2021-09-03 Nr. AB-17362-4-39-3-00176-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3885-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00176-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant J. B. ir A. Z.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam F. A., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio F. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio F. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį F. A., gimusį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Centre iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 18 d. 20.45 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje kelyje Suvalkai - Marijampolė - Kaunas, išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką buvo sustabdytas patikrinimui automobilis, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Vokietijoje, kartu kaip keleivis vyko dar vienas (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat turintis leidimą gyventi Vokietijoje. Patikrinimo metu pareigūnas pastebėjo, kad keleivis elgiasi nervingai, neatsiliepia į telefono skambutį, todėl buvo įtarimų, kad šie asmenys lydi kitą automobilį, kuriuo gali būti vežami kiti neteisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai, ketinantys patekti į Lenkijos Respubliką. Po kelių minučių buvo sustabdytas dar vienas automobilis, vykstantis link Lenkijos Respublikos, patikrinimo metu krovininiame automobilyje buvo pastebėta sėdinti ant grindų 16 asmenų grupė.

3. Centras pažymėjo, kad nustatant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad grupę sudaro 4 vyrai 4 moterys ir 8 vaikai, visi jie yra prieglobsčio prašytojai, kurie buvo apgyvendinti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau 2021 m. liepos 18 d. jie visi pasišalino iš minėto centro ir negrįžo. Vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis F. A. gim. (duomenys neskelbtini), asmens paso užsienietis neturėjo.

4. Centro teigimu, F. A. nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Pabėgėlių priėmimo centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką (vyko su organizuota grupė, kurioje dalyvavo kiti piliečiai, dalyvavo atskiras automobilis, lydintis krovininį automobilį, kuriuo buvo vežami kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai).

5. Centras akcentavo, kad F. A. Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas galutinai nėra išnagrinėtas, jis pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro bei bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respublikos teritoriją, todėl priimti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje bus sudėtinga, jeigu užsienietis bus nesulaikytas, kadangi jis gali pakartotinai bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjo teikimą tenkino iš dalies – apgyvendino užsienietį VSAT iki 2021 m. spalio 20 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau iki kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes (užsienietis buvo registruotas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, tačiau savavališkai iš jo pasišalino ir buvo sulaikytas netoli Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos), konstatavo, kad egzistuoja formalūs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti kriterijai sulaikyti užsienietį, kadangi jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, tačiau svarbia aplinkybe laikytina tai, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su nepilnamečiu vaiku.

9. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Įstatymo nuostatomis (114 str. 4 d., 115 str. 1 d.), teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir apgyvendinti užsienietį VSAT iki 2021 m. spalio 20 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau iki kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą ir pritaikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

11.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi ypatingai griežtai ribojama apelianto judėjimo laisvė. Apelianto nuomone, teismas nevertino ir nepasisakė, kaip apelianto sulaikymas atsilieps jo nepilnamečio vaiko ir jo šeimos interesams, kokiomis sąlygomis bus priverstas gyventi vaikas, jei jo tėvas negalės tinkamai prižiūrėti ir įgyvendinti savo valdžios, kas visiškai neatitinka nei tėvo, nei vaiko interesų ir gerovės. Pasak apelianto, vaikui turi būti užtikrintas laisvas judėjimas, o tuo pačiu ir tėvui, kuris yra atsakingas už vaikų priežiūrą, ir tėvo judėjimas negali būti suvaržytas labiau nei vaiko, kadangi tokiu atveju negalėtų būti užtikrinta jo tinkama priežiūra.

11.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo keltus siekius pilnai užtikrintų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apelianto apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam su vaikais ir žmona išeiti apsipirkti, pasivaikščioti, apelianto judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto, kaip prieglobsčio prašytojo ir šeimos tėvo, interesus, bei atitiktų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), bei Centro interesus

12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Viliaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą ir apgyvendinęs užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, priėmė proporcingą sprendimą užsieniečio atžvilgiu.

13.2. Minėtas užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu, užsienietis buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais bandė išvykti į Lenkijos Respubliką. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Pritaikius minėtam užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų didelė tikimybė, jog jis tiesiog išeis iš Centro (pakartotinai) ir bandys vykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tuo pačiu nebus galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimtus sprendimus.

13.3. Centras, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad apelianto sulaikymas atsilieps nepilnamečiui vaikui ir šeimos interesams, pažymi, jog užsienietis su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, bandė pasišalinti iš Pabėgėlių priėmimo centro, tačiau teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, netaikė užsieniečiui suėmimo, bet nusprendė užsienietį apgyvendinti VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ir tai yra teisingas ir pagrįstas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo apgyvendinti užsienietį VSAT iki 2021 m. spalio 20 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, tačiau, įvertinęs tai, kad užsienietis atvyko su vaiku, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, pažeidžia vaiko interesus, todėl nagrinėjamu turi būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, jog nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (2021 m. liepos 20 d. informacinė pažyma), tačiau byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo – prie informacijos apie posėdį nurodyta, kad „garso įrašas neišsisaugojo“.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, teismo posėdžio metu užsienietis patvirtino, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jo teisė būti išklausytam buvo užtikrinta, be to, akcentuotina, kad, bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, teismo posėdžio metu užsieniečiui buvo suteiktos visos galimybės pasisakyti dėl bylos esmės, neapsiribojant apeliaciniu skundu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl užsieniečio laisvės suvaržymo ir siekdama užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios Nutarties 17 punkte nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau pastebėtina, kad sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

21. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad užsienietis, Migracijos departamento sprendimu būdamas apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre, pažeidė laikino išvykimo iš šio centro tvarką, 2021 m. liepos 18 d. bandė išvykti iš Lietuvos, buvo sulaikytas netoli Lenkijos Respublikos sienos su Lietuvos Respublika. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog yra pagrindas taikyti sulaikymą užsieniečiui.

23. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad užsienietis yra nepilnamečio vaiko (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis.

25. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad šeimų su nepilnamečiais vaikais, kaip prieglobsčio prašytojų, sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad užsienietis buvo sustabdytas kartu su savo sutuoktine, t. y. (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančia T. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu (bylos Nr. A20.-1302-419/2021) iš dalies tenkino Centro teikimą ir apgyvendino (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančią P. T., ir jos vaiką A. H. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, ir apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, į Lietuvą atvyko kartu su sutuoktine ir nepilnamečiu vaiku, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje užsieniečio, turinčio nepilnametį vaiką, sulaikymas būtų nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, reikalavimu užtikrinti geriausius vaiko interesus, todėl nėra pagrindo tenkinti Centro prašymo sulaikyti užsienietį. Nors objektyviai aplinkybė, kad užsienietis (prieglobsčio prašytojas), grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, taip pat ir taikyti sulaikymą, tačiau griežčiausios priemonės taikymas asmeniui, kuris privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, šiuo atveju nelaikytinas tikslingu, kadangi nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, sudarančios pagrindą taikyti sulaikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, net esant pakankamai didelei rizikai, jog užsienietis vėl bandys nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jo sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas nepilnamečio vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsienietis ir jo šeimos nariai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendžia, jog nagrinėjamos individualios bylos aplinkybės nesudaro pakankamų teisinių ir faktinių prielaidų tenkinti užsieniečio apeliacinį skundą ir pakeisti užsieniečiui pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

30. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t ar i a:

(duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio asmens F. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė