2018-06-13 Nr. AB-11505-3-66-3-00021-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-19-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00021-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 40; 58.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant Širvintų rajono savivaldybės tarybos atstovams Irenai Vasiliauskienei, Justinui Kontrimavičiui, Andriui Baranskiui,

atsakovui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys A. J. nevykdė jam įstatyme nustatytų įgaliojimų ir sulaužė tarybos nario priesaiką.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Širvintų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir pareiškėjas, Taryba) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys (toliau – ir tarybos narys) A. J. (toliau – ir atsakovas) sulaužė priesaiką ir nevykdė jam įstatyme nustatytų įgaliojimų, t. y. ar tarybos narys A. J., 2017 metais, nedalyvaudamas Širvintų rajono savivaldybės tarybos komiteto posėdžiuose, nevykdė jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos – dalyvauti Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komiteto (toliau – ir Komitetas), kurio narys jis yra, posėdžiuose – ir taip šiurkščiai sulaužė priesaiką ir savo veiksmais pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 3 punktą, Širvintų rajono savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-7, 183.3 papunktį, Širvintų rajono savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-228, 237.1 papunktį, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 2 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 3, 9 punktus.

2. Pareiškėjas pritaria jo 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1-27 sudarytos ir 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 1-50 pakeistos komisijos 2018 m. kovo 20 d. priimtai išvadai, kurioje nurodyta, jog Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių 2018 m. vasario 7 d. teikimas dėl tarybos nario A. J. įgaliojimų nevykdymo yra pagrįstas, t. y. tarybos narys A. J., nedalyvaudamas Tarybos Komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, sulaužė priesaiką, pažeisdamas Elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkto, 9 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 5 punkto, Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-7, 183.3 papunkčio bei Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-228, 237.1 papunkčio reikalavimus bei nevykdė nurodytose teisės aktuose imperatyviai nustatytų įgaliojimų (pareigų).

3. Išvadoje išdėstyta, kad Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. P. 2018 m. sausio 12 d. kreipėsi į Tarybos Etikos komisiją (toliau – ir Etikos komisija) informuodama, kad atlikus Tarybos komitetų posėdžių lankomumo už 2017 metus analizę, nustatyta, kad Tarybos Komiteto posėdžiuose visiškai nedalyvavo tarybos narys A. J. bei prašydama Etikos komisijos pagal kompetenciją įvertinti tarybos nario A. J. pareigos nevykdymą dalyvauti Komiteto posėdžiuose, kurio narys jis yra.

4. Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys A. J. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-8 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos komitetų sudarymo“ patvirtintas Komiteto nariu. Sprendimas yra galiojantis.

5. Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komiteto pirmininkas D. V. 2018 m. sausio 26 d. pranešime nurodė, kad Komiteto narys A. J. nėra pateikęs jokių pranešimų apie nedalyvavimą 2017 m. Komiteto posėdžiuose. Visos 2017 m. Komiteto posėdžio datos ir darbotvarkės buvo derintos ir pateiktos tarybos nariams bendra tvarka, kaip numatyta Tarybos reglamente. Jokių pastabų negauta. Dėl tarybos narių nedalyvavimo 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. birželio 5 d. ir 28 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 29 d., 2017 m. spalio 24 d. Komiteto posėdžiuose nebuvo kvorumo.

6. Pagal Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis Komiteto posėdžiai buvo organizuojami 16 kartų, o būtent: 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. birželio 5 d., 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. gruodžio 18 d. Apie Komiteto posėdžių laiką ir vietą tarybos narys A. J. buvo informuotas.

7. Tarybos narys A. J. Etikos komisijai paaiškinimo nepateikė, Etikos komisijos 2018 m. vasario 1 d. posėdyje nedalyvavo.

8. Etikos komisija nustatė, kad Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainėje http://www.sirvintos.lt skyriaus „Taryba“ srityje „Posėdžiai“ 2017 metais ir šiuo metu skelbiama informacija apie Tarybos ir komitetų posėdžius. Ši informacija yra vieša ir visiems prieinama. Tarybos narys A. J., būdamas Komiteto nariu, be pateisinamos priežasties yra praleidęs 16 komitetų posėdžių. Komiteto pirmininko bei Savivaldybės administracijos pateikta informacija (dokumentai) patvirtina, kad Komiteto narys A. J., veikdamas pagal rūpestingo ir apdairaus elgesio standartus, ne tik kad turėjo galimybę sužinoti apie vykstančius Komiteto posėdžius, bet ir apie tai žinojo, privalėjo juose dalyvauti, todėl sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų pobūdį, numatydamas, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įstatymuose numatyti padariniai, ir jų norėdamas, tyčia nevykdė tarybos nario pareigų.

9. Etikos komisija 2018 m. vasario 1 d. sprendime konstatavo, kad tarybos narys A. J., 2017 metais nedalyvaudamas Komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, pažeidė Elgesio kodekso 2 straipsnio 6 dalies, 4 straipsnio 3 punkto, 9 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 punkto, Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 1-7, 183.3 papunkčio bei Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-228, 237.1 papunkčio reikalavimus. Be kita ko, Etikos komisija rekomendavo tarybos nariui A. J. suderinti savo elgesį ar veiklą su Elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytais politiko elgesio principais ar reikalavimais, t. y. vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 punkte bei Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-228, 237.1 papunktyje nurodytą pareigą – dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose.

10. Tarybos sudaryta komisija 2018 m. kovo 20 d. išvadoje atkreipė dėmesį, kad komiteto nariui pareiga dalyvauti posėdžiuose atsiranda iš galiojančiame teisiniame reglamentavime įtvirtinto įpareigojimo dalyvauti komitetų veikloje. Tarybos narys A. J., privalėdamas dalyvauti Komiteto posėdžiuose, veikdamas pagal rūpestingo ir apdairaus elgesio standartus, privalėjo domėtis šio komiteto darbu bei dalyvauti komitetui svarstant įvairius klausimus. Todėl ta aplinkybė, kad jis nedalyvavo nei viename iš 16 organizuotų Komiteto posėdžių be pateisinamos priežasties, rodo, kad tarybos narys A. J. sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų pobūdį, numatydamas, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įstatymuose numatyti padariniai, ir jų norėdamas, nevykdė tarybos nario pareigų.

11. Tarybos sudaryta komisija ypatingai atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad tarybos narys A. J. prisiekdamas patvirtino, kad jis, kaip Tarybos narys, prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Vietos savivaldos įstatymu komitetams yra suteikti įgaliojimai rengti klausimus savivaldybės tarybos posėdžiams, taip pat sprendimų projektus, per kuriuos komitetai įgyvendina sprendimų priėmimo iniciatyvos teisę, savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais. Šios nuostatos patvirtina komitetų svarbą savivaldybės tarybos veikloje, kuri realizuojama ir per komitetams suteiktus įgaliojimus. Taigi, komitetų svarba vietos savivaldos veikloje komiteto narius įpareigoja vykdyti įgaliojimus šioje srityje ypač atsakingai, todėl ir tarybos nario atsisakymas dalyvauti komitetų posėdžiuose vertinamas ne kaip bet koks įgaliojimų (pareigų) nevykdymas, o kaip šiurkštus įstatyme numatytų įgaliojimų nevykdymas.

12. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas tarybos nariui privalomai vykdyti pareigą – dalyvauti komiteto posėdžiuose ir nenustato pasirinkimo galimybės pareigų vykdymą užtikrinti kitaip, t. y. jis neturi galios nuspręsti dalyvauti ar nedalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdyje. Tarybos nario A. J. nedalyvavimas nei viename Komiteto posėdyje vertintinas kaip neveikimas, t. y. atsisakymas vykdyti Vietos savivaldos įstatyme nustatytas tarybos nario pareigas. Šis neveikimas buvo atliktas sąmoningai, kadangi Tarybos narys suprato savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įstatymuose numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tai plačiąja prasme vertintina kaip atsisakymas dalyvauti ne tik Komiteto veikloje, bet ir savivaldybės tarybos veikloje. Be kita ko, viena iš priesaikos dalių reikalauja iš tarybos nario sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir visos įstatyme nustatytos pareigos vienodai svarbios tarybos nario veikloje, todėl bet kokios pareigos nevykdymas suponuoja priesaikos, įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, sulaužymą. Savo prasme bet kokia priesaika prisaikdintą asmenį įpareigoja elgtis taip, kaip nurodo pasižadėjimo tekstas. Priesaika, kaip ir pasižadėjimas arba pažadas, suponuoja tam tikrą pareigą, o kadangi jie duodami laisva valia, taip suformuojamas moralinis imperatyvas įgyvendinti prisiimtą pareigą.

13. Pareiškėjas akcentuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvadoje pateiktais išaiškinimais ir įvertinus A. J. jam priskirtų pareigų nevykdymo pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, veiksmų sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, kitas reikšmingas aplinkybes, tarybos nario nuolatinis nedalyvavimas Komiteto posėdžiuose yra šiurkštus ne tik tarybos nario, bet ir jam priskirtinų pareigų pažeidimas. Šiuo atveju sistemingas posėdžių nelankymas yra vienareikšmis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų negerbimas.

14. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 5 punktu, tarybos posėdžių, o taip pat ir komitetų posėdžių nelankymas daugiau nei tris kartus yra laikomas šiurkščiu pažeidimu, dėl kurio gali būti svarstomas tarybos nario įgaliojimų nutraukimas. Taikant analogiją, tarybos narys negali praleisti trijų iš eilės komitetų posėdžių, dėl tokio šiurkštaus pažeidimo gali būti svarstomas tarybos nario įgaliojimų nutraukimas. Tarybos narys A. J. šiuos pažeidimus darė sistemingai, 2017 metais iš esmės nedalyvavo Komiteto veikloje, nors tokią pareigą turėjo, išvengdavo atsakomybės, lengvabūdiškai tikėjosi tokios atsakomybės išvengti ir ateityje. Davęs priesaiką tarybos narys A. J. įsipareigojo susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnį tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Kadangi tarybos nariui nustatyta pareiga būti bent vieno komiteto nariu, laikoma, kad jam apmokama už pareigų vykdymą Komitete, kuriam jis priklauso. Kadangi Tarybos narys A. J. iš esmės nelankė Komiteto posėdžių, nedalyvavo jo veikloje, nepaisant šių aplinkybių, už tai jam dar buvo atlyginama.

15. Pareiškėjas teigia, kad savo neveikimu A. J. pažeidė ir viešąjį interesą, t. y. nedalyvaudamas Komiteto posėdžiuose, nepaisė pareigos atstovauti rinkėjams dėl Komiteto posėdžių metu sprendžiamų klausimų ir taip pažemino savo kaip tarybos nario vardą bei, paneigdamas tarybos nariui taikomus aukštesnius elgesio ir rūpestingumo standartus, teikė prioritetą savo asmeniniams, o ne rinkėjų interesams. A. J. anksčiau ėjo mero pavaduotojo pareigas, todėl jo, kaip tarybos nario veiksmai neatitinka politikui, tarybos nariui keliamų aukštesnių elgesio standartų.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad A. J. nepateikė jokio paaiškinimo Etikos komisijai, nedalyvavo jos posėdyje, kur buvo vertinamas Elgesio kodekso pažeidimo klausimas, dėl nepateisinamų priežasčių nedalyvavo nė viename 2018 metais vykusiame Komiteto posėdyje. Taigi, žinodamas, kad netinkamai vykdė savo kaip Komiteto nario pareigas 2017 metais, jų ir toliau piktybiškai nevykdo. Pareiškėjas vertina tarybos nario elgesį kaip pasyvų ir nerūpestingą, įrodantį, kad jis nėra suinteresuotas išsaugoti tarybos nario mandatą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju egzistavo Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnyje įtvirtintos sąlygos, t. y. priesaikos sulaužymas ir įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymas, kurios įgalino pradėti Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario A. J. įgaliojimų netekimo procedūrą.

II. 18. Rengiant nagrinėti administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, atsakovas Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys A. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašo nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys A. J. sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų, o jeigu būtų nuspręsta bylą nagrinėti – pateikti išvadą, jog Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys A. J. nesulaužė priesaikos ir vykdė jam įstatymuose numatytus įgaliojimus.

19. Atsakovas Tarybos narys A. J. nurodo, kad su prašymu bei jame išdėstytomis aplinkybėmis bei vertinimais nesutinka, nes neatliko veiksmų, kuriais būtų sulaužyta duota priesaika arba būtų galima konstatuoti įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymą, šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą.

20. Atsakovas teigia, kad nuostata, jog apie ketinimą nedalyvauti komiteto posėdyje būtina pranešti komiteto pirmininkui, Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatyta tik naujojoje reglamento redakcijoje, patvirtintoje Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-228, įsigaliojusioje nuo 2017 m. spalio 31 d. Šiuo atveju po 2017 m. spalio 31 d. buvo rengiami tik du bendri 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. komitetų posėdžiai, todėl iki tol atsakovas neturėjo pareigos apie nedalyvavimą Komiteto posėdyje raštu pranešti ir / ar atsiskaityti Komiteto pirmininkui.

21. Atsakovas nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, t. y. savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius (Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 5 d.). Komitetų posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro komiteto pirmininkas. Be kita ko, komitetai svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie turi rekomendacinį pobūdį. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę tikrinti, kaip vykdomi savivaldybės tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į rekomendacijas ir pasiūlymus, teikti raštiškus paklausimus visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms, seniūnijoms.

22. Atsakovas teigia, kad Širvintų rajono savivaldybėje veikia 4 komitetai, kurių posėdžiai yra bendri. Komitetų pirmininkai neorganizuoja atskirų komitetų posėdžių, kurie nagrinėtų tik jiems pagal veiklos sritis aktualius klausimus, o rengiami jungtiniai komitetų posėdžiai, kurių metu svarstomi po dviejų dienų vyksiančios Tarybos posėdžio bendri klausimai. Bendrų komitetų posėdžių metu nėra priimami sprendimai, nors viena iš komitetų funkcijų yra teikti sprendimų projektus savivaldybės tarybos posėdžiams.

23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nėra aiškus išimtinai tik tokių bendrų komitetų posėdžių būtinumas ir reikalingumas (nėra pateikiami komitetų pirmininkų susitarimai dėl bendrų posėdžių būtinumo). Per visus 2017 m. vykusius bendrus komitetų posėdžius nė vienas sprendimas ar jo projektas nebuvo pateiktas ir / ar priimtas, nes bendruose komitetų posėdžiuose nėra balsuojama, todėl atitinkamai Komitetas jokių savarankiškų sprendimų nepriėmė. Visų organizuotų bendrų komitetų darbotvarkės yra identiškos, jose pristatomi Tarybos posėdžių, kurie vyksta praėjus dviem dienoms po bendro komitetų posėdžio, klausimai. Taigi, bendrų komitetų posėdžių metu iš esmės yra tik pasiruošiama Tarybos posėdžiams, nėra priimami sprendimai ir nesiklausoma pateikiamų siūlymų, nepriimami prašymai bei negalima užduoti papildomų klausimų.

24. Atsakovas teigia išimtinai dalyvaujantis Tarybos posėdžiuose, kur iš tiesų turi galimybę pasisakyti, nes komitetai neatlieka Vietos savivaldos įstatyme bei Tarybos veiklos reglamente nurodytų jų turiningųjų funkcijų, išskyrus formaliąją – rengti posėdžius, taip pažeidžiant teisės aktais nustatytą savivaldos institucijos darbo (organizavimo) tvarką. Dalyvavimas bendrų komitetų posėdžiuose neteikia jokios naudos, jų metu tarybos nariams (komitetų nariams) nesuteikiama galimybė įgyvendinti savo, kaip tarybos ir komitetų narių, priskirtinas funkcijas. Komitetų posėdžiuose tarybos nariai, nepriklausantys valdančiajai daugumai ir nesutinkantys su daugumos nuomone, yra ignoruojami, į klausimus neatsakoma, arba atsakymai neatspindi esmės.

25. Atsakovas teigia, kad tarp jo ir Širvintų rajono savivaldybės merės Ž. P. yra kilęs politinis konfliktas, jie yra politiniai konkurentai. Be to, atsakovo brolis G. J. dalyvauja liudytoju visuomenei gerai žinomoje Ž. P. balsų pirkimo byloje, taip pat reiškia kritišką nuomonę viešojoje erdvėje apie savivaldybės vykdomus neskaidrius projektus, kritikuoja merę ir valdančiąją politinę daugumą. Dėl to jį siekiama persekioti dėl reiškiamos politinės valios (pvz., balsavimo Tarybos posėdžiuose). Todėl, veikdamas išimtinai savo pasirinkimu bei įgyvendindamas laisvo mandato principą, jog savivaldybės tarybos narys už savo veiklą yra atskaitingas rinkėjams (Vietos savivaldos įstatymo 23 str. 5 d.) bei vadovaudamasis rinkėjų išreikštu pasitikėjimu, atsakovas nusprendė nedalyvauti Komiteto posėdžiuose ir tokiu būdu išreikšti politinį protestą, atkreipdamas dėmesį į Širvintų rajono savivaldybės organizuojamą darbą, esantį chaosą bei Tarybos politinės daugumos ir merės Ž. P. veiksmus.

26. Atsakovo nuomone, Tarybos dauguma, pasinaudodama Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje įtvirtinta procedūra, siekia pašalinti jį iš Tarybos, kaip Tarybos narį, kuris nepritaria daugumos priimamiems sprendimams. Atsakovas nusprendė imtis politinio protesto – nedalyvauti Komiteto posėdžiuose ir tokiu būdu išreikšti nesutikimą su teisės aktų pažeidinėjimu Širvintų rajono savivaldybėje, todėl ir nedalyvavo 2017 metais vykusiuose beprasmiuose bendruose komitetų posėdžiuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 5 d. nutarime, aiškindamas iš esmės panašius Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų vykdymo teisinius santykius, yra nurodęs, kad parlamentinės opozicijos pažiūromis ir politiniais tikslais grindžiamas demonstratyvus Seimo narių nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariais jie priskirti Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, t. y. obstrukcija, kaip politinio protesto rūšis ir parlamentinės veiklos metodas, siekiant sutrukdyti priimti mažumai nepageidaujamą nutarimą, pagal Konstituciją tam tikrose situacijose gali būti vertinama kaip gana svarbi priežastis posėdžiuose nedalyvauti. Atsakovas pažymi, kad jo nedalyvavimas Komiteto posėdžiuose, kurie buvo rengiami kartu su kitais komitetais, nėra piktybinis, kadangi jis nuolat dalyvauja kitoje Tarybos veikloje.

27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jo veiksmais buvo pažeista Elgesio kodekso 2 straipsnio 6 dalies nuostata, nes šioje normoje yra apibrėžiama politinė veikla, t. y. kodekso sąvoka. Atsakovo manymu, tai yra nelogiška ir tokio pažeidimo konstatavimas yra laikytinas pertekliniu bei neapibrėžtu, nėra aiškus jo turinys, pažeidimo dispozicija.

28. Atsakovas nesutinka, kad jis pažeidė politikų sąžiningumo bei atsakomybės principus (Elgesio kodekso 4 str. 3 ir 9 p.). Atsižvelgus į nurodytas nedalyvavimo Komiteto posėdžiuose priežastis, kai nėra duomenų, jog atsakovas nevykdytų kitų įstatymais nustatytų tarybos nario pareigų ir / ar nepaisytų Elgesio kodekso reikalavimų, jo elgesys formaliais pagrindais negali būti pripažįstamas nesąžiningu. Todėl tokiu neveikimu, išimtinai nedalyvaujant tik Komiteto posėdžiuose, atsakovas nesulaužė priesaikos ir / ar šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos, atitinkamai nepažeidė Elgesio kodekse įtvirtintų politiko elgesio principų.

29. Atsakovas pažymi, kad nedalyvaudamas bendruose komitetų posėdžiuose neveikė piktybiškai, siekė atkreipti dėmesį į netinkamą darbo organizavimą, konkuruojančios partijos ignoravimą bei engimą, kai minėtuose posėdžiuose vargiai aptariami organizaciniai klausimai, sprendimai nėra priimami ir neretai bendruose posėdžiuose net nėra į darbotvarkės svarstytinus klausimus įtraukiami konkretaus komiteto kompetenciją apimantys klausimai. Aplinkybes, jog nedalyvavimas Komiteto posėdžiuose buvo politinio protesto išraiška, patvirtina ir kito Tarybos nario G. J., esančio Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto nariu, veiksmai, kuris taip pat dėl komitetų darbo organizavimo tvarkos bei pažeidžiamų opozicijos teisių nedalyvavo bendruose komitetų posėdžiuose. Atsakovas teigia suprantantis Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos tarybos nario pareigos svarbą dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, tačiau šiuo atveju nedalyvavimas minėtuose bendruose komitetų posėdžiuose laikytinas politinio protesto išraiška, nesukėlusia realių neigiamų padarinių, nesukliudžiusi Komitetui, Tarybai ar jos nariams įgyvendinti pavestas teises ir pareigas, ir tam tikrais atvejais, kaip šis, yra pateisinama.

30. Atsakovas nurodo, kad Komiteto posėdžiai, kuriuose jis nedalyvavo, vyko 2017 m. sausio–gruodžio mėnesiais. Tarybos narių grupės teikimas dėl jo įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo buvo surašytas ir pasirašytas 2018 m. vasario 7 d., t. y. nuo paskutiniojo posėdžio, kuriame atsakovas nedalyvavo (2017 m. gruodžio 18 d.), praėjus 1,5 mėnesio. Todėl Tarybos narių grupės teikimas Tarybai buvo pateiktas praleidus Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 4 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Praleidus minėtą terminą, Taryba negalėjo pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūros, t. y. atlikti veiksmų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 6 dalyje (priimti sprendimo sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustatyti terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą). Nepaisant to, Taryba 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 1-50 sudarė komisiją 2018 m. vasario 7 d. teikime pateiktiems faktams ištirti ir pateikti išvadą dėl tarybos nario A. J. veiksmų. Sudarytoji komisija 2018 m. kovo 20 d. pateikė Tarybai išvadą, o Taryba 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1-93 pritarė kreipimuisi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados pateikimo ir 2018 m. balandžio 26 d. tarybos atstovas elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės tarybos prašymą pateikė teismui.

31. Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. Iki prašymo teismui pateikimo nuo pirmojo Komiteto posėdžio, kurio praleidimu grindžiamas prašymas (2017 m. sausio 24 d.), praėjo 15 mėnesių, nuo paskutiniojo (2017 m. gruodžio 18 d.) – 4 mėnesiai. Tarybos nariams iki 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio turėjo būti žinoma apie prašyme nurodomą atsakovo neva neveikimą (Komiteto posėdžių, kurie yra bendri, nelankymą), šią informaciją, veikdami pagal rūpestingo ir apdairaus elgesio standartus, Tarybos nariai turėjo galimybę sužinoti. Taigi pagrindai, kuriais grindžiamas prašymas, jog atsakovas nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų, paaiškėjo anksčiau negu 6 mėnesiai iki prašymo teismui pateikimo, todėl Taryba praleido Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taip pažeidė Vietos savivaldos įstatyme nustatytą tokių prašymų padavimo tvarką.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 120 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo nustatytos tvarkos. Tai, kad Taryba pateikė prašymą teismui praleidusi Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, reiškia, jog prašymas teismui buvo paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo nustatytos tvarkos, todėl jis yra nenagrinėtinas teisme. Minėtas terminas yra naikinamasis, todėl jis negali būti atnaujintas ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.

33. Atsakovas pažymi, kad komisija iš 3 narių Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių grupės 2018 m. vasario 7 d. teikime „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario A. J. įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“ pateiktiems faktams ištirti buvo sudaryta Tarybai 2018 m. vasario 22 d. priėmus sprendimą Nr. 1-27. Tačiau į jos sudėtį nebuvo įtrauktas Tarybos mažumoje (opozicijoje) esančių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos deleguotas atstovas (-ai), tokiu būdu pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 6 dalyje įtvirtintą frakcijų atstovų komisijoje proporcingumo principą. Taigi pareiškėjas Širvintų rajono savivaldybės taryba į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi nesilaikydamas Vietos savivaldos įstatymo nustatytos tvarkos, dėl to administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 120 str. 2 d. 3 p.).

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 34. Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio normos (120-126 str.) bei Vietos savivaldos įstatymas.

35. Administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos. Nustačius šią aplinkybę, išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo nėra teikiama, todėl nagrinėjamoje byloje pirmiausiai turi būti įvertinama, ar prašymas teismui buvo pateiktas laikantis Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos.

36. Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 4-8 dalyse yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti apkaltos procedūra, o būtent: teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos (Vietos savivaldos įstatymo 25(1) str. 4 d.); teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai (Vietos savivaldos įstatymo 25(1) str. 5 d.); gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją (toliau – ir Tyrimo komisija) pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo (Vietos savivaldos įstatymo 25(1) str. 6 d.); savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą (Vietos savivaldos įstatymo 25(1) str. 8 d.).

37. Iš šių Vietos savivaldos įstatymo nuostatų matyti, kad minėtos teisės normos nustato reikalavimus apkaltos procedūros teisėtumui bei jos metu priimamų sprendimų objektyvumui ir nešališkumui.

38. Tai lemia, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyku yra ne tik savivaldybės sprendimo, kuriuo prašoma pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, pagrįstumo patikrinimas, bet ir patikrinimas aplinkybių, susijusių su apkaltos procedūros teisėtumu bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų ir nešališką tyrimą apkaltos proceso metu. .

39. Byloje nėra ginčo, kad A. J. yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komiteto narys, kuris 2017 m. praleido 16 minėto komiteto posėdžių, o būtent: 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 3 d., 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. birželio 5 d., 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. lapkričio 28 d., 2017 m. gruodžio 18 d.

40. Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių grupė 2018 m. vasario 7 d. teikimu savivaldybės tarybai inicijavo savivaldybės tarybos nario A. J. įgaliojimų netekimo procedūrą.

41. Minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 4 dalį 1/3 savivaldybės tarybos narių grupės teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. Pagal šį teisinį reguliavimą, vieno mėnesio termino eigos pradžia yra siejama su Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų paaiškėjimo diena.

42. Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: jis sulaužė priesaiką; jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

43. Iš to, kas pasakyta, matyti, kad terminas „pagrindų paaiškėjimo diena“ neturi formalių kriterijų, todėl pagrindų paaiškėjimo diena turi būti nustatoma kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į savivaldybės tarybos nario galimai padaryto pažeidimo pobūdį. Tačiau pažymėtina, kad galimybė savivaldybės tarybos narių grupei teikti teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą atsiranda tada, kai tarybos narių grupei atsiranda pagrįstas pagrindas (pagrįstas įtarimas) manyti, jog savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ar jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Kilusių pagrįstų įtarimų patikrinimui skirtos vėlesnės procedūros, t. y. Tyrimo komisijos atliekamas teikime nurodytų faktų tyrimas bei Tyrimo komisijos išvados tvirtinimas savivaldybės taryboje.

44. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pagrindų paaiškėjimo dieną sieja su Etikos komisija 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (1.16)-1E-3 paviešinimo momentu savivaldybės tarybos nariams.

45. Byloje nustatyta, kad visi Komiteto posėdžiai, dėl kurių nelankymo iškeltas kaltinimas atsakovui, buvo organizuojami kartu su kitais savivaldybės tarybos komitetais – kartu su Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto bei Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komitetais, t. y. buvo organizuojami bendri visų trijų komitetų posėdžiai. Teikimą savivaldybės tarybai pasirašė savivaldybės tarybos nariai M. G., Z. M., V. B., R. S., D. P., R. B., A. R. M., D. P., R. Z. ir I. V.. Visi šie teikimą pasirašę savivaldybės tarybos nariai patenka į savivaldybės tarybos komitetus, kurių bendri posėdžiai buvo organizuojami ir dėl kurių nelankymo iškeltas kaltinimas atsakovui.

46. Komiteto nario neatvykimas į Komiteto posėdį, taip pat – ir į bendrą komitetų posėdį, kaip savivaldybės tarybos nario neveikimas, tampa akivaizdžiu kitiems komitetų nariams (savivaldybės tarybos nariams) Komiteto posėdžio dieną. Nagrinėjamu atveju komiteto nario – atsakovo – sistemingas, pasikartojantis neatvykimas nei į vieną 2107 metais organizuotą Komiteto posėdį (bendrą komitetų posėdį) akivaizdžiai turėjo sukelti kitiems komitetų nariams pagrįstą manymą, kad atsakovas galimai sulaužė priesaiką, kad jis nevykdo jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 4 dalyje įtvirtintas momentas, nuo kurio skaičiuotinas vieno mėnesio terminas, yra vėliausia Komiteto posėdžio diena, įtraukta į kaltinimą atsakovui, t. y. 2017 m. gruodžio 18 d.

47. Minėta, kad grupė Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių teikimą dėl atsakovo padarytų pažeidimų savivaldybės tarybai pateikė 2018 m. vasario 7 d., t. y. praleidus Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 4 dalyje numatytą terminą.

48. Savivaldybės tarybos narių grupei praleidus teikimui pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 4 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, savivaldybės taryba negali pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūros, t. y. atlikti veiksmų, numatytų Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 6 dalyje (priimti sprendimo sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustatyti terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą). Tai lemia, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1-27 pradėjo savivaldybės tarybos nario (atsakovo) įgaliojimų netekimo procedūrą nesilaikydama Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos.

49. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 6 dalis nustato, kad Tyrimo komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta elgesio taisyklė – reikalavimas sudaryti Tyrimo komisiją iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo – yra imperatyvi. Šioje teisės normoje nėra įtvirtinta sąlygų, leidžiančių sudaryti kitokios sudėties ar iš mažesnio skaičiaus narių komisiją, nei yra savivaldybės taryboje frakcijų. Tai lemia, kad Tyrimo komisija turi būti sudaroma ne mažiau nei iš tiek narių, kiek atitinkamos savivaldybės taryboje yra frakcijų.

50. Reikalavimas sudaryti Tyrimo komisiją iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo yra skirtas užtikrinti apkaltos proceso bei jo metu atliekamo tyrimo objektyvumą ir nešališkumą, todėl šių reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą išvadai, kad dėl tokio tyrimo priimti sprendimai yra neobjektyvūs ir šališki, o tuo pačiu – ir neteisėti.

51. Byloje nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės taryboje byloje aptariamu laikotarpiu buvo penkios frakcijos, o Tyrimo komisija buvo sudaryta iš trijų narių Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 22 d. ir 2018 m. kovo 6 d. sprendimais Nr. 1-27; Nr. 1-50.

52. Tokios sudėties Tyrimo komisijos sudarymą pareiškėjas pateisina tuo, kad dvi Širvintų rajono savivaldybės tarybos frakcijos (Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atsisakė į šios komisijos sudėtį deleguoti savo atstovus. Iš pareiškėjo atstovų paaiškinimų taip pat matyti, kad į Tyrimo komisijos posėdį šių frakcijų atstovai taip pat nebuvo kviečiami ir komisijos veikloje nedalyvavo.

53. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 6 dalies nuostatos dėl Tyrimo komisijos sudėties ir narių skaičiaus yra imperatyvios. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad nepaisant to, jog dvi frakcijos atsisakė deleguoti savo atstovus į šią komisiją, Tyrimo komisija vis tiek turėjo būti sudaryta ne mažiau kaip iš penkių narių, nurodant, kad komisijos sudėtyje yra skiriamos dvi vietos Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijų atstovams, neįvardinant konkrečių šių frakcijų atstovų pavardžių. Atitinkamai šios dvi frakcijos turėjo būti informuojamos apie Tyrimo komisijos posėdžio (-ų) laiką ir vietą, nurodant jiems galimybę į Tyrimo komisijos posėdį atsiųsti savo įgaliotus frakcijos atstovus. Pastariesiems neatvykus į Tyrimo komisijos posėdį, kiti Tyrimo komisijos nariai galėjo priimti sprendimus, jeigu jų skaičius atitiko paprastos daugumos (50 procentų + 1) reikalavimus.

54. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas, sudarydamas Tyrimo komisiją iš trijų narių bei nekviesdamas į jos veiklą Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijų atstovų, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio 6 dalies reikalavimus, o tuo pačiu neužtikrino reikalavimų, susijusių su Tyrimo komisijos priimamų sprendimų (išvadų) objektyvumu ir nešališkumu.

55. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo prašymas pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys A. J. nevykdė jam įstatyme nustatytų įgaliojimų ir sulaužė tarybos nario priesaiką, yra paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo 25(1) straipsnio nustatytos tvarkos, dėl ko atsisakytina nagrinėti šį prašymą iš esmės, nutraukiant bylos nagrinėjimą (ABTĮ 120 str. 2 d. 3 p.; 103 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 120 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 121 straipsnio 2 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija:

n u t a r i a :

Nutraukti administracinę bylą pagal Širvintų rajono savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys A. J. sulaužė priesaiką ir nevykdė jam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė