2017-12-12 Nr. AB-23148-3-61-3-03697-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1023-828/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03697-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ (toliau tekste – ir Pareiškėjas, Asociacija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau tekste – ir Departamentas) 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr.(9.41.)2-2295; 2) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau tekste – ir Departamento Klaipėdos skyrius) 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr.(12.9.-Kl)2Kl-240 „Dėl prašymo išduoti tvarkybos darbų projektavimo sąlygas“ ir 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr.(12.37.-Kl)2Kl-247 „Dėl prašymo išduoti tvarkybos darbų leidimą“; 3) įpareigoti atsakovus išduoti projektavimo sąlygas ir tvarkybos darbų leidimą plaukiojamajam pastatui buriniam jūrų laivui „Lady Sophie“ pagal pateiktus projektinius pasiūlymus ir tvarkybos darbų projektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Asociacijos skundą atsisakė priimti konstatavęs, jog byla nepriskirtina šiam teismui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijamais Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimais netenkinti pareiškėjo prašymai išduoti tvarkybos darbų projektavimo sąlygas bei leidimą atlikti burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ tvarkybos darbus. Asociacija išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka šiuos sprendimus apskundė Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, kuris 2017 m. spalio 4 d. raštu pareiškėjos skundą išnagrinėjo. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra nustatyta, nekeičia pareiškėjo keliamo ginčo teismingumo klausimo, nes akivaizdu, jog teisines pasekmes sukelia būtent Departamento Klaipėdos skyriaus sprendimai, o Departamento 2017 m. spalio 4 d. raštas pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukuria.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas reiškia reikalavimus dėl projektavimo sąlygų ir leidimo išdavimo ir neprašo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jos skundą dėl teritorinių skyrių sprendimų iš esmės, tad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką skundas šiuo atveju turi būti pateikiamas pagal teritorinio skyriaus buveinės vietą – Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

III. Asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą dėl jos skundo priėmimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes ginčija ne tik Klaipėdos skyriaus sprendimus, bet ir paties Departamento 2017 m. spalio 4 d. sprendimą, kuriame yra ne tik atsisakyta nagrinėti Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimus, bet ir pasisakyta dėl pareiškėjo prašymo atmetimo pagrindų, todėl toks atsakovo sprendimas taip pat sukelia jam teisines pasekmes. Teigia, jog skunde (be kita ko) nurodė, kad kreipiasi į teismą su reikalavimu panaikinti atsakovo Departamento sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Tvirtina, jog visi jo skundo keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję, nes abu atsakovai pasisakė dėl Asociacijos prašymo esmės, todėl tiek Departamento, tiek Departamento Klaipėdos skyriaus sprendimai yra pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantys individualūs teisės aktai, kurie gali būti skundžiami administraciniam teismui pagal Departamento buvimo vietą.

Asociacija nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skunde dėl institucijos sprendimo, priimto ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, be kita to, yra suformuluotas ir savarankiškas reikalavimas (pvz., dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus) šiai institucijai, pagal teisės aktus galinčiai veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, ir kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, ginčo teismingumas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ir kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę.

Pareiškėjas, pasirėmęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. eAS-494-602/2017, Nr.AS146-41/2010 bei Nr.AS525-42/2010, daro išvadą, jog visas ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtą šiam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju aktualios teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Asociacija, nesutikdama su Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr.(12.9.-Kl)2Kl-240 ir 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr.(12.37.-Kl)2Kl-247, kuriais netenkinti pareiškėjo prašymai išduoti tvarkybos darbų projektavimo sąlygas bei tvarkybos darbų leidimą, apskundė juos Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pavaldumo tvarka. Departamentas 2017 m. spalio 4 d. sprendimu savo teritorinio skyriaus sprendimus paliko galioti, iš esmės pasiremdamas tuo pačiu norminiu teisės aktu kaip ir Departamento Klaipėdos skyrius. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, jog Asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ siekia gauti tvarkybos darbų projektavimo sąlygas ir tvarkybos darbų leidimą plaukiojamajam pastatui buriniam jūrų laivui „Lady Sophie“, ginčo dėl to, jog šiuos veiksmus kompetentingas atlikti Departamento Klaipėdos skyrius, nėra, tad pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisines pasekmes sukelia būtent Departamento Klaipėdos skyriaus sprendimai, o ne Departamento 2017 m. spalio 4 d. raštas, visiškai teisinga.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pirminio sprendimo, priimto teritorinio skyriaus ir su kuriuo iš esmės nesutinka pareiškėjas, apskundimas ikiteismine tvarka bylos teritorinio teismingumo nekeičia. Toks Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies aiškinimas vyrauja ir yra nuosekliai plėtojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. T-29-858/2017). Tad atsižvelgus į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiesiogines teisines pasekmes Asociacijai sukelia Departamento Klaipėdos skyriaus sprendimai, kuriuos ji ir skundė Departamentui alternatyvia ikiteismine ginčų sprendimo (pavaldumo) tvarka, todėl skundas turėjo būti paduodamas pagal teritorinio skyriaus buveinę - Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Asociacija atskirajame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo, patvirtinto dar 2010 m. rugsėjo 22 d., nuostatomis, tačiau šiuo atveju apibendrinimas nėra aktualus, nes jame apžvelgtos bylos, išnagrinėtos dar iki 2010 m. liepos 1 d., tad jame pateikti jau nebegaliojančių ir/ar pakeistų teisės normų išaiškinimai. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis, kurio nuostatų išaiškinimais remiasi pareiškėjas, iš esmės pakeistas 2016 m. birželio 2 d. įstatymu Nr. XII-2399. Naujos teritorinio teismingumo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnyje, kurio 3 ir 4 dalies nuostatos dėl kelių atsakovų ir kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų šiuo atveju netaikytinos, nes minėto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teismingumo po akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumo patikrinimo pavaldumo ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsižvelgus į šios bylos faktines aplinkybes, vertintinos kaip specialiosios įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų atžvilgiu. Taip pat pridurtina, jog jokio savarankiško reikalavimo, kuris nebūtų susijęs su prašomais naikinti Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimais, atsakovui – Departamentui – pareiškėjas skunde nesuformulavo, o įpareigojimas išduoti projektavimo sąlygas ir tvarkybos darbų leidimą plaukiojamajam pastatui buriniam jūrų laivui „Lady Sophie“, skirtingai nei teigia Asociacija savo atskirajame skunde, pareikštas ne Departamentui, o visiems atsakovams, taigi pirmiausia Departamento Klaipėdos skyriui.

Dėl pareiškėjo minimų, kaip šiai bylai aktualių, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, pasakytina, jog jose pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju neaktualūs. Pirma, 2017 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-494-602/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl kelių reikalavimų tarpusavio ryšio taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai skundo dalis su atitinkamais reikalavimais priimta nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o kitą skundo dalį atsisakyta priimti. Šiuo atveju nei vienas skundo reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, juolab ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismas nesirėmė. Antra, 2010 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.AS525-42/2010 ir 2010 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.AS146-41/2010 buvo sprendžiami priskirtinumo klausimai pareiškėjui skundžiant tiek teritorinės bausmę vykdančios institucijos sprendimą, tiek jos sprendimą tikrinusį Kalėjimų departamentą, kai byloje (be kita ko) buvo keliami dar papildomi savarankiški reikalavimai Kalėjimų departamentui pirmosios instancijos teismui neįvertinus tokių reikalavimų ryšį su reikalavimais, priskirtinais kitam administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, be to, paminėtose bylose aiškintos ir taikytos normos, kurios šiuo metu nebegalioja.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad savo atskirajame skunde jis mini, jog skundžia (be kita ko) ir Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo pasisakė Departamentas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad paminėtas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimas šioje byloje nėra skundžiamas, dėl jo nepasisakė ir Departamentas savo 2017 m. spalio 4 d. sprendime Nr.(9.41.)2-2295. Taigi, aptariamus Asociacijos teiginius teisėjų kolegija vertina kaip šiai bylai nereikšmingus ir jokios įtakos atskirojo skundo nagrinėjimo baigčiai neturinčius.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė