2021-02-10 Nr. AB-2880-3-61-3-01086-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-371-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01086-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai „Geomega“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Rokiškio skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 25SK‑1096‑(14.25.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas, ginčijamas sprendimas) bei įpareigoti atsakovą pareikalauti iš trečiojo suinteresuoto asmens MB „Geomega“ matininko A. G. (toliau – ir Matininkas), ruošusio kadastro duomenų bylą, pakoreguoti kadastro duomenis ir tuo pagrindu priimti naują sprendimą – patvirtinti pakoreguotus kadastro duomenis.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Pagal ginčijamu sprendimu patvirtintus kadastro duomenis, pareiškėjo sklype yra valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai (įrenginiai), t. y. Lėškupio upelis (1 478 kv. m) ir melioracijos griovys (736 kv. m), kuriuo nubėga vandenys iš daugiau nei vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo. NŽT 2019 m. vasario 21 d. rašte nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtintu Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašu, nes jame apie melioracijos statinius nieko nerašoma.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko Matininkas, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Kadastro nuostatai) 65 punktu, skaitmenine forma parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą per informacinę sistemą „GeoMatininkas“ pateikė tikrinti NŽT Rokiškio skyriui. NŽT Rokiškio skyrius, atlikdamas ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, nenustatęs Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 8.1‑8.10 punktuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir neiškilus abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 25KAM-93758. NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas suderino žemės sklypo planą ir ginčijamu sprendimu pakeitė nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis.

5. Pareiškėjas pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, žemės sklypo plane bei prašyme dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, taip patvirtindamas, kad su nustatytomis žemės sklypo ribomis sutinka.

6. Pagal Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą Lėškupio upė nėra valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinys. Pagal Taisyklių 38 punktą žemės sklypo riba prie privačių arba galimų privatizuoti upelių ir griovių nustatoma upelio ar griovio viduriu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame Vandens telkinių sąraše nėra Lėškupio upės, ir į tai, kad pagal žemės sklypo laikinojo plano (žemėtvarkos projekto plano) M1:10000 duomenis žemės sklypo vakarinė riba sutampa su Lėškupio upės viduriu, žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upės viduriu.

7. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga nustato Melioracijos įstatymas. NŽT teritorinio skyriaus kompetencijai nėra priskirta funkcija spręsti melioracijos statinių nuosavybės ar jų perdavimo savininkams ar naudotojams klausimus.

8. Ginčo žemės sklypui, kurio kadastro duomenys patvirtinti ginčijamu sprendimu, nėra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga XXI, todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Melioracijos įstatymo nuostatoms, žemės sklype yra valstybei priklausantys melioracijos statiniai ir jais užimtas žemės plotas turi būti „išjungtas“ iš bendro sklypo ploto, nemažinant bendro ploto, yra visiškai nepagrįsti.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto kompensavimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymu buvo patvirtinti nustatyti kadastro duomenys, pareiškėjui suderinus žemės sklypo planą bei jam sutikus su nustatytomis sklypo ribomis, kurios, atlikus kadastrinius matavimus, nebuvo pakeistos. Ginčo žemės sklypo preliminarių matavimų metu nustatyta, kad žemės sklypo naudmenas be kitų nurodytų sudaro 0,17 ha vandenų. Žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upelio viduriu ((duomenys neskelbtini) k. v. projekto planas). Ginčijamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų metu priemones, ženklinamo žemės sklypo riba nustatyta Lėškupio upės/griovio viduriu (Kadastro nuostatų 32.1.1.7 p.), žemės sklypo viduje kartografuotos faktinės žemės naudmenos, patikslintos žemėnaudų ribos, kurios nuo preliminarių matavimų skiriasi dėl pakitusių gamtinių sąlygų, tame tarpe ir pasikeitusio vandenų ploto – 0,2214 ha, sklypo ribose pažymėtas griovys G-4, kuris buvo pažymėtas ir (duomenys neskelbtini) projekte.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Geomega“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodė, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis Kadastro nuostatais bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Ginčo žemės sklypas suprojektuotas Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte, 1992 m. balandžio 9 d. parengtas žemės sklypo abrisas. Žemės sklypo abrisas yra ranka padarytas vietovės brėžinys arba kontūras, kuriame pažymėti išmatuoti atstumai ir kiti duomenys, reikalingi tiksliam planui sudaryti. Pagal žemėtvarkos projektą ir abrisą ginčo žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upelio viduriu.

12. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėje metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423, 14.3 punktą žemėnaudų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių arba griovių viduriu, senomis ežiomis.

13. Matininkui atliekant ginčo žemės sklypo ženklinimą, dalyvavo žemės sklypo savininko įgaliotas asmuo, kuris pasirašė ant žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, jokių pastabų atliekant ginčo žemės sklypo ženklinimą nepateikė. Taip pat žemės sklypo savininko įgaliotas asmuo pasirašė ir ant parengto žemės sklypo plano, taip patvirtindamas, kad sutinka su žemės sklypo ribomis.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 25SK-1096-(14.25.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti NŽT pareikalauti iš MB „Geomega“ matininko A. G., ruošusio kadastro duomenų bylą, pakoreguoti kadastro duomenis ir tuo pagrindu priimti naują sprendimą, tvirtinant pakoreguotus kadastro duomenis.

16. Teismas įvertino, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog remiantis Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo duomenimis, Lėškupio upė nėra valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinys. Pagal Taisyklių 38 punktą žemės sklypo riba prie privačių arba galimų privatizuoti upelių ir griovių nustatoma upelio ar griovio viduriu. Atsižvelgiant į tai, kad Vandens telkinių sąraše nėra Lėškupio upės, ir į tai, kad pagal žemės sklypo laikinojo plano (žemėtvarkos projekto plano) M1:10000 duomenis žemės sklypo vakarinė riba sutampa su Lėškupio upės viduriu, žemės sklypo vakarinė riba pagrįstai sutapatinta su Lėškupio upės viduriu.

17. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai prieštarauja Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Žemės sklypo preliminarių matavimų metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo naudmenas be kitų nurodytų sudaro 0,17 ha vandenų. Žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upelio viduriu ((duomenys neskelbtini) k. v. projekto planas). Ginčijamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti toms pačioms riboms nustatyti naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų metu priemones, ženklinamo žemės sklypo riba nustatyta Lėškupio upės/griovio viduriu (Kadastro nuostatų 32.1.1.7 p.), žemės sklypo viduje kartografuotos faktinės žemės naudmenos, patikslintos žemėnaudų ribos, kurios nuo preliminarių matavimų skiriasi dėl pakitusių gamtinių sąlygų, tame tarpe ir pasikeitusio vandenų ploto – 0,2214 ha, sklypo ribose pažymėtas griovys G-4, kuris yra pažymėtas ir (duomenys neskelbtini) projekte.

18. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad žemės sklypas suprojektuotas Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte, 1992 m. balandžio 9 d. parengtas žemės sklypo abrisas. Žemės sklypo abrisas yra ranka padarytas vietovės brėžinys arba kontūras, kuriame pažymėti išmatuoti atstumai ir kiti duomenys, reikalingi tiksliam planui sudaryti. Pagal žemėtvarkos projektą ir abrisą ginčo žemės sklypo vakarinė riba sutapatinta su Lėškupio upelio viduriu.

19. Teismas pažymėjo, kad Melioracijos įstatymas nereglamentuoja kadastrinių matavimų atlikimo santykių. Jame reglamentuojami melioracijos statinių nuosavybės santykiai, žemės savininkų ir kitų naudotojų teisės ir pareigos, susijusios su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga. Melioracijos įstatymo nuostatos neginčijamai apibrėžia, kad valstybei nuosavybės teise priklausantys melioraciniai įrenginiai gali būti ir kitų savininkų žemės sklypuose. Dėl to nekeičiamas nuosavybės teisinis santykis, tačiau tai nereiškia, kad kadastriniai matavimai, į kuriuos yra įtraukti melioraciniai įrenginiai, gali būti laikomi neteisėtais. Atsakovas teisingai pabrėžė, kad NŽT teritorinių skyrių kompetencijai nėra priskirta funkcija spręsti melioracijos statinių nuosavybės ar jų perdavimo savininkams ar naudotojams klausimus.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 96 punkte yra apibrėžtos specialiosios sąlygos, kurios nustatomos pagal Melioracijos įstatymą tuo atveju, jei žemės savininko sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypui tokios specialiosios sąlygos nėra nustatytos. Tokie apribojimai nebuvo nustatyti ir pagal preliminarius matavimus. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja Melioracijos įstatymo nuostatoms, pareiškėjo žemės sklype yra valstybei priklausantys melioracijos statiniai ir jais užimtas žemės plotas turi būti „išjungtas“ iš bendro sklypo ploto, nemažinant bendro ploto, yra nepagrįsti.

21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nenustatė ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, atitinkamai netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas, kartodamas savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Melioracijos įstatymo nuostatas (ypač 3 str. 1 ir 2 d.), jokie žemesnės galios teisės aktai, o taip pat tarp užsakovo ir vykdytojo sudaryta sutartis negali prieštarauti šiam įstatymui. Sklypo savininkas pasitikėjo Matininku ir, pasirašydamas dokumentus, negalėjo žinoti, kad jie prieštarauja Melioracijos įstatymui, draudžiančiam privatizuoti melioracijos griovius (Lėkšupio upelis yra melioracijos griovys), kurie priklauso išimtine nuosavybės teise valstybei, be to, upelių ir griovių vidurio nustatymą reikia derinti su melioracijos sistemų ir plotų ribomis. NŽT turėjo nupirkti iš pareiškėjo žemės dalį, reikalingą melioracinių statinių eksploatavimui, tačiau to nepadarė.

24. Atsakovas atsiliepime, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 25SK-1096-(14.25.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas). Šiuo Sprendimu buvo patvirtinti pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal MB „Geomega“ matininko A. G. 2018 m. kovo 2 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų keitimą iniciavo pareiškėjas, 2018 m. vasario 1 d. atsakovui pateikdamas atitinkamą prašymą. Ginčijamu Sprendimu patvirtintus pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenis, pareiškėjo žemės sklypo viena iš ribų (vakarinė) sutapatinta su Lėškupio upelio viduriu. Pareiškėjas 2019 m. vasario 6 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas įpareigoti NŽT Rokiškio skyrių patikslinti kadastro duomenis, „išjungiant“ iš jo žemės sklypo valstybės nuosavybės plotą – 2 214 kv. m, t. y. jo sklypui priskirtą 0,2214 ha vandenų plotą.

27. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai teismui gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas tik 2019 m. vasario 6 d. inicijuodamas byloje nagrinėjamą procedūrą, praleido vieno mėnesio terminą teismine tvarka ginčyti Sprendimą, priimtą 2018 m. lapkričio 21 d. Prašymo atnaujinti terminą šiam Sprendimui apskųsti pareiškėjas nepateikė. Dėl ko Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Visa tai lemia, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. prašymo „išjungti“ iš jo žemės sklypo valstybės nuosavybės plotą – 2 214 kv. m ir atsakovo 2019 m. vasario 21 d. atsisakymo tai padaryti teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjo žemės sklypas buvo suformuotas 1993 m. pagal preliminarius matavimus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjui priklausančio 10,1000 ha ploto žemės sklypo žemėnaudas sudaro 7,6400 ha žemės ūkio naudmenos, 1,1300 ha miškas, 0,1800 kelių plotas, 0,1700 ha vandens telkinių plotas, 0,9800 ha kitos žemės plotas. 2018 m. atlikus pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus, be kitų naudmenų, žemės sklypo naudmenas sudaro 0,2214 ha vandenų – žemės sklypo plane 0,1478 ha, pažymėta G-6 (griovys), ir 0,0736 ha, pažymėta G-4 (griovys).

29. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką“. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka“.

30. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus.

31. Byloje surinkti duomenys (žemės sklypo planai ir kt.) patvirtina, kad atlikus pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos išliko nepakitusios, lyginant su ribomis, nustatytomis atlikus preliminarius matavimus. Pareiškėjas priešingo pobūdžio argumentų bei įrodymų šiuo klausimu nepateikė. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjo žemės sklype vandens naudmenų ploto padidėjimas nuo 0,1700 ha iki 0,2214 ha yra leistinas teisės aktais ir tai nėra nauja faktinė aplinkybė, kuri būtų atsiradusi po 2018 m., atlikus kadastrinius matavimus. Šiuo atveju vandens naudmenų ploto padidėjimas yra to paties dydžio atitinkamos teritorijos (vandenų) duomenų tikslesnis matematine išraiška nustatymas, atlikus tikslesnius matavimus.

32. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad neegzistavo nei faktinių sąlygų, nei teisinių prielaidų atsakovui 2019 m. vasario 21 d. sprendimu tenkinti pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. prašymo.

33. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žemės sklypo ribos nustatymo Lėškupio upelio viduriu ir kt., todėl jų nebekartoja.

34. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius