2018-10-11 Nr. AB-18257-3-61-3-01772-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2989-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01772-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K) 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 96-1409; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2S-3293; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui galimybę turėti kameroje oro ventiliatorių, šaldytuvą bei leisti pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per savaitę; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K, prašydamas leisti kameroje turėti šaldytuvą, oro ventiliatorių ir pasinaudoti kirpėjo paslaugomis dažniau kaip kartą į mėnesį. Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 96-1409 pareiškėjo skundą atmetė, todėl pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 2S-3293 skundžiamą Lukiškių TI-K sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjas teigė, kad kalėjimo parduotuvėje gali apsipirkti kartą per savaitę, tačiau nusipirkti maisto produktai dažnai būna trumpalaikio galiojimo ir be šaldytuvo jie greitai sugenda, todėl įsigytų produktų nėra galimybės ilgą laiko tarpą išlaikyti kokybiškų. Pažymėjo, kad jeigu Lukiškių TI-K negali sudaryti jam galimybių laikyti maisto produktų šaldytuve, prašo įpareigoti Lukiškių TI-K leisti apsipirkti maisto parduotuvėje 3 kartus per savaitę.

4. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu galima vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę, tačiau negalima pasinaudoti kartą per savaitę kirpėjo paslaugomis. Dėl nurodytų priežasčių prašo teismo įpareigoti Lukiškių TI-K leisti jam naudotis kirpėjo paslaugomis kartą per savaitę. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad kameros patalpose nėra ventiliacijos, vasaros laikotarpiu būna karšta ir trūksta oro, o į lauką galima išeiti tik 1,5 val. per parą, todėl prašo įpareigoti Lukiškių TI-K išduoti jam ventiliatorių.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo nuomone, Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 96-1409 pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 18 priedą pataisos įstaigos administracija neprivalo aprūpinti nuteistuosius šaldytuvais ir ventiliatoriais, o kamera, kurioje laikomas pareiškėjas yra vėdinama per langus ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264, patvirtintu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo 16 punktu, pagal kurį nuteistasis gali vieną kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, todėl dažniau suteikti apsikirpimo paslaugas pareiškėjui nėra teisinio pagrindo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 96-1409 pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis patvirtintą nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, oro ventiliatoriai bei šaldytuvai į sąrašą neįtraukti, o minėtas sąrašas yra baigtinis. Akcentavo, kad didelis daiktų kiekis dar labiau sumažintų kameros plotą, o tai gali lemti kalinčių asmenų teisės į tinkamas laikymo sąlygas pažeidimą.

9. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Lukiškių TI-K, leisdamas pareiškėjui pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per mėnesį, priešingai nei teigė pareiškėjas, užtikrino tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir leisti pasinaudoti kirpėjo paslaugomis dažniau nei kartą per mėnesį.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 96-1409 ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 12 sprendimą Nr. 2S-3293 bei įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pareiškėjo 2017 m. kovo 13 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Teismas kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 15 priedu, padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui oro ventiliatorių bei šaldytuvą, kadangi minėtuose prieduose nurodytas leidžiamų turėti elektronikos prietaisų sąrašas yra baigtinis, todėl minėtų daiktų neišdavimas nelaikytinas teisės aktų ir pareiškėjo teisių pažeidimu.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su patalpų vėdinimu per atidarytus langus, vadovavosi iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustačiusios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 24 punktu. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas sprendė, kad patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktu ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktu, padarė išvadą, jog teisės aktai nustato minimalų apsipirkimo parduotuvėje skaičių, bet nedraudžia apsipirki dažniau nei kartą per savaitę. Atsižvelgęs į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, jog pareiškėjas kameroje negali turėti šaldytuvo, teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija turėtų suteikti pareiškėjui galimybę apsipirkti maisto produktų parduotuvėje dažniau nei kartą per savaitę.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su galimybe pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per savaitę, teismas vadovavosi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, numatančiu, jog pareiškėjui priklauso teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis ne dažniau kaip du kartus per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas gali pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per mėnesį.

15. Vertindamas pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pagrįstumą, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, neleidžiant pareiškėjui turėti oro ventiliatorių, šaldytuvą ir dažniau nei kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K, nesuteikęs oro ventiliatoriaus ir šaldytuvo, iš esmės nepažeidė teisės aktų nuostatų ir neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Teismas akcentavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų (pvz. medicininių išrašų ar kt.), jog būtent dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių būtų pablogėjusi jo sveikata ar jis būtų patyręs kitas neigiamas ilgalaikes pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Nenustatęs būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, teismas vertino, jog pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį nėra, dėl ko pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmeti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kirpėjo paslaugų nesuteikimo dažniau kaip kartą per mėnesį ir galimybės apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje dažniau nei kartą per savaitę. Pažymi, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 ir 107 punktai, kuriais vadovavosi teismas padarydamas minėtas išvadas, taikomi suimtiesiems, kurių teisinis statusas apibrėžtas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatytas) 12 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjas turi nuteistojo statusą, todėl jam Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatos netaikytinos. Atsakovas taip pat mano, kad teismas, įpareigodamas Lukiškių TI-K suteikti galimybę pareiškėjui apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje dažniau nei kartą per savaitę, peržengė administracinės bylos nagrinėjimo ribas.

18. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundžiamas Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 96-1409 ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 2S-3293 nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, kadangi minėtuose sprendimuose buvo pateikta bendro pobūdžio informacija be privalomų nurodymų ar patvarkymų. Akcentuoja, kad pareiškėjo teisės nebuvo nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos, kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašo tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Papildomai pažymi, kad nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Pritaria atsakovo pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, kadangi jos reglamentuoja suimtųjų teises ir pareigas.

21. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 96-1409 ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 2S-3293 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 96-1409 ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 2S-3293 teisėtumo bei pagrįstumo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad <... ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Tuo tarpu pagal minėtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius ir kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas bausmę atlieka Lukiškių TI-K, todėl taikytinos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, pagal kurių 107 punktą, pareiškėjui priklauso pasinaudoti kirpėjo paslaugomis ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, todėl Lukiškių TI-K nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas gali pasinaudoti kirpėjo paslaugomis kartą per mėnesį. Taip pat įvertinęs Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 (tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 (pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę) punktų nuostatas padarė išvadą, jog Lukiškių TI-K administracija turėtų suteikti pareiškėjui galimybę apsipirkti maisto produktų parduotuvėje dažniau nei kartą per savaitę

25. Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato skirtingą kalinamų pataisos įstaigose asmenų – nuteistųjų ir suimtųjų – teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pasisakyta dėl teisės aktais nustatytos skirtingos nuteistųjų ir suimtųjų teisių apimties. Dėl diferencijuoto šių asmenų statuso pasisakyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje T. V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06) dėl skirtingos suimtųjų ir nuteistųjų teisės į pasimatymus su artimaisiais). Iš to kas pasakyta seka, jog suimtųjų ir nuteistųjų statusas teisės aktais gali būti nustatytas skirtingas (diferencijuotas), tačiau kiekvienu atveju būtina vertinti, ar tai nesuponuoja lygiateisiškumo/nediskriminavimo principo pažeidimo. Pažymėtina, jog šių aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino, palyginęs anksčiau minėtų teisės aktų nuostatas apsiribojo tik bendro pobūdžio išvada, kad Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui galimybę pasinaudoti kirpėjo paslaugomis dažniau kaip kartą per mėnesį.

26. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nei skunde Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nenurodė priežasčių, t. y. neindividualizavo, kodėl jam būtina apsikirpti dažniau nei nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, t. y. nepakanka kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

27. Iš J. D. skundų Lukiškių TI-K viršininkui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos matyti, kad pareiškėjas apsipirkimo maisto prekių parduotuvėje klausimo nekėlė. Šį aspektą pareiškėjas nurodė tik skunde pirmosios instancijos teismui, todėl teismui nagrinėjant bylą iš naujo ir konstatuojant atsakovo neteisėtus veiksmus spręstina, ar apsipirkimo maisto prekių parduotuvėje dažnumas gali būti šio ginčo nagrinėjimo dalyku, kadangi nei Lukiškių TI-K viršininko, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymuose (atitinkamai 2017 m. balandžio 4 d. raštas Nr. 96-1409 „Dėl kalinimo sąlygų“ ir 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 2S-3293 „Dėl skundo nagrinėjimo“) šis klausimas neanalizuotas.

28. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė