2016-12-05 Nr. AB-23027-3-61-3-03243-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1172-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03243-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. S. ir V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. S. ir V. N. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir I. M. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai T. S. ir V. N. (toliau – ir pareiškėjai) 2014 m. birželio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymą „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“; 2) panaikinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įrašą Nekilnojamojo turto registre apie atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus (I t., b. l. 1–3; 56–58).

Paaiškino, kad pareiškėjai T. S. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Sklypo dalį įsigijo pagal 2013 m. vasario 8 d. dovanojimo sutartį sudaryta su V. N. Sandorio sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašas, kad žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 49VJ - 49.2.)-6502 „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.

2012 m. vasario 15 d. gretimo sklypo bendraturčiai tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir I. M. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 6502 „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“. Teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi atmetė atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir V. N. apeliacinius skundus. Paminėtas sprendimas buvo panaikintas tik dėl vienos priežasties – ginčijamas administracinis aktas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui), todėl atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatytas kompetencijos ribas.

Pareiškėjai teigė, kad skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymas „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ daro įtaką pareiškėjų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydžiui, t. y. jis sumažėjo.

Teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymo „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ neteisėtumą patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. 3IN-S-1299-1682, kuriame išreikšta nuomonė, kad, įvertinus uždarosios akcinė bendrovės (toliau – ir UAB) „Kagema“ parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, galima teigti, jog šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal faktines žemės sklypo ribas, tačiau žemės sklypo ribų linijos ilgiai tarp posūkio taškų, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko parengtame sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodytų žemės sklypo ribų linijos ilgių. Atsižvelgęs į tai, rašte darė išvadą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant šio žemės sklypo suformavimo dokumentais (SB (duomenys neskelbtini) planavimo projektu bei sodininkų bendrijos sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu).

Pareiškėjų teigimu, ginčijamo įsakymo neteisėtumą įrodo ir NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 6502 „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“, kurio 1 punktu buvo patikslinti V. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys.

Taip pat nurodė, kad 2012 m. sausio 31 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-184 buvo kreiptasi į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu pažymėti minėto sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal 2011 m. gegužės 13 d. UAB „Orkanas“ parengtus žemės sklypo planus ir jame pažymėta, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai taisytini, nes atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjai nurodė ir 2011 m. gruodžio 28 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 4.9-SJN-2071, įpareigojantį UAB „Kagema“ ir trečiuosius suinteresuotus asmenis atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus laikantis teisės aktų reikalavimų.

Atsakovas VĮ Registrų centro Viliaus skyrius atsiliepimu į patikslintą skundą prašė pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra (II t., b. l. 110–113).

Pažymėjo, jog reikalavimas panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrašą Nekilnojamojo turto registre apie atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl dokumento, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti duomenys, panaikinimo. Panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymą „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (ar jo dalį), šio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys taip pat naikintini, o atmetus reikalavimą dėl šio dokumento (ar jo dalies) panaikinimo – paliktini galioti.

Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepimu į patikslintą skundą prašė pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra (t. II, b. l. 180–182), o patikslintu atsiliepimu į patikslintą skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. III, b. l. 50–57).

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo atveju žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos formuojamos pagal SB (duomenys neskelbtini) suplanavimo projektą (generalinį planą).

Žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymą atliekant kadastrinius matavimus, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Paaiškino, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimo vykdytojas UAB „Orkanas“ 2011 m. rugsėjo 13 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui aiškinamąjį raštą Nr. AR-73 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto (2011 m. rugsėjo 12 d. Nr. 49KAM-57042 Vilnius)“, kuriame nurodė, kad atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, vadovaujantis SB (duomenys neskelbtini) generaliniame plane nurodytomis žemės sklypo ribomis, buvo nustatyta, kad bendra riba su kaimyniniu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Orkanas“ 2011 m. gegužės 13 d. plane pažymėta skaičiais (duomenys neskelbtini)) neatitinka galimai stabilaus vietovės objekto – tvoros.

NŽT Vilniaus miesto skyriui išnagrinėjus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų dokumentaciją, nustatė, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais, o remiantis faktinėmis žemės sklypo naudojimosi ribomis (tvoromis ir gyvatvorėmis), tuo tarpu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti remiantis SB (duomenys neskelbtini) generaliniu planu ir privatizavimo schemomis. Išvardintos aplinkybės taip pat buvo nustatytos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 3IN-S-1299-1682 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Dėl šių priežasčių NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė sprendimą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų patikslinimo ir įpareigojo UAB „Kagema“ 2005 metų kadastrinius matavimus patikslinti pagal teritorijų planavimo dokumentus.

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-6502 buvo patikslinti V. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, žemės sklypo plotas – 1 162 kv. m.

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-6502, kuriuo buvo patikslinti pareiškėjai kartu su V. N. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs.

Tretieji suinteresuotieji asmenys A. M. ir I. M. atsiliepimu į patikslintą skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 137–143).

Paaiškino, kad 2005 m. balandžio 6 d. UAB „Kagema“ parengė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, kurį pasirašė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. S., sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. M. (buvusi V. N. sutuoktinė ir bendraturtė) ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Akte nustatyta, kad žemės sklypo plotas yra 419 kv. m (t. y. plotas nepakito po ribų ženklinimo), žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtinais objektais; riboženklių įtvirtinimo vietos buvo pažymėtos vadovaujantis SB (duomenys neskelbtini) sklypų išdėstymo schema. Šio akto pagrindu buvo sudarytas žemės sklypo planas. Sklypas išmatuotas Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema LKS-1994. Atlikti kadastriniai matavimai buvo suderinti Vilniaus žemėtvarkos skyriuje ir patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 2.3-8607-01, kurio pagrindu tikslūs kadastro duomenys buvo įregistruoti viešajame registre. Šios aplinkybės yra įrodytos ir konstatuotos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012.

Išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012 konstatuota, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų iniciatyva, UAB „ŽIA valda real estate“ 2008 m. liepos 9 d. parengė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, kuriame nustatė sklypo plotą – 1 142 kv. m, nurodė, kad ribos paženklintos riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtinais objektais (tvoromis); riboženklių įtvirtinimo vietos buvo pažymėtos vadovaujantis sklypo kadastro duomenimis, SB (duomenys neskelbtini) generaliniu planu. Atlikti UAB „ŽIA valda real estate“ kadastriniai matavimai buvo suderinti su Vilniaus žemėtvarkos skyriumi ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 2.3.-5353-(30) buvo patikslintas sklypo plotas – 1 142 kv. m (buvo 1 197 kv. m) ir kiti kadastro duomenys. VĮ Registrų centras 2010 m. birželio 29 d. sprendimu atsisakė įregistruoti šiuos duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad žymimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Persidengimo su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro tvarkytojas nenustatė.

Nurodytų kadastrinių matavimo atlikimo metu ir jų derinimo eigoje V. N. sutiko su tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba ir jos neginčijo. Nepaisant to, kad UAB „ŽIA valda real esate“ atlikti kadastriniai matavimai nėra įregistruoti viešajame registre, nurodytas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymas iki šiol nėra panaikintas, todėl galioja šiame sprendime nurodyti kadastro duomenys. Apie šiuos kadastrinius matavimus ir 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu patvirtintą žemės sklypo plotą (1 142 kv. m) pasisakyta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime. Tuo tarpu NŽT 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502, kuriuo patvirtinti UAB „Orkanas“ 2011 m. gegužės 10 d. (2011 m. gegužės 21 d. ir 2011 m. gegužės 31 d.) atliktų kadastro matavimų duomenys, nurodytu 2012 m. spalio 22 d. teismo sprendimu buvo panaikintas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto, todėl pareiškėjų šioje byloje pateikti dokumentai ir žemės sklypo planai, susiję su panaikintu įsakymu, negali būti laikomi tinkamais įrodymais, galinčiais patvirtinti skundo pagrįstumą.

Administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012 teismas pažymėjo, kad visi UAB „Orkanas“ parengto žemės sklypo plano ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) plano neatitikimai rodo, kad UAB „Orkanas“ parengtame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane neteisingai nustatytos sodininkų bendrijos plane pažymėto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, todėl UAB „Orkanas“ planas negali būti naudojamas pagrįsti aplinkybei, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų. Taip pat negalima teigti, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) išmatuotas tiksliau už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad įvertinant Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu patikslintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą (1 142 kv. m), pagal UAB „Orkanas“ parengtą planą sklypas padidėjo iki 1 162 kv. m, tuo tarpu atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo 56 kv. m (t. y. iki 363 kv. m). Kaip pažymėjo teismas, iš sodininkų bendrijos plano matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ant plano buvo nubraižytas po to, kai šis planas buvo parengtas, ir dėl to galėjo atsirasti geometriškai skirtinga sklypų konfigūracija. Taip pat sodininkų bendrijos plane buvo perkelta ir riba tarp žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), taip sumažinant šį sklypą. Be to, atkreipė dėmesį, kad ir kito gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), riba, patikslinta atliktais kadastriniais matavimais, nesutampa su faktine sklypų naudojimosi riba (tvora) ir nevisiškai sutampa su sodininkų bendrijos plane nubraižyta riba, todėl pareiškėjo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto dydžiui ir konfigūracijai gali turėti įtakos ir kitų žemės sklypų kadastriniai matavimai, o ne tik trečiųjų asmenų žemės sklypo, kaip tai teigia pareiškėja.

Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, kad tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Po 2005 metais atliktų kadastrinių matavimų atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas nepadidėjo, sklypo ribos buvo suderintos su gretimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, t. y. nebuvo jokio nesutarimo dėl bendros sklypų ribos, todėl laikytina, kad 2005 m. balandžio 6 d. kadastriniai matavimai buvo atlikti ir patvirtinti 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu teisėtai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų skundą atmesti.

Teismas pažymėjo, kad didžioji dalis byloje nagrinėjamų aplinkybių yra konstatuotos ir įrodytos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012, šis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-55/2013 paliktas nepakeistas. Sprendimas priimtas iš esmės tarp tų pačių šalių, dėl to paties ginčo objekto – žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų, todėl konstatuota, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos ir laikytinos nustatytomis.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012 yra pasisakyta dėl UAB „Orkanas“ parengto Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano, jog: „UAB „Orkanas“ parengtame Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane neteisingai nustatytos sodininkų bendrijos plane pažymėto Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Todėl UAB „Orkanas“ planas negali būti naudojamas pagrįsti aplinkybei, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų.“

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjais, jog turėtų būti remiamasi 2011 m. gegužės 13 d. UAB „Orkanas“ parengtu žemės sklypo planu ir ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“. Kitų matavimų ar naujų aplinkybių pareiškėjai nebuvo pateikę, todėl teismas vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012 padarytomis išvadomis, kad UAB „Orkanas“ parengtame plane yra neteisingai nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012 iš esmės buvo gretinami UAB „Orkanas“ ir UAB „Kagema“ atlikti matavimai. Teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendime nurodė, kad „Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir posūkio taškai išmatuoti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, tačiau sklypo centras išmatuotas valstybinėje koordinačių sistemoje. Todėl negalima teigti, kad Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) išmatuotas tiksliau už Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog teismas UAB „Kagema“ planu vadovavosi kaip įrodymu, vertinant žemės sklypų ribų klausimą. Tik įvertinus UAB „Kagema“ sudarytą planą, galima išvada dėl UAB „Orkanas“ sudaryto plano. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjai T. S. ir V. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują – tenkinti pareiškėjų skundą (III t., b. l. 81–85).

Apeliantai nurodo, kad pareiškėja T. S. nebuvo procesų, kuriuose buvo priimti anksčiau minėti procesiniai dokumentai, šalimi. Tapo 2/3 nekilnojamojo turto dalies savininke tik nuo 2013 m. vasario 8 d. sudarydama dovanojimo sutartį su V. N. Sudarant dovanojimo sutartį, jokių įrašų Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad dovanojimo sutarties priedas – žemės sklypo planas M 1:500, parengtas UAB „Orkanas“, turi būti taisytinas, nebuvo (įrašas atsirado tik nuo 2013 m. gegužės 17 d.). Atsižvelgdami į tai, teigia, kad teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį T. S. atžvilgiu. Nagrinėjant klausimą teismuose, kur jau buvo priimti procesiniai sprendimai, nebuvo vertinamas UAB „Kagema“ parengtas žemės sklypo planas ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 2.3-8607-01 „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“, buvo vertinamas tik NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-6502 priėmimo teisėtumas.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikta daug dokumentų, patvirtinančių tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. skundžiamu įsakymu Nr. 2.3-8607-01 „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ patvirtinti trečiųjų asmenų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Kagema“ kadastriniai matavimai atlikti ne pagal teritorijų planavimo dokumentus ir privatizacijos schemas ir neatitinka teises aktų reikalavimų.

Pirminis žemės sklypo savininkas V. M., iš kurios buvo įgytas turtas, 1 197 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 1993 m. spalio 1 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Teigia, jog norint pareiškėjams atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos reikia atlikti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) 841.1.1.1 papunkčiu, nustatančiu, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą nustatomi formuojamų naujų ir pertvarkytų pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypų kadastro duomenys, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu, kurio 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad pareiškėjams atlikus iš naujo kadastrinius matavimus, jie atsidurs tokioje pačioje situacijoje, kaip ir šiuo metu, nes atlikus kadastrinius matavimus jie nebus laikomi teisingais.

Tvirtina, kad proceso metu NŽT atstovas veikė priešingai institucijos interesams, nes pati institucija pripažįsta tai, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti teisingai (2013 m. balandžio 23 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“, 2012 m. sausio 31 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius išvada–raštas Nr. 49SJN-(14.49.105)-184, 2011 m. gruodžio 28 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 4.9-SJN-2071).

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad UAB „Kagema“ ir tretieji asmenys nevykdo byloje pateikto NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 4.9-SJN-2071 nurodymo patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal teritorijų planavimo dokumentus bei privatizavimo schemas. Be to, ir pats atsakovas nesiima veiksmų, kad jo teisėti reikalavimai būtų įvykdyti.

Pareiškėjai T. S. ir V. N. apeliaciniame skunde nurodo aplinkybę, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys (kadastrinis numeris) neatitinka dokumento – Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 2.3-8607-01 „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Anot apeliantų, Įsakymo pagrindu įrašant 419 kv. m ploto žemės sklypo ir 409 kv. m ploto žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą abiems šiems žemės sklypams turėjo būti įrašytas tas pats Įsakyme nurodytas žemės sklypo, kurio duomenys buvo tikslinami, kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini). Tai yra, pasak apeliantų, 409 kv. m ploto žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti įrašytas tas pats kadastrinis numeris, kaip ir 419 kv. m ploto ginčo žemės sklypo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 409 kv. m ploto žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini) (apeliaciniame skunde neteisingai nurodytas kadastrinis numeris) skiriasi nuo 419 kv. m ploto ginčo žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto kadastrinio numerio – (duomenys neskelbtini), todėl, anot apeliantų, Nekilnojamojo turto registre įrašyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys neatitinka dokumento (Įsakymo), kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo teismo pareiškėjų (apeliantų) T. S. ir V. N. apeliaciniame skunde Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reiškiamą naują reikalavimą, tuo pagrindu, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas šio žemės sklypo kadastrinis numeris ((duomenys neskelbtini)) neatitinka Įsakymo, palikti nenagrinėtu, o reikalavimą dėl duomenų apie atliktus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo spręsti kaip išvestinius iš reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo. Reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo prašo spręsti teismo nuožiūra (III t., b. l. 99–101).

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde savo reikalavimą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie atliktus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kaip neatitinkančius dokumento, kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, reiškia nauju pagrindu, t. y. nesilaikydami teisės aktų nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Pažymi, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ginčija ne 419 kv. m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), o 409 kv. m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytų kadastro duomenų teisingumą. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis į bylą neįtrauktam asmeniui R. K., nėra ginčo objektas, nes šis žemės sklypas nesiriboja nei su pareiškėjams T. S. ir V. N. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nei su tretiesiems asmenims A. M. ir I. M. nuosavybės teise priklausančiu ginčo žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymas ir jų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrą apeliantų T. S. ir V. N. teisių ir teisėtų interesų negali pažeisti, todėl jie nėra tinkami subjektai reikalavimams dėl Įsakymo dalies, kuria buvo patvirtinti 409 kv. m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, ir dėl šio žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytų kadastro duomenų panaikinimo pareikšti.

Akcentuoja, jog apeliantų argumentai, kad Nekilnojamojo turto registre abiem 419 kv. m ploto ir 409 kv. m ploto žemės sklypams turėjo būti įrašytas toks pats, kaip ir 828 kv. m ploto žemės sklypo, kurio kadastro duomenys buvo patikslinti, kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini), nes tik šis kadastrinis numeris buvo nurodytas Įsakyme, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardinti žemės sklypo kadastro duomenys, įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šios dalies 1 punkte nurodyta, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas kadastro vietovės pavadinimas ir kodas, kadastro bloko kodas, žemės sklypo bloke numeris (žemės sklypo kadastro numeris), kurį kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia kadastro tvarkytojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102 punktu, įrašydami žemės sklypų kadastro duomenis į kadastrą, kadastro tvarkytojo padaliniai kiekvienam žemės sklypui suteikia identifikavimo kodą – kadastro numerį (Nuostatų 102.1.1 p.). Nurodo, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrašant žemės sklypų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, šiems žemės sklypams kadastrinius numerius teisės aktų nustatyta tvarka suteikia kadastro tvarkytojas, kiekvienam žemės sklypui suteikdamas skirtingą, žemės sklypą identifikuojantį kadastrinį numerį.

Tai yra atskiriems žemės sklypams negali būti suteiktas tas pats kadastrinis numeris. Nagrinėjamu atveju, Įsakymu patikslinus 828 kv. m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (faktiškai susidedančio iš dviejų atskirų – 419 kv. m ploto ir 409 kv. m ploto žemės sklypų, neturinčių bendros ribos), kadastro duomenis ir patvirtinus atskirų 419 kv. m ploto ir 409 kv. m ploto žemės sklypų kadastrinių matavimų bylose nustatytus kadastro duomenis, 419 kv. m ploto ginčo žemės sklypui buvo paliktas tas pats kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini), o 409 kv. m žemės sklypui buvo suteiktas kitas kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini).

Pastebi, jog iki 828 kv. m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo šis žemės sklypas buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas žemės sklypas, nors, kaip matyti iš kartu su skundu teismui pateikto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano ir kadastro žemėlapio ištraukos, kurioje žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti numeriais 55 ir 2093, faktiškai tai yra du atskiri 419 kv. m ploto ir 409 kv. m ploto žemės sklypai.

Daro išvadą, kad 419 kv. m ploto ir 409 kv. m ploto žemės sklypų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti kadastro duomenys atitinka Įsakymą, kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pareiškėjų T. S. ir V. N. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 102–109).

Atsakovas nurodo, jog apeliantų argumentai, kad NŽT atstovai šios administracinės bylos nagrinėjimo metu veikė priešingai institucijos interesams, yra nepagrįsti, kadangi atstovai pagal įgaliojimus atstovauja institucijos interesams.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nėra pateikę naujų matavimų ar aplinkybių, o pareiškėjų siūlomu 2011 m. gegužės 13 d. UAB „Orkanas“ parengtu žemės sklypo planu teismas negali remtis spręsdamas dėl ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 2.3-8607-01 „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi dėl minėto žemės sklypo plano buvo pasisakyta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-2257-580/2012.

Pabrėžia, kad pareiškėjai T. S. ir V. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti pakartotinai 2011 metais. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. spalio 20 d. raštu Nr. 49SPN-841 tuometinį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininką V. N. informavo, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2005 metais, žemės sklypas yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje bei pažymėjo, kad 2008 metais atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir nustatyta riba su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su tvora ir informavo, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos gali būti keičiamos tik esant abiejų žemės sklypų savininkų sutikimui.

Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 3IN-S-1299-1682 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Vilniaus miesto skyriuje 2011 m. gruodžio 23 d. buvo suderintas pareiškėjai ir V. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Orkanas“ parengtas planas su kadastriniais matavimais. Tuometinio NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 49Vį-(14.49.2)-6502 buvo patikslinti V. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, o būtent žemės sklypo plotas – 1 162 kv. m.

Nesutinka ir su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad didžioji dalis byloje nagrinėjamų aplinkybių yra konstatuotos ir įrodytos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-2257-580/2012, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-55/2013 buvo paliktas nepakeistas.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir I. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašo atmesti pareiškėjų T. S. ir V. N. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti solidariai iš pareiškėjų T. S. ir V. N. trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai visas bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 90–96).

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog kadastriniai matavimai, patvirtinti skundžiamu 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu, buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei gretimo žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus, todėl šiuo aspektu pareiškėjų skundo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Šios bylos kontekste pažymi, kad gretimų žemės sklypų savininkai sutarė dėl konkrečios sklypų ribos, konkreti riba sutapo su faktinėmis sklypų naudojimosi ribomis bei dirbtinais objektais (tvoromis ir gyvatvorėmis) ir jos konfigūracija visuomet jiems buvo žinoma. Nėra pagrindo manyti, kad sklypo konfigūracija ir plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjos interesus. Pareiškėjai pradėjo kelti konkrečios žemės sklypų ribos aiškumo klausimą tik po to, kai 2010 m. rugpjūčio 16 d. savavališkos statybos aktu, surašytu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, buvo konstatuotas savavališkos statybos faktas jiems priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-3276-235/2014, kuri dėl pareiškėjų inicijuotų teisminių procesų dėl sklypo ribos tuo metu buvo sustabdyta.

Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl pareiškėjų teiginių, kad T. S. sklypo dalį dovanojimo sutartimi įsigijo tik 2013 m. vasario 8 d. ir nedalyvavo ankstesnėje administracinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė prejudicinius faktus jos atžvilgiu, nesutinka ir pažymi, kad T. S. yra visų subjektinių teisių, susijusių su nuosavybės į padovanotos žemės sklypo dalies įgyvendinimu, turėtoja, todėl jos atžvilgiu taikytinas atitinkamas ABTĮ reglamentavimas, ribojantis galimybę kelti tapačius reikalavimus ir ginčyti nustatytus faktus. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (ABTĮ 96 str. 4 d.).

Pažymi, kad nelaikytini pagrįstais pareiškėjų argumentai dėl NŽT pozicijos nenuoseklumo. Mano, kad teisingam administracinės bylos išsprendimui neturėjo ir negalėjo turėti įtakos atsakovo NŽT pirminio atsiliepimo prašymas spręsti bylą teismo nuožiūrą ir tuo pačiu pratęsti procesinį terminą atsiliepimui pateikti.

Teigia, kad pareiškėjų skundas dėl 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymo paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai šį terminą praleido neturėdami svarbių priežasčių, todėl paaiškėjus tokioms aplinkybėms bylos nagrinėjimo metu, ši administracinė byla turėtų būti nutraukta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymo „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ teisėtumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi atnaujino skundo padavimo terminą ir priėmė nagrinėti reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymo panaikinimo ir atitinkamo įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo byloje esančius dokumentus matyti, jog A. M. ir I. M. 2006 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 38-307 pagrindu įgijo nuosavybėn sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 419 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iš S. S.

NŽT Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. balandžio 12 d. gavo tuometinio žemės sklypo savininko S. S. prašymą patikslinti jam priklausančio žemės sklypo duomenis, remiantis pateiktais žemės sklypo kadastriniais matavimais. Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 2.3-8607-01 „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino S. S. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančio iš dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

A. ir I. M. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje.

V. N. prašymu 2010 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslinti V. N. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys.

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-6502, kuriuo buvo dar kartą patikslinti V. N. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2257-580/2012, kuris yra įsiteisėjęs.

V. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymą atliekant kadastrinius matavimus, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymas „Dėl S. S. žemės sklypo” Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas) priimtas, be kita ko, remiantis Nuostatų 22 punktu bei Taisyklių 6 punktu.

Nuostatų (2005 m. liepos 1 d. redakcija) 22 punkte buvo nustatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Taisyklių 6 punkte buvo nustatyta, kad prieš pažymėdamas nekilnojamojo turto objekto ribas kadastro žemėlapyje Kadastro tvarkytojas patikrina, ar pateikti nekilnojamojo turto objektų planai parengti pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376, ir ar: 6.1. nekilnojamojo turto objekto ribos nekerta administracinių vienetų, miestų gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių ir blokų ribų bei kelių, geležinkelių, gatvių ar neprivatizuojamų hidrografijos objektų ribų, išskyrus <...>; 6.2. nekilnojamojo turto objekto ribos nekerta arba nesiriboja su anksčiau kadastro žemėlapyje pažymėtų nekilnojamojo turto objektų ribomis dėl kadastrinių matavimų netikslumo, išskyrus <...>; 6.3. nekilnojamojo turto objekto ribų planai parengti taip, kad pagal valstybinės geodezinių koordinačių sistemos duomenis būtų galima nustatyti nekilnojamojo turto objekto padėtį Lietuvos teritorijoje; 6.4. anksčiau pažymėtos gretimo nekilnojamojo turto objekto (toliau – žemės sklypo) ribos atitinka žemės sklypo plane, parengtame pagal patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, pažymėtas ribas; 6.5. maksimalus leistinas skirtumas tarp ploto, nurodyto nuosavybės teisę įrodančiuose dokumentuose, ir ploto, nustatyto grafiškai prieš ribų koregavimą, apskaičiuojamas pagal formulę: <...>; 6.6. maksimalus leistinas skirtumas tarp ploto, nurodyto nuosavybės teisę įrodančiuose dokumentuose, ir ploto, nustatyto grafiškai po ribų koregavimo, apskaičiuojamas pagal formulę: <...>.

Ginčijamo įsakymo turinys, Nuostatų 22 punktas (kuriuo remiantis priimtas įsakymas), šalių procesinių dokumentų turinys, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai bei byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamas įsakymas priimtas dėl S. S. priklaususio žemės sklypo, kuriame buvo du atskiri žemės plotai, suformavimo kaip atskirų dviejų žemės sklypų bei kadastro duomenų patikslinimo. Dėl šio aspekto (dviejų žemės sklypų suformavimo) byloje nėra keliamas ginčas.

Pareiškėjų reikalavimas bei procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas tik dėl vieno iš minėtų S. S. priklaususių žemės sklypų, būtent dėl sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančio su pareiškėjų sklypu, t. y. nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas tik dėl ginčijamo įsakymo dalies, kuria patikslinti šio sklypo kadastro duomenys.

Pareiškėjai kelia ginčą byloje dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, kurių viena ribojasi su pareiškėjų sklypu, nustatymo. Pareiškėjų tvirtinimu, ribų nustatymas, kurio procedūra užbaigta priimant ginčijamą įsakymą, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjai nenurodė Taisyklių 6 punkte nurodytų aplinkybių, kurių neatitiko parengtas žemės sklypo planas, nei aplinkybių, trukdančių pažymėti sklypą kadastro žemėlapyje, ir teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Pareiškėjai vienu iš kertinių skundo argumentų nurodo, kad ginčijamo įsakymo neteisėtumas yra nurodytas valstybės institucijų raštuose. Būtent Lietuvos žemėms ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. rašte, adresuotame pareiškėjų advokatui M. S., nurodyta, kad UAB „Kagema“ 2005 metai parengtame sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane žemės sklypo ribų linijos neatitinka sodininkų bendrijos parengtame sodo sklypo plane nurodytų žemės sklypo ribų linijų ilgių, t. y. kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant šio žemės sklypo suformavimo dokumentais (sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) suplanavimo projektu bei sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu). Kadastriniai matavimai atlikti pagal faktines žemės sklypo naudojimosi ribas (esamas tvoras, gyvatvores).

Taisyklių 11 punkte buvo nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Taisyklių 11 punkte buvo nustatyta bendro pobūdžio pareiga atliekant kadastrinius matavimus vadovautis teritorijų planavimo dokumentais ir atitinkama viešojo administravimo subjekto pareiga tikrinti, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Ši norma yra įgyvendinta įtvirtinant tiek konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti parengtas žemės sklypo planas, tiek nustatant aplinkybes, trukdančias pažymėti sklypą kadastro žemėlapyje, tiek įtvirtinant kitas konkrečias taisykles.

Be to, pastebėtina, kad vien aplinkybė, jog parengtame plane žemės sklypo ribų linijos neatitinka sodininkų bendrijos parengtame sodo sklypo plane nurodytų žemės sklypo ribų linijų ilgių, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, kad toks planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Sodo sklypų planai buvo rengiami atlikus preliminarius matavimus, o sklypo kadastriniai matavimai tikslinti atlikus tiksliuosius geodezinius matavimus, todėl preliminarių matavimų duomenys negali tiksliai atitikti tiksliųjų geodezinių matavimų duomenų. Minėtos bei kitos teisės normos įtvirtina mechanizmus, skirtus sureguliuoti klausimus, atsirandančius dėl ploto paklaidos ir netikslumų, atsirandančių atlikus tiksliuosius geodezinius matavimus teritorijoje, kuri buvo suplanuota atlikus preliminarius matavimus. Klausimas dėl konkrečios žemės sklypo ribos nustatymo, be kita ko, sprendžiamas atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų savininkų valią (jiems pasirašant sklypo plane), kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad žemės sklypo, buvusio suplanuoto kaip sodo sklypo, atlikus preliminarius matavimus, plano parengimas ir kadastro duomenų patikslinimas pagal šį planą, kuriame žemės sklypo ribų linijos nevisiškai tiksliai atitinka sodininkų bendrijos parengtame sodo sklypo plane nurodytas žemės sklypo ribų linijas, negalima pripažinti pažeidimu, dėl kurio turėtų būti naikinamas administracinis sprendimas (dėl kadastro duomenų patikslinimo), kai planas atitinka kitus teisės aktų reikalavimus, sudarytas suderinus besiribojančių žemės sklypų savininkų valią, būtent pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo 2005 m. balandžio 6d. aktą tuometinei besiribojančio sklypo savininkei V. M. (dėl to preziumuojant, kad jų teisės nėra pažeidžiamos), kai nėra kitų kliūčių pažymėti sklypą kadastro žemėlapyje. Todėl nėra pagrindo naikinti administracinį sprendimą – Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymą „Dėl S. S. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų pareiškėjų skundo motyvų (kad administraciniai aktai, kuriuose buvo akcentuojamas minėtas faktas dėl skirtingo tikslumo planų neatitikimo, buvo priimti administracinio akto, kuris vėliau buvo panaikintas teismo, pagrindu), teisingai sprendė, kad negalima vadovautis aktais, kurie buvo priimti administracinio akto, kuris vėliau buvo panaikintas teismo, pagrindu, minėti aktai negali patvirtinti ginčijamo įsakymo neteisėtumo.

Pastebėtina taip pat ir tai, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas S. S. vardu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymo pagrindu, o vėliau perleistas tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. M. ir A. M. 2006 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuri nėra ginčijama, pagrindu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, įregistruotos minėtos sutarties pagrindu, sklypo kadastro duomenys nustatyti ginčijamu įsakymu. Šio sklypo įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą pagal ginčijamu įsakymu įrašytus kadastro duomenis apibrėžė taip pat ir pareiškėjų teises ir pareigas dėl sklypo ribos nustatymo, šias nurodytos apimties teises ir pareigas pareiškėjai perėmė iš buvusios sklypo savininkės V. M., sudarydami sandorius, pagal kuriuos įgijo nuosavybės teisę į sklypą, besiribojantį su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nurodytų motyvų nepagrįsti yra pareiškėjų skundo argumentai dėl jų nedalyvavimo priimant ginčijamą administracinį sprendimą ar nežinojimą apie šio sprendimo priėmimą bei galimą jų teisių pažeidimą. Dėl tų pačių motyvų yra nepagrįsti ir pareiškėjų skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais, kurie buvo nustatyti nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2257-580/2012 pagal I. M. ir A. M. skundą, kurioje nedalyvavo pareiškėja T. S., nes tuo metu nebuvo sklypo savininke. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį kitoje administracinėje byloje nustatyti prejudiciniai faktai turi reikšmę ne tik byloje dalyvavusiems asmenims, bet ir jų teisių perėmėjams.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2014 metais atnaujino pareiškėjams skundo padavimo terminą dėl administracinio sprendimo, priimto 2005 metais, t. y. atnaujino vieno mėnesio procesinį terminą, kuris buvo praleistas beveik dešimt metų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuota, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis byloje Nr. AS822-61/2012).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundo, kurio padavimo terminas buvo praleistas beveik dešimt metų, tenkinimas ir tokio administracinio sprendimo panaikinimas, praėjus beveik dešimt metų po jo priėmimo, nesant akivaizdžių šio sprendimo neatitikimų teisės normų reikalavimams, neatitiktų teisinio saugumo principo. Be to, naujų aplinkybių atsiradimas po administracinio sprendimo priėmimo nesudaro pagrindo naikinti administracinį sprendimą. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad po 2005 metų administracinio sprendimo priėmimo, t. y. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, keitėsi šio ir besiribojančio žemės sklypo savininkai, tarp naujų sklypų savininkų atsirado nesutarimai dėl bendros sklypų ribos, tačiau tai yra naujos aplinkybės, kurios negali daryti įtakos iki jų atsiradimo priimto administracinio sprendimo teisėtumui (ABTĮ 3 str.). Besiribojančių žemės sklypų savininkų ginčas dėl bendros sklypų ribos yra privatus ginčas, kuris yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos – Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinėje Nr. 2-581-862/2016, ką patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys.

Nepagrįsti yra pareiškėjų skundo argumentai, kad kitoje administracinėje byloje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas buvo patenkintas vien dėl to, kad buvo nustatytas jų teisių pažeidimas dėl besiribojančio žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Minėtoje byloje buvo panaikintas įsakymas dėl kadastro duomenų nustatymo dėl to, kad sklypas negalėjo būti pažymėtas kadastro žemėlapyje, nes kirto trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypo ribas (t. y. buvo nustatyta teisės aktuose nustatyta aplinkybė, trukdanti pažymėti žemės sklypą kadastro žemėlapyje). Minėta, kad šioje byloje nebuvo nustatyta nei minėta, nei kitokios aplinkybės, dėl kurių pagal teisės aktus patikslintų kadastrinių matavimų žemės sklypas negalėjo būti pažymėtas kadastro žemėlapyje.

Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymą, neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl atitinkamo įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui reikalavimą dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo siejo tik su ginčijamo įsakymo, kurio pagrindu šis įrašas padarytas, neteisėtumu, t. y. nenurodė jokių Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo neteisėtų veiksmų ar sprendimų. Apeliaciniame skunde pareiškėjai išdėstė naują minėto reikalavimo pagrindą, t. y. nurodo, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre apie kadastrinius matavimus neatitinka dokumento, kurio pagrindu įrašas padarytas. Taigi pareiškėjai nurodo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, pareiškėjų tvirtinimu, neteisėtus veiksmus, dėl kurių nebuvo paduotas skundas pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribos negali būti platesnės negu ribos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl minėti pareiškėjų motyvai negali būti nagrinėjami šioje byloje (ABTĮ 140–143 str.).

VI. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas V. N. pateikė prašymą pridėti prie bylos 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (bylos numeris apeliacinėje instancijoje AS556-544/2012), priimtą administracinėje byloje Nr. I-2257-580/2012 pagal I. M. ir A. M. skundą. Šia nutartimi yra išnagrinėtas I. M. ir A. M. atskirasis skundas dėl apygardos administracinio teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl jų patikslinto skundo priėmimo. Priimant šią nutartį, dalyvavo teisėjai Veslava Ruskan ir Arūnas Sutkevičius, kurie dalyvauja nagrinėjant šią administracinę bylą. V. N. prašymas pridėti prie bylos minėtą nutartį gali būti suprantamas, kaip tam tikros abejonės dėl teisėjų nešališkumo kėlimas, tačiau nušalinimas teisėjams nėra reiškiamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą tarp tų pačių šalių nevertintinas, kaip aplinkybė, kelianti abejonių teisėjų nešališkumu (ABTĮ 47 str. 1 d.). Be to, minėtoje byloje teisėjai Veslava Ruskan ir Arūnas Sutkevičius nenagrinėjo bylos esmės, dalyvavo sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Tretieji suinteresuoti asmenys I. M. ir A. M. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, būtent priteisti solidariai iš pareiškėjų 384 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurį parengė jų atstovas advokato padėjėjas Aleksandras Rybakas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims bylinėjimosi išlaidas, t. y. kad priimtu teismo sprendimu buvo apgintos jų teisės. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 ir 5 punktus ir į tai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų prašoma priteisti suma už atstovavimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, prašymas tenkinamas. Teisės aktai nenustato galimybės priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidų, todėl jos priteisiamos lygiomis dalimis iš pareiškėjų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų T. S. ir V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. M. ir A. M. iš pareiškėjų T. S. ir V. N. lygiomis dalimis 384 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius