2019-04-03 Nr. AB-8287-3-61-3-03810-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3823-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03810-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-1)(00873), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir ginčijamas sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neteisingai nustatė, jog UAB „GRGC Invest“ (toliau – ir bendrovė) fiktyviai vykdo savo veiklą, o joje įdarbinti darbuotojai dirba tik formaliai. Migracijos departamentas atliko tik formalų dokumentų vertinimą bei netinkamai nustatė, kad darbuotojai bendrovėje neatlieka jokių funkcijų (nė vienas darbuotojas nebuvo apklaustas). Į bendrovės nuomojamas patalpas niekas nebuvo atvykęs. Bendrovės darbuotojai būna biuro patalpose nuo 9.00 iki 18.00 val., išskyrus pietų pertrauką nuo 12.00 iki 13.00 val., yra iškaba lauke ir viduje, tai gali paliudyti kiti patalpų nuomininkai. Bendrovė pajamas gauna ne tik iš Lietuvos klientų, bet ir iš užsienio. Interneto svetainė www.inbet.lt neveikė, todėl, bendrovės prašymu, buvo pakeistas interneto svetainės adresas į www.inbetas.lt. Tik pareiškėjui, kaip akcininkui, tiesiogiai dalyvaujant bendrovės veikloje, galima tinkamai vykdyti jos veiklą, o ne aklai vadovautis verslo plane prognozuojamais veiksmais. Darbuotoja A. Ž. realiai dirba bendrovėje, gauna atlyginimą, o laisvu nuo darbo metu gali užsiimti kita darbine veika. A. Ž. negavo šaukimo atvykti, o K. I. buvo komandiruotėje dėl Vokietijoje esančio bendrovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pardavimo.

3. Atsakovo surinktų duomenų visuma nepatvirtina, kad pareiškėjo socialinių ir ekonominių interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lenkijoje ir Vokietijoje). Pareiškėjas sąžiningai siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, yra įsteigęs investicinę bendrovę UAB „Bėrus LT“. Iš abiejų bendrovių pareiškėjas gauna dividendų bei jau 3 metus deklaruoja pajamas ir moka mokesčius Lietuvoje.

4. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 84 punktą, užsieniečiui, pretenduojančiam gauti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra draudžiama turėti kitų nei verslas teisėtų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, taip pat nėra diferencijuojamas jų (tikslų) eiliškumas.

5. Pareiškėjas nurodo, kad vykdo ir ketina toliau vykdyti bendrovės veiklą. Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl nei ginčijamame sprendime aptarti duomenų trūkumai, nei turėti duomenys apie pareiškėjui anksčiau išduoto leidimo laikinai gyventi pagrįstumą, taip pat apie bendrovės deklaruojamus verslo ryšius su užsienyje registruotomis įmonėmis arba su įmonėmis, kurių dalyviai ir vadovai yra užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovė yra fiktyvi Įstatymo prasme (Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje). Tuo tarpu veiksniai, lemiantys būtinybę atlikti detalesnį tyrimą, yra nustatyti Tvarkos aprašo 100 punkte.

6. Bendrovės veikla trunka pakankamai ilgai, joje įsteigtos darbo vietos, visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti laikomas pagrįstu, nes nėra pagrindo konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyto pagrindo buvimą, t. y. nelegalios migracijos grėsmę.

7. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. vasario 13 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus visą surinktą medžiagą, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. spalio 19 d., vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos-faktūros, bankų sąskaitų išrašai) neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (didžioji dauguma bendrovės sutarčių su klientais sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

9. Migracijos departamentas nevertino ir nekonstatavo, kad bendrovė yra fiktyvi. Bendrovės darbuotojai nebuvo apklausti, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) pareigūnai nerado darbuotojų nei jų darbo vietoje, nei jų nurodytais gyvenamosios vietos adresais. Be to, darbuotojas, kurio sugyventinei buvo įteiktas šaukimas, neatvyko į apklausą nurodytu laiku. Pareiškėjo teiginys, kad jis moka darbuotojams darbo užmokestį ir kitus mokesčius, nepaneigia Migracijos departamento ginčijamo sprendimo išvados, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti, t. y. bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ir Migracijos departamentui pateiktose sutartyse nurodytų programavimo ir IT darbų neatliko bendrovėje įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai.

10. Pareiškėjo nurodyta bendrovės vykdoma veikla prieštaringa, bendrovėje nėra įdarbinta nė vieno verslo plane nurodomai veiklai vykdyti tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, t. y. IT specialisto. Be to, kilo abejonių dėl bendrovės siekio ir ateities perspektyvų plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje keliant šalies ūkį bei kuriant naujas darbo vietas, kadangi prioritetas teikiamas užsienio rinkai. Iš verslo plano turinio matyti, kad jis buvo parengtas ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 30 d., t. y. likus mažiau kaip 2 savaitėms iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nors bendrovė turėjo vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje pagal verslo planą bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Verslo plane neteisingai nurodyta, kad pagrindinės pajamos gaunamos iš Lietuvos klientų, nes iš tiesų minėtos pajamos buvo gautos iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės. Atsakovui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad minėtai įmonei darbai buvo atliekami ir paslaugos teikiamos būtent Lietuvos Respublikoje ar kad darbus atliko bendrovėje įdarbinti asmenys, dalis paslaugų įmonei buvo tiekiama Vokietijoje. Informacinių technologijų paslaugų sutartis su UAB „M Capital“ buvo sudaryta 2017 m. gegužės 17 d., t. y. anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki aktualaus verslo plano vykdymo. Vertinant su UAB „Algauto“ 2017 m. birželio 1 d. sudarytą paslaugų sutartį, nustatyta, kad šioje įmonėje buvo įdarbinti buvę bendrovės darbuotojai, taip pat nebuvo pateikta duomenų, jog su UAB „Algauto“ sudarytoje sutartyje nurodytus darbus atliko bendrovėje įdarbinti asmenys. Vertinant su UAB „InBetas“ 2017 m. spalio 18 d. sudarytą sutartį, nustatyta, kad įmonėje dirbo 1 val. per dieną įdarbintas direktorius, bendrovės kurta svetainė dar neveikia, nebuvo pateikta duomenų, jog nurodytus darbus atliko bendrovėje įdarbinti asmenys. 2017 m. spalio 26 d. su MB „Euporija“ sudaryta sutartis taip pat kelia abejonių dėl jos realumo, nes joje dirba tas pats asmuo, kaip ir UAB „InBetas“, taip pat užsienietis, be to, nebuvo pateikta duomenų, jog sutartyje nurodytus darbus atliko bendrovėje įdarbinti asmenys.

11. Nors Migracijos departamento Imigracijos skyrius prašė pareiškėjo pateikti išsamų kiekvieno bendrovės darbuotojo 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. balandžio mėn. atliktų darbų (teiktų paslaugų) aprašymą, tačiau buvo pateikta tik abstraktaus pobūdžio informacija apie kai kurių įdarbintų asmenų pareigas, apie kitus asmenis nebuvo pateikta iš viso jokios informacijos, kas kelia pagrįstų įtarimų, kad minėti asmenys bendrovėje buvo įdarbinti tik formaliai. Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių realių bendrovėje įdarbintų Lietuvos Respublikos piliečių atliktus darbus patvirtinančių dokumentų. Bendrovė paaiškinime nurodė, kad programavimo ir kitus su IT susijusius darbus atlieka bendrovės akcininkai pagal autorines sutartis. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų užsieniečių ketinimų ir leidimo laikinai gyventi gavimo tikslo, nes bendrovės akcininkai neieško darbuotojų, kurie galėtų atlikti programavimo ir IT darbus, tokiu būdu kurdami naujas darbo vietas ir teikdami naudą visuomenei.

12. Migracijos valdybos pareigūnams nuvykus pareiškėjo ir kitų bendrovės dalyvių deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, namo durų niekas neatidarė, o kaimynai paaiškino, kad šiuo adresu užsieniečiai negyvena. Pareiškėjas, nors ir turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. spalio 9 d. nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Taigi, užsienietis Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena ir gali dalyvauti bendrovės veikloje fiziškai nebūdamas Lietuvos Respublikoje. Tikėtina, kad K. I. ir A. Ž. įdarbinimas buvo fiktyvus, abu asmenys nebuvo rasti nei darbo vietoje, nei namuose, abu tikriausiai gyvena užsienyje.

13. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 p.); pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galimai Lenkijoje ir Vokietijoje (6.5 p.); surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 p.).

14. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui, atsižvelgiant į bendrovės teikiamų paslaugų pobūdį bei ekonominius interesus, dalyvauti bendrovės veikloje.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog bendrovės veikla neatitinka pateikto verslo plano – jo dalyje „Klientai“ nurodyta, kad bendrovė teiks paslaugas Lietuvos asmenims. Tuo tarpu didžioji dalis bendrovės įplaukų atėjo iš užsienio įmonių – Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „TER AG“ ir „Bakans Baltic OU“. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad bendrovė nevykdė veiklos pagal verslo planą ne mažiau kaip paskutinius 6 mėnesius iki prašymo pateikimo, nes verslo planas parengtas jau pasibaigus 2017 m. Tai matyti iš verslo plane nurodytų 2017 m. faktinių rodiklių. Atsakovas, vertindamas jam pateiktus dokumentus, papildomai surinktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą (Migracijos valdybos 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybinį pranešimą apie bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus, kuriame nurodyta, kad nepavyko rasti bendrovės darbuotojų nurodytu adresu, išsiuntus šaukimą, darbuotojas (K. I.) neatvyko į apklausą, kad darbuotojos A. Ž. nepavyko rasti jos gyvenamosios vietos adresu, kaimynai apie ją nieko nežinojo; aplinkybę, kad Migracijos departamentui pareikalavus pateikti papildomus paaiškinimus, nei pareiškėjas, nei bendrovė nenurodė konkrečių darbuotojų atliktų darbų; aplinkybę, kad bendrovė neįdarbino ir nesiekė įdarbinti IT specialistų), pagrįstai padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog paslaugos, už kurias bendrovė gavo įplaukų, buvo tiektos bendrovės darbuotojų Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad nėra Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto reikalaujamo požymio – realiai įdarbintų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Padarytų išvadų pagrindu atsakovas pagrįstai konstatavo, kad su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.

17. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog Migracijos valdybos pareigūnams nuvykus pareiškėjo ir kitų bendrovės dalyvių adresu, namo durų niekas neatidarė, o kaimynai paaiškino, kad šiuo adresu užsieniečiai negyvena, konstatavo, jog pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta A. Ž. paaiškino, kad pareiškėjas biure kartais apsilanko kartą per savaitę, kartais dažniau. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo išvados, jog jis Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena ir gali dalyvauti bendrovės veikloje fiziškai nebūdamas Lietuvos Respublikoje.

18. Nuosekliai vertindamas, teismas dėl prieš tai išdėstytų motyvų sutiko ir su kitomis atsakovo išvadomis – kad buvo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningų siekių, o tuo pačiu yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė dėl vizos, o kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, tokią išvadą patvirtina papildomai.

19. Teismas paminėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).

20. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Tai reiškia, kad Migracijos departamentas turėjo faktinį pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus. Migracijos departamentas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai nagrinėjo pareiškėjo prašymą – prašė papildomos informacijos, kreipėsi į Migracijos valdybą dėl faktinių aplinkybių patikrinimo. Pastarasis atliko patikrinimą, siuntė šaukimus darbuotojams, ieškojo jų gyvenamosiose ir darbo vietose. Teismas nenustatė pagrindo netikėti surinktais rašytiniais įrodymais.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. vasario 13 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

22. Pareiškėjas, kartodamas savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, pažymi, kad atsakovas netinkamai interpretavo verslo plane nurodytą informaciją apie bendrovės klientus. Realizuoti pagrindinį bendrovės produktą „Protingas namas“ galima tik betarpiškai bendraujant su klientu patalpose, kuriose norima įrengti programinę įrangą.

23. Verslo plano parengimo data negali būti įrodymas, kad bendrovė nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pats konstatavo, kad veikla buvo vykdoma, tačiau bendrovės klientai nebuvo fiziniai asmenys.

24. Migracijos departamentas atliko tik formalų dokumentų vertinimą bei netinkamai nustatė, kad darbuotojai įmonėje neatlieka jokių funkcijų. Iš tiesų bendrovė faktiškai nuomojasi patalpas, kuriose visą darbo dieną dirba joje įdarbinti darbuotojai tiesiogiai su klientais. Pareiškėjas biuro patalpose dažniausiai dirba vakarais, kad niekas netrukdytų. Dėl kitų darbuotojų taip pat buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių Migracijos valdybos pareigūnams nepavyko su jais susisiekti.

25. Bendrovė nėra fiktyvi Įstatymo prasme, atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti laikomas pagrįstu, nes nėra pagrindo konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyto pagrindo buvimą, t. y. nelegalios migracijos grėsmę.

26. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas skundžiamame sprendime teisingai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Migracijos departamento 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (15/4-1)(00873), kuriuo buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

29. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nenuoseklumu, prieštaravimu byloje nustatytoms aplinkybėms bei netinkamu įrodymu vertinimu.

30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovo ir teismo išvados, kad darbuotojai įmonėje neatlieka jokių funkcijų, yra nepagrįstos, nes neatitinka faktinių aplinkybių bei į bylą pateiktų įrodymų, prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms.

32. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 13 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu.

33. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. vasario 13 d. prašymą, jo pateiktus dokumentus bei įvertinęs surinktą medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos-faktūros, bankų sąskaitų išrašai) neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (didžioji dauguma bendrovės sutarčių su klientais sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Atsakovo ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

34. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (ginčui aktuali 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

35. Be to, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas (ginčui aktuali 2017 m. gegužės 25 d. įstatymo Nr. XIII-382 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) nustato, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

36. Pažymėtina, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti. Pareiškėjas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės veiklos realumo, iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje, tačiau nepateikia naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad teismas, vertindamas byloje atsakovo nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

37. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Migracijos departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą.

38. Aptariamu atveju reikšmingais laikytini atsakovo nustatyti faktai, kad bendrovės veikla neatitinka pateikto verslo plano – jo dalyje „Klientai“ nurodyta, jog bendrovė teiks paslaugas Lietuvos asmenims, tačiau didžioji dalis bendrovės įplaukų atėjo iš užsienio įmonių – Jungtinėje Karalystėje registruotų įmonių „TER AG“ ir „Bakans Baltic OU“; bendrovė nevykdė veiklos pagal verslo planą ne mažiau kaip paskutinius 6 mėnesius iki prašymo pateikimo, nes verslo planas parengtas jau pasibaigus 2017 m.; bendrovės darbuotojų nepavyko rasti nurodytu adresu; išsiuntus šaukimą, darbuotojas (K. I.) neatvyko į apklausą; darbuotojos A. Ž. nepavyko rasti jos gyvenamosios vietos adresu, kaimynai apie ją nieko nežinojo; Migracijos departamentui pareikalavus pateikti papildomus paaiškinimus, nei pareiškėjas, nei bendrovė nenurodė konkrečių darbuotojų atliktų darbų; bendrovė neįdarbino ir nesiekė įdarbinti IT specialistų.

39. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir buvo įvertintas pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su priimtu administraciniu sprendimu, pagrįstumas. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė iš esmės daugiau jokių reikšmingų aplinkybių dėl įmonės veiklos realumo, kurios paneigtų atsakovo nustatytus faktus, kad pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos-faktūros, bankų sąskaitų išrašai) neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (didžioji dauguma bendrovės sutarčių su klientais sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Migracijos departamento nustatytos aplinkybės (žr. nutarties 10, 16 p.) patvirtina, kad bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių kriterijų bei pagrįstai buvo įvertinta kaip įmonė, kurios veikla buvo tik imituojama, asmenų įdarbinimas buvo formalus, duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, siekdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės.

40. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Arūnas Sutkevičius Milda Vainienė