2019-05-02 Nr. AB-10455-3-61-3-03294-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1383-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03294-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 27.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Zorza“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Zorza“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Zorza“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. KS-77 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti susumuoti 2017 m. sausio 11 d. paskelbto konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti per antžeminę analoginę radijo stotį, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, suteikiančiai teisę naudotis individualiosios įmonės (toliau – ir IĮ) J. V. Vilniaus radijo studijos teikiama siuntimo paslauga rezultatus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo, taip pat prašė priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija 2017 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. KS-6 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti paskelbimo“ (toliau – ir Konkursas), kuriuo paskelbė konkursą transliavimo licencijai radijo programai transliuoti per antžeminę analoginę radijo stotį, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, suteikiančiai teisę naudotis IĮ J. V. Vilniaus radijo studijos teikiama siuntimo paslauga, gauti. Paraiškos dalyvauti konkurse pateikimo terminas – iki 2017 m. vasario 13 d.

Pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. Komisijai pateikė paraišką dalyvauti Konkurse. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimu Komisija nutraukė Konkursą ir pareiškėjo pateiktą paraišką dalyvauti Konkurse paliko nenagrinėtą. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281 patvirtintų Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkte nustatyta, kad „paraiškas licencijai gauti be konkurso ir Lietuvos Respublikos televizijos (toliau – ir LRT) prašymus Komisija privalo išnagrinėti ir sprendimą dėl licencijos, LRT leidimo išdavimo priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos ar LRT prašymo gavimo dienos.

Jeigu paraiškos pateikiamos Komisijos paskelbtam konkursui, jos turi būti išnagrinėtos ir sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo konkurso sąlygose nurodyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.“ Komisijos paskelbtam Konkursui pareiškėjo pateikta paraiška turėjo būti išnagrinėta (taigi, ir sprendimas dėl licencijos išdavimo turėjo būti priimtas) ne vėliau kaip per 30 dienų, skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 13 d. Komisija nepaisė šio imperatyvaus Taisyklių 28 punkte nustatyto reikalavimo ir delsė išnagrinėti pareiškėjo Konkursui pateiktą paraišką ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo.

Konkursą Komisija paskelbė 2017 m. sausio 11 d., o į pirmąjį posėdį – susumuoti Konkurso rezultatus – Komisija susirinko tik 2017 m. birželio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo paraiškų dalyvauti Komisijos paskelbtame Konkurse pateikimo termino pabaigos. Komisija nepareiškė jokių pastabų dėl Konkursui pateiktos paraiškos (dėl jos neatitikimo (prieštaravimo) Taisyklėms) ir nenurodė jokių faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pareiškėjo paraiškos nesvarstyti (atmesti) ar palikti nenagrinėtą ir 2017 m. birželio 28 d.

Komisijos posėdyje be jokio teisinio pagrindo nusprendė „pareikalauti pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie numatomos transliuoti radijo programos ir apie internete transliuojamos radijo programos „Radio Wilno“ turinį“. Komisijos iniciatyva atlikus neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą, nebuvo nustatyti jokie pareiškėjo veiklos pažeidimai, dėl kurių Konkursui pateikta paraiška galėjo būti atmesta ar palikta nenagrinėta, o pats Konkursas nutrauktas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisijos Sprendime nėra nurodyti motyvai, Sprendimas grindžiamas Komisijos gautais raštais, kurių turinys pareiškėjui nėra žinomas.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas pažymėjo, kad ilgesnis paraiškos nagrinėjimo terminas užtikrino Komisijos galimybes surinkti visus sprendimo dėl transliavimo licencijos radijo programai transliuoti priėmimui reikalingus dokumentus ir tinkamai išsiaiškinti visas šiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Pasibaigus paraiškų dalyvauti Konkurso terminui, Komisija teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją, prašydama įvertinti, ar VšĮ „Zorza“, jos dalininkai J.

K. (J. K.) ir D. N., taip pat su jais susiję asmenys atitinka nacionalinio saugumo interesus. Šios komisijos nuomonė dėl VšĮ „Zorza“ Komisijai buvo pateikta tik 2017 m. kovo 13 d. Netrukus po to Komisija iš Valstybės saugumo departamento gavo papildomos su Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos atliktu įvertinimu susijusios informacijos. Taigi, Komisija 2017 m. balandžio 10 d. vėl kreipėsi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją, prašydama informuoti, ar dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos bus tikslinama šios komisijos 2017 m. kovo 9 d. nuomonė.

Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos per 20 darbo dienų negavus atsakymo, Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai buvo pateiktas pakartotinis Komisijos prašymas patikslinti 2017 m. kovo 9 d. nuomonę arba patvirtinti, kad nurodyta nuomonė tikslinama nebus. Taigi, pareiškėjo akcentuojamas pažeidimas užtikrino ne tik tinkamą transliavimo licencijos išdavimo procedūros laikymąsi, bet ir sudarė prielaidas priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl radijo programos transliavimo veiklos.

Toks procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas esminiu ir sudarančiu pagrindą kvestionuoti Komisijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (15.7)1B-2220 „Dėl radijo dažnio (kanalo) radijo programai transliuoti“ nurodė, kad šiuo metu nėra laisvų radijo dažnių (kanalų) radijo programoms transliuoti (retransliuoti), kurie aprėptų rytinę Lietuvos dalį. Lietuvos radijo ir televizijos taryba 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S6-16 „Dėl radijo dažnio poreikio ketvirtai LRT radijo programai transliuoti“ kreipėsi į Komisiją prašydama užtikrinti LRT teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų skaičių ir užtikrinti, kad LRT turėtų galimybę transliuoti radijo programą 96,8 MHz radijo dažniu Vilniuje.

Komisijos sprendimas nutraukti 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KS-6 paskelbtą konkursą transliavimo licencijai radijo programai transliuoti per antžeminę analoginę radijo stotį, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti buvo priimtas įgyvendinant Komisijai įstatymais nustatytą pareigą užtikrinti nacionalinio visuomeninio transliuotojo pirmumo teisę į jo programų transliavimui reikalingus elektroninio ryšio kanalus (radijo dažnius). Komisija priėmė sprendimą šį radijo dažnį palikti laisvą nacionalinio transliuotojo reikmėms ir taip tinkamai įgyvendinti pareigą užtikrinti technines Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos garantijas.

5. Atsakovas pažymėjo, kad Komisija aiškiai nurodė ir Sprendimo priėmimo teisinį pagrindą, ir motyvus, kuriais grindžiamas priimtas Sprendimas. Vien aplinkybė, kad pareiškėjo Sprendimas netenkina, nėra pagrindas jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčas yra kilęs dėl Komisijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. KS-77 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti nutraukimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Komisija 2017 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. KS-6 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti paskelbimo“, kuriuo paskelbė konkursą transliavimo licencijai radijo programai transliuoti per antžeminę analoginę radijo stotį, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, suteikiančiai teisę naudotis IĮ J. V. Vilniaus radijo studijos teikiama siuntimo paslauga, gauti ir nustatė paraiškų pateikimo terminą iki 2017 m. vasario 13 d.

8.2. 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. PI-8 patvirtino pareiškėjo paraiškos dalyvauti Konkurse gavimo faktą ir 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-168 kreipėsi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją, prašydama įvertinti, ar VšĮ „Zorza“, jos dalininkai J. K. ir D. N., taip pat su jais susiję asmenys atitinka nacionalinio saugumo interesus.

8.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2017 m. kovo 9 d. pateikė nuomonę, kad pareiškėjas VšĮ „Zorza“ neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 31 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5 punktuose nurodytų aplinkybių.

8.4. Komisija 2017 m. balandžio 10 d. vėl kreipėsi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją, prašydama informuoti, ar dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos bus tikslinama šios komisijos 2017 m. kovo 9 d. nuomonė.

8.5. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 74 kreipėsi į Komisiją su prašymu nurodyti, dėl kokių priežasčių nėra paskelbtas Konkurso nugalėtojas ir nėra priimtas Komisijos sprendimas dėl licencijos.

8.6. Komisija 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. S-391 kreipėsi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją prašydama pakartotinai patikslinti 2017 m. kovo 9 d. nuomonę arba patvirtinti, kad nurodyta nuomonė tikslinama nebus.

8.7. Komisija 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-437 informavo pareiškėją, kad Konkurso rezultatų susumavimas planuojamas Komisijos 2017 m. birželio 28 d. posėdyje.

8.8. Komisija 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. S-481 pakvietė pareiškėją dalyvauti Komisijos 2017 m. birželio 28 d. posėdyje.

8.9. Komisija 2017 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. V-10 „Dėl VšĮ „Zorza“ neplaninio veiklos patikrinimo atlikimo“, kuriame nurodė atlikti pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą ir iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. išsiaiškinti, ar nelicencijuojama radijo programa „Radio Wilno“ transliuojama internete laikantis teisės aktų reikalavimų.

8.10. Komisija 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. S-533 informavo pareiškėją, kad Komisijos nariai 2017 m. birželio 28 d. posėdyje, svarstydami klausimą dėl licencijos išdavimo Konkurso nugalėtojui, „pareikalavo pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie numatomos transliuoti radijo programos ir apie internete transliuojamos radijo programos „Radio Wilno“ turinį“.

8.11. Komisija 2017 m. rugpjūčio 25 d. patikrinimo akte Nr. ST-116 konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Aprašo dėl informacijos teikimo tvarkos 11 punkte nustatytų reikalavimų.

8.12. Komisija 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S-602 „Dėl patikrinimo rezultatų“ informavo pareiškėją, kad VšĮ „Zorza“ nesilaikė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. KS-16 patvirtinto Informacijos apie radijo, televizijos programų transliuotojų, retransliuotųjų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų veiklą teikimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyto reikalavimo.

8.13. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (15.7)1B-2220 „Dėl radijo dažnio (kanalo) radijo programai transliuoti“ nurodė, kad šiuo metu nėra laisvų radijo dažnių (kanalų) radijo programoms transliuoti (retransliuoti), kurie aprėptų rytinę Lietuvos dalį. Tarnybos duomenimis, J. V. Vilniaus radijo studijai yra skirtas naudoti 96,8 MHz radijo dažnis (kanalas) Vilniuje (Tarnybos 2011 m. sausio 5 d. išduotas leidimas Nr. (15.7)-9R-517 naudoti UTB radijo dažnį), tačiau šiuo metu nėra transliuotojo, turinčio teisę transliuoti radijo programą naudojant šį radijo dažnį (kanalą).

8.14. Lietuvos radijo ir televizijos taryba 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S6-16 „Dėl radijo dažnio poreikio ketvirtai LRT radijo programai transliuoti“ kreipėsi į Komisiją prašydama užtikrinti LRT teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų skaičių ir užtikrinti, kad LRT turėtų galimybę transliuoti radijo programą 96,8 MHz radijo dažniu Vilniuje.

8.15. Komisija 2017 m. rugpjūčio 30 d. Sprendimu nusprendė Konkursą nutraukti ir pareiškėjo pateiktą paraišką dalyvauti Konkurse palikti nenagrinėtą.

9. Teismas nurodė, kad Komisija dėjo visas pastangas, siekdama tinkamai ir operatyviai įvertinti pareiškėjo tinkamumą gauti transliavimo licenciją. Aplinkybė, kad Taisyklių 28 punkte nurodytas terminas buvo praleistas, nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir nėra esminis pažeidimas, kadangi pareiškėjo paraiškos vertinimas užtruko dėl kito viešojo administravimo subjekto veiksmų (šiuo atveju Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos atsakymų teikimo).

10. Dėl pareiškėjo argumento, jog 2017 m. birželio 28 d. posėdyje Komisija be jokio teisinio pagrindo nusprendė pareikalauti pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie numatomos transliuoti radijo programos ir apie internete transliuojamos radijo programos „Radio Wilno“ turinį, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, kad be jokio teisinio pagrindo buvo pareikalauta informacijos apie numatomos transliuoti programos turinį, yra nepagrįsti, kadangi visuomeninis transliuotojas privalo užtikrinti tinkamą transliuojamų programų turinį.

11. Dėl pareiškėjo argumento, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, o po atlikto pareiškėjo veiklos patikrinimo nenustatyti jokie pažeidimai, dėl kurių pareiškėjo Konkursui pateikta paraiška galėjo būti atmesta ar palikta nenagrinėta, teismas nurodė, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad, išduodama transliavimo licencijas, turi įstatymuose nustatytą pareigą pirmumo tvarka užtikrinti būtent Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti nurodytą radijo ir televizijos programų skaičių, priėmė teisėtą sprendimą šį radijo dažnį palikti laisvą nacionalinio transliuotojo reikmėms ir taip tinkamai įgyvendinti pareigą užtikrinti technines Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos garantijas. Taigi, iš esmės neliko 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KS-6 paskelbto konkurso objekto, todėl Komisija pagrįstai priėmė Sprendimą Konkursą nutraukti, o pareiškėjo paraišką dalyvauti konkurse paliko nenagrinėtą. Be to, teismas akcentavo, kad Sprendimas yra priimtas remiantis teisės aktų nuostatomis, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas.

12. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, jog sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas VšĮ „Zorza“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą visiškai, taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neįtikinantis ir nenuoseklus. Šį teiginį grindžia iš esmės tokiais argumentais:

14.1. Komisija nesilaikė Įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje ir Taisyklių 28 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo išduoti pareiškėjui licenciją arba pateikti jam motyvuotą atsisakymą tai padaryti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Komisijos paskelbto Konkurso sąlygose nurodytos paraiškų dalyvauti konkurse priėmimo termino pabaigos. Konkursą Komisija paskelbė 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KS-6, sprendime Komisija nurodė, kad paraiškos Konkursui priimamos iki 2017 m. vasario 13 d. Vadinasi, Komisija licenciją Konkursą laimėjusiam asmeniui turėjo išduoti arba pateikti motyvuotą atsisakymą tai padaryti ne vėliau kaip 2017 m. kovo 14 d. (t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurso sąlygose nurodytos paraiškų dalyvauti konkurse priėmimo termino pabaigos, kuri nustatyta 2017 m. vasario 13 d.). Komisija 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. PI-8 patvirtino pareiškėjo paraiškos dalyvauti Konkurse gavimo faktą. Komisija 2017 m. vasario 21 d. raštu S-168 kreipėsi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją ir paprašė atlikti įvertinimą, ar pareiškėjas (pareiškėjo direktorius ir dalininkai) atitinka nacionalinio saugumo interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerė 2017 m. kovo 9 d. raštu S-72-610 pateikė Komisijai Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos nuomonę, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 31 straipsnio 11 dalies 4 ir/ar 5 punktuose nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, Komisija turėjo ne tik pareigą, bet ir objektyvią galimybę sprendimą dėl licencijos išdavimo vieninteliam Konkurso dalyviui – pareiškėjui, priimti (arba motyvuotai atsisakyti tai padaryti). Įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka – ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 14 d. Kaip matyti iš bylos dokumentų, tam nebuvo jokių kliūčių. Tačiau Komisija Įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka jokio sprendimo dėl Konkurso nepriėmė, o 2017 m. rugpjūčio 30 d., praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė Konkursą nutraukti ir pareiškėjo pateiktą paraišką dalyvauti Konkurse palikti nenagrinėtą. Tokiu būdu Komisija Konkursą vykdė pažeisdama Įstatyme ir Taisyklėse nustatytą tvarką.

14.2. Pareiškėjo skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime tik atkartojo atsakovo argumentus, netyrė ir neanalizavo, ar Komisijos pakartotiniai kreipimaisi (2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. gegužės 16 d.) į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją buvo objektyviai pagrįsti ir būtini, ar jais nebuvo sąmoningai siekiama vilkinti sprendimo dėl Konkurso priėmimo, kadangi Komisija jau turėjo išvadą apie tai, jog nei pareiškėjas, nei su juo susiję asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

14.3. Teismas netyrė ir nevertino Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento informacinės pažymos Nr. 75-35 (nes jos nėra byloje ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą ją išreikalauti), kurioje, kaip teigė 2017 m. kovo 28 d. šią pažymą gavusi Komisija, buvo pateikta papildomos informacijos apie paraiškų dalyvauti Komisijos paskelbtame Konkurse pateikusius asmenis ir dėl kurios Komisija buvo priversta kelis kartus pakartotinai kreiptis į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją. Atsižvelgiant į tai, jog Komisija būtinybę pakartotinai kreiptis į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją grindė būtent šia Valstybės saugumo departamento pažyma, teismas turėjo pareigą įsitikinti, ar tokia būtinybė objektyviai egzistavo. Byloje nėra duomenų, kad Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija, susipažinusi su Komisijos jai pateikta Valstybės saugumo departamento informacine pažyma, būtų pakeitusi savo nuomonę dėl pareiškėjo atitikimo Įstatymo reikalavimams, kas suponuoja išvadą, jog Komisijos pakartotiniai kreipimaisi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją buvo pertekliniai ir jais nepagrįstai buvo vilkinama priimti sprendimą dėl Konkurso rezultatų susumavimo ir paskelbimo.

14.4. Faktą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino į bylą, patvirtina ir tai, kad teismas supainiojo pareiškėją su visuomeniniu transliuotoju.

14.5. Bene svarbiausia aplinkybė, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisingu ir teisėtu, yra ta, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsakė į esminį bylos klausimą: „ar Įstatymo 31 straipsnio 8 dalies nuostata gali būti aiškinama ir taip, kad net ir tuo atveju, kai Įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka Komisija yra paskelbusi konkursą transliavimo licencijai gauti ir, dar iki Komisijai susumuojant galutinius konkurso rezultatus, gaunamas LRT ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos prašymas išduoti Įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nurodytą leidimą LRT, Komisija turi imperatyvią pareigą nutraukti paskelbtą konkursą, leidimą naudotis konkurso objektu be konkurso pirmumo tvarka perduoti LRT, o konkurso dalyvių paraiškas palikti nenagrinėtas?“.

14.6. Bylą nagrinėjęs teismas pritarė Komisijos pozicijai (kad Konkursas nutrauktas pagrįstai, išnykus Konkurso objektui), tačiau sutikimo su Komisijos pozicija plačiau nemotyvavo, taip pat nepaaiškino, kaip tokia Įstatymo 31 straipsnio 8 dalies nuostatos interpretacija dera su Konkurse dalyvavusio pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principu, ar taip aiškinant ir taikant minėtą įstatymo normą nėra pažeidžiami Konkurse dalyvavusios ir visas Konkurso sąlygas išpildžiusio pareiškėjo turtiniai ir neturtiniai interesai ir pan. Taigi, akivaizdu, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakė į esminį bylos klausimą, teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl pritaria atsakovo pozicijai ir atmeta pareiškėjo argumentus.

15. Atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu atsakovas grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas aiškiai nurodė įstatyminį Komisijos sprendimo priėmimo pagrindą ir nustatė jo taikymo sąlygų buvimą. Radijo ir televizijos programų transliavimas yra techninis procesas, kuriam reikalingas ribotas valstybei nuosavybės teise priklausantis išteklius – radijo dažniai. Dėl nurodyto viena iš Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai garantuojamų veiklos garantijų, numatytų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, yra ne konkurso būdu įgyvendinama pirmumo teisė į visuomeninio transliuotojo programų transliavimui reikalingus radijo dažnius. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis numato, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais (kanalais) transliuoti 2 televizijos ir 4 radijo programas. Pareiga tinkamai užtikrinti šią pirmumo teisę pagal Įstatymo 31 straipsnio 8 dalį ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 49 straipsnio 11 dalį tenka būtent Komisijai, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui Komisijai pateikus prašymą dėl 96,8 MHz radijo dažnio skyrimo jam naudoti pirmumo tvarka, išnyko Komisijos teisė šį radijo dažnį suteikti naudoti radijo programai transliuoti per antžeminę analoginę radijo stotį konkurso būdu ir pareiškėjo teisėtas lūkestis į jį nesusiformavo.

15.2. Teismas tinkamai įvertino praleisto termino išduoti transliavimo licenciją įtaką Komisijos sprendimo objektyvumui ir pagrįstumui. Atkreipia dėmesį į tai, jog visuomenės informavimas valstybės nacionaliniam saugumui yra ypatingai svarbi sritis. Komisija sprendimus dėl transliavimo licencijų išdavimo priima tik po to, kai Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija atlieka jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Vyriausybės nustatyta tvarka gavus informaciją, kad pareiškėjas, jo valdymo ir / ar priežiūros organų nariai ir/ar su jais susiję asmenys, turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamais asmenimis ir / ar yra susiję su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, arba palaiko ryšius su tokioms grupuotėmis ir / ar organizacijoms priklausančiais asmenimis, transliavimo licenciją pareiškėjui išduoti atsisakoma (Įstatymo 31 str. 11 d. 4 ir 5 punktai). Atsižvelgiant į tai, Komisijos aktyvūs veiksmai, atlikti siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, apelianto nepagrįstai yra apibūdinami kaip neteisėtas sprendimo dėl Konkurso rezultatų susumavimo ir paskelbimo vilkinimas, sudarantis pagrindą panaikinti Komisijos sprendimą. Ypač įvertinus aplinkybę, kad šios faktinės aplinkybės galėtų būti reikšmingos tik tuo atveju, jeigu jų pagrindu Komisija būtų atsisakiusi išduoti radijo programos transliavimo licenciją.

15.3. Dėl pareiškėjo argumento, jog Komisija vilkino atlikti veiksmus, nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalis numato, jog vilkinimas atlikti veiksmus gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Įvertinus pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, matyti, kad jame iš esmės yra keliamas Komisijos galimo nepagrįsto delsimo, nagrinėjant pareiškėjo konkursui pateiktą paraišką ir priimant sprendimą dėl transliavimo licencijos radijo programai transliuoti išdavimo klausimas. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, terminas paduoti tokį skundą baigėsi 2017 m. gegužės 15 d. Skundo padavimas, praleidus padavimo terminą, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti jį nagrinėti ir / ar tenkinti.

15.4. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai pasisakė dėl Komisijos sprendimu paskelbto konkurso nutraukimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, aiškiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo padarytos išvados, taip pat nurodė pagrindinius teisinius argumentus, kuriais vadovavosi nustatydamas Komisijos sprendimo priėmimo teisinį pagrindą.

15.5. Teismo padarytas rašymo apsirikimas nėra teisiškai reikšmingas ir nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad ši aplinkybė vertintina kaip sudaranti pagrindą abejoti, ar sprendimas buvo priimtas, pirmosios instancijos teismui tinkamai įsigilinus į bylos esmę. Teismo sprendimo turinys yra visiškai aiškus ir tai, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje bylą nagrinėjančiam teismui pasisakant dėl transliuotojui tenkančios pareigos užtikrinti radijo programos turinio tinkamumą, yra suklysta nurodant subjektą, iš kurio Komisija 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. S-533 pareikalavo pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie numatomos transliuoti radijo programos turinį, yra akivaizdus teismo sprendimo turinio ir esmės nekeičiantis rašymo apsirikimas. Redakcinė atsakomybė už skleidžiamos viešosios informacijos turinį tenka visiems radijo programų transliuotojams, ne tik nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 2 straipsnio 52 ir 54 dalis būtent radijo programų transliuotojas yra tas subjektas, kuriam tenka radijo programų turinio kontrolės pareiga ir redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą, jo išdėstymą chronologine tvarka radijo programų tvarkaraštyje ir skleidimą. Atsakovo vertinimu, nurodytas rašymo apsirikimas skundžiamo teismo sprendimo kontekste nėra teisiškai reikšmingas ir pats savaime nesudaro pagrindo teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. KS-77 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus (susumuoti Konkurso rezultatus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo).

17. Lietuvos radijo ir televizijos komisija ginčijamu Sprendimu nusprendė nutraukti Komisijos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KS-6 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti paskelbimo“ paskelbtą konkursą transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, ir pareiškėjo pateiktą paraišką dalyvauti Konkurse paliko nenagrinėtą.

18. Skundžiamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 4RA-803-(A1) „Dėl dažnio suteikimo radijo programai transliuoti“, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. S6-16 „Dėl radijo dažnio poreikio ketvirtai LRT radijo programai transliuoti“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. (15.7)1B-2220, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281 patvirtintų Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių 14 punktu.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas prie tokios išvados priėjo įvertinęs, kad iš esmės neliko Komisijos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KS-6 paskelbto Konkurso objekto. Teismas konstatavo, kad Komisija, išduodama transliavimo licencijas, turi įstatymuose nustatytą pareigą pirmumo tvarka užtikrinti būtent Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisę transliuoti nurodytą radijo ir televizijos programų skaičių, todėl Komisija priėmė teisėtą sprendimą šį radijo dažnį palikti laisvą nacionalinio transliuotojo reikmėms, ir taip tinkamai įgyvendinti pareigą užtikrinti technines Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos garantijas.

20. Nagrinėjamam ginčui yra reikšmingos faktinės aplinkybės, kad 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KS-6 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti paskelbimo“ Komisija paskelbė konkursą transliavimo licencijai radijo programai transliuoti per antžeminę analoginę radijo stotį, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, suteikiančiai teisę naudotis IĮ J. V. Vilniaus radijo studijos teikiama siuntimo paslauga, gauti ir nustatė paraiškų dalyvauti Konkurse pateikimo terminą iki 2017 m. vasario 13 d.

Komisija 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. PI-8 patvirtino pareiškėjo paraiškos dalyvauti Konkurse gavimo faktą ir 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-168 kreipėsi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją, prašydama įvertinti, ar VšĮ „Zorza“, jos dalininkai J. K. ir D. N., taip pat su ja susiję asmenys atitinka nacionalinio saugumo interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. S-72-610 informavo, kad Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija pareiškė nuomonę, kad pareiškėjas VšĮ „Zorza“ neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5 punktuose nurodytų aplinkybių.

Komisija 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. S-311 vėl kreipėsi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją, prašydama informuoti, ar dėl Komisijoje 2017 m. kovo 28 d. gautos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento informacinės pažymos Nr. 75-35, kurioje pateikiama papildoma informacija apie paraišką dalyvauti Konkurse pateikusių asmenų atitiktį nacionalinio saugumo interesams, bus tikslinama šios komisijos 2017 m. kovo 9 d. nuomonė. Komisija 2017 m. gegužės 16 d. raštu Nr. S-391 kreipėsi į Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisiją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, prašydama pakartotinai patikslinti 2017 m. kovo 9 d. nuomonę arba patvirtinti, kad nurodyta nuomonė nebus tikslinama.

Komisija 2017 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. V-10 „Dėl VšĮ „Zorza“ neplaninio veiklos patikrinimo atlikimo“, kuriame nurodė atlikti pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir išsiaiškinti, ar radijo programa „Radio Wilno“ transliuojama laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisija 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S-602 „Dėl patikrinimo rezultatų“ informavo pareiškėją, kad UAB „Zorza“ nesilaikė Informacijos apie radijo, televizijos programų transliuotojų, retransliuotųjų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų veiklą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. KS-167, 11 punkte nustatyto reikalavimo.

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 4RA-803-(A1) informavo Komisiją apie visuomeninio transliuotojo ketinimą transliuoti ketvirtąją radijo programą, skirtą Rytų Lietuvai. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (15.7)1B-2220 „Dėl radijo dažnio (kanalo) radijo programai transliuoti“ nurodė, kad šiuo metu nėra laisvų radijo dažnių (kanalų) radijo programoms transliuoti (retransliuoti), kurie aprėptų rytinę Lietuvos dalį. Tarnybos duomenimis, J.

V. Vilniaus radijo studijai skirtas naudoti 96,8 MHz radijo dažnis (kanalas) Vilniuje (Tarnybos 2011 m. sausio 5 d. išduotas leidimas Nr. (15.7)-9R-517 naudoti UTB radijo dažnį), tačiau šiuo metu nėra transliuotojo, turinčio teisę transliuoti radijo programą naudojant šį radijo dažnį (kanalą). Lietuvos radijo ir televizijos taryba 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S6-16 „Dėl radijo dažnio poreikio ketvirtai LRT radijo programai transliuoti“ kreipėsi į Komisiją, prašydama užtikrinti LRT teisę transliuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytą radijo ir televizijos programų skaičių ir užtikrinti, kad LRT turėtų galimybę transliuoti radijo programą 96,8 MHz radijo dažniu Vilniuje.

21. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 5 dalis numato, kad LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais (kanalais) transliuoti 2 televizijos ir 4 radijo programas. LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. LRT parengtų televizijos programų transliavimui užtikrinti LRT taip pat turi būti skirti radijo dažniai (kanalai), reikalingi vienam nacionalinės aprėpties antžeminiam skaitmeninės televizijos tinklui. Per šį tinklą turi būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar retransliuoti kitas radijo ir televizijos programas. Jeigu programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti elektroninių ryšių ištekliai, LRT transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir televizijos programų skaičius neribojamas. LRT turi teisę radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais antžeminiais skaitmeniniais radijo dažniais (kanalais) transliuoti radijo ir televizijos programas, kurių skaičių nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi Tarybos siūlymą, priimtą atsižvelgus į Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme LRT skirtas lėšas. Šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingas teises pirmumo tvarka LRT suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba Visuomenės informavimo įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka.

22. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 31 straipsnio 8 dalis nustato, kad LRT vykdoma radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla nėra licencijuojama. LRT radijo ir (ar) televizijos programų transliavimui užtikrinti Komisija be konkurso pirmumo tvarka pagal šio įstatymo nuostatas ir sąlygas išduoda leidimus, suteikiančius teises, tolygias toms, kurios suteikiamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis licencijomis.

23. Taigi iš pirmiau nurodytų pacituotų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 8 dalies nuostatų matyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija išduoda leidimus transliuoti LRT programas pirmumo tvarka, gavusi Tarybos siūlymą.

24. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281 patvirtintų Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 12 d.) 14 punktas numato, kad LRT leidimus Komisija išduoda be konkurso pirmumo tvarka. Jeigu LRT radijo ar televizijos programoms transliuoti yra būtini Plane numatyti radijo dažniai (kanalai), LRT leidimai išduodami tik tada, kai sukoordinuojami Plane LRT veiklai numatyti radijo dažniai (kanalai).

25. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pareiga tinkamai užtikrinti pirmumo teisę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijai į visuomeninio transliuotojo programų transliavimui reikalingus radijo dažnius tenka būtent Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir ši LRT pirmumo teisė nei įstatymuose, nei poįstatyminiame akte nėra saistoma kokiomis nors kitomis sąlygomis, nei Tarybos siūlymo gavimu.

26. Todėl nagrinėjamu atveju, Lietuvos radijo ir televizijos tarybai 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S6-16 „Dėl radijo dažnio poreikio ketvirtai LRT radijo programai transliuoti“ (b. l. 98-99) pateikus LRT Komisijai prašymą dėl 96,8 MHz radijo dažnio skyrimo jai naudoti pirmumo tvarka, Komisija pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Sprendimu nusprendė nutraukti paskelbtą Konkursą, išnykus Komisijos teisei 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje suteikti naudoti radijo programai transliuoti per antžeminę analoginę radijo stotį konkurso būdu.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai aiškinant minėtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio nuostatas, jog negalima nutraukti paskelbto konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, kai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija prašo skirti radijo dažnį naudoti pirmumo tvarka, reikštų, kad ši numatyta įstatymuose teisė būtų ribojama (paskelbtais konkursais) arba visiškai paneigta, tais atvejais, kai nepertraukiamai skelbiami ir vyksta konkursai gauti licencijai radijo programai transliuoti (naudojant radijo dažnį). Taigi tokiu atveju LRT pirmumo teisė būtų susaistyta sąlyga, (konkurso paskelbimas), kurios, kaip minėta, įstatymai nenumato.

28. Šiame kontekste paminėtina, kad tokio teisinio reguliavimo įtvirtinimas įstatyme neatitiktų ir Konstitucinio Teismo doktrinos: radijo ir televizijos (žiniasklaidos audiovizualinio sektoriaus) funkcionavimas buvo ir tam tikru mastu tebėra susijęs su valstybei nuosavybės teise priklausančių ribotų išteklių, tokių, kaip elektroninio ryšio kanalai (radijo dažniai), naudojimu, taip pat, kad pagal Konstituciją, kol elektroninio ryšio kanalai (radijo dažniai) nėra praradę savo, kaip riboto ištekliaus, pobūdžio, turi būti užtikrinta, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas prireikus gaus naudoti naujai sukoordinuotą elektroninio ryšio kanalą (radijo dažnį) (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimą).

29. Vertinant apelianto argumentą, kad aiškinant Visuomenės informavimo įstatymą taip, kad jis leidžia nutraukti konkursą, kai LRT prašo radijo dažnio, reikštų, kad įstatymas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pažymėtina, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio (2000 m. birželio 29 d. redakcija) 5 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi pirmumo teisę į naujai sukoordinuotus elektroninio ryšio kanalus (radijo dažnius), Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcija) 4 dalis ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad kanalai (radijo dažniai) Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoms transliuoti skiriami ne konkurso būdu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažino, kad neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl abejonės dėl šių įstatymų nuostatų atitikties Konstitucijai, inter alia (be kita ko) teisėtų lūkesčių apsaugos principui, nekyla.

30. Kartu pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas savo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dar nebuvo įgijęs teisės į radijo dažnius. Apelianto argumentas, kad buvo pažeisti jo turtiniai ir neturtiniai interesai yra pernelyg deklaratyvus, nepagrįstas konkrečiais praradimais, todėl atskirai šioje byloje nenagrinėtinas.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Komisija nesilaikė Įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje ir Taisyklių 28 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo išduoti pareiškėjui licenciją arba pateikti jam motyvuotą atsisakymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Komisijos paskelbto Konkurso sąlygose nurodyto paraiškų dalyvauti konkurse priėmimo termino pabaigos, pažymi, kad toks ištęstas pareiškėjo paraiškos nagrinėjimo procesas nėra toleruotinas, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad toks paraiškos nagrinėjimo termino praleidimas nėra esminis procedūrinis pažeidimas, su kuriuo galėtų būti siejamas Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgtina į bylos aplinkybes tuo aspektu, kad visuomenės informavimas valstybės nacionaliniam saugumui yra ypatingai svarbi sritis, Komisijai dėl to kilus abejonėms, ilgesnis paraiškos nagrinėjimo terminas nagrinėjamoje situacijoje užtruko siekiant Komisijai tinkamai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas objektyviai įvertinti pareiškėjo tinkamumą gauti radijo programos transliavimo licenciją.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėją supainiojo su visuomeniniu transliuotoju. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis padarytas rašymo apsirikimas, kuris nekeičia teismo sprendimo turinio, nesudaro pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įsigilino į bylos esmę. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies aišku, kad bylą nagrinėjęs teismas pasisakė dėl radijo programų transliuotojams (ne tik nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui) tenkančios pareigos užtikrinti radijo programos turinio tinkamumą ir būtent tuo pagrindu grindė Komisijos teisę reikalauti pareiškėjo pateikti papildomą informaciją apie numatomos transliuoti programos turinį. Be to, šis nurodytas rašymo apsirikimas, įvertinus kitus skundžiamo teismo sprendimo motyvus, kurių pagrindu atmestas pareiškėjo skundas, nėra teisiškai reikšmingas ir pats savaime nesudaro pagrindo teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

33. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė ir netyrė pagrindinių faktinių ir teisinių aplinkybių, darytina išvada, kad jie yra nepagrįsti bei nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pasirinkdamas bylos nagrinėjimo modelį nepalankų ar nesuprantamą pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių pareiškėjo pateiktų aplinkybių.

34. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus papildomus motyvus Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų materialiosios teisės normų, nustatant, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Sprendimu nusprendė nutraukti Komisijos 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KS-6 paskelbtą konkursą transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, ir pareiškėjo pateiktą paraišką dalyvauti Konkurse paliko nenagrinėtą.

35. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo dėl Komisijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. KS-77 „Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti nutraukimo“ panaikinimo, negali būti patenkintas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Komisiją susumuoti 2017 m. sausio 11 d. paskelbto konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti per antžeminę analoginę radijo stotį, naudojant 96,8 MHz radijo dažnį Vilniuje, suteikiančiai teisę naudotis IĮ J. V. Vilniaus radijo studijos teikiama siuntimo paslauga rezultatus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo.

36. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Zorza“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė