2022-10-05 Nr. AB-24148-3-62-3-01210-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-627-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01210-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu 2022 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2022 m. balandžio 7 d. atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau – ir atsakovas) sprendimą Nr. S-4469 „Dėl išduotų dokumentų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo buvo pritaikyta poveikio priemonė – produkcijos nesertifikavimas;

2) panaikinti 2022 m. gegužės 10 d. atsakovo sprendimą Nr. S-5464 „Dėl išduotų dokumentų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo buvo palikta galioti Sprendimu Nr. 1 pritaikyta poveikio priemonė – produkcijos nesertifikavimas;

3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paaiškinimus ir priimti naują sprendimą dėl neatitikties nustatymo bei poveikio priemonės skyrimo;

4) atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 1 paduoti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. S-3818 „Dėl didelio derliaus“ (toliau – ir 2022 m. kovo 9 d. sprendimas), kuriame, be kita ko, nurodė, jog per 14 kalendorinių dienų nepateikus ar pateikus nemotyvuotą paaiškinimą, pareiškėjo ūkiui bus pritaikytos poveikio priemonės. Pareiškėjui nepateikus paaiškinimo, atsakovas 2022 m. balandžio 7 d. priėmė Sprendimą Nr. 1.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. atsakovui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. sirgo, todėl objektyviai neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su 2022 m. kovo 9 d. sprendimu ir parengti motyvuoto paaiškinimo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog buvo nustatytas nepagrįstai trumpas terminas paaiškinimams pateikti ir manytina, kad tokiu atveju, jei teisės aktuose nėra nustatytas tikslus terminas paaiškinimas pateikti, turi būti taikoma analogija ir nustatytas terminas paaiškinimams pateikti negali būti trumpesnis nei nustačius kitas neatitiktis. Dėl to vadovaujantis analogija, terminas paaiškinimams pateikti turėjo būti ne per 14, o per 30 kalendorinių dienų.

Pareiškėjas nurodė 2022 m. balandžio 11 d. pateikęs atsakovui paaiškinimus tikėjosi, kad bus ištaisyta, pareiškėjo vertinimu, padaryta klaida, todėl Sprendimo Nr. 1 neskundė. Gavus Sprendimą Nr. 2, kuriuo buvo paliktas galioti Sprendimas Nr. 1, jau buvo suėjęs Sprendimo Nr. 1 apskundimo terminas. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendime Nr. 2 nurodymas, kad „paliekamas galioti Sprendimas Nr. 1“, suponuoja išvada, kad pareiškėjo veiksmai yra tęstiniai ir skundžiant Sprendimą Nr. 2 automatiškai skundžiamas ir klausimas dėl Sprendimu Nr. 1 pritaikytos poveikio priemonės.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 1 paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 1, priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 2 ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Priimdamas nutartį pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi.

Teismas nustatė, jog kaip matyti iš Sprendimo Nr. 1, jis per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos galėjo būti skundžiamas atsakovo apeliacinei komisijai arba per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų apygardos administraciniam teismui. Prie skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas Sprendimo Nr. 1 neskundė, o 2022 m. balandžio 11 d. atsakovui pateikė paaiškinimus ir prašyme nurodė, kad objektyviai tikėjosi, jog bus ištaisyta, jo vertinimu, padaryta klaida. Taigi, pareiškėjas apie Sprendimą Nr. 1 žinojo 2022 m. balandžio 11 d., tačiau į teismą dėl jo apskundimo kreipėsi tik 2022 m. birželio 10 d.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas žinojo, kad jo atžvilgiu yra priimtas jam teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo teise skųsti Sprendimą Nr. 1. Teismo vertinimu, pareiškėjo nesikreipimas į atsakovo apeliacinę komisiją ar teismą su reikalavimu dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo iš karto po sužinojimo apie jį vertintina kaip nuo pareiškėjo valios, nuo jo pasirinkto elgesio modelio ginti galimai pažeistas savo teises priklausanti subjektyvi aplinkybė, kuri negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi, todėl elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, sužinojęs apie ginčijamą aktą, pareiškėjas galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kad būtų apgintos, jo manymu, pažeistos teisės ir teisėti interesai.

Dėl to teismas sprendė, jog terminas skundui paduoti dėl Sprendimo Nr. 1 praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir terminas skundui paduoti neatnaujintinas (ABTĮ 30 str.), šis skundo reikalavimas atsisakytinas priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skundas dalyje dėl Sprendimo Nr. 2 atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus, numatytus ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose, paduotas nepraleidus termino, todėl yra priimtinas.

III. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. sirgo, todėl objektyviai neturėjo galimybės susipažinti su atsakovo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu, tuo labiau parengti motyvuoto paaiškinimo. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tiesioginę įtaką 2021 metų žieminių rugių derliui turėjo panaudotas priešsėlis. Pareiškėjas neturi teisinių žinių, yra senyvo amžiaus ir ginčo laikotarpiu ilgą laiką sirgo, todėl objektyviai negalėjo įvertinti susidariusios situacijos ir laiku pateikti visų reikiamų dokumentų, įrodančių, kad įvyko nesusipratimas. Pateikęs paaiškinimus pareiškėjas objektyviai tikėjosi, kad bus ištaisyta, jo manymu, padaryta klaida, todėl Sprendimo Nr. 1, neturėdamas reikiamų teisinių žinių, neskundė. Taigi, susidaro neteisinga situacija, kai atsisakoma atnaujinti terminą skundui pateikti vien todėl, kad pareiškėjas ne laiku susirgo ir formaliai praleido terminą skundui pateikti.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pirmenybę teikė formaliam teisėtumui, ne teisingumui. Aukščiau nurodytos aplinkybės, tokios kaip pareiškėjo liga, senyvas amžius bei teisinių žinių stoka, pripažintinos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui pateikti. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skundą dalyje dėl Sprendimo Nr. 1, neįvertino pareiškėjui kylančių pasekmių – pareiškėjui yra apribota viena iš pagrindinių procesinių teisių – teisės kreiptis į teismą, bei paliekama viena griežčiausių poveikio priemonių, galinčių sužlugdyti pareiškėjo ekologinį ūkį.

Manytina, kad vertinant galutinio individualaus teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą, kartu turi būti vertinamas ir sprendžiamas tarpinio (pirminio) teisės akto teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas nurodė suprantantis, jog Sprendimas Nr. 1 formaliai gal ir neatitinka tarpinio teisės akto sąvokos, tačiau pareiškėjo įsitikinimu, siekiant tinkamai ir teisingai išnagrinėti susidariusią situaciją, yra būtina įvertinti ir Sprendimo Nr. 2 teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 1 paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 1, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 1 paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, kurios negali būti laikomos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis.

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog skundžiamas Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas 2022 m. balandžio 7 d. atsižvelgus, be kita ko, į tai, jog pareiškėjas nepateikė atsakovui motyvuoto paaiškinimo dėl 2022 m. kovo 9 d. sprendime nurodytų aplinkybių. Tačiau pareiškėjas tvirtina, jog 2022 m. balandžio 11 d. pateikęs atsakovui paaiškinimus tikėjosi, kad bus ištaisyta padaryta klaida, todėl Sprendimo Nr. 1 neskundė. Atsakovui Sprendimu Nr. 2 atsakius pareiškėjui, pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą praleidęs terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 1 paduoti.

Visų pirma, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Administracinių teismų praktikoje nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-609-492/2021).

Teisėjų kolegija nustatė, jog 2022 m. balandžio 7 d. atsakovui priėmus Sprendimą Nr. 1, pareiškėjas 2022 m. balandžio 11 d. pateikė paaiškinimus, nurodydamas priežastis, dėl kurių negalėjo pateikti motyvuotų paaiškinimų dėl 2022 m. kovo 9 d. sprendimo, t. y. jog nurodytu laikotarpiu sirgo – tą patvirtina byloje pateikta medicininė pažyma. Atsakovui 2022 m. gegužės 10 d. priimtame Sprendime Nr. 2 nurodžius, jog atsakovas „palieka galioti“ Sprendimą Nr. 1, pareiškėjas nepraleisdamas termino 2022 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą.

Pažymėtina, kad gero administravimo principas, kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje A-339-624/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. balandžio 11 d. pateikdamas paaiškinimus atsakovui, pareiškėjas turėjo pagrindą ir teisėtą lūkestį tikėtis, jog atsakovas atsižvelgs į naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl to neturėdamas galimybės sureaguoti į atsakovo 2022 m. kovo 9 d. sprendime nurodytus argumentus pagal sprendime nurodytą terminą, t. y. 14 kalendorinių dienų, pareiškėjas atidžiai ir rūpestingai pateikė atsakovui paaiškinimus, sąžiningai įgyvendindamas teisę pasisakyti dėl pareiškėjui svarbaus klausimo – pareiškėjo ūkiui pritaikytų poveikio priemonių, kurios gali reikšmingai modifikuoti pareiškėjo teises ir pareigas bei pabloginti jo ekonominę padėtį. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas operatyviai nesiėmė atitinkamų priemonių, siekdamas laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kad būtų apgintos, jo manymu, pažeistos teisės ir teisėti interesai.

Be to, Sprendimo Nr. 1 priėmimas yra tiesiogiai susijęs su aplinkybe, jog pareiškėjas per 14 kalendorinių dienų nepateikė atsakovui motyvuotų paaiškinimų į 2022 m. kovo 9 d. sprendimą. Taip pat su šia aplinkybe yra tiesiogiai susijęs ir Sprendimo Nr. 2 priėmimas, nes pareiškėjui pateikus paaiškinimus ir nurodžius aplinkybes, dėl kurių nebuvo sureaguota į 2022 m. kovo 9 d. sprendimą, atsakovas Sprendimu Nr. 2 paliko galioti Sprendimą Nr. 1. Šių sprendimų tarpusavio sąsaja ir sąveika teisėjų kolegijai leidžia vertinti 2022 m. kovo 9 d. sprendimo, Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 priėmimą kaip iš esmės vientisą procedūrą, siekiant visų pirma, suteikti pareiškėjui galimybę pasisakyti dėl 2022 m. kovo 9 d. sprendime nurodytų aplinkybių bei antra, pritaikyti Sprendime Nr. 1 nurodytas poveikio priemones. Dėl to iš esmės sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog pareiškėjo veiksmai laikytini tęstiniais.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 2 ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vis dėlto, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas yra Sprendimas Nr. 1, dėl kurio teismas skundo padavimo termino neatnaujino. Atsižvelgus į tai, šiuo atveju siekiant visapusiškai ir deramai išnagrinėti skundžiamų administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą bei įvykdyti teisingumą byloje, tikslinga išnagrinėti ir Sprendimo Nr. 1 pagrįstumą ir teisėtumą, taip garantuojant pareiškėjo teisių veiksmingą teisminę apsaugą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus tai, kad pareiškėjo veiksmai skundžiant Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 laikytini tęstiniais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 1.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 1, pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nėra aktualus, todėl nesprendžiamas. Pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo Nr. 1 priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo R. P. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. S-4469 „Dėl išduotų dokumentų“ paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo R. P. skundo dalį dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. S-4469 „Dėl išduotų dokumentų“ panaikinimo.

Pareiškėjo skundo reikalavimo dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. S-4469 „Dėl išduotų dokumentų“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis