2023-04-19 Nr. AB-8337-3-61-3-01310-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-442-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01310-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.3; 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LitMet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LitMet“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei ir Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LitMet“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2021 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/300040S (toliau – ir 2021 m. sausio 20 d. Ataskaita);

2) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2021 m. sausio 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190045S (toliau – ir 2021 m. sausio 22 d. Ataskaita);

3) panaikinti Klaipėdos TM 2021 m. sausio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190057S (toliau – ir 2021 m. sausio 27 d. Ataskaita);

4) panaikinti Klaipėdos TM 2021 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM190102S (toliau – ir 2021 m. vasario 12 d. Ataskaita);

5) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir Muitinės departamentas) 2021 m. kovo 30 d. sprendimą „Dėl UAB „LitMet“ skundo“ Nr. 1A-45 (toliau – ir 2021 m. kovo 30 d. sprendimas);

6) panaikinti Muitinės departamento 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą „Dėl UAB „LitMet“ skundo“ Nr. 1A-48 (toliau – ir 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas); 7) įpareigoti atsakovus per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą papildomą 426 792 Eur muito mokestį;

8) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo, ar 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 51 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos priėmimo dienos, nenumatant galimybės atšaukti pateiktą muito deklaraciją bei neįtvirtinta galimybė atšaukti pateiktą deklaraciją, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, prieštarauja pareiškėjo laisvei užsiimti verslu (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 str.), teisei į nuosavybę (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 str.) bei Europos Sąjungos gero administravimo principui, įtvirtintam inter alia (be kita ko) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. sausio 4 d. Bendrovė, siekdama pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 098863, Klaipėdos teritorinei muitinei ir Kauno teritorinei muitinei pateikė elektroninio importo deklaracijas (toliau – ir EID), nurodytas 2021 m. sausio 20 d. Ataskaitoje, 2021 m. sausio 22 d. Ataskaitoje, 2021 m. sausio 27 d. Ataskaitoje, 2021 m. vasario 12 d. Ataskaitoje (toliau kartu – ir Ataskaitos). Iš viso Kauno TM ir Klaipėdos TM perskaičiavus pareiškėjo deklaracijose nurodytus muitų mokesčius, pareiškėjas papildomai turėjo sumokėti 426 792 Eur muito mokesčių ir 89 625 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Pareiškėjas visas šias prievoles yra įvykdęs. Pareiškėjas privalėjo sumokėti papildomą muito mokestį ir papildomą PVM nepaisant to, kad pareiškėjas teikdama deklaracijas turėjo viešai skelbiamą informaciją, jog nelengvatine tarifine kvota Nr. 098863 yra neišnaudota ir pareiškėjas ja gali pasinaudoti bei pateikiant deklaraciją elektroninėje muitinės sistemoje jo pateikta deklaracija buvo priimta kaip neapmokestinama papildomu muito mokesčiu, t. y. deklaracijų teikimo dieną nelengvatinės tarifinės kvotos kiekis yra pakankamas.

2.2. Pareiškėjui kilo teisėtas lūkestis, kad jis turės galimybę pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota arba nesant tokios galimybės galės atšaukti savo pateiktas deklaracijas. Jeigu pareiškėjas, teikdamas deklaracijas būtų turėjęs galimybę žinoti apie muitų taikymą, nebūtų pasirinkęs importo procedūros. Tik priimant deklaracijas paaiškėjo, kad importuojamos prekės bus apmokestinamos papildomu muito mokesčiu, nes Europos Komisija (toliau – ir EK) vertino visas EK paraiškas pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 098863, o pateiktų paraiškų kiekis viršijo be muito įvežamą kiekį. Kadangi pareiškėjo pateiktų paraiškų pateikimo dieną jis tokios informacijos neturėjo ir vadovavosi tik oficialiai skelbiama informacija, todėl, pareiškėjo vertinimu, yra pažeista jo teisė į nuosavybę, kuri yra saugojama inter alia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), t. y. toks teisinis reguliavimas, pagal kurį pareiškėjas negali pasinaudoti informacija apie tarifinę kvotą jo prekių deklaravimo metu, o tokia informacija yra naudojama tik vėliau, neatitinka Europos Sąjungos (toliau – ir ES) sutartyse ir kituose teisės aktuose įtvirtinto gero administravimo principo. Pareiškėjas taip pat kreipėsi dėl galimybės grąžinti administracinę išmuitinimo procedūrą į padėtį, buvusią iki pareiškėjo prašymų suteikti nelengvatinę kvotą Nr. 098863 pateikimo, tačiau atsisakyta tai padaryti.

2.3. Europos Komisija atsakyme nurodė, jog pagal Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu skirstymo dieną bendra kiekių, nurodytų visuose prašymuose pasinaudoti kvota, susijusiuose su tą pačią dieną priimtomis deklaracijomis, suma viršija kvotos likutį, atsižvelgdama į tuos prašymus Komisija kiekius paskirsto proporcingai prašomiems kiekiams. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas, teikiant EID dėl prekių pateikimo į ES rinką, neturi galimybės vadovautis objektyviais duomenimis priimant sprendimą dėl prekių importo į ES rinką. Pareiškėjo prekyboje nurodytomis prekėmis jos pardavimo marža sudaro tik kelis procentus, todėl neprognozuojamai atsiradęs papildomas 25 proc. muitas daro pareiškėjo veiklą nuostolinga. Procedūra iš esmės tampa neprognozuojama veikla, palyginama su dalyvavimu loterijoje, o tai, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintam gero administravimo principui. Valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai. Išmuitinimo administracinės procedūros negalima grąžinti į pradinę padėtį, kadangi tokios galimybės nenumato teisės aktai bei galiojantys teisės aktai draudžia atlikti deklaracijų pataisymus, po to kai prekės jau yra išmuitintos. Tokia administracinė procedūra ne tik neatitinka gero administravimo principų, tačiau kartu pažeidžia ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad pateikiant deklaracijas jis galės pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota ir jam nereikės mokėti papildomo 25 proc. muito mokesčio.

2.4. EK veikdama pagal Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, priėmimo dienos. Tokiu būdu pareiškėjo nacionalinei muitinei pateiktos deklaracijos buvo peržiūrimos tik praėjus kelioms dienoms po jų pateikimo. Todėl Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniui (Teisė užsiimti verslu), 17 straipsniui (Teisė į nuosavybę), ES gero administravimo principui, įtvirtintam Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 4 dalimi, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, ar Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17 ir 41 straipsniams.

2.5. Pareiškėjas dėl netinkamai reglamentuotos prekių išmuitinimo administracinės procedūros neturi galimybės realiu laiku planuoti savo patiriamų išlaidų, kadangi jis neturi galimybės žinoti, ar jam pavyks pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota; grąžinti administracinę procedūrą į pradinę padėtį ir nepatirti didelių nuostolių; pareiškėjas dėl netinkamai reglamentuotos prekių išmuitinimo administracinės procedūros patiria didelius finansinius nuostolius, kadangi pareiškėjo parduodamų prekių savikaina reikšmingai padidėja ir jis negali nustatyti naujų prekių kainų pirkėjams.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Kauno TM, vadovaudamasi Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1B-289 (toliau – ir Tarifinių kvotų administravimo taisyklės) (2018 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1B-1037 redakcija), nuostatomis, peržiūrėjusi informaciją Tarifinių kvotų sistemoje ir remdamasi iš Europos Komisijos gautais duomenimis, kad nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 098863 pareiškėjo deklaruotoms importuotoms prekėms („strypai iš legiruoto plieno“) yra suteikta 60,08212 proc., 2021 m. sausio 20 d. Ataskaita nusprendė taisyti minėtas muitinės deklaracijas ir jose deklaruotų prekių siuntų dalis, kurioms Europos Komisija nesuteikė tarifinės kvotos, įforminti kaip tų pačių prekių siuntų kitą prekę bei taikyti joms papildomą (apsaugos) 25 proc. muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti Bendrovei mokestinę prievolę. Analogiškai pasielgė ir Klaipėdos teritorinė muitinė daliai deklaruotų prekių pavadinimu „strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo“.

3.2. Neginčijama, kad kvotas suteikia ir skirsto ne valstybių narių nacionalinės muitinės administracijos, tačiau Europos Komisija. 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159), 1 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad „kalbant apie kiekvieną nagrinėjamąją produktų kategoriją, išskyrus I produktų kategoriją, kiekvienos kvotos dalis paskirstoma IV priede nurodytoms šalims“. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, ir SMK), 56 straipsnio 14 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalies d–g punktuose nurodytos priemonės taikomos arba tos dalies h punkte nurodytos priemonės netaikomos tik tam tikram importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekiui ir nustatomos tarifinės kvotos, minėtos priemonės taikomos arba netaikomos tol, kol pasiekiamas nustatytas importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekis. Europos Sąjungoje muitinės administruojamos tarifinės kvotos skirstomos vadovaujantis eiliškumo principu (angl. first come first serve). Eiliškumo principas reiškia, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 3 dalyje, kad kiekius pagal kiekvieną tarifinę kvotą Komisija skirsto chronologine tvarka pagal atitinkamų muitinės deklaracijų priėmimo datą, atsižvelgdama į gautus prašymus pasinaudoti ta tarifine kvota ir į tarifinės kvotos likutį, o 4 dalyje pasakyta, kad „jeigu skirstymo dieną bendra kiekių, nurodytų visuose prašymuose pasinaudoti tarifine kvota, susijusiuose su tą pačią dieną priimtomis deklaracijomis, suma viršija tarifinės kvotos likutį, atsižvelgdama į tuos prašymus Komisija kiekius paskirsto proporcingai prašomiems kiekiams“.

3.3. 2020 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2037, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2037), I priede nurodyti ginčo prekių galutinės apsaugos priemonės – tarifinės kvotos (tarifinių kvotų dydžiai (grynas svoris tonomis). Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2037 nuostatomis, kai atitinkama tarifine kvota išnaudojama, taikomas papildomas (apsaugos) muitas. Minėto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2037 IV. 1 priedo 12 langelyje nurodyta, kad iš Rusijos Federacijos importuojamoms prekėms – „juostoms ir lengviems profiliams iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno“, klasifikuojamiems TARIC kodu 7228 30 69, išnaudojus tarifinę kvotą, taikomas 25 proc. muito tarifas. Būtent tokias prekes ir importavo pareiškėjas.

3.4. Pagal Įgyvendinimo reglamento 54 straipsnio nuostatas, tarifinėms kvotoms valdyti sukurta ir naudojama elektroninė sistema, kurios pagalba informacijos apie tarifinių kvotų prašymus, grąžinimus, skirstymo rezultatus apsikeitimas vyksta automatiniu būdu nacionalinių ir Europos komisijos sistemų priemonėmis – Sąsajos su Europos Sąjungos duomenų perdavimo tinklu (CCN/CSI tinklas). Vadovaujantis Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių 18 punktu, Muitinės departamento atsakingas darbuotojas, gavęs Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis suformuotą duomenų rinkinį su praėjusios paros kvotinėmis deklaracijomis, Tarifinių kvotų sistemos (toliau – ir TKS) priemonėmis įkelia šiuos duomenis į TKS. Todėl atsakingas už tarifinių kvotų administravimą darbuotojas išsiuntė UAB „LitMet“ prašymus (minėtas EID) suteikti nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 09.8863 Europos Komisijai. Iš EK gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad pateikti prašymai pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 09.8863 minėtose deklaracijose deklaruotoms prekėms yra patenkinami tik iš dalies, t. y. suteikta kvota 60,08212 proc. prašyto kiekio. Kauno ir Klaipėdos teritorinės muitinės, įvertinusios gautą informaciją, vadovavosi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad kai atitinkama tarifine kvota išnaudojama nustatomas papildomas 25 proc. muitas, ir pareiškėjo pateiktose importo deklaracijose deklaruotų prekių daliai, kuriai EK kvotos nesuteikė, perskaičiavo importo mokesčius, taikydamos 25 proc. papildomo (apsaugos) muito normą bei įregistruodamos pareiškėjui mokestines prievoles.

3.5. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 3 straipsnis nustato, kad Komisija ir valstybės narės 1 straipsnyje nurodytas tarifinės kvotas valdo pagal Įgyvendinimo reglamento 49–54 straipsniuose numatytą tarifinių kvotų valdymo sistemą. Todėl Lietuvos muitinės LITAR sistemoje skelbiama informacija apie tarifinių kvotų išnaudojimą, likučius ir pan. atnaujinama tik gavus atitinkamą informaciją iš Europos Komisijos GD TAXUD sukurtų duomenų failų. Įgyvendinimo reglamento 49 straipsnio 3 dalis nustato tarifinių kvotų administravimo tvarką šventiniu laikotarpiu, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų, kurias muitinės įstaigos priėmė sausio 1, 2 arba 3 dienomis, laikomos priimtomis tų pačių metų sausio 3 dieną.

Tačiau, jeigu kuri nors iš tų dienų yra šeštadienis arba sekmadienis, laikoma, kad deklaracijos priimtos tų metų sausio 4 dieną. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, šio ginčo atveju, pagal Europos Komisijos valstybėms narėms pateiktą tarifinių kvotų skirstymo grafiką – EK pirmąjį tarifinių kvotų skirstymą muitinės deklaracijoms, priimtoms 2021 metais, pradėjo 2021 m. sausio 8 d. Vadovaujantis Tarifinių kvotų administravimo taisyklių 25 punktu, Muitinės departamento atsakingas darbuotojas kiekvieną darbo dieną automatinėmis priemonėmis įkelia į TKS iš DG TAXUD QUOTA2 gautą rinkinį su tarifinių kvotų skirstymo rezultatais.

Taigi, kitą dieną po tarifinių kvotų paskirstymo – 2021 m. sausio 9 d. LITAR sistemoje, į kurią iš DG TAXUD kasdienių sukurtų TARIC duomenų failų, atnaujinančių LITAR, buvo paskelbta informacija, kad tarifinė kvota Nr. 09.8863 išnaudota 2021 m. sausio 4 d. Minėtu Įgyvendinimu reglamentu (ES) 2019/159 nustatytas papildomas 25 proc. muitas nėra žala importuotojui, atsiradusi dėl valstybės institucijų (muitinės) kaltės, tačiau tai yra įstatymu nustatyta mokestinė prievolė, atsirandanti viršijus nustatytą suteikiamos kvotos dydį, t. y.

Europos Komisijos nustatytas apsaugos priemones tarifinės kvotos forma, kurios tikslas apsaugoti Europos Sąjungos gamintojų interesus nuo padidėjusio importo arba užkirsti jam kelią. Pareiškėjas, vykdydamas verslą ir atsižvelgdamas į Lietuvos ir Europos Komisijos interneto svetainėse skelbiamą ir kasdien atnaujinamą aktualią informaciją apie tarifinės kvotas, tarp jų ir aktualų kiekį, prisiima ir su vykdomu verslu susijusią riziką. Europos Sąjungos teisės aktuose nėra numatyta galimybė atleisti ar netaikyti papildomo 25 proc. (apsaugos) importo muito tokioms importuojamoms prekėms ar jų daliai, jei joms Reglamentu nustatyta tarifinė kvota yra išnaudota.

3.6. Nepagrįsti ir pareiškėjo skundo argumentai dėl muitinei pateiktų importo deklaracijų „atšaukimo“. SMK 150 straipsniu deklarantui suteikta teisė „savo nuožiūra ir atitinkamai procedūrai taikomomis sąlygomis pasirinkti muitinės procedūrą, kurią jis toms prekėms norėtų įforminti“, neatsižvelgiant į prekių rūšį, kiekį ar kilmės, išsiuntimo arba paskirties šalį. „Visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti“, kaip nurodyta šio kodekso 158 straipsnio 1 dalyje. Kaip nurodyta Klaipėdos ir Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitose, UAB „LitMet“ importuotas prekes deklaravo išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, nuodytų deklaracijų 37 langelyje nurodydama „4000“ procedūros kodą. SMK 173 straipsnio 2 dalies c) punktas draudžia deklaranto prašymu taisyti deklaracijas, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai „muitinė išleido prekes“, o 174 straipsnio, reglamentuojančio muitinės deklaracijų pripažinimą negaliojančiomis, 2 dalyje nurodyta, kad „jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes“. Taigi, teisės aktai nenumato galimybės išleidus prekes keisti deklaruotos muitinės procedūros (prekių kiekiams, kuriems nesuteikta tarifinė kvota, taikyti sandėliavimo ar kitą procedūrą) ar pripažinti jas negaliojančiomis. SMK 77 straipsnio 2 dalis nustato, kad importo skola muitinei atsiranda muitinės deklaracijos priėmimo metu. Šio kodekso 201 straipsnio 2 dalis išaiškina, ką reiškia prekių išleidimas, o 3 dalis nurodo, kad „išleistos į laisvą apyvartą ne Sąjungos prekės įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą“. Taigi, skola muitinei atsiranda nepriklausomai nuo to, ar taikant tarifinę kvotą numatytas palankus tarifų režimas gali būti suteiktas visam prekių kiekiui, ar tik daliai, ar visai nesuteiktas. Tai, kad tiksli skolos muitinei suma nenustatoma išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos priėmimo muitinėje metu, neturi įtakos pačios skolos egzistavimui.

3.7. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs: nėra aišku, kokie teisės aktai priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeisti, neteisingai taikyti ar nepritaikyti, kokie veiksmai atlikti neteisėtai, pažeidžiant „teisės aktuose įtvirtintą gero administravimo principą“ ar padarant jam žalą ir pan. Iš skundo turinio lieka neaišku, ką pareiškėjas skundžia teismui: skunde nurodytus Muitinės departamento ir Kauno bei Klaipėdos teritorinių muitinių sprendimus, ar ginčo santykiams aktualius teisės aktus, kadangi „skundo apibendrinimuose“ (53 p. (i) - (iv) papunkčiuose) nurodoma, kad neigiamos pasekmės atsirado pareiškėjui dėl netinkamai reglamentuotos prekių išmuitinimo procedūros.

3.8. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Teisingumo Teismą neturėtų būti tenkinamas. Prašyme nenurodytos pareiškėjo ir atsakovo skirtingai interpretuojamos, vertinamos ir taikomos ginčo teisinius santykius reglamentuojančių konkrečių Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatos, dėl kurių taikymo kiltų abejonių ir teismui.

4. Atsakovas Kauno TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

4.1. Kauno TM, vadovaudamasi Tarifinių kvotų administravimo taisyklių nuostatomis, peržiūrėjusi informaciją Tarifinių kvotų sistemoje (TKS) ir remdamasi iš EK gautais duomenimis, nustatė, kad nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 098863 išvardintomis importo deklaracijoje prekėms yra suteikta 60,08212 proc., o likusiam importuotam prekių kiekiui tarifinė kvota nesuteikta. Tarifinių kvotų administravimo taisyklių 32 punkte nustatyta, kad tais atvejais, jeigu tarifinė kvota suteikta tik daliai importuotų prekių kiekio, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl importo muitinės deklaracijos duomenų taisymo: prekių siuntos daliai, kuriai EK suteikė tarifinę kvotą, apskaičiuoti importo muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurios importuojamos taikant tarifines kvotas, o prekių siuntos dalį, kuriai EK tarifinės kvotos nesuteikė, įforminti kaip tos pačios prekių siuntos kitą prekę, pagal galbūt palankiausią tarifą apskaičiuojant muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurių importui tarifinės kvotos netaikomos.

4.2. Sprendimus dėl tarifinės kvotos skirstymo eiliškumo priima EK (Įgyvendinimo reglamento 51 str. 3 d.), o už tarifinių kvotų administravimą Lietuvoje atsakingas Muitinės departamento Tarifų skyrius (Taisyklės). Muitinė visus veiksmus atliko ir priėmė sprendimus pagal aktualų teisinį reguliavimą. Pareiškėjas nenurodė kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko muitinė ir (ar) kokias teisės aktų nuostatas pažeidė. Šiame mokestiniame ginče analizuojama situacija yra aiškiai reglamentuota teisės aktuose ir iš teisminės praktikos matyti, kad nekyla ginčų dėl skirtingų teisės aktų taikymo ES tarifinių kvotų srityje.

5. Atsakovas Klaipėdos TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, iš esmės pritardamas Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės atsiliepimuose išdėstytiems argumentams.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė šias esmines bylos aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas Kauno TM ir Klaipėdos TM 2021 m. sausio 1–4 dienomis pateikė elektronines importo deklaracijas (nurodytas Ataskaitose) deklaruodamas importuojamas prekes pavadinimu „strypai iš legiruoto plieno“ TARIC kodu 7228 30 69. Pareiškėjas muitinio įforminimo metu minėtas EID užpildė kaip prašymą suteikti nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 09.8863 deklaruotoms prekėms ir taikė 0 proc. muito tarifo normą.

7.2. EK pirmąjį tarifinių kvotų skirstymą deklaracijoms, pateiktoms 2021 m., pradėjo 2021 m. sausio 8 d. Iš EK buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad pateikti prašymai pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 09.8863 minėtose deklaracijose deklaruotoms prekėms yra patenkinami tik iš dalies, t. y. suteikta kvota 60,08212 proc. prašyto kiekio. 2021 m. sausio 9 d. Lietuvos muitinės LITAR sistemoje paskelbta, kad tarifinė kvota Nr. 09.8863 išnaudota 2021 m. sausio 4 d.

7.3. Kauno TM 2021 m. sausio 20 d. Ataskaita nusprendė taisyti minėtas muitinės deklaracijas ir jose deklaruotų prekių siuntų dalis, kurioms Europos Komisija nesuteikė tarifinės kvotos, įforminti kaip tų pačių prekių siuntų kitą prekę bei taikyti joms papildomą (apsaugos) 25 proc. muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti Bendrovei mokestinę prievolę: 217 989 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje PVM sumą, ją didinant 45 779 Eur. Klaipėdos TM 2021 m. sausio 22 d. Ataskaita nusprendė daliai deklaruotų prekių pavadinimu „strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo“, TARIC kodu 7228 30 69 90, kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8863, taikyti papildomą (apsaugos) 25 proc. muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti mokestinę prievolę: 91 647 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje PVM sumą, ją didinant 19 243 Eur. Klaipėdos TM 2021 m. sausio 27 d. Ataskaita nusprendė daliai deklaruotų prekių pavadinimu „strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo“, TARIC kodu 7228 30 69 90, kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8863, taikyti papildomą (apsaugos) 25 proc. muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti mokestinę prievolę: 43 048 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo PVM sumą, ją didinant 9 041 Eur. Klaipėdos TM 2021 m. vasario 12 d. Ataskaita nusprendė daliai deklaruotų prekių pavadinimu „strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo“, TARIC kodu 7228 30 69 90, kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8863, taikyti papildomą (apsaugos) 25 proc. muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti mokestinę prievolę: 74 108 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo PVM sumą, ją didinant 15 562 Eur.

7.4. UAB „LitMet“ nesutiko su Kauno TM ir Klaipėdos TM Ataskaitomis ir pateikė Muitinės departamentui 2021 m. vasario 23 d. skundą dėl Ataskaitų, prašydamas jas panaikinti, o nesant galimybės jas panaikinti, priimti kitą sprendimą, kurio pagrindu minimoms prekėms nebūtų taikomas papildomas (apsaugos) 25 proc. tarifas, arba pripažinti negaliojančiais UAB „LitMet“ prašymus suteikti nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 09.8863 ataskaitų lentelėse išvardintose EID deklaruotoms prekėms ir taikyti 0 proc. minėtą nelengvatinę tarifinę kvotą, ir grąžinti administracinę išmuitinimo procedūrą į padėtį, buvusią iki UAB „LitMet“ prašymų suteikti nelengvatinę kvotą Nr. 09.8863 pateikimo. Muitinės departamentas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1A-48 patvirtino skundžiamą Kauno TM 2021 m. sausio 20 d. Ataskaitą ir 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1A-45 patvirtino skundžiamas Klaipėdos TM 2021 m. sausio 22 d. Ataskaitą, 2021 m. sausio 27 d. Ataskaitą ir 2021 m. vasario 12 d. Ataskaitą.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl muitinės sprendimų taikyti muito tarifą pareiškėjo importuotoms prekėms, kurioms nebuvo skirta importo kvota. Teismas vadovavosi SMK 56 straipsnio nuostatomis, Įgyvendinimo reglamento 49 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 51 straipsnio 1, 2 dalimis, 54 straipsnio 2, 3, 4 dalimis. Teismas nurodė, kad Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2037 IV. 1 priedo 12 langelyje nurodyta, jog iš Rusijos Federacijos importuojamoms prekėms – „juostoms ir lengviems profiliams iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno“, klasifikuojamiems TARIC kodu 7228 30 69, taikomas 25 proc. muito tarifas. Tarifinių kvotų administravimo taisyklių 32 punktas nustato, kad: „Jeigu tarifinė kvota suteikta tik daliai importuotų prekių kiekio, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl importo muitinės deklaracijos duomenų taisymo: 32.1. prekių siuntos daliai, kuriai EK suteikė tarifinę kvotą, apskaičiuoti muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurios importuojamos taikant tarifines kvotas; 32.2. prekių siuntos dalį, kuriai EK tarifinės kvotos nesuteikė, įforminti kaip tos pačios prekių siuntos kitą prekę, pagal galimai palankiausią tarifą apskaičiuojant muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurių importui tarifinės kvotos netaikomos. Pareiškėjas neginčija kvotos dydžio, prekės klasifikavimo ar matematinio skaičiavimo dėl jam pritaikytos importo kvotos. Iš esmės pareiškėjas mato bendrą situacijos ydingumą, kurioje atsidūrė dėl to, kad prieš pateikdamas importo deklaraciją nežinojo, ar visam jose nurodytam prekių kiekiui bus pritaikyta kvota neapmokestinant muitu. Pareiškėjas teigė, kad būtent dėl Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, jog kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, priėmimo dienos, taikymo negali prognozuoti savo verslo.

9. Teismas nurodė, kad iš Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, jog jos turinys nekelia jokių abejonių (aiškiai suformuluotas) tuo aspektu, kad kiekiai gali būti paskirstyti tik po muitinės deklaracijų, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti tarifine kvota, pateikimo. Kitokia situacija pagal pateiktą formuluotę akivaizdžiai neįmanoma. Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad jis neturi teisės imtis Bendrijos teisės aktų leidėjo vaidmens ir aiškinti nuostatos prieštaraujančiu jos aiškiai formuluotei būdu (pvz., ESTT 2000 m. kovo 23 d. sprendimas sujungtose bylose Hauptzollamt Neubrandenburg prieš Leszek Labis (C-310/98) ir Sagpol SC Transport Miedzynarodowy i Spedycja (C-406/98)). Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, jog kvotos būtų skirstomos po deklaracijų pateikimo, savaime pažeidžia laisvę užsiimti verslu, teisę į nuosavybę ar gero administravimo principą. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad būtent EK priima sprendimus dėl kvotos paskirstymo. Šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl EK veiksmo (kvotos paskirstymo) teisėtumo, jis ir nebūtų teismingas nacionaliniam administraciniam teismui. Taigi šioje byloje Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis ir netaikytina, nes ji adresuota EK. Taip pat pareiškėjas neįrodinėja ir teismas iš aplinkybių konteksto neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad EK būtų pasielgusi neteisėtai, paskirstydama kvotas po importo deklaracijų pateikimo (kaip aiškiai numatyta Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalyje).

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės prašymą kreiptis prejudicinio sprendimo grindžia tuo, jog bendras reguliavimas skirstant kvotas nėra teisingas, nes nenumato galimybės atšaukti pateiktą deklaraciją. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas, ar ginčijamas sprendimas, kuriuo muitinė būtų atsisakiusi atlikti konkrečius veiksmus, susijusius deklaracijos atšaukimu, muito grąžinimu ar atsisakymu jį išieškoti (pavyzdžiui, kaip numatyta SMK 116–123 straipsniuose). Šių santykių Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis nereguliuoja. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo argumentai labiau susiję su reguliavimo tobulinimu, tačiau ne su konkrečių subjektinių teisių pažeidimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Pareiškėjas yra įmonė, kaip jos atstovas patvirtino teismo posėdžio metu, jau daugelį metų užsiimanti metalo gaminių importu, anksčiau naudojosi metalo importo kvotomis, jai Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalies nuostata turėjo būti gerai žinoma, ji galėjo numatyti, kad priimant sprendimą dėl kvotos, visam importuojamam kiekiui jos gali ir neužtekti. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į ESTT.

11. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog teritorinės muitinės pasielgė neteisėtai apskaičiuodamos pareiškėjui muitą tai daliai prekių, kuriai EK sprendimu nebuvo suteikta kvota importuoti be muito mokesčio. Be to, teismas, tenkindamas pareiškėjo reikalavimą ir panaikindamas papildomai priskaičiuotą muito mokestį, faktiškai pakeistų EK sprendimą, kuriuo buvo paskirstytos importo kvotos, taip pat paneigtų nustatytą kvotos dydį, t. y. įsiterptų į Europos Sąjungos institucijų kompetencijos sritį.

12. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas kėlė klausimą dėl muitinės įgaliojimų perskaičiuoti muito mokestį, tačiau skunde pareiškėjas tokių nebuvo nurodęs. Nepaisant to, teismas pasisakė, kad SMK 101 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokėtiną importo ar eksporto muito sumą tuojau pat, kai gauna būtiną informaciją, apskaičiuoja muitinės įstaiga. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), kuris pagal 14 straipsnio 6 dalį subsidiariai taikomas muitams, 66 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Tarifinių kvotų administravimo taisyklių 32 punktas nustato, kad jeigu tarifinė kvota suteikta tik daliai importuotų prekių kiekio, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl importo muitinės deklaracijos duomenų taisymo. Teismui nekilo abejonių dėl atsakovų įgaliojimų apskaičiuoti muitus. Teisės aktai, kuriais rėmėsi teritorinės muitinės, buvo nurodyti skundžiamose Ataskaitose.

13. Teismas akcentavo ir tai, kad šiuo atveju pareiškėjas reikalauja taikyti lengvatą jo atžvilgiu, o teismų praktikoje pasisakoma, jog mokesčių lengvatos turėtų būti aiškinamos siaurai (ESTT 2010 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Erotic Center, C-3/09, 15 punktas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-90-556/2019). Tai reiškia, kad pareiškėjas turėtų įrodyti, jog jam priklauso teisė į lengvatą. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų aktų (2021 m. sausio 20 d. Ataskaitą, 2021 m. sausio 22 d. Ataskaitą, 2021 m. sausio 27 d. Ataskaitą, 2021 m. vasario 12 d. Ataskaitą, Muitinės departamento 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą). Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl priskaičiuotų muitų, netenkintas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą sugrąžinti sumokėtą muito mokestį. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Šioje byloje pareiškėjas įrodinėjo, kad, esant tokiai situacijai, kai pareiškėjas teikiant deklaracijas dėl prekių pateikimo į ES rinką neturi galimybės vadovautis objektyviais duomenimis priimant sprendimą dėl prekių importo į ES rinką, t. y. pagal sukurtą teisinį reguliavimą ir administracinę procedūrą jis nežino, ar jam pavyks pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota išmuitinant importuotas prekes. Dėl tokio teisinio reguliavimo susiklosto situacija, kai pareiškėjas netenka galimybės prognozuoti su savo verslu patiriamų išlaidų, dėl ko sutrinka visas jo ūkinės veiklos procesas, nes ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių jis yra priverčiamas mokėti papildomą 25 proc. muito mokestį. Pareiškėjo prekyboje nurodytomis prekėmis jo pardavimo marža sudaro tik kelis procentus, todėl neprognozuojamai atsiradęs papildomas 25 proc. muitas daro pareiškėjo veiklą nuostolinga. Gero administravimo principas nereiškia, kad valstybės institucijos negali ištaisyti savo klaidų, inter alia padarytų dėl savo nerūpestingumo, tačiau atsakomybę už riziką ir žalą, kylančią iš klaidų, kurios yra padarytos dėl valstybės institucijų, turi prisiimti pačios valstybės institucijos, ir šios klaidų nuostoliai negali būti perkelti ant privačių asmenų pečių.

14.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis pateiktu skundu siekė tik abstrakčiai pagerinti teisinį reglamentavimą, pagal kurį vyksta prekių išmuitinimo procedūra. Pareiškėjas nurodė konkrečias aplinkybes ir argumentus dėl ko dabartinė administracinė procedūra neatitinka gero administravimo principo, o būtent dėl to, kad pagal dabartinę administracinę procedūrą neįmanoma prognozuoti savo būsimų patiriamų išlaidų, išvengti jos nuosavybės nusavinimo muito mokesčio pavidalu. Teismas privalėjo nustatyti, ar esama prekių išmuitinimo procedūra atitinka gero administravimo principus ir, nustačius, jog tokia procedūra pažeidžia gero administravimo principus, turėjo imtis priemonių, kad pareiškėjo pažeistos teisės būtų apgintos. Šiuo atveju teismas nevertino nei aplinkybės, ar prekių išmuitinimo procedūra atitinka gero administravimo principus, nei to, ar dabartinė procedūra nepažeidžia pareiškėjo teisių į gerą administravimą, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio (teisės į nuosavybę) bei, ar nepažeidžia Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio saugančio pareiškėjo teisę į nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, jog tokia administracinė procedūra, kai pareiškėjas neturi galimybės numatyti, ar jam pavyks pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota, tampa loterijos žaidimu, kurioje pareiškėjui yra privaloma dalyvauti. Pareiškėjas dėl tokios administracinės procedūros reglamentavimo nebeturi galimybės grąžinti administracinę procedūrą į pradinę padėtį ir laukti galimybės pasinaudoti kita nelengvatine tarifine kvota ar išgabenti tas pačias prekes į trečiąsias šalis, netaikančias papildomų muitų tarifų. Pareiškėjas praranda galimybes planuoti savo išlaidas, kurios yra nepagrįstai patiriamos priverstinai (pateikus deklaraciją) importuojant ir muitinant prekes į Europos Sąjungos valstybes.

14.3. Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, priėmimo dienos, prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniui (Teisė užsiimti verslu), 17 straipsniui (Teisė į nuosavybę), ES gero administravimo principui, įtvirtintam inter alia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje. Todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 4 dalimi, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, ar Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17 ir 41 straipsniams. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17 ir 41 straipsniuose, kaip aukštesnės galios teisės akte, yra įtvirtinta teisė užsiimti verslu, teisė į nuosavybę bei gero administravimo principas, o Įgyvendinimo reglamentas yra žemesnės galios ES teisės aktas. Toks teisinis reguliavimas daro pareiškėjo verslą neprognozuojamą ir priklausomą nuo netinkamai įgyvendinamos muitinės procedūros, nes pareiškėjo pateiktų deklaracijų kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos. Be to, pareiškėjas neturi galimybės atšaukti savo deklaracijas, paaiškėjus, kad tarifinė kvota yra išnaudota. Tokia muitinė procedūra negali būti laikoma kaip atitinkanti gero administravimo principą, įtvirtintą aukštesnės galios ES teisės akte. Pareiškėjas šiuo atveju nesiekė abstrakčiai patobulinti teisinį reguliavimą, šiuo atveju pareiškėjas siekė, kad teismas nustatytų, ar esamas reguliavimas atitinka gero administravimo principą ir, ar esamo reglamentavimo pagrindu yra pažeidžiamos pareiškėjo konkrečiai nurodytos jo teisės. Teismo sprendimas nesikreipti į ESTT yra nemotyvuotas.

14.4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat pateikė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu išaiškinti, ar Įgyvendinimo reglamento nuostatos gali būti aiškinamos taip, jog muitinė turi teisę be pareiškėjo valios perskaičiuoti muitų mokestį ir išleisti į rinką prekes, kurioms nebuvo pritaikyta nelengvatinė tarifinė kvota. Teismo posėdžio metu buvo akcentuota, kad pareiškėjas turėjo valią išleisti į ES rinką plieno produktus, kuriems yra pritaikyta nelengvatinė tarifinė kvota, t. y. pareiškėjas niekada nėra išreiškęs valios išleisti į ES rinką plieno produktus, kuriems būtų pritaikyti papildomi muitų ir PVM mokesčiai. Pareiškėjas tik pateikė deklaracijas, kuriose aiškiai nurodė, kad jis siekė įvežti į ES prekes be taikomo papildomo muito mokesčio. Šiuo atveju atsakovas pats pataisė pareiškėjo pateiktas deklaracijas, be pareiškėjo sutikimo ir jo valios pareiškimo. Tokie atsakovų veiksmai ne tik pažeidžia gero administravimo principą, tačiau kartu pažeidžia pareiškėjo teisę užsiimti verslu ir jo teisę į nuosavybę. Dėl šių priežasčių pareiškėjas dar kartą teikia prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą: (i) ar Įgyvendinimo reglamento nuostatos gali būti aiškinamos taip, jog muitinė turi teisę be pareiškėjo valios pakeisti muitinės deklaracijos turinį, perskaičiuoti muitų mokestį ir be pareiškėjo valios išleisti į ES rinką prekes, kurioms nebuvo pritaikyta nelengvatinė tarifinė kvota, nors pareiškėjo valia į ES rinką buvo išleisti prekes, kurioms yra pritaikyta nelengvatinė tarifinė kvota; (ii) ar Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, priėmimo dienos, neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniui (Teisė užsiimti verslu), 17 straipsniui (Teisė į nuosavybę) ES gero administravimo principui, įtvirtintam inter alia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje.

14.5. Pareiškėjas savo gamybinį procesą planuoja taip, kad jis galėtų pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota ir išmuitinti prekes, kurios sudaro didelę jo prekių savikainos dalį, nemokant papildomų muito mokesčių. Tuo atveju, jeigu pareiškėjui atliekant išmuitinimo procedūras būtų pranešta, kad kvota yra išnaudota ir jis privalės sumokėti muito mokestį, jis tiesiog nebūtų išmuitinęs prekių ir lauktų kito laikotarpio, kada jis galėtų pasinaudoti nauja nelengvatine tarifine kvota. Pareiškėjui negalint prognozuoti, ar jis įsigis žaliavas savo veiklai su ar be muito mokesčio, jo gamybinė veikla itin rizikinga, nes visa žaliavų išmuitinimo be muito mokesčio rizika yra perkeliama pareiškėjui, nesant jokios patikimo sistemos, leidžiant prognozuoti kokia bus galutinė pareiškėjo gaminamų prekių iš importuojamos žaliavos savikaina. Dėl to pareiškėjas nesutinka su atsakovų ir teismo išaiškinimais, kad pareiškėjas išmuitindamas prekes ir pateikdamas deklaracijas prisiima su verslu susijusią riziką. Šiuo atveju tokia rizika yra susijusi išimtinai tik su netinkamai reglamentuota išmuitinimo administracine procedūra, kai prekių išmutinimo dieną deklarantai neturi galimybės žinoti, ar jiems pavyks pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota.

15. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas objektyviai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, pagrįstas faktiniais duomenimis, teisingai pritaikytomis teisės aktų nuostatomis bei priimtas nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, taigi tenkinti pareiškėjo skundą ir kreiptis į ESTT nėra pagrindo. Muitinė ne pati pataisė pareiškėjo pateiktas deklaracijas be pareiškėjo sutikimo ir jo valios pareiškimo, tuo pažeisdama gero administravimo principą bei jo teisę užsiimti verslu ir teisę į nuosavybę, tačiau priimtais muitinės sprendimais pareiškėjo skundžiamose Ataskaitose pagal faktinius duomenis ištaisė neteisingus deklaracijos duomenis (deklaracijos langelius). Sąjungos muitinės kodekso 48 straipsnis suteikia teisę muitinei tikrinti muitinės deklaracijas po prekių išleidimo ir, kaip teisingai nurodyta teismo sprendime, MAĮ 66 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad teritorinės muitinės pasielgė neteisėtai priskaičiuodamos pareiškėjui muitą daliai prekių, kuriai EK sprendimu nebuvo suteikta kvota importuoti be muito mokesčio. Pareiškėjas, išsamiai aiškindamas deklaratyvias Konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas bei įvairių teismų praktiką šiais klausimais, skundų, pateiktų teismui ir ikiteisminei ginčą nagrinėjusiai institucijai, reikalavimo konkrečiais argumentais ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktais nepagrindžia: konkrečiai nenurodo, kokie teisės aktai priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeisti, neteisingai taikyti ar nepritaikyti, kokie veiksmai atlikti neteisėtai, pažeidžiant „teisės aktuose įtvirtintą gero administravimo principą“ ar padarant jam žalą ir pan.

17. Atsakovas Kauno TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad muitinės institucijos priėmė ginčui aktualius administracinius aktus vadovaujantis aktualiu galiojančiu teisiniu reguliavimu, o pareiškėjas skundą grindžia netinkamu teisiniu reguliavimu. Kol minėtas teisinis reguliavimas nėra pripažintas neteisėtu ir (ar) nepakeistas, muitinė priimdama sprendimus vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepriėmė neteisėtų aktų ir elgėsi taip, kaip pagal įstatymus turėjo elgtis, todėl ir atsakomybė jai negali kilti. Pareiškėjo įvardintą kaip netinkamą teisės normą priėmė ne muitinė, bet Europos Komisija. Teismo motyvacija, dėl ko nėra poreikio kreiptis į ESTT, yra aiškiai ir detaliai išdėstyta sprendime. Pareiškėjo argumentais labiau susiję su reguliavimo tobulinimu, tačiau ne su konkrečių subjektinių teisių pažeidimu. Be kita ko, muitinės nuomone, toks kvotų paskirstymo teisinis reguliavimas (mechanizmas) yra vienodai reglamentuotas visiems galimiems „kvotų gavėjams“.

19. Atsakovas Klaipėdos TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl muitinės sprendimų apskaičiuoti papildomus importo mokesčius pareiškėjo importuotoms prekėms, kurioms nebuvo skirta importo kvota.

22. Pareiškėjas Kauno teritorinei muitinei ir Klaipėdos teritorinei muitinei 2021 m. sausio 1–4 dienomis pateikė elektronines importo deklaracijas dėl strypų iš legiruoto plieno (TARIC kodas 7228 30 69). Pareiškėjas muitinio įforminimo metu minėtas EID užpildė kaip prašymą suteikti nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 09.8863 deklaruotoms prekėms ir taikė 0 % muito tarifą.

23. Europos Komisija pirmąjį tarifinių kvotų skirstymą deklaracijoms, pateiktoms 2021 m., pradėjo 2021 m. sausio 8 d. Iš Europos Komisijos buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad pateikti prašymai pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota Nr. 09.8863 minėtose deklaracijose deklaruotoms prekėms yra patenkinami tik iš dalies, t. y. suteikta kvota 60,08212 % prašyto kiekio. Lietuvos muitinės LITAR sistemoje 2021 m. sausio 9 d. paskelbta, kad tarifinė kvota Nr. 09.8863 išnaudota 2021 m. sausio 4 d.

24. Kauno teritorinė muitinė 2021 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1KM19/300040S nusprendė taisyti minėtas muitinės deklaracijas ir jose deklaruotų prekių siuntų dalis, kurioms Europos Komisija nesuteikė tarifinės kvotos, įforminti kaip tų pačių prekių siuntų kitą prekę bei taikyti joms papildomą (apsaugos) 25 % muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę: 217 989,00 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 45 779,00 Eur.

25. Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. sausio 22 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1LM190045S daliai deklaruotų prekių (strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo, TARIC kodas 7228 30 69 90), kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8863, nusprendė taikyti papildomą (apsaugos) 25 % muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti mokestinę prievolę: 91 647,00 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 19 243,00 Eur.

26. Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. sausio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1LM190057S nusprendė daliai deklaruotų prekių (strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo“, TARIC kodas 7228 30 69 90), kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8863, nusprendė taikyti papildomą (apsaugos) 25 % muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti mokestinę prievolę: 43 048,00 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 9 041,00 Eur.

27. Klaipėdos teritorinė muitinė 2021 m. vasario 12 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1LM190102S nusprendė daliai deklaruotų prekių (strypai iš legiruoto plieno, po karšto valcavimo“, TARIC kodas 7228 30 69 90), kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8863, taikyti papildomą (apsaugos) 25 % muitą ir, atitinkamai perskaičiavus importo mokesčius, įregistruoti mokestinę prievolę: 74 108,00 Eur muito ir įtraukti į apskaitą įskaitomo pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 15 562,00 Eur.

28. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1A-48 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2021 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/300040S.

29. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1A-45 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitas: 2021 m. sausio 22 d. Nr. 1LM190045S, 2021 m. sausio 27 d. Nr. 1LM190057S ir 2021 m. vasario 12 d. Nr. 1LM190102S.

30. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtina peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

32. Pareiškėjas ginčija muitinės sprendimus, kuriais nuspręsta įregistruoti mokestinę prievolę dėl to, kad Europos Komisija pareiškėjo prašymus pasinaudoti nelengvatine tarifine kvota importo deklaracijose deklaruotoms prekėms patenkino tik iš dalies.

33. Pagal pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimo ribas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, privalėjo įvertinti, ar muitinė, priimdama ginčijamus sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas, skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, formuluodamas skundo pagrindą iš esmės nenurodė jokių aplinkybių apie tai, jog muitinė, priimdama ginčijamus sprendimus, pažeidė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ar viršijo savo kompetencijos ribas, ar neteisingai apskaičiavo papildomus mokesčius.

34. Įgyvendinimo reglamento 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad muitinė tikrina, ar išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijoje pateiktas deklaranto prašymas leisti pasinaudoti tarifine kvota yra galiojantis pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais leidžiama tą tarifinę kvotą pradėti naudoti. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija, kurioje pateiktas galiojantis deklaranto prašymas leisti pasinaudoti tarifine kvota, yra priimama, o muitinei pateikiami visi tarifinei kvotai suteikti būtini deklaraciją papildantys dokumentai, muitinė tą prašymą nedelsdama perduoda Komisijai ir nurodo muitinės deklaracijos priėmimo datą bei tikslią sumą, dėl kurios teikiamas prašymas.

35. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, jog muitinės veiksmai, susiję su pareiškėjo prašymu leisti pasinaudoti tarifine kvota, prieštarautų Įgyvendinimo reglamento 50 straipsnio nuostatoms.

36. Kiekius Komisija skirsto darbo dienomis (Įgyvendinimo reglamento 51 str. 1 d.). Jeigu skirstymo dieną bendra kiekių, nurodytų visuose prašymuose pasinaudoti tarifine kvota, susijusiuose su tą pačią dieną priimtomis deklaracijomis, suma viršija tarifinės kvotos likutį, atsižvelgdama į tuos prašymus Komisija kiekius paskirsto proporcingai prašomiems kiekiams (Įgyvendinimo reglamento 51 str. 4 d.).

37. Pagal minėtą Įgyvendinimo reglamente įtvirtintą teisinį reguliavimą, kvotų kiekių skirstymas nėra priskirtas muitinės kompetencijai ir jokie muitinės aktai ar veiksmai neturi jokios teisiškai reikšmingos įtakos Europos Komisijai skirstant tarifines kvotas. Taigi, nagrinėjamu atveju, Europos Komisijos veiksmų (sprendimų) dėl pareiškėjo prašymų pasinaudoti tarifine kvota vertinimas Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio kontekste nėra šio ginčo dalykas. Todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusios su tarifinių kvotų skirstymu. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, nes minėtame pareiškėjo prašyme nurodytos Europos Sąjungos teisės normos netaikytinos sprendžiant šį administracinį ginčą.

38. Tarifinių kvotų administravimo taisyklių 32 punkte nustatyta, kad, jeigu tarifinė kvota suteikta tik daliai importuotų prekių kiekio, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl importo muitinės deklaracijos duomenų taisymo: 32.1. prekių siuntos daliai, kuriai EK suteikė tarifinę kvotą, apskaičiuoti muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurios importuojamos taikant tarifines kvotas; 32.2. prekių siuntos dalį, kuriai EK tarifinės kvotos nesuteikė, įforminti kaip tos pačios prekių siuntos kitą prekę, pagal galimai palankiausią tarifą apskaičiuojant muitus ir mokesčius, nustatytus prekėms, kurių importui tarifinės kvotos netaikomos.

39. Europos Komisijai suteikus tarifinę kvotą tik daliai pareiškėjo importuotų prekių, nurodytų ginčijamuose sprendimuose, muitinė pagrįstai šiai prekių daliai apskaičiavo papildomus mokesčius, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti atsakovą sugrąžinti sumokėtą muito mokestį.

40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LitMet“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys