4383cc98-c520-42b2-bc12-e6cd169942c8 · Kauno apylinkės teismas

? Administracinė byla Nr. II-17-1009/2021 Proceso Nr. 4-69-3-00328-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: 21.8.2; 21.10.4; 21.11.3; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. gegužės 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei Unikienei, Salomėjai Muralienei, Akvilei Kveškevičienei, Vidai Dambrauskienei, Megilei Čekalinaitei, Živilei Gedvilaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. Z., institucijos Migracijos departamento prie VRM Kauno skyriaus (toliau – institucija) atstovėms Eglei Kruminytei, Tatjanai Kabajevai Borodych, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R.

Z. skundÄ institucijai dėl nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti 2020 m. sausio 8 d. Migracijos departamento prie VRM Kauno skyriaus vedėjos V. V. nutarimÄ Nr.4500-ANR_N-36-2020 ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neaiÅ¡kiai suformuluotas kaltinimas, o gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę.

Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Institucijos suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas neatitinka Å¡iam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

Nei protokole, nei nutarime nėra nurodoma kada, dėl kokių asmenų buvo pateikti tarpininkavimo raÅ¡tai. Nėra nurodyta ar Kirgizijos Respublikos piliečiui N. B., buvo iÅ¡duota viza ar leidimas gyventi, kada aukščiau paminėtas pilietis gavo vizÄ ar leidimÄ gyventi, kada turėjo atvykti dirbti. Nėra nurodyta kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė melagingų duomenų teikimas. Å ios aplinkybės yra itin svarbios siekiant nustatyti administracinio nusižengimo sudėties požymius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 542 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizÄ ar leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimÄ , o nustatytais atvejais - apie jo neatvykimÄ ar neįdarbinimÄ arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimÄ nepateikimÄ laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aukščiau nurodyta ANK 542 straipsnio 2 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2019 rugsėjo 1 d. (2019 m. liepos 16 d. Nr. XIII- 2339 LR Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymas). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)" direktoriumi buvo nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., todėl galima konstatuoti, kad protokole ir nutarime nurodytų veiksmų tuo metu jis objektyviai negalėjo atlikti. Protokole ir nutarime nurodoma, kad tarpininkavimo prašymai teikti nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., t. y. tada, kada jis nebuvo įmonės direktoriumi.

Jo turimais duomenimis, nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., pateikti 5 tarpininkavimo raštai buvo teikiami ne dėl vizos gavimo, o dėl leidimo laikinai gyventi. Tariamo pažeidimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir kiti teisės aktai įpareigojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)" teikti tarpininkavimo raštus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" savo veikloje turi darbo santykius su užsienio piliečiais. UAB ,, (duomenys neskelbtini)", siekdamos įdarbinti pas save virtuvės darbuotojus, jų ieško ir užsienio valstybėse.

Tuo tikslu surandami žmonės, su jais bendraujama, vykdomos atrankos (pas partnerius užsienio valstybėse) ir jie pateikia savo asmens dokumento kopijÄ . Po to pasiraÅ¡oma darbo sutartis ir teikiami dokumentai Užimtumo tarnybai. Gavus leidimÄ dirbti sezoninius darbus ar sprendimÄ Dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, yra suraÅ¡omi tarpininkavimo raÅ¡tai dėl vizos arba leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo. Dėl Kirgizijos Respublikos piliečio N. B. vizos gavimo ar leidimo laikinai gyventi jokio tarpininkavimo raÅ¡to UAB ,, (duomenys neskelbtini)", jokiai institucijai neteikė, todėl jai ir nėra žinoma, ar gavo N. B. vizÄ ar leidimÄ laikinai gyventi, ar atvyko į LietuvÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė. Atsiliepimu į R. Z. pareiÅ¡kimÄ institucija prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog vykdant užsieniečių kontrolę Migracijos departamentas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje, Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (toliau – N.VIS) bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) informacinėje sistemoje (toliau – VSATIS) patikrino duomenis apie bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius pareiÅ¡kėjas bei Å¡ios įmonės darbuotojus.

IÅ¡analizavus visus surinktus duomenis, nustatyta, kad nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Almatoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu pateikti 39 praÅ¡ymai (Kazachstano Respublikos, Kirgizijos Respublikos, Uzbekistano Respublikos piliečių) iÅ¡duoti nacionalines vizas (užsieniečių praÅ¡ymų, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarpininkavimo raÅ¡tus, sÄ raÅ¡as pateikiamas bylos medžiagos 3-7 lapuose. PraÅ¡ymuose nurodytas atvykimo tikslas – darbas virėju, statybininku, tolimųjų reisų vairuotoju, taksi vairuotoju.

PrieÅ¡ priimdama sprendimus neiÅ¡duoti nacionalinių vizų, ambasada vykdė konsultacijas su VSAT, Migracijos departamentu ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu ir gavusi rekomendacijas neiÅ¡duoti nacionalinių vizų užsieniečiams, sprendimuose neiÅ¡duoti vizų nurodė Å¡iÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ byloje: <..Asmens pateikta informacija yra nepatikima, kelionės tikslai kelia įtarimų. Asmuo 2019 metų kovo mėnesį kreipėsi dėl Nacionalinės vizos iÅ¡davimo ir teigė, kad turi patirties ir tinkamÄ kvalifikacijÄ kaip tinkuotojas apdailininkas.

Šį kartÄ asmuo teigia, kad turi tinkamÄ kvalifikacijÄ kaip virtuvės pagalbinis darbuotojas. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimai dėl turimos kvalifikacijos kelia įtarimų. Neįmanoma nustatyti kurioje srityje iÅ¡ tikrųjų asmuo dirbo: ar statybų ar kaip virtuvės pagalbinis darbuotojas. Pokalbio metu kilo pagrįstų įtarimų dėl pareiÅ¡kėjo darbo kvalifikacijos ir patirties, asmuo negalėjo detaliai papasakoti kur ir kada dirbo pagal deklaruojamÄ specializacijÄ . Kelia įtarimų įmonės-kvietėjos veikla ir galimas asmens įdarbinimas.

Yra įtarimas, kad pagrindinė įmonės veikla yra tarpininkavimas teikiant tarpininkavimo raÅ¡tus trečiųjų Å¡alių piliečiams. Ä®vertinus turimÄ informacijÄ ir asmens ketinimus bet kuriais bÅ«dais patekti i Å engeno erdvę, darytina iÅ¡vada, kad asmens kelionės tikslai kelia įtarimų, yra rimtas pagrindas manyti, kad tikrasis asmens kelionės tikslas yra ne darbas LR, o nelegalus buvimas vienoje iÅ¡ ES Å¡alių. Asmuo kelia nelegalios migracijos grėsmę..> <.. Asmens pateikta informacija yra nepatikima, kelionės tikslai kelia įtarimų.

Pokalbio metu kilo pagristų įtarimų dėl pareiÅ¡kėjo darbo kvalifikacijos ir patirties. Asmuo teigia, kad vairuotoju. Kaip kvietėjas yra susijęs su minėtu verslu - neaiÅ¡ku, nes įmonė verčiasi kitoje verslo srityje. Kelia įtarimų įmonės-kvietėjos veikla ir galimas asmens įdarbinimas. Yra įtarimas, kad pagrindinė įmonės veikla yra tarpininkavimas teikiant tarpininkavimo raÅ¡tus trečiųjų Å¡alių piliečiams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu 2019 m. iÅ¡duotos 4 vizos, kol kas įdarbintas 1 užsienietis, gavęs vizÄ su tikslu dirbti Å¡ioje įmonėje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės vienintelė akcininke UAB „(duomenys neskelbtini)", kurios direktorius R. Z. yra žinomas kaip asmuo, tarpininkaujantis užsieniečiams patekti į Å engeno erdvę. Taip pat sistemoje EPIS matoma, kad įmonė pateikė 49 praÅ¡ymus įdarbinti užsieniečius Lietuvoje. Iki dabar pateikę praÅ¡ymus pareiÅ¡kėjai yra labai jauni - ~20 metų amžiaus negalintys pagrįsti kÄ ir kur dirbę. Ä®monės atstovai buvo papraÅ¡yti pateikti konsulatui papildomus įmonės veiklos dokumentus, įrodančius įmonės komercinę veiklÄ deklaruojamuose srityse.

Bet iki 2019 m. liepos 18 d. įmonės atstovai konsulatui nepateikė nei vieno dokumento. Buvo gautas neigiamas konsultacijos atsakymas iÅ¡ kitos Lietuvos Respublikos institucijos. Ä®vertinus turimÄ informacijÄ pokalbio rezultatus, darytina iÅ¡vada, kad asmens kelionės tikslai kelia įtarimų, yra rimtas pagrindas manyti, kad tikrasis asmens kelionės tikslas yra ne darbas LR, o nelegalus buvimas vienoje iÅ¡ ES Å¡alių. Asmuo kelia nelegalios migracijos grėsmę..> Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d.

įsakymo Nr. 1V-899/V-330 (toliau - Vizų apraÅ¡as) 101 punktas numato, kad tarpininkavimo raÅ¡tas - tai priimančio asmens praÅ¡ymas iÅ¡duoti daugkartinę nacionalinę vizÄ užsieniečiui, atvykstančiam pas priimantį asmenį. Pagal Vizų apraÅ¡o 103.3 papunktį pateikdamas tarpininkavimo raÅ¡tÄ , priimantis asmuo įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal veiklos sritį, kurioje priimantis asmuo turi teisę veikti. Tarpininkavimo raÅ¡tas yra vienas iÅ¡ privalomų dokumentų kreipiantis dėl nacionalinės vizos.

IÅ¡ visų Å¡ių nuostatų akivaizdu, kad tarpininkavimo raÅ¡te privalo bÅ«ti nurodyta tikrovę atitinkanti informacija, o jie iÅ¡duodami tik dėl tų užsieniečių, kuriuos įmonė ketina įdarbinti. Tai nėra deklaratyvus dokumentas, o dokumentas, patvirtinantis juridinio asmens įsipareigojimus. Pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kėjas atvykęs į Migracijos departamento Kauno skyrių buvo praÅ¡omas paaiÅ¡kinti, kokia veikla užsiima UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokiuose objektuose įmonė vykdo veiklÄ , kodėl įmonei reikia tiek daug įvairių krypčių darbuotojų, kodėl įmonė neteikia informacijos Migracijos departamentui apie neatvykusius dirbti užsieniečius.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad įmonė verčiasi visuomeninio maitinimo paslaugų teikimu, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kokius darbus dirbtų statybininkai ir vairuotojai. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad įmonės direktoriumi buvo tik trumpÄ laikÄ , t. y. nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. ir nežinojo apie tarpininkavimo raÅ¡tus, pateiktus nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d. Pažymėtina, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, to neneigė ir pats pareiÅ¡kėjas, susipažinęs su jo atžvilgiu suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovės vadovas – vienaÅ¡menis bendrovės valdymo organas, o minėto straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės vadovas priima darbuotojus į darbÄ , sudaro su jais darbo sutartis. Kadangi pareiÅ¡kėjas veikė kaip darbdavys, svarbu, kad administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu jis buvo įmonės direktorius, tai patvirtinantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as pridedamas. Pažymėtina, kad naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas įregistruotas tik 2020 m. sausio 8 d., todėl Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi aktualiais registro duomenimis, o pareiÅ¡kėjas administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu (2019 m. gruodžio 18 d.) nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir neneigė.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo veikla yra žinoma Migracijos departamentui, kadangi jis įvairių įmonių atstovas, pastaruosius 3-4 metus nuolat kviečiantis užsieniečius iÅ¡ trečiųjų Å¡alių. Å ios Migracijos departamento nustatytos aplinkybės tik sustiprina įtarimus dėl pareiÅ¡kėjo tarpininkavimo trečiųjų Å¡alių piliečiams. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas asmeniÅ¡kai yra įsitraukęs į tarpininkavimo trečiųjų Å¡alių piliečiams legalizavimosi klausimais veiklÄ ir tokiu bÅ«du prisideda prie nelegalios migracijos skatinimo, galima įrodyti ir kitu Migracijos departamento sprendimu, priimtu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. 2020 m. sausio 6 d. buvo priimtas dar vienas nutarimas Nr. 4500-ANR_N-14-2020 administracinio nusižengimo byloje, kurioje pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tarpininkavo užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ neturėdamas tikslo jų įdarbinti ir teikė Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje tikrovės neatitinkančius duomenis.

Å ios įmonės kvietimu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m, lapkričio 14 d. įvairiose Lietuvos Respublikos ambasadose užsienyje buvo pateikta 13 praÅ¡ymų (Gruzijos Respublikos, Ukrainos, Å ri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos, Indijos Respublikos piliečiai) iÅ¡duoti nacionalines vizas. Pagal 13 paraiÅ¡kų buvo iÅ¡duotos 2 nacionalinės vizos, kurios buvo panaikintos Migracijos departamento iniciatyva užsieniečiams neatvykus dirbti. 2 paraiÅ¡kų buvo atsisakytÄ , o kitų 9 paraiÅ¡kų atžvilgiu buvo priimti sprendimai neiÅ¡duoti vizų, dėl to, kad galimai įmonė užsiima neteisėta veikla, susijusia su užsieniečių nelegalu įdarbinimu Å engeno valstybėse.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininke UAB „(duomenys neskelbtini)“. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, nurodo, kad skundžiamas dokumentas neatitinka Å¡iam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes jame nėra nurodyta, dėl kokių asmenų buvo pateikti tarpininkavimo raÅ¡tai. Å iuo atveju nesuprantami skundo teiginiai, kad pareiÅ¡kėjui nėra aiÅ¡ku, dėl kokių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui teikė tarpininkavimo raÅ¡tus, nes pareiÅ¡kėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis bei, kaip priimantysis subjektas, teikia tarpininkavimo raÅ¡tus, todėl jam turėtų bÅ«ti žinoma kokius užsieniečius į įmonę kviečiasi dirbti ir kiek tarpininkavimo raÅ¡tų yra pateikęs. Be to, nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytame protokole nėra nurodyti užsieniečių (kitų asmenų) asmens duomenys, turi protokolo teisėtumui.

Pateikta medžiaga patvirtina, kad įmonė tikrai Å¡iems užsieniečiams parengė tarpininkavimo raÅ¡tus. Bent vieno tokio tarpininkavimo raÅ¡to suraÅ¡ymas jau užtraukia atsakomybę, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų pateikė net 39. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nėra nurodyta, ar Kirgizijos Respublikos piliečiui N. B. buvo iÅ¡duota viza ar leidimas gyventi, kada turėjo atvykti dirbti ir iÅ¡ viso dėl Å¡io užsieniečio jokio tarpininkavimo raÅ¡to neteikė. Å ie skundo teiginiai tik patvirtina Migracijos departamento iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tarpininkauja užsieniečiams įsidarbinant Å engeno erdvėje ir iÅ¡ tikrųjų nesiekia jų įdarbinti, nes kaip matyti iÅ¡ skundo teiginių, pareiÅ¡kėjas net nežino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė tarpininkavimo raÅ¡tÄ dėl N. B. ir siekė jį įdarbinti savo bendrovėje (tai patvirtinantis iÅ¡raÅ¡as pateikiamas byloje).

Taigi pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, teikė tarpininkavimo raÅ¡tus užsieniečiams, kuriems atsisakyta iÅ¡duoti vizas. Duomenų visuma patvirtina, kad įmonė neketino jų įdarbinti pagal veiklos sritį, kurioje priimantis asmuo turi teisę veikti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso nepaaiÅ¡kino, kokius darbus vykdytų statybininkai ir vairuotojai, dėl kurių įmonė pateikė tarpininkavimo raÅ¡tus ir kuriuose deklaravo įsipareigojimÄ Ä¯darbinti Å¡iuos užsieniečius.

Taigi, tokiu bÅ«du pateikė melagingus duomenis kviečiant užsieniečius ir teikė pagalbÄ užsieniečiams gauti teisę bÅ«ti Lietuvoje patvirtinantį dokumentÄ (vizÄ ), nors tokio dokumento užsieniečiai neturėjo teisės gauti. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo vykdoma veikla yra neatsiejamai susijusi su tarpininkavimo paslaugų teikimu migracijos srityje trečiųjų Å¡alių piliečiams, kurie siekia tik formaliai įteisinti savo buvimÄ Lietuvos Respublikoje ir tokiu bÅ«du legalizuoti savo buvimÄ visoje Å engeno erdvėje.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, kad per 7 dienas nepateikė Migracijos departamentui informacijos apie Kirgizijos Respublikos piliečio N. B. neatvykimÄ dirbti. PareiÅ¡kėjas savo nesutikimÄ su Å¡iuo Migracijos departamento teiginiu grindžia argumentais, kad protokole ir nutarime nurodyta nusižengimo pradžia 2019 m. liepos mėn. 1 d. 00.00 val. tačiau nusižengimo padarymo metu dar negaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – įstatymas) 211 straipsnis, kuriame numatyta pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentÄ apie užsieniečio neįdarbinimÄ .

Su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo vertinimu nesutinkame. Pagal N.VIS duomenis, Kirgizijos Respublikos piliečiui N. B. Lietuvos Respublikos ambasadoje Almatoje iÅ¡duota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2020 m. sausio 3 d. SATIS duomenimis Å¡is asmuo atvyko į Lietuva 2019 m. liepos 28 d. ir iÅ¡vyko rugsėjo 2 d. Pagal Vizų apraÅ¡o (Vizų apraÅ¡o redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 22 d.) 91 punktÄ , priimantis asmuo privalo praneÅ¡ti Migracijos departamentui apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizÄ : neatvykimÄ , jeigu nuo priimančio asmens tarpininkavimo raÅ¡te nurodytos numatomos užsieniečio atvykimo į Lietuvos RespublikÄ datos praėjo daugiau kaip 7 kalendorinės dienos, neįdarbinimÄ , darbo sutarties ar studijų nutraukimÄ , ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Å¡ių aplinkybių atsiradimo dienos.

Pažymėtina, kad darbdavio pareiga praneÅ¡ti apie užsieniečio neatvykimÄ dirbti yra įtvirtinta nuo 2018 m. sausio 3 d. iki Å¡iol. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ir Ä®statymo 211 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavio pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentÄ apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizÄ , nutraukimÄ , apie užsieniečio neatvykimÄ ar neįdarbinimÄ , jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos RespublikÄ , praėjo daugiau kaip 10 dienų.

Taip pat nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ANK 542 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizÄ ar leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimÄ , o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimÄ ar neįdarbinimÄ arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimÄ nepateikimas laiku Migracijos departamentui užtraukia baudÄ darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų. Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Ä®statymo ir Vizų apraÅ¡o nuostatas, pareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ turėjo pareigÄ ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentÄ apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizÄ , nutraukimÄ , apie užsieniečio neatvykimÄ ar neįdarbinimÄ , o ne tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., todėl aplinkybė, kad pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentÄ apie užsieniečio neįdarbinimÄ nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. jau yra įtvirtinta ir Ä®statyme, neturi įtakos Migracijos departamento nutarimo teisėtumui, kadangi Å¡i pareiga jau buvo įtvirtinta Vizų apraÅ¡e, o pareiÅ¡kėjas jokių duomenų nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019 m. gruodžio 18 d.

Migracijos departamentui nepateikė. Kaip jau minėta aukščiau, pareiÅ¡kėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis bei, kaip priimantysis subjektas, teikia tarpininkavimo raÅ¡tus, todėl privalėjo informuoti Migracijos departamentÄ apie į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvykstantį dirbti užsienietį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas neinformavo Migracijos departamento apie užsieniečio neįdarbinimÄ nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2019 m. gruodžio 18 d. ir vykdė trunkantį (tęstinį) administracinį teisės nusižengimÄ Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas per 7 dienas nepateikė Migracijos departamentui informacijos apie Kirgizijos Respublikos piliečio N. B. neatvykimÄ dirbti ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. užtraukė baudÄ darbdaviui pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį.

Institucijos atstovės palaikė skunde ir atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Nutarimas naikintinas, skundas tenkintinas Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių duomenų, teismas privalo iÅ¡analizuoti visus įrodymus ir remdamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sÄ mone nuspręsti, kokiais duomenimis vadovaujantis byloje turi bÅ«ti priimtas sprendimas. Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iÅ¡kėlus ir iÅ¡tyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ .

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismų praktika patvirtina, kad tokiu atveju ypač svarbu visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, iÅ¡tirti galimus jų prieÅ¡taravimus, nuoseklumÄ , logiÅ¡kumÄ , atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų Å¡altinių patikimumÄ . Tik atlikus Å¡iuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams konstatuoti.

Negalima pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobÅ«džio iÅ¡vedžiojimais apie bylos aplinkybes. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų iÅ¡samumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis iÅ¡vadomis (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007). Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. Z. pripažintas kaltu dėl to, kad jis ,,Kauno m. sav., Kaune, 2019 m. liepos 1 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio mėn. 18 d.

15. val. 30 min., bÅ«damas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi tarpininkavo užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ neturėdamas tikslo jų įdarbinti Å¡iose įmonėse ir teikė Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje tikrovės neatitinkančius duomenis (nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d. per Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų iÅ¡davimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikoje piliečiams ir užsieniečiams informacinę sistemÄ (toliau – EPIS) pateikė 39 tarpininkavimo raÅ¡tus – praÅ¡ymus iÅ¡duoti daugkartinę nacionalinę vizÄ užsieniečiui, atvykstančiam dirbti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei per 7 dienas nepateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos informacijos apie Kirgizijos Respublikos piliečio N. B., gim. 1992 m. liepos 28 d., neatvykimÄ dirbti“.

VĮ Registrų centras duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buveinė yra (duomenys neskelbtini), Palanga, byloje pateiktuose tarpininkavimo raštuose taip pat nurodoma sudarymo vieta – Palanga, todėl teismas laiko neįrodytu, kad galimai administracinis nusižengimas padarytas Kaune, o jei Kaune, tai kokioje konkrečioje vietoje. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ . Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę nustatant asmens kaltę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019).

Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trÅ«kumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ , tai yra, kai protokolas suraÅ¡ytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trÅ«kumų, kliudančių nagrinėti bylÄ , ji turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos nutarime konkreti administracinio nusižengimo vieta nenustatyta, tačiau byla institucijai negrÄ Å¾intina dėl žemiau iÅ¡dėstytų motyvų.

Pažymėtina, kad tiek protokole, tiek institucijos nutarime yra dviprasmybių dėl administracinio nusižengimo padarymo laiko, nes skiltyje nusižengimo padarymo vieta, data laikas nurodoma, kad administracinis nusižengimas padarytas ,,2019 m. liepos 1 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio mėn. 18 d.

15. val. 30 min.“, o dėstant objektyviÄ jÄ pusę, skiltyje pažeidimo esmė nurodoma, jog administracinis nusižengimas padarytas ,,nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d.“, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui dėl netinkamai suformuluoto kaltinimo dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos, o taip pat ir laiko nebuvo užtikrinta teisė į gynybÄ , nes kaltinimas yra neaiÅ¡kus. Tačiau taip pat pažymėtina, jog susipažinus su institucijos pateiktu atsiliepimu, teismas laiko, kad kaltinimo dalis dėl tarpininkavimo raÅ¡tų sietina su laiku nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., o kaltinimo dalis su nepraneÅ¡imu apie užsieniečio neatvykimÄ sietina su data 2019 m. liepos 1 d. 00 val. 00 min. iki 2019 m. gruodžio mėn. 18 d.

15. val. 30 min. Taigi, R. Z. skundžiamu institucijos nutarimu pripažintas kaltu dėl to, kad nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., bÅ«damas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pateikė 39 tarpininkavimo raÅ¡tus – praÅ¡ymus iÅ¡duoti daugkartinę nacionalinę vizÄ užsieniečiui, atvykstančiam dirbti į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, Å¡ie duomenys neatitinka tikrovės, nes trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo neturėjo tikslo įdarbinti nurodytų asmenų.

Å iuo atveju teismas laiko, kad institucija nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Z. yra kaltas Å¡ioje nurodyto kaltinimo dalyje. KaltinimÄ institucija grindė bendro pobÅ«džio teiginiais apie R. Z.. Visų pirma, VÄ® ,,Registrų centras“ duomenimis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. liepos 24 d. buvo A. J., o R. Z. direktoriumi buvo nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. Taigi akivaizdu, kad kaltinime nurodytu laiku įmonei vadovavo ne R.

Z., o A. J.. Būtent A. J. laikytinas darbdavio įgaliotu asmeniu, nes priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta. Nors institucija teismo posėdžio metu teigė, kad faktiniu vadovu kaltinime nurodytu laiku buvo R. Z., o ne A. J., tačiau teismas laiko, kad institucija šių nurodytų deklaratyvių teiginių neįrodė, nes iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad šios aplinkybės institucijos iš viso nebuvo aiškinamos. Nors teismas ėmėsi visų ANK numatytų leistinų veiksmų, kad apklausti A.

J., tačiau Å¡io asmens surasti nei darbovietėje, nei gyvenamojoje vietoje, nei Probacijos tarnyboje nepavyko, gauti duomenys, kad asmuo galimai yra Vokietijoje. Teismo posėdžiai dėl to buvo atidedami, tačiau asmens buvimo vietos nustatyti nepavyko, o teisė negali reikalauti neįmanomo, todėl teismas laiko, kad buvo iÅ¡naudotos visos įmanomos ANK nustatytos galimybės, kad šį asmenį apklaustų ir daugiau atidėti bylos nagrinėjimÄ nematė galimybės. PrieÅ¡ingai nei teigė institucija, kaip ir minėta, teismas laiko neįrodytu, jog R.

Z. buvo faktinis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, nes iš institucijos pateiktų tarpininkavimo raštų bei darbo sutarčių kopijų matyti, kad šie dokumentai yra pasirašyti direktoriaus A. J.. Vien tai, kad A. J., institucijos teigimu, gavo nedidelį darbo užmokestį, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis buvo formalus įmonės vadovas. Be to, nors institucija ir nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4989-331/2018 nurodoma, jog R.

Z. Migracijos departamentui žinomas kaip asmuo, tarpininkavęs užsieniečiams, norintiems atvykti į LietuvÄ , tačiau tai yra bendro pobÅ«džio teiginys, neįrodantis konkrečių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o kaip ir minėta apkaltinamasis sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ar iÅ¡vedžiojimais. Kita vertus, institucija pateikė tik dalį įrodymų, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso bÅ«tų teikusi tarpininkavimo raÅ¡tus dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. liepos 16 d., nes iÅ¡ institucijos pateiktų tarpininkavimo raÅ¡tų bei EPIS duomenų matyti, kad jie teikti nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 11 d., tik du tarpininkavimo raÅ¡tai iÅ¡ pateiktų 35, o ne 39, pateikti atitinkamai 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 11 d.

Visi tarpininkavimo raÅ¡tai, iÅ¡skyrus vienÄ , pasiraÅ¡yti direktoriaus A. J., vienas – direktoriaus T. B.. O tai patvirtina R. Z. nurodytas aplinkybes, kad jis nurodytu laiku nebuvo įmonės direktorius, o tik įkėlė tarpininkavimo raÅ¡tus į EPIS sistemÄ , t. y. atliko techninį darbÄ . Tačiau pats pareiÅ¡kėjas pateikė duomenis, kad nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 11 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė tik 3 tarpininkavimo raÅ¡tus, o kad bÅ«tų teikusi vėliau, duomenų nepateikė, tačiau nagrinėjamu atveju asmens kaltę privalo įrodyti institucija, o ne asmuo turi įrodyti, kad yra nekaltas.

Taip pat teismas laiko neįrodytu ir tai, kad buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, nes tarpininkavimo raÅ¡tuose nurodytus asmenis, neva nebuvo ketinama įdarbinti. Vien deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai apie R. Z. kaip asmenį, tarpininkaujantį užsieniečiams, negali bÅ«ti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad įmonė veiklÄ vykdė, teikė maitinimo paslaugas, įmonėje vyko darbuotojų kaita, įmonės veiklos apimtys kurortiniame mieste – Palangoje, akivaizdu, kad didesnės vasaros sezono metu, todėl logiÅ¡ka, kad reikalinga daugiau darbuotojų.

Be to bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė deklaravo teikianti ,,uzbekiÅ¡kÄ maistÄ â€œ, kas galėjo sÄ lygoti bÅ«tent asmenų iÅ¡ Uzbekijos kvietimÄ dirbti Lietuvoje ir gaminti uzbekiÅ¡kÄ maistÄ . IÅ¡ institucijos pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. birželio 26 d. N. B., tarpininkaujant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (pateikė praÅ¡ymÄ 2019 m. birželio 21 d.) buvo iÅ¡duotas leidimas dirbti Lietuvoje. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujam direktoriaus A. J., sudarė su N. B. darbo sutartį, joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. liepos 4 d.

N. B. į LietuvÄ pateiktais bilieto duomenimis atskrido 2019 m. liepos 4 d., nors institucija atsiliepime nurodo, jog pagal N.VIS duomenis, Kirgizijos Respublikos piliečiui N. B. Lietuvos Respublikos ambasadoje Almatoje iÅ¡duota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2020 m. sausio 3 d. SATIS duomenimis Å¡is asmuo atvyko į Lietuva 2019 m. liepos 28 d. ir iÅ¡vyko rugsėjo 2 d. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad institucijos pateiktos darbo sutarties tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir N. B. duomenimis Å¡io asmens darbo pradžia 2019 m. liepos 4 d., o ne jokia kita data.

Tačiau ANK 542 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizÄ ar leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimÄ , o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimÄ ar neįdarbinimÄ arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimÄ nepateikimas laiku Migracijos departamentui užtraukia baudÄ darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų, įsigaliojo tik 2019 m. rugsėjo 1 d., ginčo dėl to byloje nekilo, todėl nagrinėjamiems santykiams nurodyta teisės norma netaikytina, nes ANK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis asmuo, padaręs administracinį nusižengimÄ , atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu.

Be to, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio pareiga ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentÄ apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizÄ , nutraukimÄ , apie užsieniečio neatvykimÄ ar neįdarbinimÄ , jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos RespublikÄ , praėjo daugiau kaip 10 dienų įsigaliojo tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., ginčo byloje dėl to taip pat nekilo, o nagrinėjamu atveju N. B.

į LietuvÄ atvyko 2019 m. liepos mėnesį, dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo. Ä®statymas retrospektyviai Å¡iuo atveju santykiams, buvusiems iki įstatymo įsigaliojimo, netaikytinas. Teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ galioja tik paskelbti įstatymai. Å i nuostata aiÅ¡kintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galiÄ turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali bÅ«ti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Lex retro non agit principas reiÅ¡kia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu bÅ«tų suÅ¡velninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebÅ«tų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iÅ¡ konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datÄ , nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

Remiantis iÅ¡dėstytu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. Z. nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, nes nėra Å¡ių administracinių nusižengimų nei objektyviosios, nei subjektyviosios sudėties požymių. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, administracinio nusižengimo byla nutrauktina. Vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 4 p., 646 str. teismas, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo R. Z. skundÄ tenkinti.

Panaikinti 2020 m. sausio 8 d. Migracijos departamento prie VRM Kauno skyriaus vedėjos V. V. nutarimÄ Nr.4500-ANR_N-36-2020 ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos iÅ¡davimo ar iÅ¡siuntimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Sigita Kazlauskienė