439ddadf-5c90-4e2e-95fc-e06bb1c2d9b4 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1436-644/2012Proceso Nr. 3-62-3-00858-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Rasai TamaÅ¡iÅ«tei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovui N. R. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos, 20 000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 4-7) bei atsiliepime į atsakovo atsiliepimus (b.l. 114-116) nurodė, kad nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo apribotos jo teisės, kadangi laisvės atėmimo vietos sÄ lygos, kurioje jis atlikinėjo bausmę neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius stipriai virÅ¡ijo nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose, gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai teko apie 2,3 kv.m. BÅ«riuose, kur nuteistųjų bÅ«davo nuo 70 iki 90, buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais ir 3 pisuarais. Maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema.

Skalbyklos ir džiovyklos patalpos sudaro apie 10 kv.m., jos nėra pritaikytos patenkinti (išskalbti ir išdžiovinti) tokio didelio nuteistųjų skaičiaus poreikio. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų. Kamerose nėra įrengta šilto vandens, nors jose nuobaudas atliekantys nuteistieji valgo. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų, pataisos namai neturi higienos paso, statinio techninio ir techninio energetinio pasų.

Pastatai nepritaikyti didelio žmonių skaičiaus laikymui, pastatai neatitinka prieÅ¡gaisrinių reikalavimų, netinkama vėdinimo sistema, nėra evakuacijos išėjimo, statybai naudojamos uždraustos medžiagos. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sÄ lygos atsirasti bei veistis graužikams ir tarakonams. LR teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. 1R-85 nustatyta, kad II-1 vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3 kv.m., II-2 kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,6 kv.m.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos augos reikalavimai“ 6 punktas nustato, jog turi bÅ«ti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai gyvenamoji aplinka; 17 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka; 27 punktas numato, kad maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų bÅ«riuose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir Å¡ilto vandens sistema; 46 punktas nustato privalomÄ higienos paso turėjimÄ ; 60 punktas numato, jog neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

LR Konstitucijos 21 straipsnis skelbia, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. LR bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis skelbia, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su jo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18,3 ir 18,4 punktuose nurodoma, jog Å¡alies įstatymuose turėtų bÅ«ti nustatytos minimalios laikymo sÄ lygų normos bei numatyti mechanizmai, kuriais bÅ«tų užtikrinta, kad Å¡ie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

Nuteistiesiems draudžiama lankytis ne tik kituose lokaliniuose sektoriuose, bet ir to paties sektoriaus kitame bÅ«ryje ar to paties bÅ«rio kitoje brigadoje, leidimams patekti pas gydytojÄ gauti reikia atlikti eilę procedÅ«rų, kas užtraukia administracijos nepasitenkinimÄ ar persekiojimÄ . PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis nuteistiesiems atlikinėti bausmę, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , nesudarant normalių bausmės atlikimo sÄ lygų, žeminant pareiÅ¡kėjo orumÄ ir garbę, dėl ko patyrė didžiulę neturtinę žalÄ .

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) buvo sutrikdyta ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.Teismo Å¡aukimas pareiÅ¡kėjui įteiktas, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (b.l. 113).Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l.12-20) bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos.

Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkÄ , gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma.

Todėl nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtÄ teisės aktÄ gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose, gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Pataisos įstaigos gyvenamosios bei baudos izoliatorių patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtinti žmonių evakavimo planai iš Antrosios valdybos būrių patalpų, jie pateikti kiekviename būryje.

PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos sveikatos priežiÅ«ros tarnyba turi higienos pasÄ , statinio techninį pasÄ , todėl paneigtinas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, kad Å¡ių dokumentų atsakovo atstovas neturi. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , remiantis kuria visos gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal LR BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės budėti gyvenamosiose patalpose pagrindu sudarytÄ , administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .

Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuoja bÅ«rio virÅ¡ininkas. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pataisos įstaigoje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, patalynės ir pataisos įstaigos nuteistiesiems skirti drabužiai skalbiami centralizuotai, 2012 m. kovo 20 Paslaugų skalbimo sutarties Nr. 76-25 pagrindu.

Pataisos įstaigos prausyklų, tualetų patalpos yra įrengtos tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, visų patalpų sanitarinė – higieninė bÅ«klė atitinka galiojančius teisės norminius aktus. Tai patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2011 m. liepos 12 d. patikros aktas Nr. 36-1052 (7). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Taip pat kai patalpų apÅ¡vietimas ir ventiliacija nesuteikia sÄ lygų sveikatos bÅ«klei. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai nesilaikė tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

PraÅ¡o taikyti CK 1.125 str. reglamentuotÄ ieÅ¡kinio senatį.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.A. M. teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Antrojoje valdyboje (Toliau tekste – Pataisos įstaiga). Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, neužtikrintos higieninės ir sanitarinės sÄ lygos.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjas, tarp kitų netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų, nurodė, jog buvo laikomas perpildytose patalpose. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 m2 vienam žmogui.Kaip atsiliepime į skundÄ nurodė atsakovas, Pataisos įstaigos teritorija yra paskirstyta į penkis izoliuotus lokalinius sektorius, kiekviename yra įrengti bendrabučio tipo gyvenamieji pastatai.

Pataisos įstaigos 1 – ame lokaliniame sektoriuje yra vienas pastatas, kuriame apgyvendinti 1 – ojo, 2 –ojo, 3 – ojo ir 4 – ojo būrio nuteistieji, 2 – ame lokaliniame sektoriuje – 5-ojo, 6 –ojo, 7 ir 8 – ojo būrio nuteistieji, 3-iame lokaliniame sektoriuje – 9-ojo, 10-ojo, 11-ojo ir 12-ojo būrio nuteistieji, 4- ame lokaliniame sektoriuje – 13-ojo, 14-ojo, 15-ojo ir 16-ojo būrio nuteistieji (b .l. 13).Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į šiuos būrius/brigadas: nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. sausio 8 d.

į 3 bÅ«rio 1 brigadÄ , nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. į 4 bÅ«rio 1 brigadÄ , nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. sausio 3 d. 16 bÅ«rio 1 brigadÄ , nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. birželio 20 d į 16 bÅ«rio 2 brigadÄ ir nuo 2011 m. birželio 21 d. į 4 bÅ«rio 1 brigadÄ (b.l. 18, 94).Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė, nes, kaip atsiliepime į skundÄ nurodė atsakovas, tokie duomenys nėra kaupiami (b.l 13,14,155).

Detali informacija apie nuteistųjų skaičių kiekvienoje sekcijoje yra tvarkoma tik laisvų vietų iÅ¡dėstymo ir nuteistųjų prievolės miegoti direktoriaus įsakymais jiems skirtose miegamosiose vietose kontrole (b.l. 18).Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teismui nurodė, kad pareiÅ¡kėjui vidutiniÅ¡kai teko 4,02 kv.m. gyvenamasis plotas (b.l. 18). Å iÄ iÅ¡vadÄ atsakovas grindė 2012 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 77-877 duomenimis (b.l. 91,92). Pažymoje nurodyta, kad visų 5 Pataisos įstaigos Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv.m., o nuteistųjų skaičius pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo maždaug nuo 1314 pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo pradžioje iki 1449 nuteistųjų Å¡ių metų rugpjūčio mėnesį.

To pasėkoje atsakovo atstovas padarė iÅ¡vadÄ , kad minimali tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto dalis sudaro 4,02 kv.m. (skaičiuojant 1449 nuteistuosius). Teismas pabrėžia, kad toks skaičiavimo bÅ«das nevisiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkos, patvirtintos Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, (Toliau tekste - Tvarka) 8 p., 9 p., 10 p., 15 p., 18 p. nuostatų sisteminė analizė patvirtina, jog į gyvenamÄ jį plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuotos bendrojo naudojimo patalpos (turi bÅ«ti sudedamas tik kambarių ir virtuvės plotas).

Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo teismas nesiremia atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ pateiktais argumentais dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, paskaičiavimo.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad Pataisos įstaigos I-ojo lokalinio sektoriaus 3 - iojo bÅ«rio 1 brigados miegamasis plotas yra 65,46 kv.m. (b.l. 91,150), 3 - iojo bÅ«rio virtuvėlės plotas yra 5,23 kv.m. (b.l. 150), 3 - iojo bÅ«rio 1 brigados miegamųjų vietų skaičius yra 20 (b.l. 137). Kadangi virtuvėlės patalpomis naudojasi trys 3 – iojo bÅ«rio brigados, todėl padalinus virtuvėlės plotÄ trims brigadoms, vienai brigadai tenka 1,74 kv.m.

Taigi, pagal Tvarkos 10 p., prie Pataisos įstaigos 1 – ojo lokalinio sektoriaus 3 - ojo bÅ«rio 1 brigados miegamojo ploto (t.y. 65,46 kv.m.) pridėjus Å¡iai brigadai tenkantį virtuvėlės plotÄ (1,74 kv.m.) bei padalinus iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (20), vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,36 kv.m. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, kad jam atliekant bausmę Pataisos namų I – ojo lokalinio sektoriaus 3 – ojo bÅ«rio 1 brigadoje laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. sausio 18 d. buvo neužtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas, paneigtinas.Pataisos įstaigos I – ojo lokalinio sektoriaus 4 - ojo bÅ«rio 1 brigados miegamasis plotas yra 66,99 kv.m. (b.l.91, 150), 4 - ojo bÅ«rio virtuvėlės plotas yra 16,08 kv.m. (b.l. 150), virtuvėle naudojasi keturios brigados, 4 -ojo bÅ«rio 1 brigados miegamųjų vietų skaičius yra 22 (b.l.137).

Atlikus aritmetinius skaičiavimus (66,99 kv.m.+ 4,02kv.m./22), gauname, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas yra 3,22 kv.m. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Pataisos įstaigos I – ojo lokalinio sektoriaus 4- ojo bÅ«rio 1 brigadoje laikotarpiais nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo suteiktas tinkamas gyvenamasis plotas, todėl jo teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jį plotÄ nebuvo pažeista.Pataisos įstaigos IV – ojo lokalinio sektoriaus 16- ojo bÅ«rio 1 brigados miegamasis plotas yra 34,01 kv.m. (b.l.92,147), miegamųjų vietų skaičius Å¡ioje brigadoje yra 16 (b.l.149), 16 – ojo bÅ«rio virtuvėlės plotas yra 16,09 kv.m. (b.l.147).

Kadangi virtuvėlės patalpomis naudojasi Å¡eÅ¡ios brigados, todėl padalinus virtuvėlės plotÄ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių, vienai brigadai tenka 2,68 kv.m. Taigi, vadovaujantis Tvarkos 10 p, Pataisos įstaigos IV - ojo lokalinio sektoriaus 16- ojo bÅ«rio 1 brigados gyvenamasis plotas yra 36,69 kv.m. Šį plotÄ padalinus iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (16), vienam nuteistajam minėtoje brigadoje tenka 2,29 kv.m. Pataisos įstaigos IV – ojo lokalinio sektoriaus 16 – ojo bÅ«rio 2 brigados miegamasis plotas yra 51,91 kv.m. (b.l.92, 147), miegamųjų vietų skaičius Å¡ioje brigadoje yra 18, (b.l.149).

Kaip jau buvo nustatyta aukščiau 16 - ojo bÅ«rio vienai brigadai virtuvėlės tenka 2,68 kv.m. Taigi, pagal Tvarkos 10 p , Pataisos įstaigos 16- ojo bÅ«rio 2 brigados gyvenamasis plotas yra 54,59 kv.m. Šį plotÄ padalinus iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus (18), vienam nuteistajam minėtoje brigadoje tenka 3,03 kv.m. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. birželio 20 d, praleido patalpose, kurių plotas mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ . Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos A. M. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011m. birželio 20 d.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia sveikatos sutrikimais.

