43a5f6a1-bb60-4333-8db8-e3678a73e651 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Ž. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas J. Ž. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) 3789,32 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-10-01. PareiÅ¡kėjas dirba Vilniaus apskrities VPK 6 policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo grupės vyresniojo postinio pareigose. PaaiÅ¡kino, kad priemokų ir priedų nepriemoka atsirado dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies taikymo.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad Å¡is teisinis reguliavimas yra neteisėtas. Nurodo kad taikant Darbo kodekso 298 straipsnį nepriemoka pareiÅ¡kėjui už trejus metus turi bÅ«ti skaičiuojama atgal ne nuo kreipimosi su skundu į teismÄ dienos, o nuo pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos paskutinės laikotarpio, už kurį jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienos. Pagal pateiktus suvestinio atsiskaitymo lapelius atsakovas pareiÅ¡kėjui paskutinį kartÄ 2008-10-01 neiÅ¡mokėjo viso darbo užmokesčio.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisiant darbo užmokesčio dalį, jÄ apskaičiuoti už paskutinius trejus metus iki 2008-10-01. Už 2006 m. prašė priteisti 149,88 Lt, už 2007 m. – 1021,17 Lt, už 2008 m. – 2618,27 Lt, viso už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-10-01 prašė 3789,32 Lt. Kadangi darbo užmokesčio nepriemoka už 2007 m. ir 2008 m. sausio mėn. (1681,40 Lt) patenka į ieÅ¡kinio senatį, tai praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Prašė, nepažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo principo, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ Â vadovautis Lietuvos vyriausiais administracinis teismo bylomis Nr. A-1285/2009, A-969/2009, A-159-2010.Atsakovas Vilniaus apskrities VPK prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų bÅ«ti priteista, jei atsakovas, po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo, mokėdamas jam darbo užmokestį toliau taikytų pripažintas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Kadangi atsakovas priėmė sprendimus ir juos įvykdė iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, pareiÅ¡kėjas Å¡ių veiksmų neginčijo, tai jo reikalavimas yra atmestinas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2006 m., 2007 m., 2008 m. sausio mėn. yra praleidęs senaties terminÄ skundui paduoti ir byla Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti nutraukta.

Atsakovas, remdamasis Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, visuotinai žinoma aplinkybe apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėtį, tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams. PraÅ¡ymÄ grindžia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raÅ¡tu Nr. 5-S-93 ir Vilniaus apskrities VPK raÅ¡tu Nr. 10-S-2991 dėl lėšų trÅ«kumo.              Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad J.

Ž. dėl pritaikyto 70 % procentų ribojimo 2006-01 – 2006-12 laikotarpiu buvo neišmokėta 149,88 Lt: kovo mėn. – 0,05 Lt, balandžio mėn. – 139,05 Lt, birželio mėn. – 9,05 Lt, liepos mėn. – 1,73 Lt; 2007-01 – 2007-12 laikotarpiu buvo neišmokėta 345,43 Lt: sausio mėn. – 36,50 Lt, vasario mėn. – 70,43 Lt, kovo mėn. – 48,55 Lt, balandžio mėn. – 147,57 Lt, liepos mėn. – 42,38 Lt, 2007 m. gruodžio mėn. viršvalandžių ribojimas už 2007 m. 1 ketvirtį – 184,42 Lt, viršvalandžių ribojimas už 2007 m. 2 ketvirtį – 491,32 Lt; 2008-01 – 2008-12 laikotarpiu buvo neišmokėta 1365,74 Lt: sausio mėn. – 510,35 Lt, kovo mėn. – 588,62 Lt, liepos mėn. – 114,35 Lt, rugpjūčio mėn. – 152,42 Lt.

Be to, 2008 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui buvo neišmokėta dėl 70 % ribojimo 1 ketv. 2006 m. – 169,38 Lt, 70 % ribojimas 2 ketv. 2006 m. – 629,74 Lt, 70 % ribojimas 3 ketv. 2006 m. – 134,30 Lt, 70 % ribojimas 4 ketv. 2006 m. – 319,11 Lt, (b. l. 22-23, 24-25, 26-27). Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kėjui yra atsiradusi 2006-2008 metais, kai galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl priedų ribojimo.

Taigi, nepriemoka susidarė pareiÅ¡kėjo darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojančias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl už laikotarpį nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 rugsėjo mėn. pareiÅ¡kėjui J. Ž. iÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Byloje iÅ¡keltas ginčas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ .

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.

Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidęs termino skundui paduoti. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo, yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginču.

Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginčuose dėl pareigūnams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytina vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigūnas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329).

Nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, ne kartÄ yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009).

Vadovaujantis minėta nuostata apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas termino prasme. Toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011-09-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1331/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-508/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-510/2011 pasisakė, kad šios kategorijos bylose turi būti taikoma ieškinio senatis.

Teismas Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu vadovaujasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu kaip aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuota praktika. PareiÅ¡kėjas iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų atnaujinti senaties terminÄ , nenurodė. Skundas teismui paduotas 2011-02-14 (b. l. 1-3), o ginčas keliamas dėl iÅ¡mokų, mokėtų už laikotarpį nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. Vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundo reikalavimas priteisti nepriemokÄ už 2006 m., 2007 m., 2008 m. sausio mėn. (skaičiuojant 3 metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareikÅ¡tas praleidus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidariusiÄ nuo 2008 m. kovo mėn. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Sužinojimo diena Å¡ioje byloje laikoma sumų paskaičiavimo asmeniui diena ir įtraukimo į suvestinį lapelį diena. Nepriemokos dydį pagrindžia suvestiniai atsiskaitymo lapeliai už 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. (b. l. 4-5, 6-7, 8-9). Pažymose nurodytos susidariusios nepriemokos sumos neginčija nei atsakovas, nei pareiÅ¡kėjas.

Teismas laiko suvestiniuose atsiskaitymo lapeliuose nurodytas sumas pagrįstomis, kadangi jas surašė subjektas, kuris yra atsakingas už darbo užmokesčio paskaičiavimÄ ir mokėjimÄ . KonkretÅ«s duomenys, kad pateiktose pažymose nepriemoka paskaičiuota neteisingai, nėra pateikti. PareiÅ¡kėjui priteisiama nepriemoka, susidariusi 2008 m. kovo mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn. bei rugsėjo mėn. dėl pritaikyto 70 % ribojimo už 2006 m. 1, 2, 3, 4 ketvirčius neiÅ¡mokėta suma, kadangi pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs senaties termino kreiptis dėl Å¡ių sumų priteisimo.

IÅ¡ suvestinių atsiskaitymo lapelių matyti, kad sumos už ankstesnį periodÄ kaip neiÅ¡mokėtinos dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje taikomo ribojimo pripažintos 2008 metų gruodį. Å is veiksmas laikomas ieÅ¡kinio senaties eigos pradžia. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau žinojo apie tai, kad sumos nebus iÅ¡mokamos. Viso priteisiama suma sudaro (588,62+114,35+152,42+169,38+629,74+134,30+319,11)  2107,92 Lt.Atsakovas praÅ¡o atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl sunkios valstybės finansinės padėties.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. PraÅ¡ymas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ grindžiamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010-01-07 raÅ¡tu Nr. 5-S-93, kuriame nurodoma, kad policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų, kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos (b. l.

20) bei Vilniaus apskrities VPK 2011-02-21 raštu Nr. 10-1-2991, kuriame teismas informuojamas, kad patvirtintas 128 641,80 tūkst. Lt biudžeto asignavimų, iš jų 90 314,90 tūkst. Lt skirti darbo užmokesčiui. Vilniaus apskrities VPK pareigybėms išlaikyti reikia 90 509,60 tūkst. Lt, 4194,70 tūkst. Lt (4,6 proc.) daugiau, nei yra skirta iš valstybės biudžeto (b. l. 21). Vilniaus apskrities VPK 2012-01-10 rašte Nr. 10-1-835 pažymėta, kad 2012 metais Policijos departamentui skirta 19 705 tūkst.

Lt mažiau asignavimų nei 2011 metais. Dėl banko „Snoras“ bankroto Vilniaus apskrities VPK sÄ skaitose liko 3001,7 tÅ«kst. Lt, iÅ¡ jų 1192,5 tÅ«kst. Lt, skirtų darbo užmokesčiui. Sprendimo vykdymas gali bÅ«ti atidedamas atsižvelgiant į abiejų bylos pusių turtinę padėtį. Å ioje byloje pareigÅ«nui darbo užmokestis nepilnai sumokamas jau nuo 2006 metų, t. y. Å¡eÅ¡ti metai. Priteisiamo darbo užmokesčio suma yra nereikÅ¡minga lyginant su atsakovo nurodytu turimu biudžetu.

Net ir turint omenyje, kad atsakovas panaÅ¡iomis sÄ lygomis yra skolingas ne tik Å¡iam pareiÅ¡kėjui, skola procentais nesudaro esminės asignavimų dalies. Atsižvelgiant į skolos prigimtį, susidarymo laikotarpį bei neesminį dydį, praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetamas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti J. Ž. naudai iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2107,92 (du tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas septyni litai 92 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                             Â