4394455b-9bb6-41de-bea0-e1e128f0bf65 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-1169-402/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02101-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui M.

B., atsakovų A. Å . ir R. Å . atstovui advokato padėjėjui M. K., nekilnojamojo turto vertinimo ekspertui G. J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimÄ atsakovams A. Å . ir R. Å ., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „Kelprojektas“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovų A. Å . ir R. Å . 0,0938 ha dydžio žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), 2 350 Eur atlyginimo dydį pagal Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-50 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ Nr. ŽVP-50-(1.18).

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė patenkinti pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti 2 350 Eur atlyginimo dydį už paimtÄ atsakovų A. Å . ir R. Å . 0,0938 ha dydžio žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-50 (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. akte Nr. ŽVP-50-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5217/0014:440) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ (toliau – ir Aktas) nurodytÄ Å¾emės sklypo vertę – 2350 Eur.

PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog 2 350 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ nustatytas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-50 pagrindu ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. akte Nr. ŽVP-50-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5217/0014:440) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“.

PareiÅ¡kėjos pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50 parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo metodika), nuostatomis. Paimto žemės sklypo vertė nustatyta pagal žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį.

Žemės sklypo bÅ«klė buvo vertinama iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, taikant individualaus turto vertinimo bÅ«dÄ ir naudojant lyginamÄ jį metodÄ . Žemės sklypo vertė nustatyta atsižvelgiant į tos pačios žemės verčių zonos (16.4) žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų sandorių duomenis ir jų kainų pokytį. Žemės sklypo vertei nustatyti buvo vertinami septynių panaÅ¡ių žemės sklypų sandorių duomenys (Turto vertinimo ataskaita, p. 25-26), įvertintos visos reikÅ¡mingos žemės sklypo savybės (Turto vertinimo ataskaita, p. 24-31), atliktos atitinkamos kainų korekcijos pataisos (Turto vertinimo ataskaita, p. 32).

Žemės sklypas buvo vertinamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu, laikotarpiu nuo 2015-08-17 iki 2015-10-15, prieÅ¡ pateikiant tvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ , kaip ir nustatyta Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal atsakovų užsakymu UAB „Verslavita“ parengtÄ Å¾emės sklypo vertinimo ataskaitÄ Nr. KN-18-003 (toliau – ir Atsakovų ataskaita) žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta 21 900 Eur. Atsakovų ataskaita parengta nesilaikant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio imperatyvių nuostatų.

Atsakovų ataskaitoje skaičiuojant vertę lyginamuoju metodu buvo panaudoti kitų žemės verčių zonų (16.7, 16.5, 16.8) sklypų sandorių duomenys, taip pat atsižvelgta tik į tų žemės sklypų, kurie yra prie magistralinių kelių Nr. A5 ir A6, kitoje Kauno rajono pusėje, sandorių duomenis ( (Atsakovų ataskaita, p. 28), nepagrįstai nepanaudoti žemės sklypų sandorių duomenys iš 16.4 verčių zonos. Atsakovų ataskaitoje žemės sklypo vertė nustatyta 2017 m. birželio 28 d., tačiau ne 2015 m. rugpjūčio mėn., kai buvo rengiamas žemės paėmimo projektas.

Tai prieÅ¡tarauja Žemės paėmimo įstatymo nuostatoms. Be to, Atsakovų ataskaitoje nustatant žemės sklypo vertę nepagrįstai sureikÅ¡mintas žemės sklypo buvimo prie magistralinio kelio A1 faktas. Žemės sklypas ribojasi su magistraliniu keliu A1, tačiau tiesioginio privažiavimo (nuovažos) į sklypÄ nėra. Atsakovų ataskaitoje nustatant vertę taip pat nepagrįstai sureikÅ¡mintas faktas, kad atsakovų žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės planuojamÄ degalinių teritorijÄ .

Degalinių specialusis planas savaime nesuteikia teisės statyti degalinės konkrečiame atsakovų žemės sklype, prieÅ¡ingai, tam yra papildomų imperatyvių sÄ lygų. Žemės sklypas Å¡iuo metu neturi ir negali turėti nuovažos nuo magistralinio kelio A1, ir degalinei įrengti reikalinga atlikti magistralinio kelio A1 rekonstrukcijÄ . Be to, žemės sklype yra elektros linijų apsaugos zona (Turto vertinimo ataskaita, p. 17). Atsakovų ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė yra daugiau nei 9 kartus didesnė negu vidutinė panaÅ¡ių sklypų rinkos kaina ir Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, todėl tikėtina, kad Atsakovų ataskaitoje žemės sklypo rinkos vertė nustatyta neobjektyviai, nesivadovaujant Žemės paėmimo įstatymo principais.

Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų argumentų atsakovų ataskaita negali bÅ«ti vertinama byloje kaip objektyvus įrodymas žemės sklypo vertei nustatyti. Ekspertizės akte taip pat nepagrįstai nustatyta 2017-06-28 žemės sklypo vertė 8 350 Eur. Ekspertizės akte žemės sklypo vertinimo data 2017-06-28 neatitinka Žemės paėmimo įstatymo nuostatų. Pagal šį įstatymÄ , visuomenės poreikiams paimamas turtas turėjo bÅ«ti įvertintas iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto pateikimo tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai (Å¡iuo atveju 2015 metais).

Ekspertizės akte žemės sklypas įvertintas gerokai vėliau – 2017 m. birželio 28 d., patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ ir priėmus žemės paėmimo visuomenės aktÄ . Todėl Ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo vertinimo data neatitinka Žemės paėmimo įstatymo reikalavimų. Ekspertizės akte vėlesnė žemės sklypo vertinimo data lėmė iÅ¡ esmės didesnę žemės sklypo vertę. Teismo ekspertas Ekspertizės akte be pagrindo rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimo Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis (Ekspertizės aktas, p. 4, 5, 13, 18, 33 ir kit.), kurios ypatingos valstybinės svarbos projektams netaikomos.

Tai lėmė neteisingÄ turto vertės nustatymÄ . Ekspertizės akte nenurodyti lyginamuoju metodu vertintų sandorių žemės sklypų (Ekspertizės aktas, p. 19–21) unikalÅ«s numeriai, todėl negalima jų identifikuoti ir nustatyti, ar Ekspertizės akte nurodyti žemės sklypai buvo tinkamai parinkti, ar jie savo savybėmis panaÅ¡Å«s į vertinamÄ Å¾emės sklypÄ , kadangi turi bÅ«ti vertinami tik panaÅ¡Å«s žemės sklypai. Ekspertizės akte iÅ¡ pateiktos lyginamųjų objektų 3 lentelės (Ekspertizės aktas, p.

21) matyti, kad vertinimui panaudota itin daug lyginamųjų sklypų sandorių, kurių kaina ir dydis labai skiriasi, tai patvirtina, kad buvo vertinami nebÅ«tinai panaÅ¡Å«s į paimtÄ Å¾emės sklypÄ Å¾emės sklypai. Abejotina, ar Ekspertizės akte teisingai pasirinkti vertinami sklypai, kurie žymiai didesni nei vertinamas žemės sklypas ir kurie siekia beveik hektarÄ ir daugiau (pvz., Nr. 5, 10, 17, 18, 19, 22 objektai), o vertinamas žemės sklypas yra tik apie 9 arų dydžio. Pažymėtina, kad žemės sklypo dydis iÅ¡ esmės lemia jo panaudojimo galimybes, taip pat ir jo kainÄ .

Ekspertas atmetė itin mažus sklypus (Ekspertizės aktas, p. 18), tačiau be pagrindo neatmetė itin didelių lyginamųjų žemės sklypų. Manytina, kad tai daro įtakÄ neteisingam žemės sklypo įvertinimui. Be to, kai kurių lyginamųjų objektų (pvz., Nr. 5, 14, 16–20 objektai ir t. t.) kaina virÅ¡ija 1000 eurų už arÄ ir vadovaujantis bendromis nekilnojamojo turto rinkos tendencijomis yra iÅ¡skirtinai didelė, prieÅ¡ingai, negu paimtas žemės sklypas, prilygsta komercinės paskirties arba itin gero susisiekimo ir idealių savybių žemės sklypams.

Ekspertas Ekspertizės akte nepagrįstai vertino itin brangių lyginamųjų žemės sklypų sandorius, ir tai galėjo lemti neobjektyvų paimto žemės sklypo vertės nustatymÄ . Tarp lyginamųjų objektų buvo vertinami sklypai, kuriuose buvo vandens telkinių arba kelias (pvz., Nr. 5, 7, 12, 23 objektai), nors vertinamame žemės sklype vandens telkinių ir kelių nebuvo. Eksperto iÅ¡vada yra tik viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, kuri teismo vertinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTÄ®) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (ABTÄ® 56 straipsnis).

PareiÅ¡kėjos nuomone, Ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vada nepagrįsta tyrimo eiga, yra neiÅ¡sami, neaiÅ¡ki, neįvertintos reikÅ¡mingos aplinkybės, ekspertizės vertinimo data neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų. Å ioje byloje neturi bÅ«ti vadovaujamasi atsakovų atstovo byloje nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis nagrinėjant žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus taikant Žemės įstatymo reglamentuotas procedÅ«ras. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas yra specialusis teisės aktas, skirtas ypatingos valstybinės svarbos projektams, jo tikslas – nustatyti greitÄ , paprastÄ ir efektyviÄ Å¾emės paėmimo procedÅ«rÄ .

Pažymėtina, kad minėtas įstatymas taikomas tik ypatingos svarbos valstybės projektams, t. y. infrastruktÅ«ros projektams, kurių svarba ir bÅ«tinumas visuomenei yra neginčijami. Magistralinio kelio A1 ruožo nuo 94 iki 107 km rekonstrukcija yra bÅ«tina pagerinti susisiekimÄ , eismo saugumÄ , todėl visuomenės interesas yra aukščiau paimto žemės sklypo savininkų interesų. Susisiekimo ministerija laikosi nuomonės, kad atlyginimo už atsakovų žemę dydis turėtų bÅ«ti nustatytas remiantis Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50, kuri buvo parengta vadovaujantis galiojančiais įstatymais.

Atsakovai ir jų atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, taip pat atsakovų atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo verte 2 350 Eur, nustatyta pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo nekilnojamojo turto vertintojo A. T. turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-50. Atsakovų ir jų atstovo teigimu, pareiÅ¡kėja netinkamai nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydį, kadangi nepagrįsta žemės sklypo vertės nustatymo 2015-08-17 data.

Žemės sklypo vertės nustatymo diena sutampa su turto vertintojo žemės sklypo apžiÅ«ros diena 2015-08-17. Žemės sklypo vertė turėjo bÅ«ti nustatoma 2017-06-28, t. y. diena, kai buvo priimtas galutinis sprendimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Todėl minėtoje ataskaitoje nustatyta vertė neatitinka tikrosios žemės sklypo vertės. Pažymėtina, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ (LAT 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams data negali bÅ«ti siejama su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžia ir yra siejama su galutiniu institucijos sprendimu dėl turto nusavinimo, kuris nėra vien formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ sukeltų teisinių pasekmių galiojimÄ laiko atžvilgiu ir sukelia naujas. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra buvo pradėta 2015-04-02, t. y.

įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-30 nutarimui Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedÅ«ros pradžios“. Pažymėtina, jog priėmus minimÄ nutarimÄ ir pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , dar net nebuvo nustatytos tikslios atsakovų paimamo žemės sklypo dalių ribos. Atlikus reikalingus veiksmus, susijusius su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ â€“ magistralinio kelio A1 Vilnius– Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94 km iki 107 km rekonstrukcijÄ (toliau – ir Projektas), buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nuspręsta paimti visuomenės poreikiams atsakovų nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , ir nustatytas 2 350 Eur atlyginimo dydis.

BÅ«tent Aktas yra laikytinas galutiniu sprendimu dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir žemės sklypo rinkos vertė nustatytina Akto priėmimo dienÄ , t. y. 2017-06-28. PareiÅ¡kėja žemės sklypo vertę nustatė tÄ dienÄ , kuomet buvo atliekama žemės sklypo apžiÅ«ra, t. y. žemės sklypo vertė nustatyta žemės sklypo apžiÅ«ros dienÄ , o tai neabejotinai pažeidžia atsakovų teises ir neužtikrina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę.

Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50, paremta masinio vertinimo duomenimis (VĮ Registrų centro 2013-2014 metų ataskaita), negali būti laikoma pagrindu žemės sklypo vertei nustatyti, neįvertinus naujausių rinkoje egzistuojančių sandorių ir pasiūlymų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje ataskaitoje nebuvo įvertinta artimiausių žemės sklypų vertė. Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50 negali būti imama pagrindu nustatyti žemės sklypo vertę, kadangi žemės sklypas įvertintas 2015 metais.

Minėtoje ataskaitoje neatsižvelgta į žemės sklypo individualias savybes, tai, kad žemės sklypas yra prie valstybinės reikÅ¡mės kelio. Taip pat neatsižvelgta į žemės sklypo individualias savybes, t. y. galimybę žemės sklype vystyti itin specifinę degalinių veiklÄ vienoje intensyviausių automobilių kelių atkarpoje. Nurodyti esminiai minėtos ataskaitos trÅ«kumai lėmė netinkamÄ Å¾emės sklypo vertės apskaičiavimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad rengiant Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-50 buvo pažeistas lyginamasis turto vertės nustatymo metodas.

Žemės sklypo vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės. Nurodyti minėtos ataskaitos trÅ«kumai neabejotinai lemia tai, kad žemės sklypo vertė ir atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ buvo nustatyti netinkamai. PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto 0,0938 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėja prašė nustatyti 2 350 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovų žemės sklypÄ dydį pagal Valstybės žemės fondo nekilnojamojo turto vertintojo 2015 m. spalio 15 d. Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-50. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, kuria grindė pareiÅ¡kėja, visuomenės poreikiams paimamo žemės Å«kio paskirties 0,0938 ha žemės sklypo rinkos vertė – 2 350 Eur buvo nustatyta 2015 m. rugpjūčio 17 dienÄ . Atsakovai, nesutikdami su 2350 Eur atlyginimo dydžiu, apskaičiuotu pagal Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-50, pateikė retrospektyvinio žemės sklypo vertinimo ataskaitÄ Nr. KN-18-003, kuriÄ atsakovų užsakymu parengė UAB „Verslavita“ nekilnojamojo turto vertintojas 2017-06-28 nustatęs 21 900 Eur žemės sklypo retrospektyvinę rinkos vertę.

Teismas, įvertinęs, kad minėtose pareiÅ¡kėjos ir atsakovų pateiktose turto vertinimo ataskaitose žemės sklypo vertė žymiai skiriasi, bei tai, kad žemės sklypo vertė apskaičiuota skirtingu laikotarpiu, t. y. skiriasi vertės nustatymo momentas, 2018 m. kovo 1 d. priėmė nutartį skirti 0,0938 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertės ekspertizę. Teismo ekspertas parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktÄ Nr. 1804-0009 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame nustatė 2017 m. birželio 28 dienos paimto žemės sklypo 8 350 Eur vertę.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams sÄ lygas ir tvarkÄ , kai Å¡i žemė yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams, kurių svarbÄ visuomenės poreikiams pripažįsta Seimas, reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas (Žemės paėmimo įstatymo 3 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktÅ«ros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektÄ (Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktÅ«ros kompleksÄ ) (toliau – Projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Vienas iÅ¡ Projekto ruožų – magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 4,7 iki 308 km. ProjektÄ Ä¯gyvendinančia institucija buvo paskirta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su praÅ¡ymu patvirtinti specialųjį planÄ , kuriame pažymėti žemės sklypai numatomi paimti visuomenės poreikiams, ir priimti nutarimÄ pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedÅ«ros pradžios“ patvirtino specialųjį planÄ ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , kuri buvo pradėta ir dėl atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo 1,0128 ha žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), 0,0938 ha dalies.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“.

Atsakovų žemė visuomenės poreikiams paimama NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. aktu Nr. ŽVP-50-(1.18). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2017 m. birželio 28 d. akte Nr. ŽVP-50-(1.18) nurodytas 2 350 Eur atlyginimo dydis, kurį pareiÅ¡kėja praÅ¡o patvirtinti. Nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planÄ ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ Ä¯sigaliojimo momento žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės Å¡ių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) (Žemės paėmimo įstatymo 4 str. 2 d.).

Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planÄ ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , projektÄ Ä¯gyvendinanti institucija nustatyta tvarka rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ ir organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimÄ . To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog projektÄ Ä¯gyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ ir turto vertinimo ataskaitÄ , kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymu priimti sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams. Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedÅ«ros pradžios“ pradedamas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir organizuojamas paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimas.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas (toliau – ir žemės paėmimo projektas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendinių brėžinyje nustatomos žemės sklypų, jų dalių, jeigu visuomenės poreikiams paimamos tik žemės sklypo dalys, esančių žemės paėmimo projekto teritorijoje, ribos (Žemės paėmimo įstatymo 8 str. 1 d., 9 str.). Žemės paėmimo projektas teikiamas tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai (Žemės paėmimo įstatymo 12 str. 1 d.).

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas patvirtina žemės paėmimo projektÄ Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimdamas sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams (Žemės paėmimo įstatymo 12 str. 2 d.). Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 2 d.). Å iame akte, be kitų duomenų, nurodytų Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies papunkčiuose, turi bÅ«ti nurodytas atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę ir kitÄ turtÄ dydis, nustatytas atlyginimo sumokėjimo terminas ir tvarka (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.).

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog tik parengus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ ir atlikus paimamo žemės sklypo vertinimÄ , priimamas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams. Tačiau konkretaus paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo dydis ir ribos gali bÅ«ti nustatytos parengus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ , todėl vertinamojo turto vertė gali bÅ«ti apskaičiuota tik tuomet, kai nustatoma paimamo turto konkreti apimtis, siekiant teisingai atlyginti paimamo žemės sklypo savininkui.

BÅ«tent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) buvo patvirtintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projektas. Nuo Å¡io momento galutinai paaiÅ¡kėjo žemės sklypo dydis, kuris turi bÅ«ti vertinamas, siekiant teisingai atlyginti už paimamÄ Å¾emę. Atsakovų konkreti žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams buvo paimta NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. aktu Nr. ŽVP-50-(1.18).

Taigi, institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams, įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu, yra teisines pasekmes sukuriantis momentas, kai žemės sklypo savininkas faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai praranda savo turtÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant kitokio pobÅ«džio projektus, nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, ir aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatas dėl atlyginimo už paimamÄ Å¾emę momento, yra pažymėjęs, jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ .

Nors institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypÄ , taip pat pertvarkyti, tačiau teisingo atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ sukeltų teisinių pasekmių galiojimÄ laiko atžvilgiu ir sukelia naujas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pažymėjo, kad nors nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios asmeniui yra taikomi tam tikri apribojimai, susiję su paimamu žemės sklypu, nustatantys, kad nuo žemės paėmimo procedūros pradžios žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti), tačiau šie apribojimai yra laikyti ne nuosavybės atėmimu, o nuosavybės teisių naudojimo kontrole.

Atitinkamai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentas, kuriuo remiantis turėtų bÅ«ti nustatoma žemės sklypo vertė, nelaikytina procedÅ«ros pradžia ar apribojimų žemės sklypo savininkui taikymas, o galutinis institucijos sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. momentas nuo kurio žemės sklypo savininkas praranda savo turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo nuosekliÄ teismų praktikÄ bylose, kurių faktinės aplinkybės labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, kuriose taip pat taikomas tas pats teisingo atlyginimo už žemę principas, kaip tose bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės nustatymo momento, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisingo atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę principÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ , kurio įgyvendinimui netaikomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyrius (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyrius nustato kitokiÄ tvarkÄ ir sÄ lygas žemės paėmimo konkretaus visuomenės poreikio įgyvendinimui paimant žemę valstybei svarbiems ekonominiams projektams, nei nustatyta Žemės paėmimo įstatyme, tačiau abiejuose įstatymuose nurodytais atvejais privalo bÅ«ti paisoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisingo atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę principo, nepriklausomai, kokiems svarbiems poreikiams paimama žemė iÅ¡ savininko.

Teisingo atlyginimo principas susijęs su žemės vertės nustatymo momentu. Atsižvelgus į tai, kad sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu (Žemės paėmimo įstatymo 5 str. 2 d.), atsakovų žemė visuomenės poreikiams paimta bÅ«tent NŽT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. aktu Nr. ŽVP-50-(1.18), taip pat įvertinus minėtÄ teismų praktikÄ , jog žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ , konstatuotina, jog ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina 2017 m. birželio 28 dienÄ , t. y. institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ .

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginta už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama. Konstitucijoje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, ir toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, bei nustatytas atlyginimas turi bÅ«ti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001-04-02, 2003-03-04, 2008-05-20 nutarimai).

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tÄ pačiÄ Å¾emės verčių zonÄ Å¾emės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2015 m. spalio 15 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, kuria vadovavosi pareiÅ¡kėja nustatydama atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypo, žemės sklypo dalies – 0,0938 ha rinkos vertė – 2 350 Eur yra nustatyta 2015 m. rugpjūčio 17 dienÄ . Nurodyta data yra turto vertintojo, atlikusio vertinimÄ , žemės sklypo apžiÅ«rėjimo diena. Žemės sklypo vertės nustatymo momentas – 2015 m. rugpjūčio 17 diena, nurodyta Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, nesutampa su institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo 2017 m. birželio 28 diena, todėl nustatant paimamo žemės sklypo rinkos vertę nesivadovauta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50.

Manytina, jog žymiai mažesnį žemės sklypo vertės dydį 2 350 Eur, nustatytÄ Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-50, palyginti su Atsakovų ataskaitoje nustatyta žemės sklypo verte – 21 900 Eur ir Ekspertizės akte – 8 350 Eur, lėmė žemės sklypo vertės nustatymo momentas. Žemės sklypo vertės nustatymo datos nesutapimas su žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu, teismo vertinimu, laikytinas esminiu Turto vertinimo ataskaitos Nr. TVA-2015-50 trÅ«kumu, pažeidžiančiu teisingo atlyginimo principÄ .

Nors atsakovų pateiktoje UAB „Verslavita“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. KN-18-003 žemės sklypo vertė pagrįstai nustatyta 2017 m. birželio 28 dienÄ ir sutampa su žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentu, tačiau Å¡i turto vertinimo ataskaita pagrįsta kitų (skirtingų) žemės verčių zonų (16.5,16.7,16.8) sklypų sandorių duomenimis, nei yra vertinamasis žemės sklypas žemės verčių zonoje (16.4) (Atsakovų ataskaita, p. 28, Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-50, p. 25–26).

Tai prieÅ¡tarauja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jog apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tÄ pačiÄ Å¾emės verčių zonÄ Å¾emės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Be to, UAB „Verslavita“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje pervertintos aplinkybės, jog vertinamasis žemės sklypas patenka į Kauno rajono savivaldybės planuojamÄ degalinių Kauno rajone iÅ¡dėstymo teritorijÄ (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. TS-68 patvirtintas InfrastruktÅ«ros objektų – degalinių Kauno rajone iÅ¡sidėstymo specialusis planas), yra prie magistralinio kelio A1.

Atsakovų 2018 m. vasario 26 d. teismui pateikti UAB „Verslavita“ paaiÅ¡kinimai dėl žemės sklypo vertei nustatyti naudotų sandorių kitose verčių zonose teismo abejonių dėl kitų (skirtingų) žemės verčių zonose žemės sklypų sandorių duomenų naudojimo nustatant ginčo žemės sklypo vertę, dėl ginčo žemės sklypo vertės nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo nepaÅ¡alino, kadangi, kaip jau minėta, nustatant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos dydį savininkui lyginamuoju metodu, lyginamasis objektas turėjo bÅ«ti lyginamas su toje pačioje vietovėje esančiais panaÅ¡iais savo parametrais ir perleidimo sÄ lygomis žemės sklypais.

Taigi, UAB „Verslavita“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. KN-18-003 nesivadovauta, nes vertinimo ataskaita pagrįsta kitų (skirtingų) žemės verčių zonų sklypų sandorių duomenimis, o tai prieÅ¡tarauja Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytam reikalavimui, jog apskaičiuojant žemės sklypo rinkos vertę turi bÅ«ti atsižvelgiama į tÄ pačiÄ Å¾emės verčių zonÄ Å¾emės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų sandoriuose nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Teismo eksperto parengtame Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nustatyta 2017 m. birželio 28 dienos paimto žemės sklypo vertė – 8 350 Eur. Teismo ekspertas 2018 metais atliko retrospektyvinį turto vertinimÄ , nustatydamas buvusiÄ turto vertę praeityje 2017 m. birželio 28 dienÄ . Žemės sklypo vertės nustatymo momentas sutapo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo momentu, t. y. institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo 2017 m. birželio 28 dienÄ .

Paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas buvo vertinamas lyginamuoju metodu, taikant individualų vertinimo bÅ«dÄ , nurodytÄ Å½emės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – Turto vertinimo metodika) nustatyta tvarka. Ekspertizės akto 1.4 ir 1.5 punktuose nurodytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos ir jas įgyvendinantys teisės aktai, kurie neturėjo bÅ«ti taikomi ginčo atveju paimant žemę ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, tačiau paimamos žemės vertė buvo nustatoma, vadovaujantis iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Turto vertinimo metodika ir pirmiau minėti teisės aktai neturėjo esminės įtakos skaičiuojant paimamo žemės sklypo vertę.

Lyginamuoju metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiÅ¡kų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. 1 p.). Turto vertinimo metodikos 26 ir 27 punktuose nustatyta, kad, taikant palyginamosios vertės metodÄ , palyginamos panaÅ¡ių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus; vertinant turtÄ Å¡iuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas (26 punktas); taikydamas palyginamosios vertės metodÄ , turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panaÅ¡ių objektų pirkimo–pardavimo sandorius, taip pat apie siÅ«lomus parduoti panaÅ¡ius objektus (27 punktas).

Ekspertizės akto duomenys patvirtina, jog ekspertas vertinamam turtui palyginti atrinko žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorius iš VĮ „Registrų centro“ ir „NT sandoriai“ duomenų bazių laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Ekspertas palyginti atrinko žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorius Kumpių, Žemaitkiemio ir Giraitės kaimiškųjų vietovių, besiribojančių su magistralinio kelio A1 projekto teritorija, toje pačioje verčių zonoje 16.4, kaip ir vertinamasis sklypas, bei parinko objektus, artimus vertinamam sklypui paskirtimi, plotu ir kitais parametrais (Ekspertizės aktas, p. 18).

Palyginimui buvo atrenkami analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamasis turtas, sandoriai, lyginamos panašaus turto sandorių kainos. Ekspertas nustatė vertinamo žemės sklypo 1 a rinkos vertę, priklausomai nuo sandorio laiko, vietos – atstumo nuo administracinio traukos centro, bendro ploto ir kitos žemės ploto bendrame žemės sklypo plote kainų santykio, ir apskaičiavo, jog 0,0938 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 2017-06-28 buvo 8 350 Eur. Teismui nekilo abejonių dėl eksperto parinktų lyginamųjų objektų, nes toks parinkimas atitiko lyginamojo metodo esmę ir Turto vertinimo metodikos 58 punkto nuostatas, numatančias, jog surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius.

Ekspertas eliminavo iÅ¡ lyginamųjų objektų sÄ raÅ¡o objektus, pasižyminčius skirtingomis fizinėmis ir naudojimo sÄ lygomis, taikė finansavimo, žemės sklypų fizinės bÅ«klės ir naudojimo, laiko, vietos sÄ lygų pataisas ir koeficientus (Ekspertizės aktas, p. 19–20, 22–30). Toks lyginamojo metodo taikymas atitiko Turto vertinimo metodikos 58 punkte numatytus reikalavimus, kai taikant lyginamÄ jį metodÄ Ä¯vertinami vertinamo turto ir analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu bÅ«tina) analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sÄ lygų, iÅ¡reiÅ¡kiančių vertinamo turto ir analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto skirtumus, požiÅ«riu (Turto vertinimo metodikos 58.2 p.).

Kaip matyti iÅ¡ Ekspertizės akto, paimamo žemės sklypo rinkos vertė buvo apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, tai, kad paimamas žemės sklypas yra prie valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 100 m atstumu nuo Kauno miesto ribos, žemės sklypo paskirtis žemės Å«kio, nusausinta žemė, žemės sklype yra melioracijos sistemų bei įrenginių, kelių apsaugos, elektros ir ryÅ¡ių linijų apsaugos zonos, žemės sklypas ribojasi su magistraliniu keliu, iÅ¡ kitos pusės su kaimyniniais sklypais, tai, kad nuovaža į vertinamÄ sklypÄ iÅ¡ magistralės A1 pusės nebuvo suformuota žemės sklypo vertinimo dienÄ â€“ 2017-06-28, sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę žemės Å«kio paskirtį, apaugęs daugiamete neÅ¡ienauta žole, pavieniais menkaverčiais krÅ«mais ir medynais (Ekspertizės aktas, p. 8, 12).

Teismo posėdžio metu ekspertas paaiÅ¡kino, jog vertinant paimamo žemės sklypo vertę visi parinkti lyginamieji sklypai buvo žemės Å«kio, kaip ir vertinamas sklypas, todėl planuojama degalinės teritorija negalėjo turėti įtakos sklypo vertės dydžiui, nes tai prieÅ¡tarautų Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo.

Taigi, ekspertas atlikdamas vertinimÄ taikė lyginamÄ jį metodÄ vertinamÄ turtÄ lygindamas su analogiÅ¡ku arba panaÅ¡iu turtu, kurių sandorių kainos buvo žinomos, taip pat atsižvelgė į sÄ lygas ir aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos žemės sklypo vertei, tai, kad vertinamasis žemės sklypas yra prie magistralinio kelio, nutolęs 100 m nuo Kauno miesto ribos, lygindamas žemės sklypus, kurie buvo toje pačioje verčių zonoje 16.4, kaip ir vertinamas sklypas, kaimiÅ¡kose vietovėse mažiau nutolę nuo Kauno miesto ribos.

Ekspertizės akte parinkti lyginamieji objektai, kurių sandoriai įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje 2014–2017 metais, iš esmės atspindi vertinamojo objekto savybes. Be to, vertinamojo objekto ir analogų galimiems skirtumams pašalinti buvo taikomi pataisos koeficientai. Ekspertizės akte nustatyta paimamo žemės sklypo rinkos vertė – 8 350 Eur, apskaičiuota pagal lyginamųjų objektų, analogiškų savo savybėmis su vertinamuoju objektu, sandorius, iš esmės objektyviai ir teisingai atspindėjo vertinamojo objekto rinkos vertę.

Nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti Ekspertizės akte nurodyta vertinamojo objekto rinkos verte. Ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos vertė nėra aiÅ¡kiai per didelė ir iÅ¡ esmės atitinka panaÅ¡ių nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo sandorius vertinimo laikotarpiu. Ekspertizės akte paimamo žemės sklypo rinkos vertės nustatymas yra pakankamai objektyvus, neprieÅ¡tarauja teisingo atlyginimo už paimamÄ Å¾emę principui, įtvirtintam Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatose, pagrindžia atlyginimo dydį, kurį pareiÅ¡kėja privalo sumokėti atsakovams už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę.

Nenustatyta, jokių pagrindų abejoti ir nesiremti eksperto iÅ¡vada, kuri pagrįsta ekspertinio tyrimo eiga, yra iÅ¡sami ir aiÅ¡ki, atlikta teisėtai, kompetentingo eksperto. Byloje nenustatyta pagrįstų duomenų, paneigiančių eksperto iÅ¡vadÄ , pasirinktÄ vertinimo metodÄ , atliktos ekspertizės teisėtumÄ . Taigi, teismui nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl nustatyto Ekspertizės akte 8 350 Eur atlyginimo dydžio už paimamÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ , todėl už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovų A.

Å . ir R. Å . 0,0938 ha dydžio žemės sklypÄ nustatytinas 8 350 Eur atlyginimo dydis pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nurodytÄ nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atsakovų A. Å . ir R. Å . atstovas advokato padėjėjas M. K. 2018 m. vasario 6 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo administracinėje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTÄ® 40 str. 5 d.). ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismo iÅ¡laidos atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius, kuriose nurodyti konkretÅ«s iÅ¡laidų atlyginimo dydžiai už konkrečių teisminių paslaugų atlikimÄ (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 6 punkte numatyta, jog teismo praÅ¡ymu advokatas privalo pateikti detalizuotÄ užmokesčio apskaičiavimo pažymÄ . Atsakovų atstovo pateiktame praÅ¡yme (2018 m. vasario 5 d.) nepateiktas detalus patirtų iÅ¡laidų apskaičiavimas, t. y. nenurodyta, kokios teisinės paslaugos ir kada atsakovams buvo suteiktos, kiek laiko užtruko kiekvienos konkrečios teisinės paslaugos teikimas, kokios iÅ¡laidos už suteiktÄ konkrečiÄ teisinę paslaugÄ priteistinos, tokių duomenų nustatyti iÅ¡ teismui pateiktų sÄ skaitų už teisines paslaugas ir banko sÄ skaitų iÅ¡rašų nėra galimybės, todėl atsakovų atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nenagrinėtinas, iÅ¡aiÅ¡kinant jam teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTÄ® 41 str. 1 d., 12 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiÅ¡kimÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtÄ atsakovų A. Å . ir R. Å . 0,0938 ha dydžio žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., 8 350 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1804-0009 nurodytÄ nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę.

KitÄ pareiÅ¡kimo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė