4382f8e2-d4a2-45db-babe-127d53b03cea · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-106/2012        Proceso Nr. 1-07-1-00407-2010-3                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                   1.1.8.1.2; 1.2.19.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2;

                      2.4.6.3.3.                            (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Lino Žukausko, sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, gynėjui advokatui DrÄ sučiui Zagreckui, nuteistajam V.

A., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuota iÅ¡ V.

A. paimtos piniginės lėšos – 10000 litų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. A. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – 2009 m. birželio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirtu bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, pažeisdamas Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 4, 14 punktuose numatytas bankrutuojančių įmonių administratoriaus pareigas - užtikrinti administruojamų bankrutuojančių įmonių turto apsaugÄ ; ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2009 m. liepos 7 d.

įsakymu Nr. 4-337 patvirtinto Bankroto administratoriaus elgesio kodekso 11.3, 11.6, punktuose įtvirtintus administratoriaus darbo efektyvumo, garbės, moralės, sÄ Å¾inės, nesavanaudiÅ¡kumo principus, 2009 m. rugsėjo mėn. kinų restorane (prekybos centre (duomenys neskelbtini)), veikdamas tiesiogine tyčia, už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus įgaliojimus – tinkamai neorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos patikrinimo, o paaiÅ¡kėjus padarytiems pažeidimams į juos reikiamai nereaguoti: nesikreipti į teismÄ su ieÅ¡kiniu E. B. dėl 512 765,77 litų, netirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių dėl piniginių lėšų paėmimo iÅ¡ loÅ¡imų aparatų, nesikreipti į teismÄ su ieÅ¡kiniu E. B. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-23 sumokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 litų, - iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko E. B. tiesiogiai reikalavo savo naudai didesnės negu 250 MGL (32 500 litų) vertės kyÅ¡io – 60 000 litų, sutarė su E. B., kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimÄ , dėl 50 000 litų kyÅ¡io bei 2009 m. spalio – 2010 m. liepos mėn. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) mieste per 5 kartus iÅ¡ E. B. tiesiogiai savo naudai priėmė dalį reikalauto kyÅ¡io – 25 000 litų: 2009 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) picerijoje (duomenys neskelbtini) priėmė iÅ¡ E. B. 5 000 litų; 2009 m. lapkričio mėn. V.

A. automobilyje Volvo V70 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste priėmė iÅ¡ E. B. 3 000 litų; 2010 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) picerijoje (duomenys neskelbtini) priėmė iÅ¡ E. B. 2 000 litų; 2010 m. liepos 8 d. 14.45 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) iÅ¡ E. B., veikusio kaip nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų dalyvio, priėmė – 3 000 litų; 2010 m. liepos 28 d. 13.10 val. V. A. automobilyje Volvo V70 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ E. B., veikusio kaip nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų dalyvio, priėmė 12 000 litų kyÅ¡ius.Nuteistasis V.

A. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas savo iÅ¡vadas grindė duomenimis, gautais neteisėtu bÅ«du - provokuojant padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tuo iÅ¡ esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 d., 4 d., 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas apie jo kaltumÄ grindė iÅ¡imtinai liudytojo E. B. parodymais, taip pat nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų (NVIV) atlikimo metu padarytų įrašų turiniu.

V. A. nurodo, jog ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas 2010 m. gegužės 17 d. STT Panevėžio valdybos OVS virÅ¡ininkui E. S. priėmus E. B. protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ , kuriame E. B. nurodė, kad jis (apeliantas) pareikalavo sumokėti 50000 Lt, po to per tris kartus E. B. sumokėjo jam (apeliantui) 10000 Lt, o vėliau, nenorėdamas tęsti savo neteisėtų veiksmų, E. B. apie reikalautÄ ir provokuotÄ kyšį nusprendė praneÅ¡ti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Apelianto nuomone, toks E. B. protokole – pareiÅ¡kime nurodytas teiginys liudija, jog E. B., po kreipimosi į STT, jo atžvilgiu nenorėjo atlikti jokių veiksmų, o savo veiksmus įvertino kaip neteisėtus.

Tačiau, anot V. A., STT pareigÅ«nų iniciatyva E. B. vykdė jo atžvilgiu kitÄ procesinę prievartos priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos BPK 159 str., negavus net E. B. sutikimo dalyvauti tokioje provokacinėje veikloje. KitÄ dienÄ po E. B. protokolo – pareiÅ¡kimo gavimo STT, nepatikrinus protokole – pareiÅ¡kime nurodytų teiginių, prokuroras kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu leisti atlikti Lietuvos Respublikos BPK 159 str. numatytus veiksmus, o Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas tÄ pačiÄ dienÄ priėmė nutartį leisti E. B. nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus.

Apeliantas pažymi, jog teisėjas šį sprendimÄ leisti E. B. atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus jo atžvilgiu motyvavo byloje surinktais duomenimis, nors tuo metu byloje tebuvo nepatikrintas E. B. protokolas – pareiÅ¡kimas. Be to, anot V. A., bÅ«tina įvertinti ir tai, kad teisėjo nutartimi nebuvo sankcionuotas kitų subjektų, tame tarpe ir STT pareigÅ«nų, dalyvavimas E. B. vykdant NVIV, taip pat nebuvo sankcionuotas piniginių lėšų iÅ¡davimas iÅ¡ STT kasos E. B. ir jų panaudojimas.

Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, yra lemtingos NVIV teisėtumo įvertinimui. Apelianto teigimu, iš supažindinimo su nusikalstamos veikos imitacijos modelyje (NVIM) nustatytomis veiksmų ribomis akto matyti, kad E. B. 2010 m. birželio 7 d. buvo supažindintas su NVIM nustatytomis veiksmų ribomis ir savanoriškai sutiko slaptai vykdyti veiksmus, nurodytus akto 3 p. Tačiau, anot V. A., šio akto negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu dėl tokių aplinkybių:

1) nors akto 1 p. nurodyta, kad NVIM sankcionuotas 2010 m. gegužės 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, toks LR Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. numatytas veiksmas teismo nebuvo sankcionuotas, tuo labiau, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , atliekami ne operatyviniai, o Baudžiamojo proceso kodekse nurodyti veiksmai, toks aktas patvirtina STT pareigÅ«nų neteisėtÄ veiklÄ ;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje leista vykdyti NVIV, o ne NVIM, tačiau teismo nutarties turinys, leidžiantis E. B. atlikti tam tikrus, griežtai apibrėžtus veiksmus, minimo akto 3 p. iškreiptas, tokiu būdu priartinant prie E. B. protokole – pareiškime nurodytos kyšio sumos;

3) iÅ¡ akto paskirties darytina iÅ¡vada, kad konkrečius veiksmus, nurodytus akto 3 p., E. B. atliks po akto pasiraÅ¡ymo, tačiau E. B. NVIV vykdė jau 2010 m. gegužės 18 d., aktyviai skatindamas jį (apeliantÄ ) nevykdyti teisėtų bankroto procedÅ«rų. Nuteistasis nurodo, kad protokole dėl NVIV atlikimo, suraÅ¡ytame 2010 m. birželio 21 d. dėl jo ir E. B. 2010 m. gegužės 18 d. įvykusio susitikimo, pateiktas jo ir E. B. pokalbio turinys, iÅ¡ kurio vienareikÅ¡miÅ¡kai matyti, kad E. B. aktyviai jį provokuoja atsakyti į E. B. pateikiamas sÄ lygas, priminimus, E. B. aktyviai perÅ¡a susitarimo dėl grafiko pasiÅ«lymus.

Apelianto teigimu, E. B. iniciatyva vyko ir kiti protokoluose dėl NVIV atlikimo jo ir E. B. susitikimai 2010 m. liepos 8 d. ir 2010 m. liepos 28 d., kurių metu E. B. įteikė jam 15000 Lt, kurie E. B. buvo neteisėtai įteikti (nesant teismo sankcionuoto leidimo tai daryti) STT pareigÅ«nų. Å ios aplinkybės, anot V. A., rodo, kad STT pareigÅ«nų įsikiÅ¡imas į jo ir E. B. santykius buvo iniciatyvus, kryptingas, intensyvus ir akivaizdžiai provokuojantis, E. B., su nenustatytų STT pareigÅ«nų neteisėta pagalba vykdydamas NVIV, įvykdė provokacijÄ , kurios metu gauti duomenys negali bÅ«ti pripažinti įrodymais.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. B. parodymus pripažino patikimais. V. A. nurodo, kad jo ir E. B. tarpusavio santykius įtakojo E. B. vengimas atsiskaityti už nusavintus pinigus su bankrutuojančia UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. E. B. nesÄ Å¾iningas elgesys bankroto procedÅ«ros metu ir santykiuose su juo. Anot nuteistojo, E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jo kandidatÅ«ra į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius nebuvo jam priimtina, kaip ir jo veiksmai, nukreipti į E. B., kaip bendrovės vadovo, įsipareigojimų įvykdymÄ .

Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių E. B. teiginį, kad jis (apeliantas) reikalavo 60000 Lt dydžio kyÅ¡io. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. B. parodymai apie įvykio aplinkybes nėra patikimi. Nuteistasis V. A. teigia, jog skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad apklaustas įtariamuoju jis nurodė, jog trijų susitikimų su E. B. metu jis paėmė iÅ¡ E. B. apie 10000 Lt, tačiau Å¡ie pinigai buvo naudojami asmeninėms reikmėms, t. y. jis suvežė loÅ¡imų automatus iÅ¡ įvairių miestų ir tam panaudojo savo asmenines lėšas.

Todėl, anot nuteistojo, negalima sutikti su teismo iÅ¡vadomis, kad byloje nėra duomenų apie tinkamÄ savo asmeninių lėšų panaudojimÄ . Apeliantas pažymi, kad neteisėtų NVIV atlikimo metu buvo užfiksuotos jo teisėtos pretenzijos E. B. dėl pastarojo įsipareigojimų piktybiÅ¡ko nevykdymo. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs neteisėtų NVIV duomenis įrodymais, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi jo padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., požymių.

Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad iki E. B. kreipimosi į STT jis yra gavęs iÅ¡ E. B. 10000 Lt asmeninėms reikmėms ir BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administravimui, jo veikoje gali bÅ«ti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. požymiai. Nuteistasis V. A. nurodo, kad jo asmenybę apibÅ«dina ne tik tai, kad jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , teigiamai charakterizuojamas, bet ir tai, kad jis yra neįgalus, prižiÅ«ri neįgaliÄ pensininkę motinÄ , iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, todėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jo Å¡eimai yra pražūtingas.

Apelianto nuomone, jo padaryta veika negali bÅ«ti vertinama kaip reikalaujanti jį izoliuoti nuo visuomenės.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – teismo nutartimi paskirtu bankrutuojančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus – tinkamai neorganizuoti administruojamos bendrovės Å«kinės finansinės veiklos patikrinimo bei reikiamai nereaguoti į paaiÅ¡kėjusius pažeidimus, iÅ¡ administruojamos bendrovės akcininko E. B. tiesiogiai reikalavo 60000 Lt kyÅ¡io, susitarė dėl 50000 Lt kyÅ¡io ir, realizuodamas susitarimÄ , 2009 m. spalio – 2010 m. liepos mėnesių laikotarpyje per penkis kartus iÅ¡ E. B. tiesiogiai savo naudai priėmė 25000 Lt.

Nuteistasis V. A. iÅ¡ esmės pripažįsta iÅ¡ E. B. per kelis kartus paėmęs 25000 Lt, tačiau ginčija galutinės iÅ¡ E. B. reikalautos ir sutartos sumos dydį (50000 Lt – 60000 Lt), taip pat nuteistasis ginčija įrodymų, kuriais grindžiamas skundžiamas nuosprendis leistinumÄ , jų vertinimÄ , veikos kvalifikavimÄ , paskirtos bausmės rūšį ir dydį.   KyÅ¡ininkavimas – tai veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neteisėtai gauna ar siekia gauti naudos, t. y. bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ (neveikimÄ ) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai.

Kaltininkas priima ar siekia kyšio, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu), vykdydamas įstatymais ir kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekia, žada ir pan. patenkinti kyšio davėjo ar kito asmens interesus. Kyšininkavimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo:

1) priima kyšį;

2) pažada jį priimti;

3) susitaria jį priimti;

4) reikalauja jį duoti;

5) provokuoja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo. Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl kyšininkavimas laikomas baigtu nuo bet kurios minėtos veikos padarymo. Kyšininkavimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad:

1) jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo;

2) žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai, kiti teisės aktai;

3) gaunama iÅ¡ kyÅ¡io davėjo turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus;

4) kyÅ¡io davėjas irgi supranta, kad turtinę naudÄ suteikia neteisėtai;

5) tokiÄ veikÄ atlieka kyšį duodančio asmens (ar jo giminaičių, artimųjų, draugų) interesais. Taigi, kaltininkas suvokia iÅ¡ esmės visus subjektyviuosius ir objektyviuosius kyÅ¡ininkavimo sudėties požymius.      Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Tai reiškia, kad, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenis pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar jie patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais.Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. buvo pradėtas 2010 m. gegužės 18 d. po to, kai E. B. 2010 m. gegužės 17 d.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai pateikė protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad V. A., bÅ«damas teismo nutartimi paskirtu bankrutuojančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, t. y. bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus – tinkamai neorganizuoti administruojamos bendrovės Å«kinės finansinės veiklos patikrinimo bei reikiamai neorganizuoti į paaiÅ¡kėjusius pažeidimus, iÅ¡ E. B. 2009 m. spalio mėnesį tiesiogiai reikalavo 60000 Lt kyÅ¡io, susitarė dėl 50000 Lt kyÅ¡io ir per tris kartus nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio iÅ¡ E. B. priėmė dalį kyÅ¡io sumos – 10000 Lt (t. 1, b. l. 1 – 4, 5).

Nuo to momento, t. y. nuo 2010 m. gegužės 18 d. buvo pradėti visi – tiek vieÅ¡o, tiek slapto pobÅ«džio ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde ginčija jo atžvilgiu atliktų nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų teisėtumÄ , tvirtina, jog jis buvo iÅ¡provokuotas E. B. atlikti nusikalstamus veiksmus. Å ie nuteistojo V. A. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų sankcionavimo tvarka ir realizavimo sÄ lygos pažeistos nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendį grindė taikant Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę gautais duomenimis.

NusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų sankcionavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 159 str. 1 d., kur nurodyta, kad prokuroras, iÅ¡ asmens gavęs informacijÄ , jog tam asmeniui siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimus darančius asmenis. Lietuvos Respublikos BPK 159 str. nustatyta procesinė prievartos priemonė – nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai – gali bÅ«ti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir tik prokurorui iÅ¡ asmens gavus informacijÄ , kad tam asmeniui siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ ar dalyvauti jį darant.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis sankcionuoti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus priimta esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms.             Tačiau nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Lietuvos Respublikos BPK 159 str. 3 d. nurodyta, kad, atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad net ir esant nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų sankcionavimo pagrindams, kito asmens provokacija padaryti nusikalstamÄ veikÄ Å¡Ä¯ procesinį veiksmÄ daro neteisėtÄ . Provokacijos sÄ voka yra pateikta Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d., kur ji apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino daryti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimÄ , turint tikslÄ vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. AnalogiÅ¡kai provokacija apibrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iÅ¡ esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobÅ«džio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios jis kitaip nebÅ«tų padaręs, taip siekdami sudaryti sÄ lygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ (žr.

Texeira de Castro; Eurofinacom v. France). Provokavimas konstatuotinas tada, kai iÅ¡ aplinkybių visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad be valstybės pareigÅ«nų ar privačių asmenų, vykdančių pareigÅ«nų užduotis, įsikiÅ¡imo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamÄ veikÄ asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebÅ«tų padaręs. NusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai gali bÅ«ti atliekami tik prieÅ¡ asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamÄ veikÄ jau turima duomenų (vien tik gandų ar panaÅ¡ios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada apie „prisijungimÄ â€œ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos iÅ¡provokavimÄ .

Å ioje baudžiamojoje byloje, Lietuvos Respublikos BPK 159 str. pagrindu atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, nusikalstama veika negalėjo bÅ«ti ir nebuvo iÅ¡provokuota, kadangi, iki nusprendžiant taikyti Lietuvos Respublikos BPK 159 str. numatytÄ procesinės prievartos priemonę, nusikalstama veika jau buvo pradėta daryti - etapais jau buvo realizuojami nusikalstamo susitarimo veiksmai, iki ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. iki teisėsaugos pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo į nusikalstamos veikos eigÄ V.

A. už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, jau buvo susitaręs su E. B. dėl 50000 Lt kyÅ¡io bei dalį – 10000 Lt - kyÅ¡io per tris kartus iÅ¡ E. B. buvo gavęs. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. A. nebuvo kurstomas ar provokuojamas daryti nusikalstamÄ veikÄ , o Panevėžio miesto apylinkės teismo sankcionuotais ir STT pareigÅ«nų kontroliuojamais E. B. veiksmais buvo tik prisijungta prie jau padaryto (sutarto) ir realizuojamo nusikaltimo darymo. Be to, sprendžiant provokavimo galimo buvimo klausimÄ , svarbu nustatyti faktÄ , kas inicijavo nusikalstamos veikos darymÄ : pareigÅ«nai ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai buvo pradėti atlikti tada, kai nuteistasis V. A. jau buvo padaręs nusikaltimÄ â€“ sutaręs su E. B. dėl 50000 Lt dydžio kyÅ¡io bei paėmęs iÅ¡ E. B. 10000 Lt dydžio kyšį ir vis dar tęsė nusikalstamus veiksmus, t. y. reikalavo visos su E. B. sutartos pinigų sumos. Nuteistojo V. A. elgesio pasirinkimo laisvė niekaip nebuvo varžoma, V. A. jam inkriminuojamus veiksmus padarė ir juos tęsė savo valia ir apsisprendimu, valstybės pareigÅ«nų ar privataus asmens, vykdančio pareigÅ«nų užduotis, neįtakotas ir neiÅ¡provokuotas.

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , tiek Lietuvos Respublikos BPK 159 str. nustatyta procesinė prievartos priemonė – nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai, tiek visi kiti slapti procesiniai veiksmai yra atliekami pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, o ne pagal Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas. Kaip jau minėta, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2010 m. gegužės 18 d., gavus E. B. protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ apie nuteistojo V. A. jam siÅ«lomÄ padaryti nusikaltimÄ .

Visi ne vieÅ¡o pobÅ«džio procesiniai veiksmai – nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai (Panevėžio apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis (t. 1, b. l. 49 – 50)), V. A. slaptas sekimas (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis (t.1, b. l. 46)), V. A. naudojamais mobiliojo ryÅ¡io telefonais vykstančių pokalbių pasiklausymas bei kitos telekomunikacijų (elektroninių ryÅ¡ių) tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas, įrašų darymas ir kaupimas (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis (t. 2, b. l. 79 – 80)) buvo atliekami pagal Baudžiamojo proceso kodekse, o ne Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytas taisykles, todėl visi įrodymai, surinkti Å¡ių procesinių veiksmų metu yra tinkami ir leistini Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme.

V. A. nusikalstamos veikos vertinimui ir kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės ir tas faktas, jog E. B., pagal Lietuvos Respublikos BPK 159 str. atlikdamas nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, perdavė V. A. ne savo asmeninius, bet STT pareigÅ«nų duotus pinigus: 2010 m. liepos 8 d. - 3000 Lt, 2010 m. liepos 28 d. – 12000 Lt. Å i aplinkybė taip pat neduoda pagrindo abejoti nuteistojo V. A. atžvilgiu atliktų nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų teisėtumu. Byloje nenustatyti nei leidimo atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus sankcionavimo tvarkos pažeidimai, nei provokacijos padaryti nusikalstamÄ veikÄ faktas.

Nei Operatyvinės veiklos įstatymas, nei Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, kiek laiko valstybė su nusikalsti linkusiu asmeniu gali imituoti nusikalstamus veiksmus. Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. 3 d. nustatyta, kad operatyvinės veiklos subjekto parengtas nusikalstamos veikos imitacijos modelis sankcionuojamas ne ilgesniam kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui. Tačiau Å¡is laikotarpis gali bÅ«ti pratęstas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BPK 159 str. įtvirtinta nuostata, kad teismo nutartyje turi bÅ«ti nurodyta nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų trukmė, tačiau nei kokia Å¡ių veiksmų trukmė gali bÅ«ti, nei kiek kartų teismas gali nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus pratęsinėti baudžiamojo proceso įstatyme nenurodyta.

Tačiau, nepaisant minėto klausimo teisinio reguliavimo spragų, nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai negali tęstis begalę laiko. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis kaip operatyvinis veiksmas ir nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirtas baudžiamojo proceso tikslams. Lietuvos Respublikos BPK 1 str. nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi iÅ¡ Lietuvos Respublikos BPK 1 str. ir 2 str. prasmės iÅ¡plaukia, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelio ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų laikas turi bÅ«ti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamÄ veikÄ , surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ padariusius asmenis, kad bÅ«tų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus.

Kadangi valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (modelis) turi bÅ«ti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Å ie veiksmai turi bÅ«ti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimÄ , kad bylÄ galima bÅ«tų perduoti teismui, o kaltininkas bÅ«tų greitai ir teisingai nubaustas.

Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog prokuroras ar teismas, sankcionuodami nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, privalomai nurodo jų vykdymo laikÄ , tai nereiÅ¡kia, kad teisėsaugos institucijos bÅ«tinai turi imituoti nusikalstamus veiksmus iki paskutinės nusikalstamos veikos imitacijos modelio ar nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų galiojimo dienos. Nei nusikalstamos veikos imitacijos modelis, nei nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai negali bÅ«ti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę.

Å ioje baudžiamojoje byloje nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų realizavimas, kai V. A. buvo perduoti 12000 Lt, yra perteklinis, kadangi V. A. nusikalstama veika jau buvo užfiksuota bei nusikaltimas iÅ¡ esmės buvo iÅ¡aiÅ¡kintas jau pirmÄ jį kartÄ â€“ 2010 m. liepos 8 d. – realizuojant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus E. B. perdavus V. A. 3000 Lt. Tačiau Å¡i aplinkybės neturi įtakos V. A. veikos kvalifikavimui, kadangi nusikalstamos veikos – kyÅ¡ininkavimo sudėtis yra formali, t. y. kyÅ¡ininkavimas laikomas baigtu nuo bet kurios Lietuvos Respublikos BK 225 str. nurodytos alternatyvios veikos (priima kyšį arba pažada jį priimti, arba susitaria jį priimti, arba reikalauja jį duoti, arba provokuoja jį duoti) padarymo.

V. A. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., sudėties požymiai buvo realizuoti ir nusikaltimas buvo baigtas nuo nuteistojo susitarimo su E. B. dėl 50000 Lt dydžio kyšio momento. Byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia atmesti nuteistojo V. A. apeliacinio skundo argumento, jog E. B. teiginys, jog V. A. reikalavo, būtent, 60000 Lt dydžio kyšio, nėra neginčytinai patvirtintas byloje surinktais įrodymais. Liudytoju apklaustas E. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. birželio 11 d.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios vieninteliu akcininku jis buvo, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bei bankroto administratoriumi paskyrus V. A., jis nuo pat bendravimo su V. A. pradžios iÅ¡ V. A. jautė prieÅ¡iÅ¡kumÄ , nepasitikėjimÄ , jo nuomonės ir interesų ignoravimÄ , įvairiais bÅ«dais buvo spaudžiamas. 2009 m. spalio mėnesį V. A. jam pasakė, jog yra paknakamai daug medžiagos, kad jam gali iÅ¡kelti keliolika baudžiamųjų bylų už kažkokiÄ neteisėtÄ veiklÄ , iÅ¡ jo paprašė 60000 Lt.

Vėliau, kito susitikimo metu V. A. jam paaiškino, kad darbuotojai parašė, jog iš lošimų automatų yra inkasuota apie 120000 Lt, kurie, V. A. nuomone, yra neapskaityti ir yra pas jį bei išsireiškė taip ,,pats esi paėmęs 120000 Lt, 60000 Lt duodi man“. E. B. teigimu, veikiamas V. A. grasinimų, jis pradėjo derėtis dėl mažesnės sumos, jis prašė nuleisti iki 40000 Lt, tačiau V. A. sutiko tai padaryti iki 50000 Lt. Nuteistasis V. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad teismo nutartimi buvo paskirtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi.

E. B. vilkino atlikti prievolę – pateikti administratoriui balansÄ ir kitus dokumentus, perduoti turtÄ ir tai labai trukdė bankroto procedÅ«rai. IÅ¡ bendrovės darbuotojų paaiÅ¡kinimų jis sužinojo, kad iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ filialuose, loÅ¡imo salonuose esančių bankomatų galėjo bÅ«ti iÅ¡imta apie 120000 Lt. Jam kilo abejonių, ar visi pinigai, kurie buvo iÅ¡imti iÅ¡ loÅ¡imo aparatų, buvo įneÅ¡ti į kasÄ . Jis tas abejones iÅ¡sakė E. B.. E. B. pripažino išėmęs apie 120000 Lt bei paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ tos sumos kasoje liko tik 50000 Lt , o kiti pinigai iÅ¡leisti ,,Sodrai“, mokesčiams, darbuotojams.

Nuteistasis V. A. pripažino, kad 2009 m. spalio mėnesį E. B. davė jam 5000 Lt, tačiau, anot V. A., tie pinigai buvo skirti paties E. B. turtui vežti, administravimo iÅ¡laidoms dengti. E. B. tvirtino, kad neturi nei laiko, nei žmonių, nei transporto turto pervežimui iÅ¡ įvairių Lietuvos miestų, todėl sakė duosiantis pinigų turto pervežimui. Nuteistojo V. A. teigimu, taip ir buvo – E. B. davė pinigus, o jis samdė žmones, transportÄ , kuriais perveždavo turtÄ . Nuteistasis V. A. pripažino, kad iÅ¡ esmės tiems patiems poreikiams (reikėjo atlikti turto vertinimÄ , reikėjo parduoti įmonės nekilnojamÄ jį turtÄ ) E. B. jam davė 2000 Lt 2010 m. sausio mėnesį.

Taip pat V. A. paaiÅ¡kino, kad E. B. neperdavė jam kasos, kurioje, pasak E. B., turėjo bÅ«ti 50000 Lt, todėl pinigus darbų ir procedÅ«rų vykdymui E. B. duodavo dalimis. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis V. A. nurodė, jog E. B., jam, kaip bankroto administratoriui turėjo perduoti 50000 Lt., Å¡iuos pinigus E. B. turėjo perduoti įmonės reikmėms. Nuteistojo teigimu, visus 25000 Lt jis paėmė iÅ¡ E. B. įmonės reikmėms. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ V.

A. pripažino reikalavęs kyšio iš E. B.. V. A. parodė, kad 2009 m. spalio mėnesį jis susitarė su E. B., kad šis jam duos 50000 Lt, iš kurių sau jis pasiliks 25000 Lt ir už tai neinicijuos tam tikrų teisminių procedūrų. V. A. patvirtino iš E. B. gavęs 22000 Lt įtarime nurodytomis aplinkybėmis, o apie tai, kad ir 2009 m. lapkričio mėnesį iš E. B. gavo pinigų, teigė neprisimenantis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo V. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausų, vykusių 2010 m. rugpjūčio 4 d. bei 2010 m. rugpjūčio 6 d. (t. 2, b. l. 109 – 110).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. A. patvirtino savo parodymus bei parodė vietÄ , kurioje jis su E. B. susitarė dėl 50000 Lt kyÅ¡io bei vietas, kuriose E. B. per penkis kartus perdavė jam dalį – 25000 Lt – sutartos kyÅ¡io sumos (t. 2, b. l. 115 – 123). Nuteistojo V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir parodymų patikrinimo vietoje metu, yra tinkami įrodymai, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, Å¡ie parodymai iÅ¡ esmės atitinka ir V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui 2010 m. rugpjūčio 4 d., 2010 m. rugpjūčio 6 d. (asmenų (įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo) ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra svarbÅ«s kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (Lietuvos Respublikos BPK 276 str.)).

Minėtų apklausų metu V. A. pripažino reikalavęs kyÅ¡io iÅ¡ E. B., tik nepripažino, jog iÅ¡ E. B. reikalavo, bÅ«tent, 60000 Lt. V. A. parodė, kad 2010 m. spalio mėnesį susitikimo su E. B. metu jis pasakė, kad E. B. skolingas BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apie 120000 Lt, kurie buvo paimti iÅ¡ BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ loÅ¡imo aparatų. Jis pasiÅ«lė E. B. grÄ Å¾inti dalį pinigų, ir už tai dalis pinigų bus kaip kyÅ¡is. V. A. teigimu, jis paprašė E. B. 60000 Lt, E. B.

į tokį jo pasiÅ«lymÄ atsakė pasiÅ«lydamas 40000 Lt, galiausiai su E. B. jie sutarė 50000 Lt sumÄ . V. A. taip pat pripažino, jog per penkis kartus iÅ¡ E. B. gavo dalį - 25000 Lt – sutartos kyÅ¡io sumos (t. 2, b. l. 99 – 103, 104 - 107). 2010 m. birželio 21 d. protokole dėl nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo užfiksuota, jog susitikimo, įvykusio 2010 m. gegužės 18 d. metu, V. A. nurodo E. B., kokius pažeidimus jis nustatė BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir, kad jis gali dėl Å¡ių pažeidimų nesiimti jokių priemonių, jeigu E. B. sumokės atitinkamÄ pinigų sumÄ .

IÅ¡ pokalbio turinio galima suprasti, kad Å¡i suma yra 50000 Lt, taip pat galima suprasti, jog E. B. jau yra sumokėjęs V. A. 10000 Lt ir dar turi sumokėti 40000 Lt (t. 1, b. l. 53 – 59). Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. A. su E. B. buvo sutarę dėl 50000 Lt, tuo tarpu kitos jų susitikimų ir pokalbių metu minimos sumos – 40000 Lt, 60000 Lt buvo tik derybų dėl kyÅ¡io metu paminėtos sumos. Net, jeigu V. A. tokių derybų metu ir paminėjo 60000 Lt sumÄ , tai vien tik deklaratyvus pinigų, reikalaujamų kaip kyÅ¡is, sumos paminėjimas dar negali bÅ«ti laikomas baigtu nusikaltimu, bÅ«tent, dėl 60000 Lt kyÅ¡io reikalavimo.

Tiek iÅ¡ E. B., tiek iÅ¡ V. A. parodymų matyti, kad derybų dėl kyÅ¡io metu V. A. atsisakė 60000 Lt reikalavimo ir susitarė su E. B. dėl 50000 Lt dydžio kyÅ¡io. BÅ«tent, tokio dydžio kyÅ¡io suma ir turėtų bÅ«ti V. A. inkriminuojama. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis turi bÅ«ti pakeista, paÅ¡alinant konstatavimÄ , kad V. A. reikalavo iÅ¡ E. B. 60000 Lt dydžio kyÅ¡io. Nuteistasis V. A. tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek savo apeliaciniame skunde tvirtino, kad iÅ¡ E. B. gautų pinigų paskirtis buvo Å¡ių pinigų panaudojimas bankrutuojančios bendrovės administravimo iÅ¡laidoms tiek tiesiogiai, tiek padengiant tiems patiems tikslams panaudotas savo pinigines lėšas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., 44 str. 5 d. įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes. Tik iÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas iÅ¡vadas. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta teisme priklauso kaltinimui, jos negalima perkelti kaltinamajam (nuteistajam).

Tačiau vien tai, kad nuteistasis V. A. nurodo, jog iš E. B. gauti pinigai buvo ne kyšis, o buvo naudojami bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms, nepateikdamas konkrečių duomenų patvirtinančių šiuos teiginius, nepaneigia kyšininkavimo Lietuvos Respublikos BK 225 str. prasme. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Todėl V. A. tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.

Å ioje baudžiamojoje byloje V. A. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡ E. B. gautus pinigus jis panaudojo ar ketino panaudoti bankrutuojančios įmonės reikmėms. Ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, V. A. pripažino, kad iÅ¡ E. B. jis reikalavo kyÅ¡io ir, kad iÅ¡ E. B. gauti pinigai buvo kyÅ¡is, duotas jam, kaip bankrutuojančios bendrovės administratoriui, už tam tikrų įgaliojimų nevykdymÄ .

Liudytojas E. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog V. A., tik pradėjęs administruoti bankrutuojančiÄ bendrovę, kryptingai rinko jį kompromituojančiÄ informacijÄ , grasino kreiptis į teismÄ dėl tariamai padarytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir baudžiamųjų bylų tyrimo inicijavimo, taip aiÅ¡kiai duodamas suprasti, kad kyÅ¡io perdavimas galėtų įtakoti jo, kaip administratoriaus, veiksmus ir neveikimÄ â€“ jis neatliktų kai kurių veiksmų, galinčių turėti neigiamų padarinių E. B..

BÅ«tent, Å¡iuo tikslu, anot E. B., jis ir sumokėjo per penkis kartus V. A. 25000 Lt. Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. birželio 21 d. protokolo dėl nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo, atliekant minėtus veiksmus, užfiksuoto pokalbio metu V. A., kalbėdamas su E. B. apie pinigus, net neužsiminė apie tai, kad iÅ¡ E. B. reikalaujami pinigai yra reikalingi bankrutuojančios įmonės administravimo reikmėms. Liudytoju apklaustas D. B., kuris Å¡iuo metu vykdo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas, paaiÅ¡kino, jog iÅ¡skirtiniais atvejais yra galimas savų lėšų panaudojimas vykdant administravimo funkcijas, tačiau tokiais atvejais pinigai įneÅ¡ami į administruojamos įmonės kasÄ ir užpajamuojami, o jų panaudojimas atsispindi buhalteriniuose dokumentuose.

Tokių duomenų apie tinkamÄ lėšų panaudojimÄ Å¡ioje byloje nėra. Byloje esantis nuteistojo V. A. pateiktas 2011 m. kovo 23 d. raÅ¡tas ,,Dėl patirtų iÅ¡laidų“ nelaikytinas įrodymu apie dalies pinigų iÅ¡leidimÄ bankrutuojančios bendrovės reikmėms, kadangi Å¡is raÅ¡tas yra suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas paties V. A., jame įraÅ¡ytų duomenų nepatvirtina jokie dokumentai ar kiti įrodymų Å¡altiniai. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 50000 Lt suma, dėl kurios V.

A. 2009 m. spalio mėnesį susitarė su E. B., buvo skirta kyšiui, o ne BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administravimo reikmėms tiek tiesiogiai, tiek padengiant tiems patiems tikslams panaudotas nuteistojo V. A. asmenines pinigines lėšas.Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo padaryta veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad iki E. B. kreipimosi į STT jis yra gavęs iš E. B. 10000 Lt asmeninėms reikmėms ir BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administravimui, jo veikoje gali būti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. požymiai.

Piktnaudžiavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dispozicijÄ suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) ar tokiam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas (įgaliojimų virÅ¡ijimas). Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nustatyta bendra norma (lex generalis), kuri plačiausiai apima visus valstybės tarnybos panaudojimo savo interesais požymius.

Piktnaudžiavimas, sukėlęs Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nustatytus padarinius (valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos), kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.).

Kaip kyÅ¡ininkavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. nusikalstama veika gali bÅ«ti kvalifikuojama tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima, pažada ar susitaria priimti kyšį, reikalauja ar provokuoja jį duoti už konkrečių veiksmų atlikimÄ (ar neatlikimÄ ) vykdant įgaliojimus. KyÅ¡iu nelaikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti jo palankumÄ , gauti kokiÄ nors paramÄ , iÅ¡vengti galimų nemalonumų ar pan. KyÅ¡is paprastai imamas už veiksmus, kuriuos asmuo galėjo atlikti (neatlikti) dėl savo tarnybinės padėties, ir pirmiausia tai yra veiksmai, kurie siejasi su pareigÅ«no ar tarnautojo darbo pobÅ«džiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti (neatlikti) jis yra kompetentingas.

Å ie tarnybiniai veiksmai (ar neveikimas), už kuriuos gaunamas atlygis, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s tiek kyÅ¡io ėmėjui, tiek davėjui. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimÄ (ar neatlikimÄ ) vykdant įgaliojimus, Lietuvos Respublikos BK 225 str. netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (Lietuvos Respublikos BK 228 str.).

Å ioje baudžiamojoje byloje jau aptartais įrodymais – paties nuteistojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo E. B. parodymais, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo metu gautais faktiniais duomenimis nustatyta, kad V. A. susitarė su E. B. dėl 50000 Lt ir per penkis kartus gavo iÅ¡ E. B. 25000 Lt už konkrečių veiksmų neatlikimÄ , kuriuos jis, kaip bankrutuojančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratorius, vykdydamas įgaliojimus atlikti buvo kompetetingas.

V. A. neveikimas, vykdant bankrutuojančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus įgaliojimus (tinkamai neorganizuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, o paaiškėjus padarytiems pažeidimams į juos reikiamai nereaguoti, t. y. nesikreipti į teisėsaugos institucijas su ieškiniais), už kurį V. A. susitarė su E. B. dėl 50000 Lt ir iš jų gavo 25000 Lt, buvo aiškus ir suprantamas tiek V. A. (kyšio ėmėjui), tiek kyšio davėjui (E. B.).

Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, V. A. padarytoje veikoje yra kyÅ¡ininkavimo, o ne piktnaudžiavimo sudėties požymiai. Atsižvelgiant į tai, kad sutarta kyÅ¡io suma buvo 50000 Lt, t. y. V. A. susitarė su E. B. dėl didesnės negu 250 MGL (32500 Lt) vertės kyÅ¡io, V. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d.Kaip galima suprasti iÅ¡ nuteistojo V. A. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., už kurios padarymÄ V.

A. pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į V. A. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta nei V. A. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nuteistojo asmenybę – V.

A. teisiamas pirmÄ kartÄ , KupiÅ¡kio rajono savivaldybėje charakterizuojamas teigiamai, bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , V. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos mediana. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , sankcijÄ .

Tačiau, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes skiriant bausmę, t. y. išimtinius atvejus, kada teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis.

Skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta bausmė bÅ«tų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. A. turi rimtų sveikatos problemų, yra neįgalus - V. A. konstatuoti tokie susirgimai ir sveikatos sutrikdymai: stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė, bronchinė astma, lėtinis kasos uždegimas, kairės kojos sutrumpėjimas, dalinė kairės pėdos parezė, kairio klubo kontraktÅ«ra, tulžies pÅ«slės akmenligė, nuteistasis yra tik iÅ¡ dalies darbingas, V.

A. darbingumo lygis yra 50 procentų. Nuteistojo V. A. neįgalumas, jo sveikatos bÅ«klė yra aplinkybė, dėl kurios V. A. straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Be to, V. A. nusikalto pirmÄ kartÄ , nuteistasis KupiÅ¡kio rajono savivaldybės mero pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad V. A. turi Å¡eimÄ , du sÅ«nus, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , rÅ«pinasi sergančia motina.

V. A. po jo padaryto nusikaltimo iÅ¡aiÅ¡kinimo buvo nedelsiant atleistas iÅ¡ užimamų pareigų, V. A. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kas iÅ¡ esmės eliminuoja galimybę V. A. užimti tokias pareigas, kuriose dirbdamas galėtų ateityje padaryti korupcinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų. Kaip minėta, bausmės teisingumo principas yra vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas V. A. atžvilgiu, t. y. pats nuteisimo faktas jau turi poveikį nuteistajam, atima jam galimybę užimti atitinkamas pareigas ir ateityje daryti panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus, nesant jokių duomenų, kad V.

A. galėtų daryti kitokius nusikaltimus, nebÅ«tų teisinga neįgaliam asmeniui, padariusiam ne smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , paskirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę, bÅ«tina įvertinti ne tik padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, bet ir kaltininko asmenybę. V. A., nors ir padarė sunkų nusikaltimÄ , nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį bÅ«tų bÅ«tina izoliuoti nuo visuomenės paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti ir parenkant nuteistajam V.

A. kitÄ bausmės rūšį – baudÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo V. A. teisinė padėtis ir taip Å¡velninama, iÅ¡einant už baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų bei paskiriant nuteistajam Å¡velnesnę bausmės rūšį negu numato įstatymas – baudÄ , bausmės dydis V. A. nustatomas didesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. numatytos baudos už sunkius nusikaltimus vidurkis.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,            n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį pakeisti. Nustatyti, kad V. A. susitarė su E. B. priimti 50000 (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų vertės kyšį, paÅ¡alinant iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies 60000 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų dydžio kyÅ¡io reikalavimÄ . V. A., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., skirti bausmę – 250 MGL (trisdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) dydžio baudÄ .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                       Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                Linas Žukauskas