439dc8f5-aabe-40dc-9773-5114401c0e4d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. T-121-485/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovei Gintarei Matulionytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus D.

S. (toliau – Institucija) teikimÄ dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu V. M. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 206 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8 ir 12 punktus ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jo turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime.

Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistojo V. M. praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies, perkvalifikuoti nusikaltimai ir paskirtos bausmės: dėl 1999 m. sausio 27 d., 1999 m. vasario 19 d. ir 1999 m. vasario 22 d. vagysčių įsibrovus į gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡ 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo redakcija) ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Nusikaltimai dėl kvalifikuotų nužudymų ir asmens pasų vagysčių neperkvalifikuoti. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Institucijos teikimu praÅ¡oma V. M. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikimo duomenimis, į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos AntrÄ jį sektorių V.

M. buvo perkeltas 2019 m. birželio 27 d. iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo. Atvykęs į pataisos įstaigÄ adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis, bendraudamas su administracijos darbuotojais, yra mandagus, taktiÅ¡kas bei komunikabilus. Nuteistojo bendravimo įgÅ«džiai yra geri, valios savybės iÅ¡ugdytos gerai. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalÅ«s, tarp nuteistųjų autoriteto neturi.

Tikina, kad kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų netoleruoja ir jų nesilaiko. Nuteistasis socialinius ryÅ¡ius palaiko su žmona, kuri Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Su tėvais, broliu bei seserimi socialiniai ryÅ¡iai nutrÅ«kę. Ateityje tikisi ryšį su mama bei seserimi atkurti. Buityje nuteistasis pakankamai tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, stalo tenisÄ . Iki įkalinimo buvo įgijęs 8 klasių iÅ¡silavinimÄ , bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , specialybės neturi.

Nuteistasis dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, nuo 2006 m. iki pat atvykimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus–atvirÄ jÄ kolonijÄ dirbo. PravieniÅ¡kių pataisos namuose kol kas nėra įdarbintas. Teikime nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartÄ â€“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. Be to, jis 3 kartus paskatintas už gerÄ elgesį ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ .

Nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų nėra gauta. Jo teigimu, nuteistajam priteistas civilinis ieÅ¡kinys buvo padengtas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje–kalėjime iÅ¡ nuteistojo darbo pajamų vykdant iÅ¡skaitymus. Institucijos atstovas taip pat nurodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos planas nuteistajam buvo sudarytas 2016 m. spalio 19 d., jame buvo numatyta laikytis vidaus tvarkos, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vienÄ kartÄ buvo paskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.

Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ OASys metodika, nustatyta 99 balų vidutinė rizika, iÅ¡ kurios 40 balų – statiniai. Kadangi nuteistajam atsisakius, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ daugiau nebuvo atliekamas, todėl pokyčio dinamikos nustatyti nėra galimybės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ iÅ¡ryÅ¡kėjo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo sÄ lygos (neturi gyvenamosios vietos laisvėje), socialinių ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais (socialiniai ryÅ¡iai silpni), gyvenimo stilius ir draugai (ne visuomet tinkamai pasirenka draugus) bei mÄ stymas ir elgesys (anksčiau teistas ir iÅ¡ Å¡io patyrimo nepasimokė).

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai: iÅ¡silavinimas bei galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas bei pajamos (padengęs priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį), kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Teismo posėdyje prokurorė, nepritardama teikime iÅ¡dėstytam praÅ¡ymui, prašė jį atmesti. Institucijos atstovė paliko šį klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Institucijos teikimas netenkinamas. Pagal BK 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas vertina nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsižvelgdamas į jo elgesio pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės poveikio plotmėje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, kas suponuoja formalų pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės jam pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Tačiau vien Å¡i aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankiam procesiniam sprendimui priimti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, be nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies bÅ«tina įvertinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kuris Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pakankamas V. M. paskirtai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmei Å¡velninti. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad Å¡ioje V.

M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar iÅ¡skiriami keli jo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo sÄ lygos, socialinių ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais (socialiniai ryÅ¡iai silpni), gyvenimo stilius ir draugai (ne visuomet tinkamai pasirenka draugus) bei mÄ stymas ir elgesys (anksčiau teistas ir iÅ¡ Å¡io patyrimo nepasimokė). Nuteistasis atsisakė vėlesnio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, todėl pagrindo vertinti jo elgesio pokyčių dinamikos Å¡iuo metu galimybės nėra.

Neatliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų, užkirstas kelias sukurti tikslingÄ intervencinį planÄ , siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius ir smurto rizikÄ , o nustatyti kriminogeniniai veiksniai neleidžia manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija Å¡ioje V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama spręsti jam paskirtos bausmės pakeitimo Å¡velnesne klausimÄ . Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kurių vertinamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia.

Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. M. praeityje jau buvo teistas, be kita ko, ir už turtinio pobÅ«džio nusikaltimų darymÄ . Finansinės naudos siekimas buvo ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ V. M. nuteistas paskutiniuoju nuosprendžiu, motyvas. Å iuo metu subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę jis atlieka tiek už turtinio pobÅ«džio, tiek už kelių smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, įvykdymÄ . Nusikaltimų pobÅ«dis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme nuteistasis savo kaltės nepripažino. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens bylos duomenų, kiekvienais metais pateikiant nuteistojo charakteristikÄ nurodoma, jog kaltę dėl nusikaltimų įvykdymo jis pripažįsta tik iÅ¡ dalies. Nors iÅ¡ institucijos teikimo matyti, kad kaltės bausmės atlikimo metu nuteistasis nebeneigia, tačiau jo rizika pakartotinai nusikalsti vis dar iÅ¡lieka, nors ir vidutinė, tačiau itin aukÅ¡ta – 99 balai, kai aukÅ¡ta rizika pripažįstama 100 balų svertinių taÅ¡kų suma.

Dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančių svertinių taÅ¡kų kiekis itin reikÅ¡mingas – 59 balai, kuriuos nuteistasis, siekdamas Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės, savo kryptingu elgesiu turi siekti sumažinti. IÅ¡vadÄ , jog nuteistajam paskirta griežčiausia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė terminuotu laisvės atėmimu Å¡iuo metu dar negali bÅ«ti keičiama, sustiprina jo asmens byloje esančių duomenų visuma. Atlikdamas bausmę V. M. pasižymi pernelyg teigiamu požiÅ«riu į save – linkęs pateikti save labiau iÅ¡ teigiamos pusės, neigiamų bÅ«do bruožų įvardyti negeba.

Jis nesugeba paaiÅ¡kinti savo veiksmų, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ , ir to, kaip jis supranta pats prie jos prisidėjęs, yra prieÅ¡taravimų. Iki Å¡iol, atlikęs daugiau kaip 20 metų laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis geba apgalvoti ne visas savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe, jo ateities planams ir tikslams trÅ«ksta konkretumo.

Kaip matyti dar iÅ¡ 2018 m. gruodžio 3 d. pateiktos vyriausiosios psichologės iÅ¡vados, nuteistasis yra egocentriÅ¡kas, jo mÄ stymas vienpusiÅ¡kas, jam bÅ«dingas pavirÅ¡utiniÅ¡kumas, nuteistasis linkęs į savanaudiÅ¡kÄ savo poreikių tenkinimÄ , kitiems mėgstantis kelti aukÅ¡tus reikalavimus, tačiau nepatenkinus jo poreikių, nuteistasis neigiamai vertina tokį asmenį. Å ių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui Å¡velnesne.

Netenkinant Institucijos teikimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis pataisos įstaigoje nuo 2006 m. dirbo, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau jokios specialybės įgyti nesiekė. Pataisos proceso metu jis 12 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, 10 kartų buvo baustas drausmine tvarka, be kita ko ir už itin Å¡iurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Paskutinė nuobauda jam skirta 2012 m. rugpjūčio 10 d., jau atlikus daugiau kaip 13 metų laisvės atėmimo bausmės, taigi jo elgesys teigiama linkme kreipiamas dar pakankamai neilgÄ laikÄ â€“ nuo 2012 metų.

Vertinant nuteistojo turimų nuobaudų ir paskatinimų santykį (skatintas 3 kartus), jis leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pastangos į elgesio korekcijÄ iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar yra menkos, todėl neabejotina, kad Å¡iuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausme, vis dar bÅ«tų per anksti. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose bei civiliniais ieÅ¡kiniais priteistos žalos atlyginimas.

Å ių duomenų visumoje įvertinus aptartas labiau neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik darbo veiklos vykdymas ir pagal vykdomuosius raÅ¡tus žalos priverstinai iÅ¡ darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimas pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo mÄ stymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamÄ atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos remiantis vien tik Å¡ių aplinkybių visuma, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad V. M. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Å¡velninti, pakeičiant jÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o jÄ lėmė iÅ¡imtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių – palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su sutuoktine, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje–kalėjime dirbo, su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, yra komunikabilus, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad tolesnis V.

M. bausmės atlikimas jau yra galimas Å¡velnesnėmis sÄ lygomis, t. y. pakeitus jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo netenkinti. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjai Jūratė Jakubonienė Aurelijus Rauckis Algirdas Remeika