438587f8-74e2-40c7-8b3e-e6a394ac5b81 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-316-1125/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17239-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.7.5.1; 3.2.3.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUSMIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Astai Šėžienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurocargo24“ praÅ¡o iÅ¡ atsakovo A. K. priteisti 3 124,57 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodo, kad jos darbuotojas A. K. (atsakovas) 2019 m. gruodžio mėnesį darbdavės nurodymu buvo iÅ¡vykęs į reisÄ (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieÅ¡kovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovas, 2019 m. gruodžio 8 d. Italijoje, vairuodamas minėtas transporto priemones patyrė eismo įvykį, t. y. atsakovas, vairuodamas dideliu greičiu, pavojingai manevruodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė, v/n (duomenys neskelbtini), dėl to ieÅ¡kovė patyrė nuostolių – iÅ¡ viso 3 124,57 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė 2019 m. kovo mėn. pateikė atsakovui pretenzijÄ , praÅ¡ydama atlyginti patirtÄ Å¾alÄ ,tačiau atsakovas į minėtÄ pretenzijÄ nereagavo, žalos ieÅ¡kovei neatlygino.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Eurocargo24“ atstovė advokatė Gintarė Raišutienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

4. Atsakovui A. K. procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinio ir priedų kopijos, praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo ir Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį) įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi. Per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

5. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 927, pagal kuriÄ atsakovas įmonėje nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi, taip pat 2018 m. vasario 28 d. Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ (sutartį) prie darbo sutarties Nr. 927.

6. Nustatyta, kad atsakovas darbdavio nurodymu Nr. 90363 buvo komandiruotas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. vasario 26 d. vykti į komandiruotę tikslu gabenti krovinius. 2019 m. gruodžio 8 d. atsakovui vairuojant jam įmonės patikėtÄ transporto priemonę, vilkikÄ , v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančius ieÅ¡kovei, Italijoje įvyko eismo įvykis.

7. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ , remiasi 2019 m. gruodžio 10 d. Barsotti Service SRL už suteiktas paslaugas (pagalbÄ , nutempimÄ , remontÄ bei padangų keitimo darbus) iÅ¡raÅ¡yta faktÅ«ra Nr. 57, kuri buvo apmokėta ieÅ¡kovės 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo pavedimu, taip pat UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sÄ mata Nr. 19079147 (puspriekabės darbų vertė 760,69 Eur be PVM, vilkiko – 813,88 Eur be PVM; iÅ¡ viso – 1 574,57 Eur be PVM). Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

8. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis).Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ Å¡iais atvejais: 1) žala padaryta tyčia;

2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;

3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;

4) žala padaryta pažeidus pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , susitarimÄ dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala;

6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

9. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė buvo apgadinta 2019 m. gruodžio 8 d. eismo įvykio Italijoje metu, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dienÄ Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). FaktÄ , jog buvo apgadintas ieÅ¡kovės vilkikas patvirtina į bylÄ pateiktos sugadinimų fotonuotraukos, taip pat vaizdo kamerų įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas, manevruodamas du kartus sÄ stato deÅ¡ine puse kabino kelio atitvarus.

10. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti 2018 m. gruodžio 31 d. Balcia Insurance draudimo liudijimas Nr. LT18-L99-00000036 ir 2018 m. gruodžio 31 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje, sausumos transporto priemonių parko draudimo liudijimas/ polisas Nr. TPDP 018646 patvirtina, jog pagal sudarytÄ draudimo sutartį transporto priemonės buvo apdraustos tik nuo visiÅ¡ko sunaikinimo (t. y. kai transporto priemonės remonto ir atstatymo iki buvusios bÅ«klės kaÅ¡tai sudaro daugiau nei 75 proc. transporto priemonės vertės įvykio dienÄ ). Taigi, draudimas įmonei pagal draudimo sutartį nepriklausė, ji jokios draudimo iÅ¡mokos negalėjo gauti, todėl pagrįstai praÅ¡o atlyginti žalÄ iÅ¡ žalÄ padariusio asmens.

11. Kaip jau nustatyta ankščiau, atsakovas pas ieÅ¡kovę nuo 2018 m. kovo 1 d. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Darbuotojas pagal su įmone sudarytÄ darbo sutartį buvo įsipareigojęs įmonei padarytÄ Å¾alÄ atlyginti per 30 dienų (10.1 punktas), pilnai atsakyti už jam patikėtÄ transporto priemonę (10.2 punktas), jos techninį stovį (10.3 punktas). Taip pat, pagal papildomÄ susitarimÄ (sutartį) prie darbo sutarties (papildomo susitarimo (sutarties) 1.1., 1.14., 1.18.1., 1.18.4., 1.18.8., 1.19.1. punktai) buvo įsipareigojęs rÅ«pintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti žalÄ atsiradusiÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), iÅ¡laidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo, prisiimti atsakomybę už jam perduotas transporto priemones, o apgadinus transporto priemonę ar įvykus autoavarijai dėl darbuotojo kaltės ir įvykį pripažinus draudžiamuoju apmokėti draudimo sutartyje nustatyto dydžio franÅ¡izę ir draudimo nekompensuotus nuostolius, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju – pilnai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

12. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad jam atsakovui perduodama transporto priemonė turėjo pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad bÅ«tent darbdavė sprendžia, kur ir kokiu bÅ«du ji remontuos sugadintÄ transporto priemonę ar jos dalį (detalę), kvalifikuoti specialistai, į kuriuos kreipiasi įmonė, nustato bÅ«tinybę atlikti remonto darbus, todėl už kvalifikuotų specialistų nustatytus gedimų taisymus, detalių keitimus atsiskaičiusi darbdavė turi teisę patirtÄ Å¾alÄ reikalauti atlyginti iÅ¡ jÄ sukėlusio darbuotojo. Kita vertus, pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

13. Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi žalos, jei atsakovas bÅ«tų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtÄ ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti ir įsitikinti, jog vairuoti yra saugu bei turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Taigi, atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rÅ«pestingai, neužtikrino, kad jam patikėta transporto priemonė nebÅ«tų sugadinta.

14. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdairių veiksmų apgadino ieÅ¡kovės jam patikėta transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus transporto priemonę, ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytÄ ieÅ¡kovei žalÄ (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl žalos dydžio.

15. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimÄ , natÅ«ralų sumažėjimÄ ir turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius);

2) žalÄ patyrusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

3) žalÄ padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo;

4) faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

16. Remiantis į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nėra pagrindo manyti, kad remonto iÅ¡laidos nebuvo patirtos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui perduota transporto priemonė turėjo defektų. IeÅ¡kovės padarytų sugadinimų nuostolio dydį, kaip minėta, patvirtina 2019 m. gruodžio 10 d. Barsotti Service SRL už suteiktas paslaugas (pagalbÄ , nutempimÄ , remontÄ bei padangų keitimo darbus) iÅ¡raÅ¡yta faktÅ«ra Nr. 57 (1 550 Eur sumai), kuri buvo apmokėta ieÅ¡kovės 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo pavedimu. Taip pat, nuostolių dydį patvirtina UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sÄ mata Nr. 19079147, iÅ¡ kurios matyti, kad puspriekabės darbų vertė sudaro 760,69 Eur be PVM, o vilkiko – 813,88 Eur be PVM; iÅ¡ viso – 1 574,57 Eur sumÄ be PVM. Taigi, dėl 2019 m. gruodžio 8 d. neatsargių darbuotojo veiksmų įmonė patyrė 3 124,57 Eur dydžio žalÄ .

17. DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

18. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – apraÅ¡as) 2 punkte nustatyta, kad apraÅ¡e vartojama sÄ voka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dienÄ (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis).

ApraÅ¡o 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is, nurodytas ApraÅ¡o 3.1–3.5 papunkčiuose.

19. ApraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktÄ darbÄ , apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta Å¡alių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktÄ darbÄ , numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis: vieno mėnesio sudaro 585,97 Eur, vienos dienos – 30,31 Eur, vienos valandos – 4,76 Eur.

20. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2019 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). Pagal teismo posėdžio metu pateiktÄ 2022 m. balandžio 12 d. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymÄ Nr. 24, atsakovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis ieÅ¡kovės įmonėje buvo 30,31 Eur. Kadangi Å¡iuo atveju reikalaujama atlyginti žala nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡ių atsakovo vidutinių darbo užmokesčio dydžio, todėl priteistina visa 3 124,57 Eur žalos suma.

21. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę ir procesinę pareigÄ Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).

22. Teismas įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindÄ darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai vykdydamas darbo pareigas, pažeidė pareigÄ tausoti darbdavio turtÄ , dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalÄ , byloje nustatęs visas sÄ lygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtÄ Å¾alÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytÄ 3 124,57 Eur žalÄ , todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir Å¡i suma ieÅ¡kovei priteisiama iÅ¡ atsakovo.

Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 23. Be to, ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieÅ¡kovės reikalavimÄ laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (3 124,57 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

24. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 995,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai. Priėmus procesinį sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 995,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 71 Eur žyminis mokestis, 198,85 Eur vertimo iÅ¡laidos ir 726 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kintina, kad bylos Å¡alys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę praÅ¡yti sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“, j. a. k. 303025620, iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 124,57 Eur žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (3 124,57 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 995,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė