2023-09-06 Nr. AB-15884-3-61-3-05740-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2145-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05740-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44478, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, nurodydamas, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Atep-5 Logistics“. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 12 d. gavo elektroninį pranešimą Nr. 23S44478, kuriame buvo nurodyta, jog Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgęs į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) išvadą Nr. 5-S-4415 (toliau – ir Išvada), jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, taip pat į tai, jog pareiškėjas iki prašymo pateikimo dienos neturėjo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.

3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamento Spendimas buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikius ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidus gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitus principus, teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjo teises. Pareiškėjas mano, kad jis atitiko visus Įstatymo keliamus reikalavimus kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo, o atsakovas, priimdamas Sprendimą, neindividualizavo pareiškėjo situacijos, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, nesudarė galimybių būti išklausytam, sprendimą priėmė formaliai ir paviršutiniškai vertindamas duomenis, rėmėsi prielaidomis, o ne faktais, neprašė pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

4. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas, vien tik formaliai vertindamas situaciją ir vadovaudamasis Policijos departamento Išvada, neanalizuodamas kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar dokumentų, padarė nepagristą išvadą, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atsisakymo išduoti / pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindą. Pareiškėjas mano, kad atsakovo argumentas, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, neatitinka teisėtumo reikalavimų, nes Sprendimas grindžiamas vien tik prielaida, jog dėl vienos praeityje padarytos nusikalstamos veikos, nesant jokių duomenų apie asmens polinkį daryti teisės pažeidimus, asmuo gali kelti grėsmę visuomenei. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo vaidmuo jam inkriminuotoje nusikalstamojoje veikoje (kontrabanda, gabenant nedeklaruotas pinigines lėšas) buvo mažareikšmis, o padaryta veika yra formalaus pobūdžio, todėl, pareiškėjo teigimu, remtis vien Išvada, kurioje nurodyta, kad Vilnius apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, yra neteisinga, juolab, kad paskirta 10 000 Eur bauda buvo sumokėta 2021 m. vasario 1 d. Pareiškėjas pabrėžė, kad teismas, priimdamas nuosprendį ir parinkdamas pareiškėjui bausmės rūšį, įvertino tai, kad bauda, kurios dydis parinktinas mažesnis už vidurkį, artimesnis minimaliam, atitinka padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, pareiškėjo vertinimu, jo padaryta veika nesuteikia pagrindo laikyti jį pavojingu visuomenei ir / ar viešajai tvarkai.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad jis, nuo 2019 metų reguliariai būdamas Lietuvos Respublikoje, nėra padaręs jokių kitų teisės pažeidimų, kas rodo, jog jis yra lojalus Lietuvos Respublikoje galiojančiai tvarkai, o jo nuteisimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, susijęs su netinkamu Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų suvokimu. Pareiškėjo įsitikinimu, vienas visiškai atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas negali neigiamai jo charakterizuoti, varžyti jo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas niekada nebuvo baustas už smurtinius, šiurkščius, sukeliančius realią ir didelę grėsmę visuomenės interesams teisės pažeidimus. Pareiškėjo vertinimu, priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pareiškėjas kelia kokią nors grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad jis visą gyvenimą palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo antros eilės senelis (pareiškėjo senelio brolis), su kuriuo jis aktyviai bendrauja, yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis jau nuo 2019 metų vis dažniau ir reguliariai lankosi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas dirbo vienoje iš Baltarusijos Respublikos transporto įmonių ir dažnai lankydavosi Lietuvos Respublikoje ne tik asmeniniais, bet ir darbo tikslais, jam buvo išduodamos vizos. Pareiškėjas pažymėjo, kad be savo antros eilės senelio Lietuvoje jis turi daug draugų, bičiulių ir pažįstamų, kurių dėka jam buvo pasiūlytas darbas Lietuvoje registruotoje įmonėje. Taip pat pareiškėjas nurodė pastaruoju metu vis dažniau svarstydavęs apie savo ateities siejimą su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės neginčijamai patvirtina jo socialinių ir ekonominių interesų Lietuvos Respublikoje buvimą.

7. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas pasirinko neproporcingą priemonę – atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi, neatsižvelgęs į tai, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo, kas reikštų, kad pareiškėjo pastangos kurti naują gyvenimą Lietuvos Respublikoje neteks prasmės, jis praras galimybę dirbti Lietuvoje, kurti pridėtinę vertę Lietuvos Respublikai ir čia mokėti mokesčius. Be to, nutruks pareiškėjo ne tik ekonominis, bet ir socialinis ryšys su Lietuva ir čia gyvenančiu antros eilės seneliu, bičiuliais ir draugais.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nes ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Atep-5 Logistics“. Migracijos departamentas 2023 m vasario 28 d. gavo Policijos departamento Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Išvadoje nurodyta, kad patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykdamas krovininiu automobiliu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 213 000 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Už šį nusikaltimą pareiškėjui paskirta 10 000 Eur bauda, kuri sumokėta 2021 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistas ir bausmę už padarytą nusikaltimą atliekantis ar atlikęs asmuo laikomas turinčiu teistumą. Per įstatymo nustatytą laikotarpį asmeniui teigiamu gyvenimo būdu įrodžius, kad jis suprato savo netinkamą elgesį ir jam paskirta bausmė pasiekė tikslą, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas daugiau nebekeliančiu grėsmės visuomenei.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. sausio 31 d. Išvadoje taip pat nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758 „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 12 punktu, „užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“ 12.1 papunktyje nustatytu vertinimo kriterijumi – jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.

Atsižvelgdamas į tai, Policijos departamentas teikė atsakovui išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

10. Atsakovas teigė, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pasak atsakovo, jis, gavę Policijos departamento išvadą ir įvertinę ją kitų duomenų visumoje, negalėjo nesivadovauti imperatyvia Įstatymo nuostata, todėl priėmė ginčijamą Sprendimą.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi tik Policijos departamento pateikta Išvada. Atsakovas pažymėjo, kad jis įvertino pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat ir duomenis apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę ir remdamasis šių duomenų visuma atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

12. Atsakovas akcentavo, kad Apraše nurodyta, jog asmens grėsmės kėlimas yra siejamas su teistumo buvimo faktu. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, pareiškėjas yra laikomas teistu, jo teistumas nėra išnykęs, todėl jis pagrįstai laikomas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Atsakovo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, įrodo, jog jis nėra linkęs elgtis teisėtai ir sąžiningai, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, todėl atsakovas mano, kad yra pagrindas teigti, jog pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje ir ateityje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

13. Atsakovas nurodė, kad ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo argumentai, kad Lietuvoje gyvena jo senelio brolis, ar teismui pateiktas pareiškėjo mamos leidimas gyventi Šveicarijoje, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos aplinkybės. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo noras gauti leidimą, dirbti ir užsidirbti negali būti pripažįstamas prioritetiniu bei labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos laikymasis, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą.

14. Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis vertinimą dėl užsieniečių grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atlieka, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Aprašu. Policijos departamentas, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančią informaciją, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėją pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Policijos departamentas 2023 m. vasario 28 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-4415, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes atitinka Aprašo 12.1 papunktyje numatytą grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo kriterijų (yra nuteistas už sunkų nusikaltimą).

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad jo padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės yra teisinga ir pagrįsta. Policijos departamentas, atlikdamas vertinimą, vadovavosi Apraše nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais bei nurodė, kad vertino konkrečias, objektyviai tikrovėje egzistuojančias, o ne numanomas aplinkybes ar bendro pobūdžio spėjimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti pareiškėjo, kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad Migracijos departamento informacija ir Policijos departamento parengta Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, buvo pakankamas pagrindas Migracijos departamentui atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad jo praeityje padaryta nusikalstama veika yra formalaus pobūdžio, o jis pats, padaręs sunkų nusikaltimą, yra nepavojingas. Teismas akcentavo, kad BK 11 straipsnio 1 dalyje nusikaltimas apibrėžtas kaip pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Viena iš bausmės rūšių, numatytų už pareiškėjo padarytą veiką, yra laisvės atėmimas, o tai, kad teismas pareiškėjui skyrė švelnesnę bausmės rūšį, teismo vertinimu, nereiškia, jog pareiškėjas nėra pavojingas ar kad jo veika yra formali. Teismo nuomone, toks pareiškėjo teigimas, kad jo padarytas nusikaltimas yra formalus, tik dar labiau įrodo jo pavojingumą, nes jis nesuvokia, kad daro nusikaltimą, o padaręs teigia, kad tai tik formalumas. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš karto neprisipažino padaręs nusikaltimą, prisipažino tik pateikus įrodymus, o teismas jo prisipažino nevertino kaip lengvinančios aplinkybės. Taigi, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

21. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi ne vien tik Policijos departamento pateikta Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, šiame sprendime buvo nurodyta visa Migracijos departamentui žinoma informacija apie pareiškėjo padarytą nusikaltimą, paskirtą bausmę bei šios bausmės atlikimą, taip pat buvo nurodyta, kad Policijos departamentas pateikė Migracijos departamentui išvadas dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iš institucijų, kurių kompetencijai priskirta vertinti, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei. Teismo nuomone, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiškėjas skunde neginčijo fakto, kad ginčijamame Sprendime nurodytas nusikaltimas iš tikrųjų buvo padarytas. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Tiek Policijos departamento Išvadoje, tiek ginčijamame Sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

22. Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas. Migracijos departamento atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas buvo išsamus, atsakovas pagrįstai, t. y. surinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 23. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nukrypo nuo jo aiškinimo bei taikymo praktikos, nes galiojantis teistumas ipso facto (tuo pačiu, pačiu faktu, savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti užsieniečio grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjas, vadovaudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad Aprašo 12.1 papunktyje numatytų sąlygų egzistavimas (t. y. galiojantis asmens teistumas už padarytą sunkų nusikaltimą), savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tokio užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Todėl tam, kad galiojantį teistumą turintis asmuo būtų pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, turi būti nustatytos papildomos faktinės aplinkybės. Pasak pareiškėjo, teismui tokių aplinkybių byloje nenustačius ir net nebandant nustatyti, yra pagrindas daryti išvadą, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nukrypo nuo jo aiškinimo bei taikymo praktikos, dėl to teismo sprendimas laikytinas neteisėtu.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies b punktą asmuo laikomas teistu penkerius metus nuo bausmės atlikimo termino. Pareiškėjas bausmę atliko (sumokėjo paskirtą baudą) 2021 m. vasario 1 d., todėl dėl teistumo panaikinimo jis galės kreiptis į teismą jau 2023 m. rugpjūčio 2 d. (BK 97 str. 7 d.) (ką pareiškėjas ir ketina daryti). Kadangi pareiškėjas per teistumo laikotarpį nepadarė naujų veikų ir administracinių nusižengimų, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, pareiškėjo manymu, yra visos prielaidos teigti, jog teistumas jam bus panaikintas.

26. Pareiškėjas mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatskleidė bylos esmės, nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjas kelia kokią nors grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjas pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika jokių neigiamų materialių pasekmių nesukėlė, o trečiųjų asmenų užsakymu iš Baltarusijos į Lietuvą įvežti grynieji pinigai, kurie nebuvo pateikti muitinės kontrolei (nedeklaruoti), po teismo nuosprendžio nebuvo konfiskuoti, o buvo grąžinti jų teisėtam savininkui (įmonei, kuriai tos lėšos buvo vežamos). Pareiškėjas jam paskirtą baudą sumokėjo iš karto po jos paskyrimo, o nuo 2019 metų, reguliariai būdamas Lietuvos Respublikoje, jis nėra padaręs jokių kitų teisės pažeidimų, kas rodo, jog pareiškėjas yra lojalus Lietuvos Respublikoje galiojančiai tvarkai, o jo nuteisimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, susijęs su pareiškėjo netinkamu Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų suvokimu. Teismas, priimdamas sprendimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai pareiškėją vertino kaip keliantį grėsmę visuomenei ir / ar viešajai tvarkai.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino jo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas pažymi, kad jo kartu su skundu pateikti įrodymai leido spręsti, jog jis palaiko nuoseklius ir glaudžius ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo antros eilės senelis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, su kuriuo pareiškėjas palaiko šiltus santykius. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi daug draugų ir pažįstamų, su kuriais taip pat palaiko artimus ryšius. Taip pat pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikos įsteigtoje bendrovėje, siekdamas sukurti ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, t. y. tapti mokesčių mokėtoju ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos Respublikos ekonominės padėties gerinimo.

28. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas (ABTĮ 78 str.), susijusias su bylos nagrinėjimo būdu. Teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme žodiškumo ir betarpiškumo principus, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, dėl to jo padėtis, lyginant su kitais proceso dalyviais, buvo pabloginta. Pareiškėjas pažymi, kad jis skunde suformulavo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, norėdamas betarpiškai pateikti teismui paaiškinimus, susijusius su skunde nurodytomis aplinkybėmis, tačiau dėl pareiškėjo atstovės objektyvaus negalėjimo dalyvauti 2023 m. birželio 21 d. teismo posėdyje, teismas netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti teismo posėdžio datą ir pasiūlė pareiškėjui pateikti rašytinius paaiškinimus, kuriuos pareiškėjo atstovė pateikė kartu su prašymu nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, nedalyvaujanti pareiškėjui ir jo atstovei, taip suteikdamas atsakovui pranašumą pareiškėjo atžvilgiu. Dėl to teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo prieš įstatymą ir teismą, bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo ir žodiškumo principus bei pareiškėjo procesines teises.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą vadovavosi ne tik kompetentingos institucijos – Policijos departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat duomenis apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę. Ginčijamas Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais tikrovėje objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

31. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neginčija, jog jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnį. Tai, kad teismas pareiškėjui skyrė artimą minimaliai bausmę, nepaneigia, kad asmuo laikomas neteistu. Atsakovas pažymi, kad Apraše nurodyta, jog asmens grėsmės kėlimas yra siejamas ne su bausmės paskyrimo dydžiu, o su teistumo buvimo faktu. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas raštu gavo patikimos ir pakankamos informacijos apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl, įvertinęs pateiktas aplinkybes ir nustatęs, kad yra tam pagrindas, privalėjo priimti ir priėmė ginčijamą Sprendimą.

32. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiek Policijos departamento Išvadoje, tiek ir ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo teistumas nėra išnykęs, todėl jis pagrįstai laikomas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamento vertinimu, vien tai, kad asmuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, įrodo, kad pareiškėjas nėra linkęs elgtis teisėtai bei sąžiningai, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, todėl yra pagrįstas pagrindas teigti, kad jo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir ateityje. Atsakovas pažymi, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.

33. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

34. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame nurodė, kad jis 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti jo turimą teistumą. Pareiškėjo prašymas dėl teistumo panaikinimo bus nagrinėjamas 2023 m. rugsėjo 20 d. paskirtame nuotoliniame teismo posėdyje byloje Nr. T-1748-1133/2023. Pareiškėjas teigia, kad nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl jis prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta byla Nr. T-1748-1133/2023 ir joje įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 23S44478, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą, atsižvelgęs į Policijos departamento pateiktą Išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, nes jis buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ir jo teistumas nėra išnykęs, taip pat įvertinęs tai, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis nesieja ilgalaikiai šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, nes, pareiškėjo teigimu, galiojantis asmens teistumas už padarytą sunkų nusikaltimą savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tokio užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, jog jis kelia kokią nors grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, taip pat teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme žodiškumo ir betarpiškumo principus, nes bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, nedalyvaujanti pareiškėjui ir jo atstovei, taip suteikdamas atsakovui pranašumą pareiškėjo atžvilgiu.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo pažeistų ABTĮ 78 straipsnio nuostatų, susijusių su bylos nagrinėjimo būdu, pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos įrangą. Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė neprieštaraujantis, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“.

Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nuomonės dėl bylos nagrinėjimo būdų neišreiškė. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi nusprendė baigti pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir administracinę bylą skirti nagrinėti 2023 m. birželio 21 d. 9.15 val. uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas – vaizdo konferencijų programą „Zoom“. Pareiškėjo atstovė 2023 m. gegužės 31 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio datos pakeitimo, kuriame nurodė, jog teismo paskirta teismo posėdžio data jai nėra tinkama, nes tuo metu (2023 m. birželio 14–21 dienomis) pareiškėjo atstovė yra suplanavusi kasmetines atostogas, todėl bus išvykusi iš šalies ir neturės tinkamos prieigos prie interneto.

Pareiškėjo atstovė prašė atsižvelgti į jos užimtumą ir neskirti posėdžių 2023 m. liepos 7 d., 10 d., 24 d., rugpjūčio 18–25 d. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į pareiškėjo atstovės prašymą, 2023 m. gegužės 31 d. rašte nurodė, kad teisėjos 2023 m. gegužės 31 d. rezoliucija šis prašymas netenkintas. Teismas atkreipė dėmesį, kad byla priskiriama greičiau nagrinėtinų bylų kategorijai, o advokatų bendrija „TRINITI JUREX“, su kuria sudaryta atstovavimo sutartis, yra užtikrinusi pareiškėjo atstovavimą teisme.

Pareiškėjui pageidaujant, yra galimybė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pagal pareiškėjo prašymą, pateikus teismui raštu paaiškinimus bei nuomonę į atsakovo atsiliepimą. Pareiškėjo atstovė 2023 m. birželio 14 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kartu išreikšdama prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 21 d. vykusio žodinio teismo posėdžio metu bylą išnagrinėjo pareiškėjui ir jo atstovei nedalyvaujant, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui ir jo atstovei buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir gauta informacija apie pasikeitusią situaciją, jog pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje nedalyvaus.

40. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. <...>. Pagal 78 straipsnio 6 dalį, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu proceso šalies prašymu ar savo iniciatyva ir visų proceso šalių sutikimu teismas turi teisę nutartimi nuspręsti toliau nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. <...>. ABTĮ 77 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų šios nutarties 39 punkte, pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nusprendė skirti bylą nagrinėti 2023 m. birželio 21 d. 9.15 val. uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas – vaizdo konferencijų programą. Taigi teismas tinkamai įgyventino ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką rengti žodinį bylos nagrinėjimą, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjo atstovė prašė teismo pakeisti teismo posėdžio datą, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą, nes teismas tokį sprendimą priėmė pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo specifiką, nustatytus sprendimo priėmimo terminus ir advokatų bendrijos „TRINITI JUREX“ įsipareigojimą užtikrinti pareiškėjo interesų atstovavimą teisme, be to, teismas sudarė pareiškėjo atstovei galimybę pateikti rašytinius atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą ir pareiškėjo atstovė tokia teise pasinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 78 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu nuspręsti toliau bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka turi teisę tik proceso šalies prašymu ar savo iniciatyva ir visų proceso šalių sutikimu. Nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 21 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovo atstovas neišreiškė pageidavimo / sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tokio pagrindo nenustatė ir pats teismas, todėl byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei, kuriems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai ir buvo gauta informacija apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje (ABTĮ 77 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėju, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, nedalyvaujanti pareiškėjui ir jo atstovei, pažeidė bylos nagrinėjimo teisme žodiškumo ir betarpiškumo principus bei pareiškėjo teises.

42. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, nes, pareiškėjo teigimu, galiojantis asmens teistumas už padarytą sunkų nusikaltimą savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tokio užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. <...>.

43. Policijos departamentas vertinimą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei atlieka, be kita ko, vadovaudamasis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio paskirtis – reglamentuoti procedūras, kurias, įgyvendinant Įstatymo nuostatas dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo, turi atlikti įgalioti Policijos departamento tarnautojai bei nustatyti grėsmės vertinimo kriterijus.

Pagal Aprašo 12 punktą, užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas (Aprašo 12.1 p.); jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme (Aprašo 12.2 p.); jam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas arba per pastaruosius penkerius metus taikytas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai (Aprašo 12.3 p.); jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (Aprašo 12.4 p.); jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje (Aprašo 12.5 p.); asmens paieška paskelbta užsienio valstybės Šengeno informacinėje sistemoje ir (ar) Interpolo duomenų bazėje kaip įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo padarius nusikaltimą arba Interpolo duomenų bazėje yra įvesta perspėjimų, kad asmuo vykdė ar gali vykdyti nusikalstamas veikas, arba Šengeno informacinėje sistemoje įvestas perspėjimas dėl asmens konkretaus patikrinimo (Aprašo 12.6 p.); yra kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei (Aprašo 12.7 p.).

Taigi Aprašo 12 punkte įtvirtinti kriterijai policijai imperatyviai nurodo, kada pripažįstama, jog užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, t. y. jei nustatoma, kad užsienietis atitinka bent vieną iš šiame punkte įtvirtintų kriterijų.

44. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

47. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė, t. y. už tai, kad jis, 2020 m. rugpjūčio 1 d. vykdamas krovininiu automobiliu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 213 000 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Už šį nusikaltimą pareiškėjui buvo paskirta 10 000 Eur bauda, kuri sumokėta 2021 m. vasario 1 d. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. sausio 31 d.

48. Policijos departamentas, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą ir nustatęs šios nutarties 47 punkte nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo teistumą už sunkų nusikaltimą, atsižvelgdamas į Aprašo 12.1 papunktyje įtvirtintą kriterijų, jog užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, pateikė Migracijos departamentui Išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamentas, įvertinęs Policijos departamento Išvadą, kurioje teigiama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, taip pat nustatęs, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis nesieja ilgalaikiai šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, priėmė ginčijamą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis 1 punkto pagrindu, kuriame pateiktam vertinimui pritarė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad Migracijos departamentas, pagrįstai atsižvelgęs į Policijos departamento Išvadą, kurioje vertinta, jog pareiškėjo padaryta nusikalstama veika kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertinęs Įstatymo nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo padaryta teisei priešinga veika pagrįstai buvo vertinama jo nenaudai, sprendžiant dėl pareiškėjo galimai keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jo teistumo faktu, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo teistumas yra išnykęs ar panaikintas, todėl Aprašo 12.1 papunkčio nuostatų prasme pareiškėjas pagrįstai įvertintas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

51. Dėl pareiškėjo pateikto prašymo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinės bylą Nr. T-1748-1133/2023, kurioje bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teistumo panaikinimo, ir joje įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas, teisėjų kolegija pažymi, kad nenustatė pagrindo, atsižvelgiant į šį pareiškėjo prašymą, stabdyti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms (teismui panaikinus pareiškėjo teistumą anksčiau laiko), taip pat pasibaigus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam terminui pareiškėjas turės teisę pakarotinai kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir nevykdo viešojo administravimo. Migracijos departamentui Įstatymu suteikta kompetencija nagrinėti užsieniečių prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, taip pat policijai yra suteikta kompetencija vertinti užsieniečių keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, todėl tik šioms institucijoms priėmus atitinkamus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu pagal pasikeitusias faktines aplinkybes, teismas turės teisę įvertinti viešojo administravimo institucijų priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš šioje byloje ginčijamo atsakovo priimto Sprendimo matyti, jog esminis sprendimo pagrindas yra Policijos departamento Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, tačiau iš minėto sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika ir joje gyvenančiais asmenimis. Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai šeiminei, socialiniai ir ekonominiai ryšiai.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotos vizos kelionei į Lietuvą, nors pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2019 metų jis vis dažniau lankydavosi Lietuvos Respublikoje, nes palaikė glaudžius ryšius su senelio broliu ir draugais / pažįstamais, gyvenančiais Lietuvoje. Iš byloje pateikto 2023 m. vasario 3 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, kurį pareiškėjo vardu teikė jo darbdavys, matyti, kad atsakant į klausimą „Nurodykite valstybes, kurios Jums buvo išdavusios vizas ar leidimus gyventi per pastaruosius 5 metus“ buvo pažymėta, jog pareiškėjui buvo išduota viza kelionei į Lenkiją, galiojanti nuo 2022 m. iki 2023 m., taip pat buvo nutylėtas faktas, jog pareiškėjas yra teistas (b. l. 63–68).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su jo ryšiais su Lietuvos Respublika, matyti, jog jis savo ateities planus sieja su Lietuvos Respublika (darbas Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje), tačiau šie pareiškėjo teiginiai nepagrindžia jo jau esamų ryšių su Lietuva ir joje gyvenančiais asmenimis. Pabrėžtina, kad pareiškėjo asmeninis interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos užtikrinimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad pareiškėjas ketina dirbti Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje UAB „Atep-5 Logistics“, nereiškia, jog jis įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2003-815/2023).

53. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

54. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

55. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

57. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė