2018-12-12 Nr. AB-22831-3-63-3-00646-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2748-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00646-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18; 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) 49,66 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo. Pagal 2010 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-330 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos RATC, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, teigė, kad jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį paveldėjo iš mirusio brolio ir joje negyvena apie dvidešimt metų. Akcentavo, kad mirus mamai paveldėjimo nepriėmė ir jai priklausiusios gyvenamojo namo dalies nepaveldėjo.

II. 4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

5. Išanalizavęs pareiškėjo 2017 m. birželio 2 d. pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-660 (toliau – ir pažyma) (b. l. 4) turinį, teismas nustatė, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. skaičiuojama vietinė rinkliava, pažymos 1 ir 3 grafose nurodoma, kad atsakovui yra apskaičiuota vietinė rinkliava kaip 0.107 gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalies savininkui, o pažymos 2 ir 4 grafose matyti, jog pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir kaip 0.213 gyvenamojo namo dalies savininkui. Pagal viešojo registro išrašo dupmenis teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 32/300 nekilnojamojo turto objekto dalis, o tai atitinka 0.107 gyvenamojo namo dalį.

6. Įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo turinį, teismas nustatė, kad 32/150 (t. y. 0.213) pastato priklauso O. M. Teismas pažymėjo, kad šis dydis yra analogiškas pareiškėjo pažymos 2 ir 4 grafose nurodytam dydžiui, už kurį atsakovui buvo apskaičiuota vietinė rinkliava, todėl darė išvadą, jog pareiškėjas atsakovui vietinę rinkliavą apskaičiavo ne tik už jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį, bet ir už O. M. priklausančio nekilnojamojo daikto dalį. Teismas nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovas priėmė O. M. palikimą, todėl darė išvadą, jog pareiškėjas nepagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, kaip 0.213 gyvenamojo namo dalies savininkui.

7. Pagal byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra su tiekėjais sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties ir šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties. Atsakovas tiek atsakovui teiktame prašyme dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog jam nuosavybes teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje negyvena nuo 1998 m., o teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena sutuoktinei priklausančiame bute, adresu Arimų g. 22-5, Klaipėda, o gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvena pastato bendraturtis B. M. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybes įrodo, kad administracinėje byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovo naudojimąsi nekilnojamuoju turtu 2015 ir 2016 metais, tuo pačiu ir duomenų apie atliekų susidarymą šiame nekilnojamojo turto objekte. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymų dėl atsakovo turto dalies naudojimo ginčo laikotarpiu ir atliekų susidarymo, todėl prašymo reikalavimą atmetė.

III. 8. Pareiškėjas Klaipėdos RATC apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Remiantis Nuostatais, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.

9.2. Vietinės rinkliavos administratorius nustatęs, kad O. M. 1989 m. mirė, kreipėsi į notarų biurą dėl informacijos suteikimo. Notaras nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimai išduoti lygiomis dalimis – atsakovui A. M. ir L. S. Vadovaujantis šiais duomenimis pareiškėjas atsakovą pripažino vietinės rinkliavos mokėtoju už 1/3 gyvenamojo namo dalį. Atsakovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, jog po motinos mirties jos nekilnojamojo turto dalies nėra paveldėjęs, vertinti kritiškai, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Be to, ir iš Nekilnojamojo turto registro išrašo galima spręsti, kad O. M. paveldėjimo byla yra baigta, nes L. S. nuosavybės teisės į ginčo namą įregistruotos 1991 m. lapkričio 21 d. ir 1995 m. vasario 22 d. paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu, kai A. M. teisės įregistruotos tik 1995 m. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu.

9.3. Nepaisant aplinkybės, jog rinkliavos mokėtojas negyvena / nesinaudoja nekilnojamuoju turtu, turimu konkrečios savivaldybės teritorijoje, nuo rinkliavos mokėjimo toks asmuo gali būti atleistas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje, plačiąja prasme, jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas komunalinių atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju. Pažymėtina, kad tokia įrodinėjimo našta tenka atsakovui.

9.4. Atsakovo pateiktoje AB Klaipėdos vanduo pažymoje nurodyta, kad vanduo tiekiamas visam namui, todėl duomenų apie atsakovo suvartojamą vandenį neturi, o elektros energijos tiekėjas nurodė, kad elektros energijos pirkimo-pradavimo sutartis su atsakovu nesudaryta. Pareiškėjo manymu, šie duomenys negali tinkamai įrodyti, jog atsakovas nenaudojo jam priklausančios namo dalies ir dėl to neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaruoja ginčo gyvenamajame name.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB Klaipėdos RATC reikalavimo priteisti iš atsakovo 49,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo reikalavimą atmetė. Teismas pripažino, kad pareiškėjas nepagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą kaip 0.213 gyvenamojo namo dalies savininkui, byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas yra šios nekilnojamojo turto objekto dalies savininkas. Dėl vietinės rinkliavos už kitą 0.107 gyvenamojo namo dalį teismas sprendė, kad pareiškėjui nepateikus įrodymų apie atsakovo naudojimąsi nekilnojamuoju turtu 2015 ir 2016 metais, tuo pačiu ir duomenų apie atliekų susidarymą šiame nekilnojamojo turto objekte, nėra pagrindo priteisti vietinę rinkliavą iš pareiškėjo ir už 0.107 gyvenamojo namo dalį.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas paveldėjo pusę jo motinai priklausiusios namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalies, todėl pareiškėjas pagrįstai atsakovą pripažino vietinės rinkliavos mokėtoju už 1/3 gyvenamojo namo dalį. Apeliantas taip pat pažymi, jog pareiga įrodyti, kad atsakovas nenaudojo jam priklausančios namo dalies ir dėl to neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, tenka atsakovui, ir jis šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.

13. Ginčui aktualiu laikotarpiu aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė 2010 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-274 redakcija).

14. Pagal Nuostatų 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

15. Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1286-442/2018; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

16. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 5) patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo 32/300, t. y. 0.107 gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda dalį, įrašas apie nurodytą pareiškėjui priklausančią namo dalį galioja nuo 1996 m. rugpjūčio 2 d. (Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1 p.), taigi, visą ginčui aktualų laikotarpį pareiškėjui priklausanti namo dalis nekito.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, kai pareiškėjai prašė priteisti vietinę rinkliavą iš asmenų, kuriems priklauso nekilnojamojo turto objektai, kurie, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, buvo nebaigti statyti, nurodė, jog tokiu atveju vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta teismų praktika aktuali ir nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais siekiama ginčyti Nekilnojamojo turto registro išraše pateiktus duomenis. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie neginčytinai paneigtų Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą pareiškėjo nuosavybės teise valdomos namo dalies dydį.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, kaip 0.213 gyvenamojo namo dalies savininkui (2x16,53 Eur).

19. Vertinant, ar atsakovas pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, kaip 0.107 gyvenamojo namo dalies savininkui (2x8,30 Eur), aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant, ar atsakovas nenaudojo jam priklausančios nekilnojamojo turto ir dėl to neprivalo mokėti vietinės rinkliavos.

20. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas komunalinių atliekų turėtoju ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

21. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui perkėlė šią įrodinėjimo pareigą ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas, būdamas gyvenamojo namo dalies savininku, šiuo turtu naudojosi, tuo pačiu turėdamas komunalinių atliekų, ir tuo pačiu tapo komunalinių atliekų turėtoju. Priešingai, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje nesusidarė ir negalėjo susidaryti komunalinės atliekos. Atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina, kad ginčo pastato dalis nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu buvo nenaudojamas. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų (pvz., duomenų apie bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjui priklausančioje namo dalyje suvartotą elektros energiją, vandenį ir pan.), kurie patvirtintų atsakovo teiginius dėl ginčo pastato dalies nenaudojimo. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. liepos 28 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l.

22) nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, A. M. vardu nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. 2017 m. liepos 28 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje „Dėl (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ Nr. 2017/S.03-1866 (b. l.

21) teigiama, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nėra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau tuo pačiu AB „Klaipėdos vanduo“ informavo, jog vanduo aukščiau minėtu adresu yra tiekiamas visam namui per vieną įvadą, B. M. vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pažymėjo pirmomsios instancijos teismas, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo pastate gyvena B. M. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 46).

Įvertinusi byloje pateiktų duomenų visetą teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo neabejotinai spręsti, jog atsakovui priklausančioje namo dalyje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, todėl jis pripažintinas 0.107 dalies gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atliekų, turėtoju, taigi, pareiškėjas pagrįstai už šią namo dalį už ginčo laikotarpį priskaičiavo 16,60 Eur (2x8,30) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

22. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atsakovui priklausančią 0.107 dalį gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 16,60 Eur (2x8,30) vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 16,60 Eur (šešioliką eurų šešiasdešimt centų) vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. už 0.107 dalį nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys