2016-07-07 Nr. AB-13963-3-61-3-03490-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-56-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03490-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. P-56-261/2016 pagal atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-299-525/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „PPR Investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „PPR Investicijos“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-1881 (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu (I t., b. l. 104-111) pareiškėjo UAB „PPR Investicijos“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „PPR Investicijos“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 114-119), kuriuo prašė panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „PPR Investicijos“ reikalavimus tenkinti, panaikinant atsakovo – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, priimtą 2014 m. birželio 13 d. sprendimą rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.6-10)3-1881.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu (I t., b. l. 134–143) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-1881. Taip pat iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pareiškėjo naudai priteisė 11 Eur teismo išlaidų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. balandžio 11 d. elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., I t., b. l. 170-179) pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-299-525/2016.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „PPR Investicijos“ atsiliepime į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., II t., b. l. 2-7), prašė jį atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi (II t., b. l. 15–24) atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-299-525/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

II. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „PPR Investicijos“, atstovaujamas advokato Pauliaus Koverovo, 2016 m. birželio 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., II t., b. l. 48-53) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo parengimą (2 453,88 Eur) atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o teismui manant, kad pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas egzistuoja – sumažinti pareiškėjo prašyme nurodytas bylinėjimosi išlaidas, netaikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalių dydžių bei įvertinant atsiliepime nurodytus motyvus.

Atsakovo nuomone, visų pirma, svarstytina, ar pareiškėjui išlaidos už atsikirtimų surašymą į Energetikos ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo iš viso galėtų būti priteistinos, kadangi proceso atnaujinimas yra ekstaordinarinė procedūra, kurios metu išimtinai tik teismas sprendžia dėl proceso atnaujinimo pagrindų. Šį teiginį pagrindžia ir faktas, kad pareiškėjas nebuvo įpareigotas pateikti atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo; minėtą prašymą teismas pareiškėjui siuntė tik susipažinti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Mano, kad atsikirtimai į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nesant teismo įpareigojimo ir ABTĮ įtvirtintos pareigos teikti atsiliepimus į tokio pobūdžio procesinius dokumentus, galėtų būti vertintini kaip neracionalus naudojimasis procesinėmis teisėmis.

Taip pat nurodo, kad jei vis dėlto teismas spręstų, jog už tokio pobūdžio atsikirtimus išlaidos gali būti priteistinos, prašo teismo sumažinti pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų dydį. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 papunktį pareiškėjui už atsikirtimų į prašymo dėl proceso atnaujinimo surašymą maksimaliai galėtų būti priteisiama 302,76 Eur.

Tačiau, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011).

Akcentuoja, kad nagrinėjama byla buvo viena iš kelių panašių (tipinių) administracinių bylų, kuriose viena proceso šalimi (atsakovu) yra Energetikos ministerija, o pareiškėją atstovauja advokatų kontoros „SORAINEN ir partneriai“ advokatas Paulius Koverovas. Skunde nurodomi teisiniai argumentai ir cituojama teismų praktika naudojama ir kitose bylose pateiktuose teisminiuose dokumentuose (pvz., adm. b. Nr. 1-4412-142/2015 UAB „RR Invest“ vs. Energetikos ministerija; adm. b. Nr. 1-4413-968/2015 UAB „KJ 220“ vs. Energetikos ministerija), tad šios bylos argumentai nebuvo nauji ir neturėjo užimti papildomo laiko juos rengiant.

Ginčas nebuvo sudėtingas, nereikalavo specialių (išskyrus teisines) žinių, jokie nauji ar specialių žinių reikalaujantys teisės aktų aiškinimo klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami. Bylos nesudėtingumą pagrindžia ir tai, kad bylos nagrinėjimas (pirmosios instancijos teisme) neužtruko ir byla buvo išnagrinėta vieno teisminio posėdžio, trukusio 39 minutes, metu. Todėl galimos maksimaliai priteistinos išlaidos, atsižvelgiant į atsiliepime dėstomus argumentus, papildomai turėtų būti mažinamos ir šiuo pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar proceso šalis, pateikusi atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo proceso atnaujinimo stadijoje, turi teisę į dėl tokio procesinio dokumento parengimo patirtų išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis klausimas jau buvo nagrinėjamas ir dėl jo jau buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 (Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 452-467). Teisėjų kolegijos manymu, minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktas išaiškinimas aktualus ir šiuo nagrinėjamu atveju, net ir atsižvelgus į tai, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinė ir neskundžiama nutartis atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-299-525/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „PPR Investicijos“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo buvo priimta 2016 m. gegužės 25 d., todėl klausimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas jau baigtas.

Be to, pareiškėjas, pasinaudodamas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) jam suteikta teise paduoti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, savo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo parengimą (2 453,88 Eur) atlyginimo priteisimo padavė 2016 m. birželio 8 d., t. y. taip pat iki įsigaliojant naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymui (2016 m. liepos 1 d.). Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad pagal 2016 m. birželio 2 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, byla nagrinėtina, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d., bei teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d.

Todėl minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas yra aktualus ginčo atveju, nukrypti nuo jo nėra pagrindo, todėl toliau juo ir bus vadovaujamasi (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, jog „Administracinių bylų teisenos įstatymo proceso atnaujinimo stadiją reguliuojančios normos, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad proceso atnaujinimas savo pobūdžiu ir prigimtimi yra fakultatyvi ir išimtinė stadija, kurios metu byla nėra nagrinėjama iš esmės, tačiau pagal asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, patikrinama, ar egzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išdėstyti proceso atnaujinimo pagrindai.“.

Šiame kontekste priminta ir tai, jog reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo byla iš esmės nėra nagrinėjama, t. y. ginčas dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomo intereso nėra sprendžiamas, todėl išlaidų dėl atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimo proceso atnaujinimo stadijoje nėra pagrindo vertinti kaip pagrindinio ginčo dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomo intereso tąsos, t. y. jos nėra susijusios su bylos išnagrinėjimu iš esmės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog „<...> pagal šiuo metu galiojantį Administracinių bylų teisenos įstatymo reguliavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1999 m. sausio 14 d. redakcija Nr. VIII-1029, su atitinkamais pakeitimais galiojanti nuo 2001 m. sausio 1 d.), teisė ar pareiga administracinio proceso šalims, nepateikusioms prašymo dėl proceso atnaujinimo, pateikti rašytinę poziciją (atsiliepimą į prašymą) proceso atnaujinimo klausimu nėra įtvirtinta, todėl tokią rašytinę poziciją (atsiliepimą į prašymą) pateikusi administracinio proceso šalis veikia savo nuožiūra ir rizika. Išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą nelaikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, tokių išlaidų priteisimas taip pat neatitinka bylinėjimosi išlaidoms keliamo būtinumo ir privalomumo kriterijaus.“. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog „<...> proceso šaliai, pateikusiai atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, dėl tokio procesinio dokumento parengimo patirtų išlaidų atlyginimą pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo priteisti.“ (52 p.).

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje pažymėjo ir tai, jog „<...> tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme eksplicitiškai nėra numatyta teisė ar pareiga administracinio proceso šalims, nepateikusioms prašymo dėl proceso atnaujinimo, išdėstyti savo rašytinę poziciją proceso atnaujinimo klausimu, t. y. pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, nereiškia, jog administracinio proceso šalys tokios pozicijos neturi teisės pateikti ar tokia teisė yra ribojama. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik tuo pagrindu, jog įstatymų leidėjas nenumatė teisės ar pareigos administracinio proceso šaliai, nepadavusiai prašymo dėl proceso atnaujinimo, pateikti rašytinę poziciją proceso atnaujinimo klausimu, teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo nepadavusio asmens rašytinės pozicijos negali nepriimti. Tokia situacija nebūtų pateisinama proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisingą ir nešališką teismą aspektu.“ (53 p.). „<...> tačiau tokią rašytinę poziciją (atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo) pateikusi proceso šalis, kiek tai susiję su teismo išlaidų atlyginimu, veikia savo nuožiūra ir rizika.“ (55 p.).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas priteisti proceso išlaidų, kurias jis patyrė rengdamas ir raštu pateikdamas atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, atlyginimą netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ prašymo dėl teismo išlaidų, patirtų parengiant atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. P-56-261/2016, netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė