439d9965-b7a8-4001-b6e4-e45d557b36f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                          Civilinė byla Nr. 2A-502/2012                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Izobara“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-844-619/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Staura“ ieÅ¡kinį nurodytam atsakovui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta ieÅ¡kovo UAB „Staura“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“ (13-14 b. l.), o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, to paties apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.IeÅ¡kovas BUAB „Staura“ 2010 m. liepos 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Izobara“, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais sandorius nuo jų sudarymo momento:

1) BUAB „Staura“ ir UAB „Izobara“ 2010 m. vasario 2 d. Subrangos sutartį Nr. 09-128, pagal kuriÄ atsakovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti statybos darbus ieÅ¡kovo (rangovo) pasirinktame objekte (toliau – Subrangos sutartis); 2) 2010 m. kovo 16 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , serija IZO Nr. 005138, dėl 55 694,15 Lt sumos;

3) darbų aktÄ už 2010 m. kovo mėnesį (55 694,15 Lt sumos); 4) 2010 m. kovo 16 užskaitymo aktÄ , kuriuo buvo atliktas ieÅ¡kovo ir atsakovo 55 694,15 Lt sumos prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas (toliau – ginčo sandoris); bei priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Izobara“ ieÅ¡kovui 55 694,15 Lt sumÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 55 694,15 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1-12 b. l.). Nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovui buvo skolingas 55 694,15 Lt už statybines medžiagas pagal 2010 m. vasario 23 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ (serija STAU Nr. 1000004), iÅ¡raÅ¡ytÄ Subrangos sutarties pagrindu, o ieÅ¡kovas atsakovui buvo skolingas tokiÄ pačiÄ sumÄ už atliktus darbus, numatytus paminėtoje sutartyje (2010 m. kovo 16 d. sÄ skaita – faktÅ«ra serija IZO Nr. 005138). 2010 m. kovo 16 d. buvo sudarytas ginčo sandoris, kuriuo atsakovas ir ieÅ¡kovas įskaitė savo prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus.

IeÅ¡kovo teigimu, Subrangos sutartis, 2010 m. kovo 16 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, darbų aktas už 2010 m. kovo mėnesį ir 2010 m. kovo 16 užskaitymo aktas yra tariami, todėl pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.86 str.); be to, yra pagrindo pripažinti negaliojančiu prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo aktÄ ir pagal CK 6.66 straipsnį, kadangi Å¡alys neprivalėjo sudaryti nurodyto sandorio, kuris pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių teises, o atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi žinojo arba turėjo žinoti, jog Å¡is aktas pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises ir teisėtus interesus.Atsakovas UAB „Izobara“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (95-96 b. l.), nurodydamas, kad ginčo sandorio sudarymo metu jis neturėjo duomenų apie ieÅ¡kovo nemokumÄ , įsipareigojimus tretiesiems asmenims bei ketinimÄ iÅ¡kelti ieÅ¡kovo bankroto bylÄ .

Pažymėjo, kad atsakovas tinkamai atliko Subrangos sutartyje numatytus darbus, todėl turėjo teisę gauti atlygį už padarytus darbus (CK 6.38 str.). Juolab kad ginčo sandoris buvo sudarytas 2010 m. kovo 16 d., o bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta 2010 m. kovo 22 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį: pripažino negaliojančiu 2010 m. kovo 16 d. užskaitymo aktÄ nuo jo sudarymo momento ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 55 694,15 Lt bei 6 procentų metines palÅ«kanas, o valstybei – 1 670,80 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų; atmetė ieÅ¡kinio dalį, kuria ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiais Subrangos sutartį, 2010 m. kovo 16 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , serija IZO Nr. 005138, bei darbų aktÄ už 2010 m. kovo mėnesį (133-140 b. l.).Teismo teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad Subrangos sutartis, aukščiau nurodyta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, darbų aktas už 2010 m. kovo mėnesį ir ginčo sandoris yra tariami (CK 1.86 str.), tačiau sprendė, kad pagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį ir restitucijos taikymo.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo kreditoriai ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. 2010 m. kovo 16 d., turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ (iÅ¡ viso 1 433 178 Lt) reikalavimo teisę ieÅ¡kovui, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas, ieÅ¡kovui esant faktiÅ¡kai nemokiam, ginčo sandoriu įskaitė savo prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimas, suteikdamas nepagrįstÄ pirmenybę atsakovui, kaip vienam iÅ¡ ieÅ¡kovo kreditorių, kad Å¡alys ne tik neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, bet ir neturėjo tokios teisės, taip pat Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Teismas pažymėjo, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl šalys, tarp jų – atsakovas, žinojo arba turėjo žinoti, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. 26 d. nutartimi ieškovo turto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštuotas ieškovo turtas ir piniginės lėšos, sustabdytas areštuoto turto realizavimas ir išieškojimas pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus, pagal kuriuos buvo išduoti vykdomieji raštai), siekiant užtikrinti UAB „Ramirent“ ieškinį dėl UAB „Staura“ bankroto bylos iškėlimo, kad ieškovas yra faktiškai nemokus.

Teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad Å¡alys nebuvo sÄ Å¾iningos, sudarydamos ginčo sandorį, ir turėjo žinoti, jog pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises bei teisėtus interesus. Teismas nurodė, jog, nustatęs visas actio Pauliana sÄ lygas, pripažįsta ginčo sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, pritaiko restitucijÄ ir priteisia ieÅ¡kovui 55 694,15 Lt piniginių lėšų, kurias ieÅ¡kovas privalėjo gauti pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija STAU Nr. 1000004 (CK 6.145 str. 1, 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Izobara“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį (142-146 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Ginčo sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kaip individualus sandoris, teismui atmetus ieÅ¡kinio dalį dėl pripažinimo tariama Subrangos sutartį, 2010 m. kovo 16 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ serija IZO Nr. 005138 bei darbų aktÄ už 2010 m. kovo mėnesį, kadangi ginčo sandoris Å¡iuo atveju yra ieÅ¡kovo sutartinės prievolės atsakovui įvykdymo forma.Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo kreditoriai ginčo sandorio sudarymo (2009 m. kovo 16 d.) metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ , o teismas be pagrindo sprendė, jog paminėtÄ aplinkybę pagrindžia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartis, kuria buvo iÅ¡kelta ieÅ¡kovo bankroto byla.

Teismas, nenustatęs, kad ieÅ¡kovo kreditoriai ginčo sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, kuri virÅ¡ija į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, be pagrindo sprendė atsakovo nenaudai. Be to, ieÅ¡kovo kreditorių finansiniai reikalavimai 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 433 178 Lt, o 2010 m. spalio 13 d. – 1 174 287,05 Lt, tai įrodo, jog ginčo sandoris neturėjo įtakos ieÅ¡kovo mokumui.Teismas nepagrįstai nustatė, kad Å¡alys neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorio, kadangi Subrangos sutartyje nebuvo numatyta draudimo anksčiau atsiskaityti su atsakovu, nei numatyta paminėtos sutarties 4.5 punkte.

Sandoriu Å¡alių sÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl, ieÅ¡kovui neįrodžius Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, sudarant ginčo sandorį, teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo ir atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Ginčo sandoriu nebuvo pažeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių apribojimai, todėl teismas be pagrindo nustatė, kad Å¡alių elgesys, sudarant paminėtÄ sandorį, buvo neteisėtas.Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl restitucijos taikymo, turėjo vadovautis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir taikyti iÅ¡imtį, nustatant, kad restitucija Å¡iuo atveju netaikytina, kadangi dėl jos taikymo atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o ieÅ¡kovo – pagerėtų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Staura“ praÅ¡o jį atmesti (150-155 b. l.).

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Å¡alių sudarytÄ ginčo sandorį, kaip savarankiÅ¡kÄ sandorį, ir teisėtai pripažino negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Pažymėjo, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog 2009 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas jau buvo nemokus, jis turėjo 1 433 178 Lt pradelstų įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovo bankroto administratorius, gindamas kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesus, turinčių neabejotinÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovui, turėjo pagrindo kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį pagal CK 6.66 straipsnį.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡alys, sudarydamos ginčo sandorį, ieÅ¡kovui esant nemokiam, jo visam turtui esant areÅ¡tuotam, elgėsi nesÄ Å¾iningai, turėjo žinoti arba žinojo, jog nurodytu sandoriu pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises. Pasak ieÅ¡kovo, apelianto argumentai dėl restitucijos netaikymo atmestini kaip nepagrįsti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti, tarp jų – nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmens (prejudiciniai faktai;

CPK 182 str. 2 p.).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ginčijamo sandorio neteisėtumu ir restitucijos taikymu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, tarp jų ir dėl pripažinimo negaliojančiu ginčo sandorio, dėl kurio Å¡iuo metu yra ginčas nagrinėjamoje byloje.CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sÄ lygoms:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Apygardos teismo teisingai nustatytais duomenimis, ginčo sandorio dėl prieÅ¡prieÅ¡inių ieÅ¡kovo ir atsakovo reikalavimų įskaitymo sudarymo metu (2010 m. kovo 16 d.) ieÅ¡kovas buvo nemokus.

Tai patvirtina įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartyje, kuria iÅ¡kelta ieÅ¡kovo bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-3688-258/2010), nustatytos aplinkybės, tarp jų, kad pagal ieÅ¡kovo 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (2009 m. ieÅ¡kovo balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ ir kreditorių sÄ raÅ¡Ä ), nurodyta įmonė jau 2009 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, jos įsipareigojimai kreditoriams (1 433 178 Lt) ženkliai virÅ¡ijo turimo turto vertę (879 405 Lt), ieÅ¡kovas nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams (13-14 b. l.;

CPK 178 str., 182 str. 2 p.). Taigi, sudarius ginčo sandorį, įvykdžius ieÅ¡kovo ir atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , atsakovas UAB „Izobara“ 2010 m. kovo 16 d. gavo savo reikalavimo patenkinimÄ , nors liko nepatenkinti kitų ieÅ¡kovo kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų - aukščiau nurodyti kreditorių 1 433 178 Lt reikalavimai. Pagal Lietuvos kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nors kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo daryti įskaitymus, tačiau skolininkas turi pareigÄ nepažeisti kitų kreditorių interesų; jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į skolininkui priklausančias lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau piniginių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, su kuriais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, ginčo sandoriu suteikė nepagrįstÄ pirmenybę vienam iÅ¡ įmonės kreditorių – atsakovui UAB „Izobara“, pažeisdamas kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises ir teisėtus interesus (CK 6.66 str., Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 35 str. 2-4 d.).

Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas pagal įstatymÄ , teismo sprendimÄ ar kitu pagrindu atsiradusį imperatyvÄ bÅ«tų privalėję sudaryti šį sandorį; tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178, 185, 314 str.). Taigi teisinga ir teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys neturėjo teisinės pareigos sudaryti ginčo sandorį (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Tai atitinka ir teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir apelianto argumentai dėl jo sÄ Å¾iningumo ginčo sandorio sudarymo metu.CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar ketinantis sudaryti sandorį asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai; tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama, sudarant sandorius, domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, tam, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymai; toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Beje, ginčo sandorį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeisti įstatymai bei kitų asmenų teisėti interesai (CK 6.158 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar ieÅ¡kovas neturi kitų kreditorių, ar sudarant ginčo sandorį nebus pažeisti jų interesai, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 314 str.).Pažymėtina, kad Turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i, todėl su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo, Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų nustatyta tvarka (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 str. 1 d.).

Nustatyta, kad dar iki ginčo sandorio sudarymo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (ieÅ¡kovo turto areÅ¡tas) kitose civilinėse bylose, tarp jų ieÅ¡kovo bankroto byloje, inicijuotoje 2010 m. sausio 18 d., apie kuriÄ buvo vieÅ¡ai paskelbta Vilniaus apygardos teismo internetiniame tinklapyje (15-43 l.). Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis, ginčo sandorio sudarymo metu buvo vieÅ¡ai paskelbti ieÅ¡kovo 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad jau 2008 metais Å¡ios įmonės finansinė padėtis buvo bloga: ieÅ¡kovas turėjo 2 125 679 Lt turto (165 036 Lt ilgalaikio turto ir 1 960 643 Lt trumpalaikio turto, tarp jo – 1 808 547 Lt per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 966 850 Lt, tarp jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 915 713 Lt (CPK 179 str. 3 d.).

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi turėjo žinoti, jog pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises ir teisėtus interesus.Nepagrįstas ir apelianto teigimas, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių neabejotinÄ ir galiojančiÄ kitų ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ (CPK 185 str.). IÅ¡ 2010 m. birželio 23 d. ieÅ¡kovo kreditorių sÄ raÅ¡o (prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu) matyti, kad ieÅ¡kovas tuo metu buvo skolingas kreditoriams iÅ¡ viso 1 166 612,89 Lt, tarp jų – 499 418,80 Lt pirmos eilės kreditoriams, 161 726,17 Lt antros eilės kreditoriams ir 505 467,92 Lt – trečios eilės kreditoriams (71-76 l.).

Dėl ko teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog bankroto administratorius, gindamas ieÅ¡kovo kreditorių teises ir interesus, turėjo pagrindo pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl ginčo sandorio (CK 6.66 str.). Tai atitinka ir teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino ieÅ¡kovo ginčytų sandorių negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnį, nepaneigia teisingos teismo iÅ¡vados dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu Pauliano ieÅ¡kinio pagrindu. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1, 2 d.).

Aukščiau minėta, kad, taikant actio Pauliana, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į turtÄ (ar jo vertę), perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį, tiek, kiek bÅ«tina patenkinti Å¡iam reikalavimui (CK 6.66 str. 4 d.).Nagrinėjamu atveju, ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu pagal bankrutavusios įmonės administratoriaus, ginančio ieÅ¡kovo kreditorių teises, ieÅ¡kinį nurodytu pagrindu (CK 6.66 str.), restitucija turi bÅ«ti taikoma, atsižvelgiant į Ä®BÄ® 35 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovo nepagrįstai jam perleistÄ ieÅ¡kovo turtÄ (55 694,15 Lt piniginių lėšų) ieÅ¡kovui į bendrÄ jo turto masę, kuris turės bÅ«ti panaudotas atsiskaityti su nurodytos įmonės kreditoriais, kurių reikalavimų suma, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 1 167 153,5 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d., 2011 m. vasario 2 d., 2011 m. kovo 2 d. ir 2011 m. kovo 7 d. nutartys, priimtos ieÅ¡kovo bankroto byloje), Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Tuo tarpu apeliantas be pagrindo teigia, kad, nurodytu bÅ«du pritaikius restitucijÄ , nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogės jo turtinė padėtis ir be pagrindo pagerės ieÅ¡kovo turtinė padėtis (CK 6.145 str.).Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimÄ . Teisėjai                                                                                                        Audronė Jarackaitė                                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                            Vigintas ViÅ¡inskis