438786e2-ae65-4fb8-9b5f-574989bc8fa8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-525-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02288-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. G. (J. G.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo. Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Skunde (b. l. 1, abi lapo pusės) ir patikslintame skunde (b. l.

5) nurodo, kad keletÄ kartų buvo etapuotas į Ligoninę pratęsti neįgalumo terminÄ bei gydyti inkstų akmenligę. AiÅ¡kina, kad laikymo sÄ lygos Å¡ioje įstaigoje neatitiko teisės normų reikalavimų, prieÅ¡taravo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai žemino jo garbę ir orumÄ , patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Sudarė sÄ lygas neturtinei žalai atsirasti. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus.Atsakovė nesutinka su skundu, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 13–16) nurodo, jog Ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-05-15 iki 2014-05-22 Vidaus ligų skyriaus 25 (21,25 kv. m, 10 lovų) kamerų tipo palatoje, nuo 2014-06-20 iki 2014-07-01 ir nuo 2014-07-24 iki 2014-07-29 – Chirurgijos skyriaus 25 (21,25 kv. m, 10 lovų) kamerų tipo palatoje. Atsakovė negali pateikti duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tuo metu, nes statistika nevedama. Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems.

Dėl šios priežasties minėtuose teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Taip pat, Ligoninė nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose. Todėl, siekiant užtikrinti pagrindines nuteistųjų teises, šie nepatogumai (dėl ploto normų vienam asmeniui), neturėtų būti vertinami kaip dideli pareiškėjo teisių pažeidimai. Ligoninės administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nereglamentuoja čiužinių ir kito minkÅ¡to inventoriaus susidėvėjimo lygio. Čiužiniai, patalynė, pižamos atnaujinami ir/ar pakeičiami, atsižvelgiant į atsakovės finansines galimybes bei susidėvėjimo laipsnį. Ligoninė pabrėžė, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, jog jos darbuotojai veikė neteisėtai, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo faktais, nepagrįstais teiginiais, samprotavimais. Be to, skundas pateiktas praleidus Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ir reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinÄ 3 metų terminÄ , kurį praÅ¡oma taikyti. Teismas konstatuoja: Skundas tenkintas iÅ¡ dalies. Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246– 6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011 m. sausio 31 d. nutartis Nr. A756-116/2011, 2010 m. spalio 11 d. nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytu atveju.Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nurodyta, kad, vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 111.4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2.Ligoninė teismui pateiktame atsiliepime iÅ¡ esmės pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui jo gydymo metu galėjo bÅ«ti neužtikrintas minimalus plotas.

Taip pat pabrėžė, kad negali daryti įtakos dėl atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiaus, nes privalo suteikti stacionariÄ sveikatos priežiÅ«rÄ visiems to reikalingiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai liudija (b. l. 13), kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo:-             nuo 2014-05-15 iki 2014-05-22 (7 paros); -             nuo 2014-06-20 iki 2014-07-01 (12 parų);-             nuo 2014-07-24 iki 2014-07-29 (6 paros).Teismui pateiktame atsiliepime Ligoninė patvirtino, kad negali nurodyti, kiek buvo laikoma asmenų kartu su pareiÅ¡kėju konkrečioje palatoje, nes neveda tokios statistikos.

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad gydantis Ligoninėje, visÄ buvimo laikotarpį buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Nors Ligoninė ir nurodo, kad siekė užtikrinti gydomų nuteistųjų pagrindines teises, teismo vertinimu, tai nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės už nustatytus pažeidimus.Teismo vertinimu, toks ploto neatitikimas nustatytiems normatyvams laikytinas žymiu, o, atsižvelgus į pažeidimų trukmę, aptarti pažeidimai negali bÅ«ti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Be to, ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalis, ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ).Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nebuvo galimybės kameroje iÅ¡simaudyti po Å¡iltu vandeniu.

Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra įtvirtina, kad Ligoninėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti užtikrinama galimybė kamerose nusiprasti Å¡iltu vandeniu. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad jam buvo sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę praustis po Å¡iltu duÅ¡u, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad gyvenamoji patalpa nebuvo atitverta nuo sanitarinio mazgo.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16,5 p. numatyta, kad, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Bylos duomenys patvirtina (b. l. 58), kad kameroje sanitarinis mazgas buvo atitvertas sienele, kuri yra akivaizdžiai aukštesnė nei 1,5 m.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde žalÄ kildina dėl sienelės neįrengimo, o ne dėl kitokių pažeidimų (pavyzdžiui, privatumo neužtikrinimo ar pan.), todėl teismas, atsižvelgdamas į skundo pagrindÄ , nevertins sanitarinio mazgo įrengimo kitais aspektais. Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo skundÄ , yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumÄ pažeidimo konstatavimui.

Pažymėtina, kad kitos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės (sienų bÅ«klė, mažas stalas, buvo tamsu, bloga ventiliacija), iÅ¡ kurių jis kildina padarytÄ neturtinę žalÄ , yra grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobÅ«džio teiginiais. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtÄ turtinę žalÄ bei neigiamų iÅ¡gyvenimų didesnį sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo.IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad, kalėdamas tokiomis sÄ lygomis (mažo ploto kamerose palatose), jis patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ ir patalpų įrengimÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas.

Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 5 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 250 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti bus adekvati.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d., 133 str.,n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. G. (J. G.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti J. G. (J. G.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                      RÅ«ta Miliuvienė