2021-09-22 Nr. AB-19479-3-62-3-02475-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-464-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02475-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) priteisti 10 910 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo perkeltas gyventi iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių, nors neturi žalingų įpročių ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Nuteistieji už labai sunkius nusikaltimus Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje laikomi tik 30 dienų. Sprendimas perkelti jį nuolat gyventi į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. 2017 m. Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje jis buvo sumuštas, tačiau atsakovo atstovas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Pravieniškių PN-AK vėluoja atsakyti į pateiktus skundus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra šviesos, pasivaikščiojimai organizuojami tamsiu paros metu (du kartus per savaitę pasivaikščiojimai baigiasi 21 val. 30 min.), kiemeliai yra pritaikyti suimtiesiems, kuriems skiriamas 1 val. per parą trukmės pasivaikščiojimas. 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atsisakyta pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jis yra bedarbis, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis nedirba todėl, kad 2017 m. Pravieniškių PN-AK buvo sumuštas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo nėra vykdomos nuteistųjų programos. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteistieji iš Pravieniškių PN-AK vieno sektoriaus į kitą sektorių perkeliami vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-189 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iš vieno Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sektoriaus į kitą sektorių tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 10 d. iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių buvo perkeltas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu, kuris numato, kad pataisos namų, gydymo–pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.

Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais bei Aprašo 4 punktu. Vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto D. C. 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 42-13936 ir 2019 m. rugsėjo 5 d. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio protokolą Nr. 62-3538, pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3-ajį sektorių.

Pareiškėjo teiginiai dėl jo neteisėto perkėlimo iš vieno sektoriaus į kitą ir nepakankamo tokio sprendimo argumentavimo yra nepagrįsti. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas ir vedamas pasivaikščioti į uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelį, kuris įrengtas vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Pravieniškių PN-AK vykdomas tiek individualus, tiek grupinis darbas, 30 socialinės reabilitacijos programų (3-ajame sektoriuje – 7), organizuojami kultūros ir sporto renginiai, užsiėmimai doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais, lankosi visuomeninių ir religinių organizacijų atstovai.

Izoliuoto laikymo sąlygų kamerų tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų dalyvavimas grupinėje programų veikloje yra ribotas, todėl su nuteistaisiais dirbama individualiai. Pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti visose Pravieniškių PN-AK siūlomose užimtumo priemonėse bei programose, kadangi nebuvo izoliuotas kamerų tipo patalpose, viskas priklausė nuo jo motyvacijos ir pasiryžimo keisti savo nuostatas bei požiūrį į gyvenimą ir visuomenę. Jam, kaip ir kitiems nuteistiesiems, be papildomų priemonių ar programų buvo taikomos privalomos Adaptacijos, Nuteistųjų integracijos į visuomenę, Teisinio ir socialinio švietimo programos.

Jų taikymo intensyvumas priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos bei poreikių. Siekiant pagerinti nuteistųjų resocializacijos procesą bei užtikrinti veiksmingą bausmę atliekančių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, buvo pasiūlyta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Pravieniškių PN-AK į pasivaikščiojimus jis buvo vedamas tamsiu paros metu (du kartus per savaitę pasivaikščiojimai baigdavosi 21 val. 30 min.), o pasivaikščiojimo kiemeliai buvo neapšviesti, pritaikyti suimtiesiems, kurie turi teisę į 1 val. trukmės pasivaikščiojimus, teismas nurodė, jog atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas pasivaikščioti buvo vedamas dienotvarkėje nustatytu metu, t. y. pasivaikščiojimai, priklausomai nuo savaitės dienų, buvo organizuojami arba nuo 8 val. 40 min. iki 11 val. 40 min., arba nuo 11 val. 45 min. iki 15 val. 00 min., arba nuo 15 val. 05 min. iki 18 val. 20 min., arba nuo 18 val. 25 min. iki 21 val. 25 min. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK, organizuojant nuteistųjų pasivaikščiojimus iki 21 val. 25 min., teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo neapšviesti, pritaikyti suimtiesiems, kurie turi teisę į 1 val. trukmės pasivaikščiojimus, teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose pateikti duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 12 būrio nuteistųjų pasivaikščiojimo kieme sumontuoti 2 LED gatvės šviestuvai, įrengtos lempos, skleidžiančios šviesos srautą (850 lm), todėl pareiškėjo teiginį dėl neapšviestų pasivaikščiojimo kiemelių atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nedetalizavo savo teiginio, jog pasivaikščiojimo kiemeliai pritaikyti suimtiesiems, kurie turi teisę į 1 val. trukmės pasivaikščiojimus ir nenurodė, kodėl konkrečiai yra nepatenkintas pasivaikščiojimo kiemelių būkle. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė paaiškinimų ar kitų įrodymų, kad jis dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) ar kitas kompetentingas institucijas.

8. Dėl pareiškėjo argumento, kad Pravieniškių PN-AK su juo nevykdomos programos, kurias pataisos įstaiga privalo vykdyti (pareiškėjo teigimu, jis ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas leisti dalyvauti integracijos į visuomenę ir socialinės reabilitacijos programose, tačiau prašymai nebūdavo tenkinami), teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo siūloma dalyvauti visose pataisos įstaigoje vykdomose užimtumo priemonėse bei programose, buvo taikomos Adaptacijos, Nuteistųjų integracijos į visuomenę, Teisinio ir socialinio švietimo programos.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK vykdomas tiek individualus, tiek grupinis darbas su nuteistaisiais, 30 socialinės reabilitacijos programų, organizuojami kultūros ir sporto renginiai, užsiėmimai doroviniais, teisiniais ir ekonominiais klausimais, pataisos įstaigoje nuolat lankosi visuomeninių ir religinių organizacijų atstovai. Kamerų tipo patalpose su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais dirbama individualiai. Tiek iš atsakovo atstovo, tiek iš paties pareiškėjo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti bet kurioje socialinės reabilitacijos programoje dienotvarkėje nustatytu metu, gauti reikalingas konsultacijas.

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (prašymo kopijų, atsakovo atstovo atsakymų ir pan.), kurių pagrindu teismas būtų galėjęs daryti išvadą, kad jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu leisti dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje, bet jo prašymas nebuvo tenkintas. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK tinkamai ir aktyviai įgyvendina socialinės reabilitacijos programas, siekiant integruoti nuteistuosius į visuomenę, todėl pareiškėjo argumentus dėl pataisos įstaigos pareigūnų neveikimo integruojant pareiškėją į visuomenę ir netinkamos socialinės reabilitacijos atmetė.

9. Dėl pareiškėjo argumento, jog priimant išvadą dėl lygtinio paleidimo turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis Pravieniškių PN-AK buvo sumuštas ir nedirba, nes baiminasi dėl savo saugumo, teismas nurodė, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dirbti, taip formuojant nuteistojo darbinius įgūdžius. Bylos duomenys patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK atviros erdvės nuolat yra saugomos pareigūnų, kurie prižiūri juose tvarką, todėl teismas pareiškėjo teiginius, jog jis nedirba dėl to, kad baiminasi dėl savo saugumo, pripažino abstrakčiais ir nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas buvo sumuštas darbo metu, todėl sprendė, kad jo teisė dirbti nėra suvaržyta.

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo nepagrįstai perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių, kadangi 3-ajame sektoriuje buvo sumuštas ir iki šiol jaučia baimę dėl šio įvykio, teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių. Pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 12 d. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų laikotarpiui, kadangi jis nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2017 metais Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to sustabdytas, kadangi, atlikus visus reikalingus procesinius veiksmus, nebuvo nustatytas kaltininkas. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK vyriausiasis specialistas 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė Pravieniškių PN-AK tarnybinį pranešimą Nr. 42-13936, kuriame nurodė, kad siekiant pagerinti nuteistųjų resocializacijos procesą bei užtikrinti veiksmingą bausmę atliekančių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, siūlo perkelti pareiškėją į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių. Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų skyrimo į būrius komisija 2019 m. rugsėjo 5 d. svarstė klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo iš 2-ojo sektoriaus į 3-iąjį sektorių ir nutarė pareiškėją perkelti iš 2-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių tolimesnei bausmei atlikti. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pataisos įstaigos direktorius sprendimą pareiškėją perkelti iš pataisos įstaigos 2-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių priėmė atsižvelgęs į Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio protokolą. Teismas sprendė, jog atsakovo atstovas, įformindamas pareiškėjo perkėlimą iš vieno sektoriaus į kitą, veikė teisėtai ir nepažeisdamas jokių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymą dėl T. M. perkėlimo į kitą sektorių nėra pagrindo.

III. 11. Pareiškėjas T. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimą, vadovautis jo skundu, apeliaciniu skundu ir kitais jo pateiktais dokumentais, kurie nebuvo įvertinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo sumuštas, neužtikrintas jo saugumas, todėl buvo perkeltas iš 3-ojo sektoriaus į 1-ąjį sektorių tęsti bausmės atlikimo. Pareiškėjas negali būti grąžintas į tą patį 3-ąjį sektorių, kadangi buvo sumuštas, o pats įvykis iki šiol neištirtas. Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto D. C. argumentai yra nepagrįsti, neteisėti, grubiai pažeidžiantys BVK 7 straipsnio 1 dalį, kadangi perkeldamas pareiškėją jis privertė jį kentėti bei saugotis, kad vėl nebūtų užpultas, jam atsirado fobija, baimės jausmas, nepasitikėjimas.

11.2. Pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo apšviesti. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra konteinerio tipo, todėl gatvėje įrengtos lempos skleidžiama šviesa negali apšviesti uždarų patalpų. Byloje turi būti išreikalautos pasivaikščiojimo kiemelių, į kuriuos pareiškėjas būdavo vedamas ir kurie suprojektuoti vaikščioti 1 val. (kadangi nurodo, kad vaikštant daugiau pradeda svaigti galva dėl vietos stokos) nuotraukos. Kadangi jis yra nuteistasis, jam priklauso ne 1 val., o 3 val. pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo atstovas pats patvirtino aplinkybę, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šviesos, tad pagal pasivaikščiojimo grafiką 4 kartus per savaitę nebuvo sudaromos sąlygos pasivaikščioti gryname ore, kadangi patalpos, kuriose vyksta pasivaikščiojimas buvo tamsios, visiškai nieko nesimatė. Teismui nebuvo pateikti pasivaikščiojimo kiemelių projektai bei kokiose patalpose vykdavo pasivaikščiojimas 3 val.

11.3. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs nors vienos socializacijos, resocializacijos programos. Jis buvo sumuštas, dirbo, trūko vos kelių dienų iki paskatinimo už gerą darbą. Pervežtas į 1-ąjį sektorių taip pat dirbo individualų darbą, dėl ko pats direktorius atsisakė suteikti galimybę ką nors dirbti. Atsakovo atstovo nurodytus socializacijos, resocializacijos taikomus metodus paneigia dokumentai, kuriuos pareiškėjas pateikė, kur nurodė, kaip yra varžomi socialiniai ryšiai, neteikiant papildomų pasimatymų, skambučių su šeimos nariais, nesuteikiant lygtinio paleidimo.

11.4. Pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, dėl to, kad kai buvo sumuštas, pradėjo save saugoti, kadangi valstybė tuo nesirūpino ir todėl negalėjo dirbti kartu su kitais 3-iajame sektoriuje, o individualaus darbo jam nesuteikė. Nėra jokio darbo, kurį pareiškėjas galėtų saugiai dirbti ir vėl nebūti sumuštas. 3-ajame sektoriuje jam yra nesaugu, asmenys, atliekantys valstybės skirtą bausmę yra visiškai nesaugomi, brutaliai kankinami, tai įrodo pareiškėjo įvykis ir beveik po metų analogiškas įvykis.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Siekiant pagerinti nuteistųjų resocializacijos procesą bei užtikrinti veiksmingą bausmę atliekančių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą buvo pasiūlyta pareiškėją perkelti iš 2-ojo sektoriaus į 3-ąjį. Tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. 42-13963 duomenys. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas į 3-ąjį sektorių atvyko 2019 m. rugsėjo 10 d., pataisos namų įstaigos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 2-1621 1.1 punktu buvo paskirtas į 12 būrį 6 patalpą 1 vietą, o 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 2-2142 1.8 punktu buvo paskirtas į 11 būrį 4 patalpą 2 vietą. Minėtose patalpose pareiškėjas paskirtas gyventi vienas. 3-ojo sektoriaus 11-o ir 12-o būrių nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra įrengtos naujai renovuotame kamerinio tipo nuteistųjų bendrabutyje. 11-o ir 12-o būrių nuteistiesiems maistas teikiamas į gyvenamąsias patalpas. Šiose patalpose nuteistiesiems taikoma intensyvesnė priežiūra. Ten yra nuolat budintis pareigūnų postas, nuo 8.00 val. iki 20.00 val. dirba dinaminės priežiūros pareigūnai. Į pasivaikščiojimą vedami visi vienoje kameroje esantys nuteistieji. Virš pasivaikščiojimo kiemų yra pareigūnų postas, kuris iš viršaus stebi nuteistuosius jų pasivaikščiojimo metu. Minėto būrio nuteistieji vieni niekur nevaikšto, juos nuolat visur lydi pareigūnai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl neva jam kilsiančios grėsmės gyvybei ir saugumui perkeliant į 3-ąjį sektorių yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. M. kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jis apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) pareiškėjas negali būti grąžintas į tą patį 3-ąjį sektorių, kadangi buvo sumuštas, o pats įvykis iki šiol neištirtas; 2) pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo apšviesti, buvo per maži; 3) atsakovo atstovo nurodyti socializacijos, resocializacijos metodai nėra taikomi; 4) 3-ajame sektoriuje jam yra nesaugu, asmenys, atliekantys valstybės skirtą bausmę yra visiškai nesaugomi, brutaliai kankinami.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

16. Akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamoje byloje turi būti išreikalautos pasivaikščiojimo kiemelių, į kuriuos pareiškėjas būdavo vedamas ir kurie suprojektuoti vaikščioti 1 val. (kadangi nurodo, kad vaikštant daugiau pradeda svaigti galva dėl vietos stokos) nuotraukos, teismui taip pat nebuvo pateikti pasivaikščiojimo kiemelių projektai bei kokiose patalpose vykdavo pasivaikščiojimas 3 val. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 58) atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti išsamius duomenis apie tai, kuriomis valandomis ginčo laikotarpiu (2019 m. rugsėjo 10 d.–2019 m. lapkričio 6 d.) pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kiek laiko truko pasivaikščiojimai, koks apšvietimas įrengtas, ir atsakovo atstovas juos teismui pateikė (b. l. 110–117). Pareiškėjas nei skunde teismui (b. l. 1), nei atsikirtimuose į atsiliepimą (b. l. 60–62, 76) nesuformulavo prašymo iš atsakovo atstovo išreikalauti pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukų ir / ar projektų, apeliaciniame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių šis prašymas nebuvo pateiktas anksčiau, ar kad jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl byloje nėra pagrindo tokio pareiškėjo prašymo tenkinti.

18. Pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės siejo su aplinkybe, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. jis buvo perkeltas gyventi iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių. Jis teigė, kad šis perkėlimas buvo atliktas neatsižvelgiant į tai, kad sprendimas perkelti jį nuolat gyventi į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjas teigė, jog 2017 m. Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje buvo sumuštas, tačiau atsakovo atstovas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad jis negali būti grąžintas į tą patį 3-ąjį sektorių, kadangi buvo sumuštas, o pats įvykis iki šiol neištirtas.

19. Teisėjų kolegija, patikinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus dėl jo skunde nurodytų perkėlimų į kitą būrį ir kitą sektorių teisėtumo, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl papildomai jų nekartoja, o tik juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė, taip pat teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog perkėlus pareiškėją iš 2-ojo sektoriaus į 3-ąjį sektorių kilo grėsmė jo sveikatai, ar kitų neigiamų padarinių, dėl kurių toks pareiškėjo perkėlimas negalėjo būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nepateikia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo apšviesti, nes bylos duomenimis nustatyta, kad 3-ojo sektoriaus nedirbančių (12 būrio) nuteistųjų pasivaikščiojimas vykdomas pagal grafiką, 12 būrio nuteistųjų pasivaikščiojimo kieme sumontuoti 2 LED gatvės šviestuvai (b. l. 110). Byloje taip pat yra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu už režimo reikalavimų pažeidimą atliko nuobaudas uždarosios zonos kamerose, o nuteistieji, patalpinti į kamerų tipo patalpas, 3-ojo sektoriaus uždarojoje zonoje vedami pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius 1 val. Šiuose kiemeliuose įrengtos lempos, skleidžiančios šviesos srautą 850 lm (b. l. 110, 117). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neapšviestų pasivaikščiojimo kiemelių.

22. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su socialinių reabilitacijos programų taikymu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime (b. l. 10, 51) atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK vykdomas tiek individualus, tiek grupinis darbas su nuteistaisiais, vykdoma 30 socialinės reabilitacijos programų, organizuojami kultūros ir sporto renginiai, užsiėmimai doroviniais, teisiniais ir ekonominiais klausimais, pataisos įstaigoje nuolat lankosi visuomeninių ir religinių organizacijų atstovai. Kamerų tipo patalpose su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais dirbama individualiai. Pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktinėmis aplinkybėmis nepaneigė šių atsakovo pateiktų duomenų, nedetalizavo, kuriomis iš nurodytų užimtumo programų ir kada pareiškėjas negalėjo pasinaudoti, nenurodė, kokių su tuo susijusių keblumų ir kada jam kilo. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo prašymus dalyvauti minėtuose užsiėmimuose ir (ar) socialinės reabilitacijos programose. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovui nekilo pareiga pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėjas būtų atsisakęs nors vienos socializacijos, resocializacijos programos. Taigi, pareiškėjo pretenzijos, susijusios su netinkamu socialinės reabilitacijos programų organizavimu, laikytinos nepagrįstomis.

23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

24. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis