43871069-02c9-4206-9d66-99ca8bbb0ebb · Vilniaus apygardos teismas

             NuorašasPranešėja Regina Pocienė             Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-318/2012 Teisėjas Liudvikas Myško             Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00225-2010-             Procesinio sprendimo kategorija:             1.2.25.4.5.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.15.3.;              2.1.16.2.12.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.3.3.             (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. sausio 10 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,teisėjų Virginijos Å vedienės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Mariui Frejeriui, dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,gynėjui adv. Stasiui KavaliÅ«nui,nuteistajam V. P.,civilinio atsakovo UAB ,,M (duomenys pakeisti)“ atstovei adv. Jurgitai Judickienei,nukentėjusiųjų atstovei adv. Loretai Paulavičienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo UAB „M” atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V.

P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str. V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. P. įpareigotas be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.           Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų E. S., V. S., V. S., J. S., V. L. civiliniai ieÅ¡kiniai patenkinti pilnai. IÅ¡ civilinio atsakovo UAB „M” priteista: nukentėjusiajai ir civiliniai ieÅ¡kovei E. S. 141000 Lt, V. S. 22 684 Lt, V. S. 25 000 Lt neturtinės žalos; J. S. 25 000 Lt, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V.

L. 27 684 Lt neturtinės žalos atlyginimo.            IÅ¡ kaltinamojo V. P. priteista 2920 Lt nukentėjusiesiems E. S., V. S., V. S., J. S., V. L. jų turėtų proceso iÅ¡laidų apmokant advokatės L.Paulavičienės pagalbÄ baudžiamojoje byloje.            Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į civilinio atsakovo pinigines lėšas sumoje 233 368 Lt paliktas galioti iki nuosprendis dalyje dėl civiliniams ieÅ¡kovams priteistos neturtinės žalos bus visiÅ¡kai įvykdytas.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija n u s t a t ė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. apie 11 val. Molėtų miesto teritorijoje, miesto pietinio apvažiavimo ir Giedraičiai-Molėtai kelių sankryžoje, vairuodamas krovininį sunkvežimį MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus, t.y. važiuodamas krovininiu sunkvežimiu MAZ šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei netrukdytų eismo, nepraleido pagrindiniu keliu Giedraičiai-Molėtai važiuojančio automobilio O.

A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. S. ir su juo susidÅ«rė. Dėl to O. A. vairuotojai E. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o keleivė R. S. nuo patirtų sužalojimų mirė.Apeliaciniame skunde civilinio ieÅ¡kovo UAB „M“ atstovė advokatė Jurgita Judickienė praÅ¡o Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti civiliniams ieÅ¡kovams priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliantė tvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas neįvertino visų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, netinkamai vykdė įstatymų teismu nustatytÄ pareigÄ siekti parinkti kiek galima teisingÄ kompensacijÄ asmeniui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ , netinkamai įvertino neturtinės žalos kriterijus, neįvertino visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio analogiÅ¡kose bylose.

Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė tik bendro pobÅ«džio svarstymus dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nenurodė motyvuotų argumentų dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių vertinimo bei motyvuotai nepagrindė, kodėl įvertino ieÅ¡kovų patirtÄ Å¾alÄ bÅ«tent tokia, o ne kitokia pinigų suma ir nepagrįstai priteisė nukentėjusiesiems aiÅ¡kiai per didelį neturtinės žalos atlyginimÄ . Atstovė teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nustatytos pasekmės kilo dėl neatsargumo.

V. P. nesiekė kilusių padarinių, dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė visų nukentėjusiųjų, byloje nėra jokių sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis nevirÅ¡ijo greičio, buvo blaivus. Apeliantės manymu, kaltinamojo veiksmai ir jo charakteristika (anksčiau neteistas, nebuvo sukėlęs eismo įvykio, yra pavyzdingas darbuotojas) rodo, kad jo kaltės, kuri pasireiÅ¡kė tik nepakankamu apdairumu, laipsnis minimalus. Civilinio ieÅ¡kovo atstovė tvirtina, jog, priteisdamas neturtinę žalÄ E. S., teismas neįvertino padarytos žalos asmens sveikatai pasekmių: atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji neteko 50 procentų darbingumo, jai suprastėjo regėjimas, ji jaučia nuolatinę baimę, kad jos sveikata gali pablogėti, tačiau neįvertino E. S. patirtų praradimų įtakos tolimesniam nukentėjusiosios gyvenimo, Å¡eimyniniams santykiams.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji įsidarbino, toliau tęsia mokslus Tarptautinėje teisės ir verslo mokykloje, po truputį vairuoja automobilį. Taigi, sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės nukentėjusiosios tolimesniam gyvenimui, jos bendravimo ir įsidarbinimo galimybėms, apeliantės nuomone, nėra nepataisomos. Be to byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl savo sunkios psichikos būklės, patiriamų sunkių dvasinių išgyvenimų kreipėsi į gydytojus. Pagal byloje esančias medikų išvadas, nukentėjusiajai nėra numatoma kokių nors papildomų operacijų ateityje.

Apeliantė nurodo, jog apylinkės teismas nuosprendyje paminėjo tris kasacinio teismo nutartis, iÅ¡ kurių tik viena (2K-492/2006) atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kas liečia E. S. padarytÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir nenurodė nei vienos nutarties, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu nukentėjusiosios mirties atveju dėl eismo įvykio, ir neatsižvelgė į naujausiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kur buvo priteistos ženkliai mažesnės sumos, atsižvelgus į Å¡alies ekonominę situacijÄ ir žmonių pragyvenimo lygį (kasacinė nutartis Nr. 2K-638/2010).

Atstovė pažymi, jog vienoje naujausių teismų praktikos bylų, esant analogiškoms aplinkybėms, kai nukentėjusysis neteko 40 procentų darbingumo, Vilniaus apygardos teismas iš kaltinamojo priteisė 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1A-734-166-2011), o Kauno apygardos teismas konstatavo, jog 18 952,80 Lt suma yra pakankama atlyginti 50 procentų darbingumo netekusiai nukentėjusiajai (1A-83-348-2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, jog tais atvejais, kai neatsargiais veiksmais eismo įvykio metu sunkiai sužalojamas asmuo, neturtinės žalos dydis sudaro nuo 7 000 Lt iki 50 000 Lt.

Apeliantės manymu, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad UAB „M“, atlyginusi nukentėjusiesiems priteistÄ Å¾alÄ , įgis regreso teisę į darbuotojÄ , kad Å¡is grÄ Å¾intų visÄ , kÄ bendrovė yra iÅ¡mokėjusi. Taigi apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, privalėjo įvertinti ir kaltinamojo V. P. turtinę padėtį, tačiau to nepadarė. Civilinio atsakovo atstovė tvirtina, jog apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems E. S., V.

S., V. S., J. S. ir V. L. dėl R. S. žūties, neįvertino tos aplinkybės, jog civiliniai ieÅ¡kovai neįrodė ypatingai glaudaus ryÅ¡io su žuvusiÄ ja. Nukentėjusiosios E. S. ir V. S. yra suaugusios, iki motinos žūties gyveno, dirbo ir mokėsi Vilniuje, V. S. yra sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ , visi jie motinÄ lankė tik savaitgaliais. Nors civilinė ieÅ¡kovė V. L. gyveno kartu su žuvusia dukra, tačiau pastaroji jau buvo suaugusi, sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ . Todėl, apeliantės manymu, nėra pagrindo konstatuoti ypatingai glaudaus ryÅ¡io tarp žuvusios R.

S. ir jos suaugusių vaikų bei motinos, o tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ yra aplinkybė, dėl kurios neturtinės žalos dydis mažintinas (kasacinė byla Nr. 2K-579/2010). Be to V. L. turi tris anÅ«kus, kurie gali pasirÅ«pinti senele tiek moraliÅ¡kai, tiek finansiÅ¡kai. Atstovė pažymi, jog nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų dėl patirto Å¡oko, didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų į medikus nesikreipė, jiems nėra diagnozuota jokių psichikos pakitimų (nerimo, depresijos ar pan.), susijusių su iÅ¡gyvenimais dėl nukentėjusiosios R.

S. mirties. Nėra nustatyta jokių pasekmių civilinių ieÅ¡kovų sveikatai, E. S., V. S. ir V. S. Å¡eimyniniam gyvenimui. Be to žuvusioji suaugusių vaikų neiÅ¡laikė, jie gyveno atskirai ir nepriklausomai. Mirusiosios motina pagal įstatymÄ turi teisę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ anÅ«kų, todėl jos turtiniai interesai taip pat nenukentėjo. Civilinio atsakovo UAB “M“ atstovė advokatė Jurgita Judickienė praÅ¡o pakeisti UAB „M” pritaikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas sumoje 233 368 Lt – dalykÄ , apribojant nuosavybės teises į UAB „M“ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tvirtina, jog pritaikyta procesinė prievartos priemonė grubiai pažeidžia pelno siekiančios bendrovės teises. AreÅ¡tuotos bendrovės sÄ skaitos užkerta keliÄ bendrovei atsiskaityti su savo darbuotojais, taip pat užsakovais, rangovais ir kt. partneriais. Taikant laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ pinigines lėšas, bendrovė eliminuojama iÅ¡ verslo aplinkos, taip žlugdomas juridinio asmens verslas, užkertamas kelias tinkamai vykdyti Å«kinę-komercinę veiklÄ ir daromi didžiuliai nuostoliai.

Byloje yra pateikti visi duomenys apie civilinio atsakovo turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio pilnai pakanka civiliniam ieÅ¡kiniui baudžiamojoje byloje užtikrinti. Atsikirtimuose į civilinio atsakovo UAB „M” atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundÄ civilinių ieÅ¡kovų atstovė advokatė Loreta Paulavičienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį. Tvirtina, jog apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į už žalÄ materialiai atsakingo asmens UAB „M“ turtinę padėtį, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Teismas nenukrypo nuo CK 1.5 str. nustatytų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo principų, nepažeidė skirtingų interesų (nukentėjusiųjų ir nuteistojo) pusiausvyros ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB ,,M“ atstovė, gynėjas ir nuteistasis prašė civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės adv. Jurgitos Judickienės apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovė prašė civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundÄ atmesti.

Civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės adv. Jurgitos Judickienės apeliacinis skundas tenkintinas. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis keistinas neturtinės žalos nukentėjusiesiems: E. S., V. S., V. S., J. S. ir V. L. iÅ¡sprendimo dalyje. Civilinis atsakovas UAB ,,M“ pripažįsta, jog ji yra atsakinga už nuteistojo V. P. nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę, neturtinę žalÄ ir sutinka jÄ atlyginti. Apeliaciniu skundu ginčija tik priteistos neturtinės žalos dydį, praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl nukentėjusiesiems: E. S., V. S., V. S., J. S. ir Vandai L. M. rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai svarbių aplinkybių visumÄ . Taigi, nustatant žalos dydį, nepakanka formalaus Å¡ių kriterijų iÅ¡vardinimo, bÅ«tinas jų visapusiÅ¡kas iÅ¡nagrinėjimas, įvertinant kiekvienÄ jų atskirai ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje jas nepakankamai analizavo ir neįvertino konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste, neatsižvelgė, kad neturtinė žala buvo padaryta neatsargiais, o ne tyčiniais nuteistojo veiksmais, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino atsiradusių mirtinų pasekmių poveikį kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų. Tai, kolegijos manymu, turėjo įtakos nepagrįstam neturtinės žalos dydžio nustatymui ir jo priteisimui nukentėjusiesiems.

Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos duomenų, V. P. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo R. S., o E. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuriuo ir buvo sukeltos Å¡ios pasekmės, įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 16 str.) priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamojoje byloje civiliniais ieÅ¡kovais pripažinti penki asmenys, su nukentėjusiÄ ja R. S. susiję nevienodais giminystės ryÅ¡iais (trys vaikai, sutuoktinis ir motina).

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai, vaikai, sutuoktinis (Lietuvos Respublikos CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250 str., 6.284 str. 1 d.). Paprastai Å¡iuos asmenis sieja glaudÅ«s tarpusavio dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai. Taigi tokiu atveju, teismas privalo vertinti kiekvieno iÅ¡ nukentėjusiųjų minėtus ryÅ¡ius bei kiekvienam iÅ¡ jų sukeltas pasekmes. Apylinkės teismas konstatavo, kad pagrįstas neturtinės žalos atlyginimas dėl R.

S. žūties yra: E. S. 45 000 Lt, V. L. 30 000 Lt, V. S., V. S. ir J. S. po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, minusavus tas sumas, kurias jiems iÅ¡mokėjo draudimo bendrovė AB ,,Lietuvos draudimas“, t.y. V. S. 2 316 Lt ir V. L. 2 316 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, jog Å¡i netikėta R. S. netektis visiems nukentėjusiesiems: žuvusiosios vaikams: E. S., V. S., V. S., sutuoktiniui J. S. ir motinai V. L. sukėlė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , neigiamai paveikė jų gyvenimÄ .

Apylinkės teismas nustatydamas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai V. S. įvertino, kad dėl Å¡io eismo įvykio ji neteko motinos ir dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl kurių jai buvo sunku susikaupti darbe, mokytis. Be to nukentėjusioji neteko finansinės paramos, nes žuvusioji mokėjo už jos studijas (b.l. 195). Vertindamas Å¡ias aplinkybes, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Å¡i nukentėjusioji dėl netekto finansavimo bÅ«tų praradusi galimybę tęsti mokslus, kad dėl motinos netekties jos asmeniniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų peraugę į emocinę depresijÄ ar atsiradusios kitos ilgalaikės pasekmės. Ji gyveno nuo tėvų atskirai, mokėsi ir dirbo, gyveno ir gyvena savarankiÅ¡kai.Pirmos instancijos teismas, nustatydamas V.

S. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ dėl motinos netekties, atsižvelgė, kad jo su motina santykiai buvo geri, kiekvienÄ savaitgalį jie susitikdavo, bendraudavo. Mama padėjo rÅ«pintis dukra, kartu su ja vasarodavo, padėdavo finansiÅ¡kai. Po patirtų iÅ¡gyvenimų buvo sunku darbe (b.l. 195). Taigi sÅ«nus artimai bendravo su savo motina, dažnai pas jÄ lankydavosi, juos siejo dvasinis ryÅ¡ys, tačiau teismas neįvertino, kad pastarasis gyveno atskirai, savarankiÅ¡kai kartu su savo Å¡eima. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų jam sukėlę emocinę depresijÄ , apriboję jo bendravimo galimybes, jo Å¡eimyninių galimybių pablogėjimÄ .

Nustatydamas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ J. S. dėl žmonos žūties, teismas įvertino, kad Ritos ir J. S. Å¡eima buvo darni ir draugiÅ¡ka, tėvus su vaikais siejo glaudÅ«s tarpusavio dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai. Nukentėjusysis J. S. neteko sutuoktinės, su kuria kartu iÅ¡gyveno 28 metus, užaugino tris vaikus, po įvykio jam vienam teko rÅ«pintis namais bei vaikais, taip pat sunkiai iÅ¡gyvenančiais nelaimę (b.l. 195-196). Ilgas bendrai iÅ¡gyventas laikas, buvę bendri rÅ«pesčiai ir emociniai ryÅ¡iai be jokios abejonės sustiprino J.

S. iÅ¡gyvenimus dėl žmonos netekties, tačiau teismas neįvertino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jo emociniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų sukėlę sveikatos sutrikimus, iÅ¡sivystę į emocinę depresijÄ , pablogėjusios bendravimo galimybės. Nors teismas V. S., V. S. ir J. S. nustatydamas minėtÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgė, kad pastarieji pergyveno dėl savo sesers ir dukros E. S. patirtų sužalojimų, tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama, kaip kriterijus didinti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl R.

S. žūties. NatÅ«ralu, kad pastarieji dėl sesers ir dukros kančių taip pat iÅ¡gyveno, tačiau Å¡is jų iÅ¡gyvenimas nesukuria teisės į didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ , nes pagal įstatymÄ (Lietvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.) neturtinės žalos atlyginimas nusikalstamais veiksmais sužalojus sveikatÄ priklauso asmeniÅ¡kai sužalotam asmeniui, kuris patyrė fizines kančias, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Apylinkės teismas, nustatydamas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai V.

L. įvertino, kad dėl Å¡io eismo įvykio ji neteko dukros. Iki eismo įvykio jos dukra su Å¡eima gyveno jos namuose, nuolat buvo Å¡alia ir ja rÅ«pinosi, teikė ne tik fizinę, dvasinę, bet ir finansinę paramÄ , todėl dukros netektis sukėlė jai skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, paÅ¡lijo sveikata. Be to ji palaidojo jau antrÄ savo dukrÄ (b.l.196). IÅ¡ tiesų V. L. gyveno kartu su savo žuvusios dukros R. S. Å¡eima. Jas abi siejo artimas savitarpio emocinis ryÅ¡ys, žuvusioji buvo vienintelė jos likusi dukra, kuri rÅ«pinosi nestiprios sveikatos savo motina (b.l. 105-106).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, be jokio abejonės dėl dukros žūties nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimÄ , emocinės pusiausvyros pablogėjimÄ , tačiau byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad V. L. iÅ¡gyvenimai dėl įvykio bÅ«tų peraugę į mediciniÅ¡kai konstatuotus susirgimus, sukėlusius ilgalaikes pasekmes, kurios įtakotų pačios V. L. tolesnio gyvenimo kokybę. R. S. su Å¡eima gyveno V. L. namuose. V. L. pati užsidirbdavo savo pragyvenimui, o dabar gauna senatvės pensijÄ .

Todėl teismo argumentai, kad pastaroji po dukros žūties prarado pragyvenimo Å¡altinį, yra nepagrįsti. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimÄ E. S., įvertinęs jos glaudžius emocinius ryÅ¡ius su motina, konstatavo, kad pastaroji dėl motinis žūties patyrė žymiai didesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus nei jos sesuo ir brolis, nes pati dalyvavo eismo įvykyje, kai žuvo R. S., todėl jai nustatė 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Kolegijos manymu, teismas padarydamas Å¡ias iÅ¡vadas, neįvertino nukentėjusiųjų V.

S. ir V. S. parodymų teisme (b.l. 195) ir pačios E. S. aiÅ¡kinimo apie įvykio aplinkybes (b.l. 194-195). E. S. pati apie įvykio aplinkybes nieko neprisimena. Ji apie motinos žūtį sužinojo iÅ¡ savo artimųjų tik kiek vėliau po įvykio, nes artimieji siekė jÄ apsaugoti nuo papildomos emocinės įtampos. Taigi pastarosios iÅ¡gyvenimai dėl motinos netekties buvo be jokios abejonės stiprÅ«s, tačiau sukrečiantys faktai jai buvo pateikti palaipsniui, ne iÅ¡ karto po įvykio, o pati ji motinos žūties momento nematė.

Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡gyvenimai dėl motinos netekties bÅ«tų peraugę į ilgalaikius emocinio pobÅ«džio susirgimus, emocinę depresijÄ .Taigi kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , iÅ¡analizavusi byloje esančius faktinius duomenis, patvirtinančius R. S. žūties poveikį kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų, nustatydama, kad nei vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų jis nebuvo akivaizdžiai didesnis ir tai, kad neturtinė žala pastariesiems buvo padaryta ne tyčiniais, o neatsargiais nusikalstamais veiksmais, daro iÅ¡vadÄ , kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra kiek per didelis, todėl visiems jų mažintinas iki 20 000 Lt, minusuojant tas sumas, kurias V.

S. ir V. L. iÅ¡mokėjo AB ,,Lietuvos draudimas“. Be to, vertinant E. S. situacijÄ po motinos mirties, kai ji buvo sunkiai sužalota, kolegija pripažįsta, jog dėl R. S. mirties Å¡i nukentėjusioji sunkioje jai situacijoje negalėdama sulaukti motinos pagalbos, patyrė didesnius emocinius iÅ¡gyvenimus nei kiti nukentėjusieji. Tai patvirtina jai nustatytos gedėjimo reakcijos (b.l. 88). Todėl jai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas didinamas iki 25 000 Lt. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo V.

P. nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta ir pačios nukentėjusiosios E. S. sveikata. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pastaroji dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , buvo atliktos dvi operacijos, beveik penkis mėnesius buvo iÅ¡duodami nedarbingumo pažymėjimai, jai nustatytas 50 procentų darbingumas, pablogėjo regėjimas, ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga. Todėl teismas jai nustatė 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Kolegijos manymu, apylinkės teismo E. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimas, esant nustatytoms aplinkybėms, vertinant teismų praktikÄ , kai neturtinė žala padaryta neatsargiais nusikalstamais veiksmais, Å¡iuo konkrečiu atveju yra per didelis.

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad E. S. įvykio metu padaryta dešiniojo pakauškaulio dešinės pusės lūžimas, kraujo išsiliejimas virš galvos smegenų, sunkus difuzinis galvos smegenų aksonų sužalojimas, kas komplikavosi galvos smegenų koma bei akies nervo pažeidimu (b.l. 31-33). Nedarbingumo pažymėjimai (b.l. 91-103) patvirtina, kad E. S. po patirtų sužalojimų gydėsi stacionariai nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. vasario 4 d. Iš ligos istorijos išrašų matyti, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų be jokios abejonės patyrė didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo apribotos jos bendravimo galimybės. Iki 2012 m. vasario 14 d. jai nustatytas 50 procentų darbingumo netekimas (b.l. 86).

Nukentėjusiajai fiksuojami jos regėjimo pakitimai. Tačiau iš paskutinio medicininio išrašo (b.l.

88) matyti, kad E. S. sveikatos bÅ«klė po patirtų sužalojimų reabilitacijos eigoje stabilizavosi, pagerėjo, padidėjo fizinio krÅ«vio tolerancija, ji gali laisvai judėti bei pati savimi pasirÅ«pinti, tačiau iÅ¡likęs potrauminio streso sindromas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų neatstatomus padarinius ir E. S. sveikatos bÅ«klės blogėjimÄ , kurie jai kurtų vis didesnius nepatogumus. Kaip matyti iÅ¡ apklausos protokolų, E. S. po įvykio mokslų nenutraukė, pati pasirÅ«pina savimi.

Byloje vėl gi nėra tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų sužalojimų jos emociniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų peraugę į mediciniÅ¡kai patvirtintus emocinius susirgimus. Nukentėjusiosios atstovė apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad tokių duomenų teismui pateikti negali. Taigi, vertinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsižvelgiant, kad žala nukentėjusiajai padaryta neatsargiais V. P. veiksmais, ko nevertino apylinkės teismas, E. S. neturtinės žalos atlyginimas dėl sunkaus sveikatos sužalojimo mažinamas iki 75 000 Lt, minusuojant AB ,,Lietuvos draudimas“ jai iÅ¡mokėtÄ 4 000 Lt neturtinęs žalos atlygintÄ sumÄ .

Kolegijos manymu, 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir neprieÅ¡tarauja Å¡iuo klausimu susiklosčiusiai teismų praktikai. Kadangi keistinas Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis, keistinas ir civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui taikytas nuosavybės teisių apribojimas. Naikintinas UAB „M“ laikinas nuosavybės teisės apribojimas į banko sÄ skaitose esančias lėšas, apribojant nuosavybės teises į UAB „M“ priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, UAB ,,M“ sutinka atlyginti žalÄ , materialiai yra stabili (b.l. 201). Pritaikyta procesinė prievartos priemonė, areÅ¡tuojant bendrovės sÄ skaitose esančias lėšas, suvaržo bendrovės verslo galimybes. Taikant laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ banko sÄ skaitose esančias pinigines lėšas, bendrovė negali tinkamai vykdyti Å«kinės-komercinės veiklos, todėl ji patiria nuostolių. Todėl keistina turto rÅ«Å¡is, į kuriÄ nuosavybės teisė jau buvo apribota Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi.

Naikintinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į banko sÄ skaitose esančias pinigines lėšas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas Å¡iai bendrovei priklausantiems automobiliams: ,,M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 79 127,10 Lt, ir ,,M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 127 203,20 Lt, uždraudžiant jais naudotis ir perleisti kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu civilinio atsakovo ir civilinių ieÅ¡kovų atstovės pateikė praÅ¡ymus iÅ¡ nuteistojo V.

P. priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, turėtas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios proceso iÅ¡laidų priteisimÄ , galioja taip pat bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-452/2009, 2K-271/2010). Nukentėjusiųjų atstovė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, t.y. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä bei PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras. Apeliacinį skundÄ baudžiamojoje byloje pateikė civilinio atsakovo atstovė.

Nukentėjusiųjų atstovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , ji apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo visų nukentėjusiųjų interesus, įrodymų tyrimo metu atsakė į teismo užduodamus klausimus. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų atstovės praÅ¡omos priteisti nukentėjusiųjų turėtos proceso iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ nuteistojo V. P..Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numato tik nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtų advokato iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kaltinamojo, todėl civilinio atsakovo atstovės praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., n u t a r ė: Civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo dalyje.IÅ¡ UAB „M“ priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems sumažinti: E. S. iki 96 000 Lt, V. S. iki 17 684 Lt, V. S. iki 20 000 Lt, J. S. iki 20 000 Lt ir V. L. iki 17 684 Lt.UAB ,,M“ taikytÄ nuosavybės teisių apribojimÄ pakeisti:

Nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ AB banko ,,Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir į AB banko ,,DnB NORD“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas panaikinti. Apriboti UAB ,,M“ nuosavybės teises į automobilius: ,,M““, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 79 127,10 Lt, ir ,,M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė – 127 203,20 Lt, uždraudžiant Å¡iuo turtu naudotis ir perleisti kitiems asmenims iki bus pilnai atlyginta neturtinė žala nukentėjusiesiems.

Nuosavybės teisėmis apriboto turto saugotoju paskirti UAB ,,M“ . Priteisti iÅ¡ nuteistojo V. P. nukentėjusiesiems E. S. 484 Lt, V. S. 484 Lt, V. S. 484 Lt, J. S. 484 Lt ir V. L. 484 Lt už suteiktÄ advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                            (paraÅ¡as)                          Regina PocienėTeisėjai                                                      (paraÅ¡as)                                   Virginija Å vedienė                                                   (paraÅ¡as)                                 Vladislavas Lenčikas NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                              Regina Pocienė