Ä® bylÄ pateikti medicininiai pažymėjimai (b. l. 133,134), patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į gydytojus dėl nugaros skausmų, dėl galvos skausmų, 2011 m. gruodžio mėn. jam atliktos apžiÅ«ros dėl bėrimo, lankėsi pas gydytojÄ odontologÄ , 2012 m. kovo mėn. jam atliktos apžiÅ«ros dėl bado akcijos, kreipėsi dėl perÅ¡alimo ir t.t. Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodyti nusiskundimai ir gydytojo nustatyti susirgimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti bÅ«tent per mažo gyvenamojo ploto nuteistajam suteikimo.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo pateikti teismui duomenys apie sveikatos bÅ«klę yra niekuo neiÅ¡siskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, pareiÅ¡kėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad A. M. neįrodė, jog jo gyvenimas Pataisos įstaigos IV - ojo lokalinio sektoriaus 16 - ojo bÅ«rio 1 ir 2 brigadų gyvenamosiose patalpose nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011m. birželio 20 d. jam sukėlė skunde nurodytas neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 57 st.). Teismas laikosi nuostatos, kad nežymiai mažesnis patalpos plotas (81 kv.cm. (13 dienų) bei 7 kv.cm. (penkis mėnesius ir septyniolika dienų)) nei teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma realiai negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, sÄ lygojusias sveikatos sutrikdymÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , spręstina, kad pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl žalos, kildinamos iÅ¡ gyvenamojo ploto vienam nuteistajam normų pažeidimo, atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d.). A. M. skunde tvirtina, kad Pataisos įstaigos baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų. Teismui pateiktoje 2012 m. lapkričio 12 d. pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b.l. 148) patvirtina, kad A. M. 2007 m. rugpjūčio 14 d.

Kauno tardymo izoliatoriuje buvo uždarytas į baudos izoliatorių penkioms paroms. Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į baudos izoliatorių 2007 metais, o skunde teismui praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu), laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., be to, į baudos izoliatorių jis buvo uždarytas Kauno tardymo izoliatoriaus, o ne Pataisos įstaigos pareigÅ«nų sprendimu, todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygų klausimas Kauno tardymo izoliatoriaus baudos izoliatoriuje Å¡iai bylai yra neaktualus ir nevertintinas, kaip nepatenkantis į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl baudos izoliatoriaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų bei higienos reikalavimų pažeidimų, nenagrinėtini.Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog skalbyklos ir džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, per mažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl ko, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, baudos izoliatoriuose nesuteikiamos asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo bei džiovinimo paslaugos ir pan.

Taip sudarytos sÄ lygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, gyvenamieji pastatai neatitinka prieÅ¡gaisrinių reikalavimų, netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo, pastatų statybai naudojamos uždraustos medžiagos (asbestas). Pataisos namai neturi higienos, statinio techninio ir techninio energetinio pasų, nėra Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nėra nustatytas vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos ir džiovyklos patalpų minimalus plotas, taip pat nenurodytas nei minimalus bendras šių patalpų plotas. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprūpina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25, pagrindu (b.l.69-72). Patalynė ir rankšluosčiai nuteistiesiems suteikiami pagal Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. gegužės 221 d.

įsakymu Nr. V-127 patvirtintÄ Patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos apraÅ¡o nuostatas (b.l.73-75). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, kiekvienam nuteistajam iÅ¡duodamas skalbiamasis muilas, tualetinis popierius. Gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. V-416 patvirtintÄ tvarkÄ (b.l.66-68 ). IÅ¡ Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenų matyti, jog reguliariai yra vykdoma dezinfekcija įvairiose Pataisos įstaigos patalpose ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l.30-64). Sistemingam patalpų stovio, dezinfekcijos atlikimui tikrinti Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais yra sudaromos komisijos (b.l. 65), su specializuota įmone pasiraÅ¡yta sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l.26-29), taip pat sudaryta higienos ir valymo priemonių pirkimo sutartis (b.l. 21-25).

Teismui nepateikti jokie raÅ¡ytiniai duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytų tvarkų bei sutarčių Å¡alys nesilaiko, naudoja sutarčių pagrindu gautas valymo ar higienos priemones ne pagal paskirtį ar jų iÅ¡ vis nenaudoja patalpų valymui ir dezinfekcijai, jog neskalbiama ar nekeičiama patalynė ir pan. Be to, visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d.

Pataisos įstaigai yra iÅ¡davęs leidimÄ â€“ higienos pasÄ Nr. 9-0128(13) (b.l.76-89). Visa tai įrodo, kad Pataisos įstaiga suteikia nuteistiesiems visas bÅ«tinas buitinės ir asmens higienos palaikymo priemones, užtikrina Å¡varÄ bei higienÄ gyvenamosiose bei kitos paskirties patalpose. Akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.5. p., 73.6. p. 73.8. p., 255 p., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara.

Paneigtini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte, Žmonių evakavimo planai iÅ¡ Pataisos įstaigos 2- osios valdybos bÅ«rių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 ir pateikti kiekvienam bÅ«riui (b.l. 16, 90), taip pat teismui pateiktas Statinio techninis pasas (b.l. 102-110). Byloje esantys įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Normų reikalavimus, be to, dalis statinių dengti Å¡iferio lakÅ¡tais, pataisos namai neturi Energetinio paso. Atsakovas ABTÄ® nustatyta tvarka iÅ¡ esmės nepaneigė Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų. Tačiau, teismas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pareiÅ¡kėjui nesuteikia. A. M. skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus, t.y. tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimÄ , statinio neatitikimÄ prieÅ¡gaisriniams reikalavimams, evakuacinio išėjimo nebuvimÄ , uždraustų statybos medžiagų (asbesto) naudojimÄ , Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose bei Å¡ilto vandens sistemos baudos izoliatorių patalpose nebuvimÄ , per mažas skalbyklos ir džiovyklos patalpas, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų netinkamÄ skaičių, bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kuo minėtų dokumentų neturėjimas, statinio neatitikimas prieÅ¡gaisriniams reikalavimams, evakuacinio išėjimo nebuvimas, uždraustų statybos medžiagų (asbesto) naudojimas, Å¡ilto ir Å¡alto vandens sistemos nebuvimas trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose bei Å¡ilto vandens nebuvimas baudos izoliatorių patalpose, per mažos skalbyklos ir džiovyklos patalpos, netinkamas skaičius sanitarinių mazgų, dušų bei pagalbinių patalpų pažeidė jo teises, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, A. M. nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines arba psichines savybės galėjo sÄ lygoti didesnis nei įprasta, iÅ¡skirtinai neigiamas poveikis. Vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

Be to, Å¡ioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, tiek neturtinės žalos atsiradimo fakto.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 11 .p. normų analizė duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, kad nuteistieji, pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme.

Byloje nepateikta įrodymų, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose ir pasivaikščiojimų kieme. Byloje esantys Pataisos įstaigos direktoriaus 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 68-2092 bei 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 68-291 (b.l. 135,136) patvirtina, kad A. M. buvo skirtos drausminės nuobaudos už tai, kad jis buvo rastas miegantis kitame (ne jo gyvenamajame) būryje bei 0.38 val. nebuvo rastas miegantis jam skirtoje vietoje (taip pat nebuvo prausykloje ir tualete).

Taigi, akivaizdu, kad minėtais atsakovo nutarimais A. M. nebuvo skirtos nuobaudos už judėjimÄ jo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku, todėl A. M. argumentai dėl suvaržytos judėjimo laisvės atmetami. PareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę specialiosios paskirties įstaigoje, kurioje tiek nuteistųjų, tiek darbuotojų veiksmai yra griežtai reglamentuoti, todėl, norėdamas patekti į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , jis privalo laikytis tam tikrų teisės aktais nustatytų procedÅ«rų (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 252 p.).

Ä®rodymų apie Pataisos įstaigos administracijos persekiojimÄ nepateikta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, dėl administracijos nepasitenkinimo bei persekiojimo dėl praÅ¡omų leidimų patekti pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus, atmestini kaip nepagrįsti.Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo, atsiliepimo į atsakovo atstovo atsiliepimÄ pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mÄ stÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. birželio 20 d. galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po lokalinio sektoriaus jo gyvenamÄ sias patalpas bei lokalinio sektoriaus koridoriuose ir pasivaikščiojimų kieme nėra apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), dvasiÅ¡kai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ ar kitas galimas netinkamas gyvenimo sÄ lygas patalpose, kompensuoja suteikta judėjimo laisvė.

PareiÅ¡kėjas nuo jo patalpinimo į Pataisos įstaigÄ nebuvo pateikęs nei vieno skundo, kuriuo bÅ«tų skundęsis dėl bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nustatyta nebuvo.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygos Pataisos įstaigoje atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos padarymo faktÄ .

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti, dėl Å¡ios priežasties vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl ir likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d.). Nenustačius neturtinės žalos padarymo fakto, ieÅ¡kinio senaties taikymo CK 1.126 str. 2 d.). klausimas nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Audrius Grauželis