnybinio mobiliojo ryšio telefono jis nenaudojo rinkdamas duomenis apie G. B., kadangi šis buvo išsikrovęs. Pareiškėjo veiksmų nepagrįstumą šiuo atveju patvirtino ir tai, kad perdavęs G. B. Vilniaus AVPK OVS pareigūnams ir nedirbdamas su ja, būdamas koridoriuje, pareiškėjas filmavo G. B. asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu patalpoje, kur vaizdas fiksuojamas įrengtomis vaizdo filmavimo kameromis, nors šie duomenys jam nebuvo aktualūs. Tai, kad Vilniaus AVPK Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, pareiškėjas asmeniniu telefonu filmuodamas G. B. nepagrįstai rinko perteklinę informaciją, patvirtino ir tai, jog patrulio pajėgos VI714 pareigūnai surašytuose 2020 m. sausio 19 d. tarnybiniuose pranešimuose nefiksavo informacijos, jog G. B. aptariamu atveju darė teisės pažeidimus, o pareiškėjo padaryta filmuota medžiaga yra teisės pažeidimą patvirtinantys duomenys.

15. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu gauti nenuginčijami duomenys, jog 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus AVPK vidiniame kieme Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu pareiškėjas padarytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota iš tarnybinio automobilio išlaipinama ir į komisariatą vedama nuoga G. B., per „Facebook Messenger“ programėlę įkėlė į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šios grupės vartotojai galbūt buvo ne tik šios kuopos pareigūnai, be to, ši grupė nėra teisės aktus atitinkanti tarnybinės informacijos, o tuo labiau jautrios ar riboto naudojimo informacijos skleidimui skirta priemonė, kuri turi tinkamas apsaugos priemones nuo neteisėto informacijos paskleidimo. Tokiu būdu pareiškėjas, privalėdamas suvokti savo veiksmų neteisėtumą, nepagrįstai paviešino šiuos duomenis apie G. B. bei sudarė sąlygas šiam įrašui išplisti internete (įrašu vartotojai internete dalijosi tarpusavyje, jis buvo įkeltas į „Discord“ platformą, informacija apie minėtą įvykį išplito spaudoje). Atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos G. B. teisės ir privatumas, pažemintas jos orumas, neužtikrinti teisėti interesai. Pareiškėjas privalėjo suvokti, jog toks jo netinkamas elgesys sudarys sąlygas internete plisti neleistinai informacijai (jo darytam vaizdo įrašui su nuoga G. B.), tai sukels nepageidaujamas ir negrįžtamas pasekmes, šio įrašo pašalinimas iš viešumos taps nebeįmanomas.

16. Atsakovo teigimu, pareiškėjo veiksmai laikytini akivaizdžiai nesuderinamais su jo užimamomis pareigomis, policijos pareigūno statusu bei policijos, kaip institucijos, veiklos principais. Tokie pareiškėjo veiksmai vertinami kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais bei tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojantys.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo P. K. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas M. D. surašė 2020 m. sausio 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-2363. Vilniaus AVPK viršininkas 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriui pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus viršininko M. D. 2020 m. sausio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-2363 pateiktos informacijos. Pareiškėjui 2020 m. sausio 21 d. buvo įteiktas Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-6, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Vilniaus AVPK viršininko pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi yra duomenų, jog jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 21 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. sausio 19 d. atvykus į Vilniaus AVPK ir atidarius galines automobilio duris jis pastebėjo, jog mergina yra visiškai nuoga, o kad nebūtų apkaltinti netinkamu elgesiu su ja, pareiškėjas nusprendė asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu viską fiksuoti, nes tarnybinis telefonas tuo metu buvo išsikrovęs; pareiškėjas vaizdo įrašo Vilniaus AVPK OVS įkelti į PRĮR negalėjo, todėl nuvažiavo į Vilniaus AVPK KPV ir vaizdo įrašus dėl atsisakymo tikrintis blaivumą ir jos elgesio prie Vilniaus AVPK OVS įkėlė į tarnybinį kompiuterį; vėliau įrašą iš asmeninio telefono per „Facebook Messenger“ programėlę įkėlė į uždarą 1-osios kuopos grupę.

Pareiškėjas nurodė, kad nežino kas išplatino minėtą vaizdo įrašą, o vaizdo įrašą pareiškėjas iš telefono ištrynė 2020 m. sausio 20 d. ryte. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ž. G. 2020 m. vasario 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-15 „Dėl galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo paviešinus vaizdo įrašą apie G. B.“, kurioje, nustačius, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtino pareiškėjo kaltę (tyčią) dėl duomenų apie G. B. paviešinimo, pastarajam neteisėtai ir nepagrįstai rinkus duomenis su nuogos G.

B. atvaizdu, juos paviešinant ir sudarant sąlygas vaizdo įrašui plisti internete, pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, ir atleisti jį iš vidaus tarnybos. Vilniaus AVPK viršininkas Išvadą patvirtino 2010 m. vasario 10 d. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Išvada, 2020 m. vasario 11 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-277 „Dėl P. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

19. Spręsdamas, ar pareiškėjo veiksmai šiam minėtą vaizdo įrašą per „Facebook Messenger“ programėlę įkėlus į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę, gali būti vertinami kaip pažeminę vidaus tarnybos pareigūno vardą ir sudarantys Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, teismas atsižvelgė į teisės aktuose nustatytas bendrąsias ir specialiąsias pareigas policijos pareigūnams bei jiems keliamus etikos reikalavimus. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, o Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai įpareigoja gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, teisėtus interesus, aptariamu atveju, kuomet priešingai Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies reikalavimams išplatino tarnybos metu asmeniniu telefonu padarytą vaizdo įrašą su sulaikyta nuoga G. B., elgėsi priešingai šiems reikalavimams bei pagrindiniams policijos veiklos principams. Teismo vertinimu, pareiškėjas privalėjo suvokti, kad toks jo netinkamas ir neatsakingas elgesys sudarys sąlygas internete plisti neleistinai, G. B. jautriai bei jos garbę ir orumą žeminančiai informacijai, tai sukels nepageidaujamas ir negrįžtamas pasekmes, šio įrašo pašalinimas iš viešumos taps nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas pareigūnas ir turėdamas pareigą gerbti bei ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, to ne tik nepadarė, bet ir pats atliko neteisėtus veiksmus, o tai neabejotinai griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja, prieštarauja visuomenėje galiojančios moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kad pareigūnai gina visuomenės interesus.

20. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo teiginius, jog jis vaizdo įrašą su nuoga G. B. į „Facebook Messenger“ grupę įkėlė siekdamas šį vaizdo įrašą išsaugoti, teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų vaizdo įrašų matyti ir girdėti, jog pareiškėjas, atsisukdamas į pareigūnę, sako „reikės pafilmuoti į grupę įkelti“. Šie pareiškėjo žodžiai patvirtino jo siekį vaizdo įrašą minėtoje grupėje išsaugoti ne tarnybos tikslais, o juo pasidalyti su Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupės nariais. Taip pat nors pareiškėjas vėliau vaizdo įrašą įkėlė ir į tarnybinį kompiuterį, tačiau šio įrašo iš grupės vis dėlto nepašalino, taip pat, kaip nurodė pareiškėjas, vaizdo įrašą iš savo asmeninio mobiliojo telefono ištrynė tik 2020 m. sausio 20 d. ryte. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo veiksmus šiam minėtą vaizdo įrašą per „Facebook Messenger“ programėlę įkeliant į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę, vertino kaip pareigūno vardą žeminančius veiksmus.

21. Teismas atkreipė dėmesį, jog Išvadoje pareigūno vardo pažeminimu laikyta ne tai, kad pareiškėjas asmeniniu telefonu darė vaizdo įrašą ir kad šį įrašą įkėlė į darbinį kompiuterį, o tai, kad mobiliuoju telefonu padarytą vaizdo įrašą su nuoga G. B. per „Facebook Messenger“ programėlę įkėlė į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę.

22. Taip pat teismas pažymėjo, jog patrulyje V1714 nuo 2020 m. sausio 19 d. 13.30 val. iki 2020 m. sausio 20 d. 1.30 val. dirbo pareiškėjas ir I. K., kurie turėjo tarnybinius mobiliojo ryšio telefonus su filmavimo funkcija, o I. K. 2020 m. sausio 19 d. buvo išduota ant kūno tvirtinama kamera, kuri nufilmuotus duomenis kelia į serverį. Įvertinęs tai, teismas nurodė, jog jei pareiškėjo tarnybinio mobiliojo ryšio telefono baterija buvo išsikrovusi, jis galėjo panaudoti tiek I. K. tarnybinį telefoną, tiek pastarajai išduotą ant kūno tvirtinamą kamerą, tačiau šiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis nepasinaudojo. Be to, tarnybiniame automobilyje V1714 buvo įrengtos vaizdo kameros. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjui, siekiant užfiksuoti daroma pažeidimą, nebuvo būtinybės naudoti asmeninį mobiliojo ryšio telefoną.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nepagrįstai nesustabdė tarnybinio patikrinimo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10 punktu, nurodė, kad pareiškėjui baudžiamoji byla buvo iškelta dėl įtarimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalies bei 228 straipsnio 1 dalies numatytas nusikalstamas veikas. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas už pareigūno vardo pažeminimą šiam neteisėtai ir nepagrįstai asmeniniu mobiliuoju telefonu filmavus nuogą G. B. bei padarytą vaizdo įrašą įkėlus į „Facebook Messenger“ programėlę, taip sudarant sąlygas įrašui plisti internete. Atliekant tarnybinį patikrinimą, tai, ar pareiškėjas pirmiau nurodytus veiksmus atliko piktnaudžiaudamas tarnyba ar viršydamas įgaliojimus, nebuvo vertinama. Pareiškėjas neginčijo to, kad jis asmeniniu mobiliuoju telefonu filmavo nuogą G. B. ir šį vaizdą įkėlė į „Facebook Messenger“ programėlę, kas būtent Išvadoje ir buvo pripažinta pareigūno vardo pažeminimu. Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo pagrindo stabdyti tarnybinį patikrinimą Tvarkos aprašo 10 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, šiuo konkrečiu atveju nepriklauso nuo to, ar jam iškelta baudžiamoji byla.

24. Teismas pažymėjo, kad tai, kas minėtą įrašą įkėlė į „Discord“ platformą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi nagrinėjamu atveju buvo vertinti pareiškėjo veiksmai šiam asmeniniu mobiliuoju padarius vaizdo įrašą bei šį vaizdo įrašą įkeliant į programėlę „Facebook Messenger“ taip sudarius galimybę vaizdo įrašui plisti internete.

25. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai faktinių duomenų dėl pareiškėjo padarytų veiksmų ir juos teisingai įvertino vidaus tarnybos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas savo kaltais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Ginčijamą Įsakymą teismas pripažino pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos – imperatyvia neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisine pasekme. Konstatavęs, kad atsakovo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, teismas atmetė išvestinius skundo reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir pareiškėjo grąžinimo į pareigas.

III. 26. Pareiškėjas P. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde, pažymi, kad teismas nepateikė nei vieno argumento, jog pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituoja. Pareiškėjo vertinimu, teismo argumentai tinka bet kokiam pareigūno padarytam tarnybiniam pažeidimui. Tarnybiniu nusižengimu padaromas teisės pažeidimas, o teisės pažeidimas visais atvejais prieštarauja visuomenės moralės normoms bei teisėtiems lūkesčiams. Tarnybiniu nusižengimu taip pat gali būti pažeminamas žmogaus orumas ar garbė, bet jie nėra traktuojami kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pareigūno vardo pažeminimo sudėtis nuo tarnybinio nusižengimo sudėties skiriasi tuo, kad pareigūno vardo pažeminimas turi sukelti pasekmes, t. y. akivaizdžiai žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituoti.

28. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į skundą, akcentuoja, jog pareiškėjo veiksmai perkeliant vaizdo įrašą į tarnybinį kompiuterį, nepaneigia fakto, kad asmeniniu telefonu buvo filmuojama ir vaizdo medžiaga buvo įkelta į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę ne dėl kilusios tarnybinės būtinybės, o siekiant pamatytais vaizdais („pikantišku vaizdeliu“) pasidalyti su kitais asmenimis, o vaizdo paviešinimas net vienam pašaliniam asmeniui laikytinas duomenų atskleidimu.

30. Atsakovo teigimu, viešas paskelbimas daug narių turinčioje grupėje neginčytinai laikytinas paviešinimu plačiam ratui asmenų ir kartu tai reiškia ne tik duomenų atskleidimą, bet ir duomenų saugumo bei valdymo kontrolės praradimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Šioje byloje pareiškėjas P. K. ginčija atsakovo Vilniaus AVPK 2020 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 10-TE-277, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą; grąžinti jį į eitas iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareigas (į Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas); priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo Įsakymas yra pagrįstas, nes pareiškėjas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą atleistas teisėtai.

33. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka pareiškėjas ir apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų tenkintas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nes, pareiškėjo teigimu, jo veiksmuose nėra pareigūno vardo žeminimo sudėties. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su neteisėtu G. B. filmavimu asmeniniu mobiliuoju telefonu, su vaizdo įrašo paviešinimu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, patvirtinančias, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

34. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; kt.).

36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje turi laikytis Statuto, Policijos įstatymo bei Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad policijos pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016; kt.).

37. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

38. Iš Išvados matyti, jog vertinant pareiškėjo elgesį tuo aspektu, kad jis pažemino pareigūno vardą, buvo nurodyta tai, jog 2020 m. sausio 19 d. Vilniaus AVPK vidiniame kieme Vilniuje, Ševčenkos g. 26, asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu pareiškėjo padarytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota iš tarnybinio automobilio išlaipinama ir į komisariatą vedama nuoga G. B., pareiškėjas per „Messenger“ programėlę įkėlė į Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupę, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai paviešino šiuos duomenis bei sudarė sąlygas šiam įrašui išplisti internete. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas, perdavęs G. B. Vilniaus AVPK OVS pareigūnams ir nedirbdamas su ja, būdamas koridoriuje, taip pat filmavo G. B. asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu patalpoje, kur vaizdas fiksuojamas įrengtomis vaizdo filmavimo kameromis, nors šie duomenys jam nebuvo aktualūs. Atsakovo teigimu, pareiškėjas asmeniniu telefonu filmuodamas G. B. nepagrįstai rinko perteklinę informaciją, nes pareigūnai surašytuose 2020 m. sausio 19 d. tarnybiniuose pranešimuose nefiksavo informacijos, jog G. B. darė teisės pažeidimus, o pareiškėjo padaryta filmuota medžiaga yra teisės pažeidimą patvirtinantys duomenys. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas, privalėdamas suvokti savo veiksmų neteisėtumą, nepagrįstai paviešino duomenis apie G. B. bei sudarė sąlygas šiam įrašui išplisti internete (įrašu vartotojai internete dalijosi tarpusavyje, jis buvo įkeltas į „Discord“ platformą, informacija apie įvykį išplito spaudoje), o tokiais veiksmais buvo pažeistos G. B. teisės ir privatumas, pažemintas jos orumas, neužtikrinti jos teisėti interesai.

39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo paaiškinimus, duotus atliekant tarnybinį patikrinimą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo surinktus įrodymus, pripažįsta pagrįsta ir teisėta tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas, filmuodamas asmeniniu mobiliuoju telefonu G. B., t. y. rinkdamas informaciją, kuri nebuvo susieta su šio asmens daromu teisės pažeidimu, be šio asmens sutikimo ir nesant teisėto pagrindo paviešinęs kitiems asmenims (per „Messenger“ programėlę Vilniaus AVPK 1-osios kuopos grupei) atsakovo teisingai įvardijamą kaip „pikantišką vaizdelį“ vaizdo įrašą, pažemino pareigūno vardą.

40. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kad dėl pareiškėjo neprofesionalių ir neetiškų veiksmų akivaizdžiai buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos (policijos) autoritetas, t. y. dėl pareiškėjo kaltės viešai buvo paskleista informacija apie G. B. be jos sutikimo ir nesant teisėto pagrindo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatančius policijos pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, teisėtus interesus (Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 25 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo padaryti sąmoningi veiksmai akivaizdžiai nesiderina su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, kuriems keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai, kurių jie turi laikytis, o ne juos pažeidinėti.

41. Tai, kad pareiškėjo vykdomas G. B. filmavimas nebuvo susijęs su G. B. vykdomu teisės pažeidimu, patvirtina atsakovo pateiktas pareiškėjo tarnybinio automobilio salono vidinės kameros užfiksuotas vaido įrašas (15 val. 13 min. 14 sek.), iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas pasisuka į savo kolegę ir pasako „Reikės pafilmuoti į grupę įkelti.“ Be to, atsakovas yra nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo naudoti asmeninį mobilųjį telefoną, nes jo kolegė turėjo jai išduotą tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną su filmavimo funkcija ir tarnybinį vaizdo registratorių bodycam, be to, vaizdas buvo fiksuojamas tarnybiniame automobilyje įrengtomis kameromis. Nepaneigti atsakovo nurodomi duomenys, kad pastato kiemas yra stebimas vaizdo kameromis, todėl pareiškėjui nebuvo jokio reikalo filmuoti mobiliuoju telefonu, t. y. rinkti duomenis.

42. Akcentuotina, kad šiuo atveju atsakovas pareiškėjo atliktus veiksmus filmuojant G. B. vertino kartu su jo veiksmais, vaizdo įrašą per „Messenger“ programą paviešinant kitiems asmenims, t. y. paviešinant G. B. duomenis kitiems asmenims be jokio teisinio pagrindo, taip pažeidžiant atsakovo nurodytas teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, nuostatas.

43. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kuriais jis savo atliktus veiksmus susieja su Lietuvoje rodoma televizijos laida „Farai“, gerinančia policijos įvaizdį visuomenėje, pažymėtina, kad teismų praktikoje, vertinant, ar laidoje „Farai“ operatoriui, vilkinčiam skiriamaisiais ženklais pažymėta apranga, filmuojant policijos darbą, transliuojant nufilmuotą medžiagą, nėra pažeidžiama asmens teisė į atvaizdą (platesnė teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis), yra nurodyta, kad viešam filmuotos medžiagos, kuria fiksuojamas pažeidimas, demonstravimui pateisinti to nepakanka, turi būti nustatoma, ar buvo teisėtas ir pagrįstas visuomenės poreikis žinoti pažeidimo aplinkybes ir (ar) kitą susijusią informaciją (asmens duomenis, faktines detales ir pan.), kuo pasireiškė filmuotos medžiagos fiksuojant teisės pažeidimą reikalingumas viešam demonstravimui, kaip tai padėjo atskleisti įstatymo pažeidimą, kuo pasireiškė teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti vaizdo įraše pateiktą informaciją; kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020).

44. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nefiksavo jokio G. B. teisės pažeidimo ir neturėjo jokio teisinio pagrindo kitiems asmenims (viešai) paskelbti padaryto vaizdo įrašo.

45. Apibendrinant šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo veiksmus vertino kaip žeminančius pareigūno vardą ir atleido jį iš vidaus tarnybos dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (Statuto 72 str. 1 d. 7 p.).

46. Dėl pareiškėjo argumentų, jog turėjo būti sustabdytas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad atliekamas dėl pareiškėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas, pirmiausia pažymėtina, jog pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. šis pagrindas nėra susietas su tuo, ar pareigūnui taikoma baudžiamoji atsakomybė, ar netaikoma.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012; kt.). Vidaus tarnybos pareigūno veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013; kt. ).

48. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo baigtis nedaro jokios teisinės įtakos atsakovo atliktam tarnybiniam patikrinimui ir nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su pareiškėjo atliktais veiksmais, kuriais jis pažemino pareigūno vardą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (žr. 2003 m. vasario 11 d. sprendimą byloje Ringvold prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 34964/97).

49. Pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas, jog vien dėl to, kad nebuvo sustabdytas tarnybinis patikrinimas, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir nepagrįstai konstatuota, jog jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, nevertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti, jog atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė