2022-05-25 Nr. AB-13703-3-61-3-00882-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2538-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00882-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pirmininkas), Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. X. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. X. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. X. C. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja, prisistačiusi (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) piliete, nurodė, kad tėvai norėjo ją prievarta ištekinti už keturiasdešimtmečio vyro. 2020 m. gegužės mėn. įvyko piršlybos, kuriose dalyvavo grupuotės (duomenys neskelbtini) nariai. Prieglobsčio prašytoja nesutiko prievarta ištekėti, todėl pabėgo. Pareiškėja bijo grįžti į kilmės šalį, nes grupuotė (duomenys neskelbtini) gali ją nužudyti arba pasodinti įkalėjimą. Grupuotė jau nužudė jos brolį, kuris užstojo pareiškėją.

3. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

4. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu, nurodė, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

5. Teigė, kad ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes ją persekioja ir grasina nužudyti teroristinė grupuotė (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dalį teritorijų kontroliuoja karinė grupuotė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėja, yra vienintelis iš 18 (duomenys neskelbtini) regionų, kurį visiškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – ir JAV) yra paskelbusios (duomenys neskelbtini) teroristine organizacija. Pagal skelbiamą informaciją (duomenys neskelbtini) karinis konfliktas, kurio metu (duomenys neskelbtini) grobia ir žudo civilius gyventojus, verbuoja vaikus, civilių gyventojų nepasiekia humanitarinė pagalba, daug žmonių paliko namus ir bijo grįžti. JAV vykdo oro antskrydžius prieš (duomenys neskelbtini), per kuriuos taip pat žūsta ir civiliai gyventojai. Taigi, kilmės šalies informacija visiškai sutampa su pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina prieglobsčio prašymo pagrįstumą. Pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje akivaizdžiai vyksta beatodairiškas smurtas, kuris kelia grėsmę pareiškėjos gyvybei, todėl jai suteiktinas prieglobstis. Atsakovas, spręsdamas prašymą dėl prieglobsčio, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra moteris, jai kyla didesnė persekiojimo rizika, todėl ji priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei. Pasak pareiškėjos, jos išvykimo priežastys nelaikytinos vien ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra neryškus.

6. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas netinkamai vertino prieglobsčio prašymo aplinkybes ir kilmės šalies informaciją, sprendime nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prašymo atmetimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi teisės aktų pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Šis terminas nėra proporcingas, kadangi pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jos veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, pareiškėja laikėsi nustatytų tvarkų, o išvykimas iš kilmės valstybės sąlygotas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu prieglobsčio prašytojos istorijoje buvo nustatyta daug neatitikimų. Pareiškėjos pateiktos istorijos trūkumai kelia abejonių dėl pasakojimo realumo ir patikimumo, dėl to konstatuota, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas dėl trūkumų nelaikytinas patikimu įrodymu, nes tikėtinai yra pramanytas ir iš anksto paruoštas. Kitų įrodymų, pagrindžiančių prieglobsčio prašytojos prašymą, nebuvo pateikta.

9. Prieglobsčio prašytoja net paprašyta detaliai nepapasakojo, kodėl mano, kad jai kilmės valstybėje grės jos nurodyti pavojai apklausos metu apsiribojo vieno sakinio teiginiais, neišsiplėtė pasakodama tariamus įvykius, nenurodė įvykių detalių kaip, pavyzdžiui, kur jos nurodomi incidentai vyko, kaip jie įvyko ir kada. Prieglobsčio prašytoja nepateikė kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos baimę būti persekiojamai. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos deklaruojama baimė įvertinta, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjai grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindų jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

10. Atsakovas tyrimo metu surinko išsamią ir aktualią kilmės valstybės informaciją iš įvairių šaltinių apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) regione, smurto lygis nors ir yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Jokių individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta. Tyrimo metu nenustatyta ir aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra moteris. Pareiškėja nurodė, kad iš kilmės valstybės ji išvyko padedama tėvų, turi sostinėje gyvenančią tetą, vadinasi, turi ją palaikančių asmenų ratą. Deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo, todėl nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

11. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, teikė melagingą informaciją, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Be to, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjos M. X. C. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitoje dalyje skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad apklausos, vykusios 2021 lapkričio 10 d., metu pareiškėja nurodė, jog išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis buvo ta, jog jos tėvai norėjo, kad pareiškėja susituoktų su keturiasdešimtmečiu vyru, tačiau, pareiškėja to nenorėjo, nes turėjo draugą, prieš 5 metus išvykusį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Su draugu susipažino vaikystėje, tačiau iki šiol palaiko ryšius, bendrauja, kalba ir susirašinėja. Pareiškėja nurodė, kad grįžus atgal į (duomenys neskelbtini), tėvai ją verstų ištekėti, jos lauktų kalėjimas arba mirtis. Pareiškėja teigia, kad ją nužudytų (duomenys neskelbtini) arba ji sėstų į kalėjimą dėl to, kad pabėgo ir nesutiko tekėti už vyresnio vyro. Vėliau apklausos metu pareiškėja teigė, kad 2020 m. gegužės mėn. įvyko piršlybos, kuriose dalyvavo (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai. Jie pareiškėjai grasino, nužudė brolį, nes pastarasis ją užstojo. Tačiau po to pareiškėja nurodė, kad iki jai pabėgant į užsienį, brolis dar buvo gyvas. Pareiškėjos teigimu, po 2020 m. įvykusio incidento, kurio metu buvo nužudytas brolis, ji grasinimų daugiau nepatyrė.

14. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos visi nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę bei į pareiškėjos kilmės valstybės informaciją. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo, tačiau pareiškėja apklausos metu keitė svarbias pasakojimo detales, nenoriai pasakojo apie išvykimo iš kilmės valstybės motyvus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktas pasakojimas yra nenuoseklus, tyrimo metu pareiškėjos pasakojime buvo nustatyta daug neatitikimų, skirtingais pasakojimo etapais pareiškėja pateikdavo vienas kitai prieštaraujančias įvykių versijas. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjos pasakojimas vertintinas kaip nuolat evoliucionuojantis ir nelaikytinas patikimu įrodymu.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, privertusias ją palikti kilmės valstybę, nepasižymi nuoseklumu ir patikimu, dėl šios priežasties vertintinas kaip nepagrindžiantis deklaruojamos persekiojimo baimės. Pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso suteikimo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai negali būti suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais bei pareiškėjos pasakojimu pasižyminčiu loginiais trūkumais, todėl atsakovas pagrįstai nenustatė individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį.

16. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjos papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai gresia persekiojimas. Pareiškėjos deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Migracijos departamento surinkta informacija taip pat nepagrindžia tikimybės, jog prieglobsčio prašytoja dėl savo socialinės padėties gali patirti persekiojimą. Teismas konstatavo, kad viena iš pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominės priežastys. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

17. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjos pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pareiškėja nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jos kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Be to, pareiškėja nepaneigė tyrimo metu Migracijos departamento surinktų duomenų apie saugumo padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje.

18. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsakovas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų. Atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatų nepažeidė.

19. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytoja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

20. Teismas, atsižvelgdamas į Migracijos departamento nurodytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Įvertinęs Migracijos departamento nustatytą 5 metų terminą laikė neadekvačiu ir neproporcingu, neatitinkančiu Tvarkoje įtvirtintų kriterijų, todėl pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį, uždrausdamas pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 21. Pareiškėja M. X. C. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

23. Pareiškėja teigia, kad ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes ją persekioja ir grasina nužudyti teroristinė grupuotė (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dalį teritorijų kontroliuoja karinė grupuotė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėja, yra vienintelis iš 18 (duomenys neskelbtini) regionų, kurį visiškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Didžioji Britanija ir JAV yra paskelbusios (duomenys neskelbtini) teroristine organizacija. Pagal skelbiamą informaciją (duomenys neskelbtini) karinis konfliktas, kurio metu (duomenys neskelbtini) grobia ir žudo civilius gyventojus, verbuoja vaikus, civilių gyventojų nepasiekia humanitarinė pagalba, daug žmonių paliko savo namus ir bijo grįžti dėl (duomenys neskelbtini). JAV vykdo oro antskrydžius prieš (duomenys neskelbtini), per kuriuo taip pat žūsta civiliai gyventojai. Taigi, kilmės šalies informacija visiškai sutampa su pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina prieglobsčio prašymo pagrįstumą. Pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje akivaizdžiai vyksta beatodairiškas smurtas, kuris kelia grėsmę pareiškėjos gyvybei, todėl jai suteiktinas prieglobstis.

24. Pareiškėja tvirtina, kad ji priskirtina prievartą patyrusių ir nuo prostitucijos sąvadautojų nukentėjusių moterų grupei, kuri negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, dėl šių priežasčių pagrįstai bijo persekiojimo ir negali sugrįžti į kilmės šalį. Pareiškėja priskirtina padidintos rizikos asmenų grupėms, net pagal du kriterijus (etninė / religinė grupė ir moteris). Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą, patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai. Nors skundžiamame sprendime atsakovas remiasi Europos prieglobsčio paramos biuro išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė.

25. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu prieglobsčio prašytojos istorijoje buvo nustatyta daug neatitikimų. Prieglobsčio prašytojos pasakojimas dėl trūkumų nelaikytinas patikimu įrodymu, nes tikėtinai yra pramanytas ir iš anksto paruoštas. Kitų įrodymų, pagrindžiančių prieglobsčio prašytojos prašymą, nebuvo pateikta. Prieglobsčio prašytoja Migracijos departamento apklausos metu keitė svarbias pasakojimo detales: iš pradžių ji teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, jog tėvai norėjo, kad ji susituoktų su keturiasdešimtmečiu vyru, o ji to nenorėjo, nes turėjo draugą, gyvenantį Austrijoje, taip pat apklausos pradžioje ji nurodė, kad jeigu grįš atgal į (duomenys neskelbtini), ją tėvai vers tekėti už kito vyro, tačiau vėliau apklausos metu paklausta, kas jai gresia kilmės valstybėje, prieglobsčio prašytoja atsakė, jog ją gali nužudyti (duomenys neskelbtini) grupuotė arba ji atidurs kalėjime, nes nesutiko tekėti ir pabėgo. Be to, pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai 2020 m. gegužės mėn. buvo atėję dėl santuokos sudarymo – jie pagrasino ir tariamai nužudė prieglobsčio prašytojos brolį.

28. Remdamasis surinkta kilmės valstybės informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad nors pareiškėjos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)regione, smurto lygis ir yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

31. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pasak pirmosios instancijos teismo, Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, dėl to pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

36. Pareiškėja apeliaciniu skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino pareiškėjos asmeninių savybių, nesurinko aktualios informacijos apie pareiškėjos kilmės valstybę.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

38. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

39. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

40. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

42. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

43. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

44. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad tėvai ją norėjo prievarta ištekinti už keturiasdešimtmečio vyro. Pareiškėja bijo grįžti, nes grupuotė (duomenys neskelbtini) gali ją nužudyti arba pasodinti įkalėjimą. Teigė, kad grupuotė jau nužudė jos brolį, kuris užstojo pareiškėją.

46. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Sprendime akcentuota, kad asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) kontroliuojamoje teritorijoje, negresia persekiojimas vien dėl buvimo toje teritorijoje. Žmonėms, neturintiems vyriausybės ar tarptautinio profilio arba numanomo ryšio su šiomis organizacijomis, mažai tikėtina, kad jiems gresia persekiojimas arba didelė žala. Šaltiniai rodo, kad kiti asmenys gali būti taikiniai, atsižvelgiant į jų veiklą ir tai, kiek jie kritiškai vertina (duomenys neskelbtini). Tai apima: humanitarinės pagalbos darbuotojus; (duomenys neskelbtini) dirbančius tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinės tautos; nevyriausybinių organizacijų darbuotojus; žurnalistus. Prieglobsčio prašytoja nepriklauso kuriai nors iš minėtų grupių. Be to, atsakovo rinkta informacija patvirtina, kad asmenys, kurie neturi (duomenys neskelbtini) kontroliuojamo gyvenimo patirties ir (arba) neatitinka griežto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) elgesio aiškinimo, gali būti persekiojami, tačiau tai gali priklausyti nuo vietovės ir nuo šariato ar vietos politikos griežtumo. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodė esanti v, studijuojanti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jai nepriimtina v kultūra.

47. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja ne su tuo, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

48. Be kita ko, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadoms, kad pareiškėjos pasakojimas dėl išvykimo iš kilmės valstybės kelia abejonių dėl šio pasakojimo realumo ir patikimumo. Iš pradžių M. X. C. teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, jog tėvai norėjo, kad ji susituoktų su keturiasdešimtmečiu vyru, o ji to nenorėjo, nes turėjo draugą, gyvenantį Austrijoje. Taip pat apklausos pradžioje ji nurodė, kad jeigu grįš atgal į (duomenys neskelbtini), ją tėvai vers tekėti už kito vyro. Tačiau vėliau apklausos metu paklausta, kas jai gresia kilmės valstybėje, prieglobsčio prašytoja atsakė, kad ją gali nužudyti (duomenys neskelbtini) grupuotė arba ji atidurs kalėjime, nes nesutiko tekėti ir pabėgo. Be to, M. X. C. teigimu, (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai 2020 m. gegužės mėn. buvo atėję dėl santuokos sudarymo – jie pagrasino ir tariamai nužudė prieglobsčio prašytojos brolį. Prieštaravimą prieglobsčio prašytojos istorijoje kelia ir tai, kad pasakojimo pradžioje nurodžiusi, jog tėvai norėjo ją ištekinti, po to ji teigė, jog tėvai jai finansiškai padėjo, kad ji pabėgtų į (duomenys neskelbtini). Šis aspektas supriešina M. X. C. istorijos detales, nes nebėra aišku ne tik tai, kas tariamai siekė ją ištekinti kilmės valstybėje ir kas yra prieglobsčio prašytojos tariamas persekiotojas, bet taip pat ir tai, kokiu būdu ir už kokias lėšas prieglobsčio prašytoja išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja apklausų metų teigė neturinti giminų sostinėje, tačiau teigė ir tai, kad Mogadiše ((duomenys neskelbtini) sostinėje) gyvena jos mamos sesuo. Tai, kad pareiškėja nėra linkusi bendradarbiauti ir nurodyti tiesą, pagrindžia ir aplinkybė, jog pareiškėja prieglobsčio prašymo pateikimo metu prisistatė nepilnamete, gimusia 2003 m. lapkričio 1 d., nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje atlikus pareiškėjos biologinio amžiaus tyrimą, vadovaujantis pareiškėjos rentgeno nuotraukomis, nustatyta, jog ji yra vyresnė nei 23 metai.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis, yra tik bendro pobūdžio informacija, siekiant pagrįsti pareiškėjos papasakotą, tikėtina, kad iš anksto sugalvotą, istoriją. Be to, pareiškėja tokio fakto (pateiktos informacijos) niekuo nepagrindžia, t. y. neaišku, iš kur yra kildinama ši informacija (priešingai nei nurodo pareiškėja, ši informacija nėra pateikta atsakovo sprendime).

50. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)regione, smurto lygis yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta,. Be to, prieš neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos sieną, pareiškėja nurodė gyvenusi (duomenys neskelbtini), ten mokėsi, todėl šiuo atveju nėra aišku, kodėl ji paliko jai saugią šalį ir ten nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina išvadai, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5, 99.1, 99.1.1–99.1.10 punktai). Pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, yra nepagrįsti, nes iš Migracijos departamento sprendimo matyti, jog departamentas rėmėsi iš skirtingų šaltinių surinkta informacija. Iš sprendimo matyti, kad pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į konkrečias jos nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikinta ir sprendimo dalis, kuria pareiškėja išsiųsta į kilmės valstybę ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė sprendimo dalį ir nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

59. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

60. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos nurodytus skundo argumentus, nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

61. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai teisingai išspręsti, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos M. X. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vilija Mikuckienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė