437d519a-e707-4a02-8acb-d52bd5ac29b9 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-50-278/2022 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00602-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. T. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-130-504/2021 pagal ieÅ¡kovės J.

T. ieÅ¡kinį atsakovui S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo bei atsakovo S. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. reikalavimų, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), institucijai, teikiančiai byloje iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. J. T. prašė teismÄ nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ 2006-02-25 dėl atsakovo S. T. kaltės; palikti Å¡alims santuokines pavardes; priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja; nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ su atsakovu; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams U. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kas mėnesį nuo 2020-06-06 iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti 600 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 2020-05-01 - 2020-06-15 laikotarpį, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , prievoles bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovas girtauja, dėl to eilę kartų buvo gydytas nuo alkoholizmo, o bÅ«damas neblaivus, tampa konfliktiÅ¡kas, agresyvus, jos atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ , todėl tolesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Teigė, kad gyvendama su atsakovu, patyrė nuolatinę įtampÄ , nesijautė saugi, patyrė fizinį skausmÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, tapo nervinga, prastai miega naktimis, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nutraukus santuokÄ dėl atsakovo kaltės iÅ¡ jo priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nurodė, kad jos ir vaikų tarpusavio santykiai yra ypač artimi, nuoÅ¡irdÅ«s, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Teigė, kad atsakovas S. T. yra darbingo amžiaus, sveikas, turi pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, jo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei jos, iÅ¡ atsakovo vaikų iÅ¡laikymui priteistina po 200 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas nuo 2020-05-01 neteikė iÅ¡laikymo, todėl priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už 2020 m. gegužės mėnesį bei birželio mėnesio 1-15 d. (iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos) laikotarpį, t. y. 1,5 mėn., 600 Eur.

3. Teigė, kad santuokoje įgyto buto negalima padalinti natÅ«ra į du skirtingus objektus, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra konfliktiÅ¡kas, girtauja, girtas smurtauja, todėl su juo negalima gyventi viename bute bei į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, butÄ praÅ¡o priteisti jai natÅ«ra, o iÅ¡ jos atsakovui kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Nurodė, kad prievolės kreditoriams turi bÅ«ti paskirstytos tarp sutuoktinių atsižvelgiant į jų pobÅ«dį.

4. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas S. T. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti Å¡alims santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ su juo bei priteisti iÅ¡ jo vaikų iÅ¡laikymui po 80 Eur, mokamÄ kas mėnesį nuo 2020-06-06 iki jų pilnametystės; padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ ir prievoles bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Nurodė, kad praeityje buvusiÄ alkoholio vartojimo problemÄ yra iÅ¡sprendęs ir juo nepiktnaudžiauja. Teigė, kad sutuoktinių pareigas iÅ¡ dalies pažeidė abu, nes tarpusavio elgesyje pritrÅ«ko pagarbos vienas kitam, per mažai rėmė vienas kitÄ moraliai. Sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, tačiau jiems galėtų mokėti iÅ¡laikymÄ tik po 80 Eur/mėn.. Tvirtino, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra, nes vaikus iÅ¡laikė visÄ laikÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė dirba pamainomis, todėl jis beveik kiekvienÄ dienÄ pasiima vaikus po darbo ir su jais bÅ«na iki 22-23 val., todėl gali ir ateityje prisiderinti prie ieÅ¡kovės darbo grafiko, o J. T. nereikės samdyti auklės, vaikai galės bendrauti su jo tėvais, su kuriais jis gyvena. Tvirtino, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, yra jam motinos skirta dovana, todėl butas pripažintinas jo asmenine nuosavybe. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai 2021-09-27 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko pavardę (duomenys neskelbtini), S. T. - (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nepilnamečių vaikų U.

T., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove, pavedant jai faktinę nepilnamečių vaikų globÄ ; nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauja jų auklėjime pagal savo galimybes, nepažeisdamas vaikų interesų, bendru sutarimu su vaikų motina; priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams U. T. ir R. T. po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2020-06-16 iki kiekvieno iÅ¡ jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ bei 600 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 2020-05-01 - 2020-06-15 laikotarpį, priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavedant tvarkyti J.

T.; padalino santuokoje bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 23 000 Eur ir kampinį baldÄ Fabio, 300 Eur vertės, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 9 901,92 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį, iÅ¡dėstant kompensacijos mokėjimÄ dvejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 413 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo bei paskirstė Å¡alių prievoles kreditoriams ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo netinkamo elgesio Å¡eimoje – atsakovo girtavimo, nepagarbos žmonai demonstravimo, prieÅ¡ jÄ naudojant smurtÄ . Sprendė, kad dėl netinkamo atsakovo S. T. elgesio ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , todėl ieÅ¡kovė J. T. įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka suformuotÄ teismų praktikÄ , yra adekvatus ir proporcingas jos patirtiems, ilgÄ laikÄ besitesiantiems iÅ¡gyvenimams dėl sutuoktinio nuolatinio girtavimo, patirto psichologinio ir fizinio smurto.

8. Sprendė, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, todėl nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. T., pavedant jai faktinę nepilnamečių vaikų globÄ .

9. Ä®vertinęs vaikų amžių (15 m. ir 6 m.) ir tokio amžiaus vaikų poreikius bei tai, kad abu vaikai yra moksleiviai, Å¡alių dukra turi sveikatos problemų, kas reikalauja papildomų iÅ¡laidų, ieÅ¡kovės nurodytÄ vaikų iÅ¡laikymui reikalingÄ sumÄ (200 Eur) laikė realia, užtikrinančia vaikų poreikius.

10. Teismas nurodė, kad nesant duomenų, jog atsakovas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ perkamÄ ginčo butÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn bei nustačius, kad buto remontas buvo atliekamas bendromis Å¡alių lėšomis, tai, kad Å¡eima iÅ¡kart po buto remonto persikėlė gyventi į ginčo butÄ , konstatavo, kad butas buvo įgytas Å¡eimos poreikiams tenkinti ir laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priklausančiu abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Sprendė, kad nėra galimybės butÄ padalinti natÅ«ra po ½ abiems sutuoktiniams, nes ieÅ¡kovė su vaikais neįsitektų viename kambaryje, o atsakovo tolesnis gyvenimas tame pačiame bute sÄ lygotų konfliktus, kas darytų ieÅ¡kovės ir Å¡alių vaikų gyvenimÄ ginčo bute neįmanomu. Darė iÅ¡vadÄ esant pagrindu butÄ priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, priteisiant iÅ¡ jos atsakovui ½ buto vertės kompensacijÄ , t.y. 11 500 Eur.

11. Nurodė, kad Å¡alių bendra prievolių suma momentui, nuo kurio pradėjo sutuoktiniai gyventi atskirai, t.y. 2020-04-24, yra 8 584,33 Eur, po 4 292,16 Eur kiekvienam. Konstatavo, kad esant Å¡alių sutikimui, jog po santuokos nutraukimo kiekvienas iÅ¡ jų toliau vykdytų tas sutartines prievoles, kurių vardu buvo sudarytos sutartys, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinų kreditų sumÄ sudaro 6 040,25 Eur, o atsakovo – 2 544,08 Eur, todėl atsakovas ieÅ¡kovei turėtų kompensuoti 1 748,08 Eur. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei priteisiant Å¡alių santuokos metu įgytÄ butÄ ir baldus, kurių bendra vertė yra 23 300 Eur, iÅ¡ jos atsakovui priteistina piniginė kompensacija – ½ turto vertės, kas sudaro 11 650,00 Eur, o nustačius, kad atsakovas turėtų ieÅ¡kovei sumokėti 1 748,08 Eur piniginę kompensacijÄ už jai tenkančius didesnius kreditorinius įsipareigojimus, sprendė, kad atlikus prievolių įskaitymÄ ieÅ¡kovės mokama kompensacijos suma atsakovui yra 9 901,92 Eur, kurios mokėjimas, pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstytinas 2 metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 413 Eur.

12. Atsižvelgęs į ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis teismas paskirstė Å¡alims jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovas S. T. praÅ¡o pakeisti sprendimÄ ir pripažinti: kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti; santuokos metu įgytÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine jo nuosavybe; o jeigu teismas santuokos metu įgytÄ butÄ laikytų bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinti šį turtÄ natÅ«ra ir priteisti ieÅ¡kovės nuosavybėn 37 proc. buto dalies, o jo nuosavybėn - 63 proc. buto dalies; jeigu teismas laikys, jog butas po santuokos nutraukimo turi bÅ«ti priteisiamas ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn, praÅ¡o taikyti CK 3.98 straipsnį, kompensuojant už butÄ sumokėtÄ kainÄ , ir iÅ¡ ieÅ¡kovės jam priteisti 14 541 Eur piniginę kompensacijÄ ; kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2019-07-05 jo vardu su kreditoriumi sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 98145 (grÄ Å¾intina suma 2020-04-24 dienai sudarė 1 049,76 Eur) bei kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2019-04-09 jo vardu su kreditoriumi sudarytÄ sutartį Nr. 2933137 (grÄ Å¾intina suma 2020-05-25 dienai sudarė 1 513,65 Eur), pripažinti bendromis Å¡alių prievolėmis, prievoles pavedant vykdyti jam; ieÅ¡kovei priteisti vykdyti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2019-12-02 vartojimo kredito sutartį Nr. VK- 20191202/2;

UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2019- 12-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2019-07-25 nuomos sutartį Nr. BK-018106; sumažinti iÅ¡ jo vaikams U. T. ir R. T. priteistÄ iÅ¡laikymÄ iki 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pavedant priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ uzufrukto teise tvarkyti ieÅ¡kovei; ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Nurodo, kad alkoholio problemÄ yra iÅ¡sprendęs. Teigia, kad sutuoktiniams keliamas pareigas iÅ¡ dalies pažeidė jis ir ieÅ¡kovė J. T., nes tarpusavio elgesyje pritrÅ«ko pagarbos vienas kitam, abu konfliktuodavo tarpusavyje, neieÅ¡kojo tarpusavio sutarimo galimybių, kas ir privedė prie esamos situacijos. Teigia, kad ieÅ¡kovės nurodoma jo liga negali bÅ«ti priežastis dėl santuokos iÅ¡irimo pripažinti kaltu jį, nes liga, kokia ji bebÅ«tų, yra liga, su kuo negalima sieti asmens kaltės, bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieÅ¡kovė, žinodama apie jo problemas, su juo vis tiek gyveno.

15. Teigia, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nepagrįstai priteisė per didelę neturtinės žalos sumÄ ieÅ¡kovei. Be to, dėl santuokos iÅ¡irimo esant kaltiems abiems, ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas. Tvirtina, kad ieÅ¡kovės nurodoma pasekmė – migrena, jai atsirado paauglystėje, todėl įvardinta liga atsirado ne dėl jo elgesio ar veiksmų, o dėl kitų priežasčių, su kuriomis jis nėra susijęs.

16. Nurodo, kad jo gaunamos pajamos sudaro 557 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių), todėl atskaičius mokesčius ir sumokėjus priteistÄ iÅ¡laikymÄ vaikams, pragyvenimui faktiÅ¡kai nelieka nieko. Be to, jam nustatyta liga, jis turėjo nedarbingumÄ , taikytas reabilitacinis gydymas, ko pasekoje fizinio darbo atlikimo galimybės yra ribotos. Teigia, kad 2020-10-22 nutartimi, spręsdamas klausimÄ dėl teiktino vaikams iÅ¡laikymo dydžio, teismas įvertino pablogėjusiÄ jo turtinę padėtį, tačiau priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės vertindamas tuos pačius įrodymus, savo pozicijÄ pakeitė. Nurodo, kad turtinė padėtis dėl sveikatos problemų 2021 metais tik pablogėjo. Tvirtina, kad nuolat prisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo, yra atsakingas ir pareigingas tėvas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas iÅ¡ jo neturi bÅ«ti priteisiamas.

17. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, nes ginčo butas yra motinos jam skirta dovana, pirktas už jos lėšas, tik registruotas jo vardu. Teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog butas buvo įsigytas ir remontuotas už Å¡alių bendras lėšas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai - T. T. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as apie buto pardavėjai už butÄ sumokėtas pinigines lėšas, liudytojų T. T., V. I. bei B. S. parodymai patvirtina, kad ginčo butas buvo pirktas už T. T. priklausiusias sÅ«nui skirtas lėšas, jam asmeniÅ¡kai, kas sudaro pagrindÄ butÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe. Teigia, kad jeigu teismas ginčo butÄ laikytų bendrÄ ja jungtine nuosavybe, spręstinas klausimas dėl už butÄ sumokėtos kainos kompensavimo arba didesnės Å¡io buto dalies priteisimo jam, jei butas bÅ«tų dalijamas natÅ«ra.

18. Teigia, kad teismas nepagrįstai prievoles pagal 2019-04-09 ir 2019-07-05 sutartis sprendė laikyti asmeninėmis jo prievolėmis. Nurodo, kad teismas vadovavosi tik ieÅ¡kovės teiginiais, kad paskolos imtos be jos žinios ir nebuvo naudojamos Å¡eimos interesais. Teigia, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pripažino, jog ji ne tik, kad žinojo apie jo vardu imtas prievoles, tačiau ir nurodė, kad jos buvo imtos pragyvenimui, todėl prievolės laikytinos bendromis, o teismo teiginiai, kad jis privalo įrodyti, kam panaudojo gautas lėšas ir t.t. laikytini nepagrįstu įrodinėjimo pareigos primetimu. Palaiko pozicijÄ , jog Å¡alims vykdyti bÅ«tų priteistos tos paskolos, kurio vardu jos yra paimtos.

19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Nurodo, kad teismas pagrįstai santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės, vadovaujantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, konstatavęs, kad Å¡alių Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo netinkamo elgesio Å¡eimoje - girtavimo, nepagarbos jai demonstravimo, prieÅ¡ jÄ naudojant smurtÄ . Teigia, kad teismas, atsižvelgdamas į ilgÄ laikÄ besitęsiančius jos iÅ¡gyvenimus dėl sutuoktinio nuolatinio girtavimo, patirto psichologinio ir fizinio smurto, pagrįstai priteisė adekvatų neturtinės žalos dydį, be to, tinkamai nustatė vaikų poreikių dydį, atsižvelgė į gaunamÄ 140 Eur dydžio abiems vaikams valstybės iÅ¡mokÄ , įvertino tėvų turtinę padėtį ir visas svarbias aplinkybes, sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , todėl pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė vaikams iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui bei 600 Eur įsiskolinimÄ .

Tvirtina, kad atsakovas nepaneigė turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ir neįrodė, kad butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl jis laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priklausančiu abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Nurodo, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes dėl buto įgijimo, Å¡eimos poreikių tenkinimo, atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus ir parinko teisingiausiÄ ir protingiausiÄ turto padalijimo bÅ«dÄ , todėl nėra pagrindo spręsti dėl apelianto skunde iÅ¡dėstytų alternatyvių pageidavimų dėl turto padalijimo, tenkinimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teisėjų kolegija tikrina tik dėl apskųstos sprendimo dalies (CPK 329 straipsnis).

22. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė pažymÄ apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ už 2021-01-01 -2021-08-01 laikotarpį.

23. CPK 314 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, todėl naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti  ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas S. T. nepagrindė aplinkybių, jog naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo pirmosios instancijos teismui priėmė ir paskelbus sprendimÄ bei įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylÄ atsisakė juos priimti. Kadangi teikiamus duomenis apeliantas turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos teismui bei nenurodė, kokias aplinkybes įrodo teikiama pažyma, priimti apelianto pateiktÄ Ä¯rodymÄ atsisakytina.

25. Nagrinėjamoje byloje apeliantas S. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl jo kaltės, ieškovės naudai iš jo priteista 2 000 Eur neturtinė žala, dėl išlaikymo vaikams dydžio, įsiskolinimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-02-25 Å¡alys sudarė santuokÄ , kurioje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) - dukra (duomenys neskelbtini). PraÅ¡ydama teismo nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės, ieÅ¡kovė J. T. nurodė, kad atsakovas S. T. iÅ¡ esmės pažeidė įstatyme numatytas sutuoktinio pareigas: buvo nelojalus jai, piktnaudžiavo alkoholiu, jÄ Å¾emino, prieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , t. y. ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Atsakovas, praÅ¡ydamas santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teigė, kad santuokoje abu stokojo abipusio supratimo, jiems nepavyko suderinti skirtingų charakterių, o nuolatiniai ginčai bei savitarpio pagarbos stoka atitolino juos vienÄ nuo kito, todėl bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo S. T. kaltės – jo netinkamo elgesio Å¡eimoje – girtavimo, nepagarbos žmonai demonstravimo, prieÅ¡ jÄ naudojant smurtÄ (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

27. Santuokos tikslas yra Å¡eimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukÅ«rimas. Vyras ir moteris, sudarę santuokÄ , įgyja teisinį statusÄ â€“ jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio “Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės” nuostatas santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Sutuoktinių pareigų esmė yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos.

Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį, siekiant iÅ¡saugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

28. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais.

Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-99-969/2016; Nr. e3K-3-480-378/2017; Nr. e3K-3-191-378/2020).

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vienÄ iÅ¡ įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymÄ . Pavyzdžiui, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) ir tai gali bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iÅ¡ esmės pažeidžia.

30. Nors apeliantas S. T. teigia, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, kad tai praeitis ir jam gydymas nėra reikalingas, iÅ¡ esmės neneigia, kad piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, o bÅ«damas neblaivus, ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ . Be to, byloje esantys duomenys - liudytojų parodymai, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai bei raÅ¡ytiniai įrodymai - (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas, asmens sveikatos istorijoje nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, nors atsakovas gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau ilgalaikio pagerėjimo nepasiekė.

Tai, kad bÅ«damas neblaivus, yra agresyvus, naudoja smurtÄ sutuoktinės atžvilgiu, patvirtina ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros (R.) 2018-11-21 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (Nr. 01-1-54416-18), kuriame nurodyta, kad S. T., 2018-11-13, apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,80 prom.), konflikto metu, sugriebė J. T. už abiejų rankų riešų ir suspaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas Å¡alims susitaikius.

Panevėžio AVPK RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-15913-20, nurodyta, kad byla pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 2 dalis). NukentėjusiÄ ja byloje pripažinta J. T.. Minėtoje byloje įtarimas pareikÅ¡tas S. T. nukentėjusiajai J. T. sudavus ne mažiau tris smÅ«gius į kairiosios rankos žastÄ , taip sukeliant fizinį skausmÄ . LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teisme 2021-08-05 baudžiamojoje byloje Nr. 1-345-620/2021 dėl Å¡io įvykio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo S. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, liudytojai bei ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo smurtiniai veiksmai tęsiasi jau seniai, S. T. esant apsvaigusiam nuo alkoholio bei tampant agresyviu. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovas nevengė jos atžvilgiu naudoti fizinį bei psichologinį smurtÄ .

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas laikomi nesuderinamais su sutuoktinio teisių ir pareigų tinkamu vykdymų, faktoriumi, darančiu santuokinį gyvenimÄ negalimu ir pakankamu pagrindu konstatuoti santuokÄ iÅ¡irus dėl smurtÄ naudojančio asmens kaltės. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina apelianto fizinio ir psichologinio smurto Å¡eimoje faktus. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto Å¡eimoje naudojimas reiÅ¡kia prezumpcijÄ , kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl sutuoktinio, smurtavusio prieÅ¡ Å¡eimos narius (kitÄ sutuoktinį, vaikus), kaltės. Nustačius smurtinio pobÅ«džio sutuoktinio elgesio Å¡eimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga iÅ¡saugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius.

Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo klausimÄ , tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir darė pagrįstas iÅ¡vadas, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo S. T. kaltės.

33. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė J. T. prašė teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ vertino 2 000 Eur suma. Apeliantas teigia, kad teismas neiÅ¡analizavo tokios žalos atsiradimo teisinių pagrindų, be pagrindo patikėjo ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimais apie somatines pasekmes, todėl nepagrįstai tenkino reikalavimÄ .

34. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys, veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; o nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nustačius, jog atsakovas S. T. yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovei priteisti neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė patyrė neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus dėl netinkamo atsakovo, kaip sutuoktinio, elgesio - girtavimo, naudojamo smurto, dvasinio sukrėtimo, dėl kurio buvo sutrikdyta Å¡eimos ramybė. Teismas įvertino ir tai, kad dėl streso, nuovargio ieÅ¡kovei padažnėjo migrenos priepuoliai ir Å¡ios aplinkybės patvirtintos gydytojo pažyma.

Nors apeliantas teigia, kad migrena ieÅ¡kovė serga nuo vaikystės, tačiau nepaneigia, jog, esant nuolatiniam stresui migrenos priepuoliai tik dažnėja. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į Å¡alių tarpusavio santykius, ieÅ¡kovės, liudytojų nurodytas aplinkybės apie ieÅ¡kovės patirtus iÅ¡gyvenimus dėl atsakovo kaltės. Dėl paminėto, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovės J. T. teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , o apeliantui nenurodžius pagrįstų argumentų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

36. Apeliantas S. T. nesutinka ir su iÅ¡ jo priteistu iÅ¡laikymo dydžiu nepilnamečiams vaikams. Nurodo, kad nebuvo įvertinti kiekvieno vaiko poreikiai, jie yra užaukÅ¡tinti, o priteistas iÅ¡laikymas neatitinka jo turtinės padėties. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Å¡alių vaikų kasmėnesinių poreikių sumÄ , pažymėtina, kad įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, tačiau sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai.

Be to, nustatant vaiko poreikius, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti.

Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Be to, minėto teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-491/2013;

Nr. 3K-3-16-706/2016; Nr. e3K-3-70-969/2018).

38. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas privalo atsižvelgti ir į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti, todėl tėvas/motina turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

39. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė J. T. abiejų vaikų poreikius įvertino bendra 906 Eur suma, nurodė, kad sÅ«naus (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui reikalinga apie 453 Eur per mėnesį, lėšas skiriant maistui, medikmentams, aprangai, avalynei, higienos reikmenims, mokyklos reikmenims, bÅ«sto iÅ¡laidoms, laisvalaikiui, kultÅ«riniams renginiams, dienpinigiams ir kt., o dukros (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui analogiÅ¡kÄ sumÄ skiriant maistui, medikamentams, nes dukra dažnai serga perÅ¡alimo ligomis, aprangai, avalynei, mokesčiams už darželį, priemonėms vaiko lavinimui ir kt..

Nors apeliantas su nurodyta iÅ¡laidų vaikų poreikiams suma nesutinka, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į vaikų amžių (15 ir 6 metų), aplinkybę, kad abu vaikai lanko mokyklÄ (Å¡alių dukra pradėjo lankyti paruoÅ¡iamÄ jÄ klasę), sprendžia, jog apeliantas nenuginčijo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad kiekvieno vaiko poreikiams kas mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma. Teigdamas, kad teismo nustatyta iÅ¡laikymo suma, priteistina iÅ¡ jo, turi bÅ«ti mažinama iki 150 Eur, jokio objektyvaus pagrindimo tokiam mažinimui apeliantas S. T. nepateikė, o ieÅ¡kovė vaikų poreikius byloje individualizavo, kad atskirų vaikų poreikių tenkinti nėra pagrindo, S. T. nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

40. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad priteistas išlaikymas vaikams neatitinka jo turtinės padėties. Byloje nustatyta, kad apeliantas dirba statybininku ir gauna kasmėnesinį darbo užmokestį. Iš byloje pateiktos darbdavio pažymos matyti, kad atsakovo mėnesio vidutinės pajamos (laikotarpis nuo 2020 m. kovo iki rugsėjo mėnesio) atskaičius mokesčius buvo apie 800 Eur. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), iš darbo užmokesčio pažymos matyti, kad gaunamo darbo užmokesčio vidurkis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio iki birželio mėnesio buvo apie 365,95 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos iki spalio mėnesio - apie 430 Eur. Minėti duomenys patvirtina, kad apelianto ganamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, kuriai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, todėl konstatuotina, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė.

41. Spręsdamas dėl vaikų iÅ¡laikymui priteistino iÅ¡laikymo dydžio, teismas vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir darė iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečių tėvai turi galimybes vienodai prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta teismo iÅ¡vada. Nors apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis leidžia jam mokėti tik 150 Eur/mėn. dydžio iÅ¡laikymÄ , kad jis turi sveikatos problemų, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, gauna pastovias darbines pajamas, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų neįgalumÄ ar rimtų sveikatos problemų, kad negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo.

Konstatuotina, kad teismas įvertino minėtas aplinkybes, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad priteisto išlaikymo dydis gali esmingai pažeisti apelianto teises, ar kad jis neturi galimybės teikti priteisto išlaikymo. Ta aplinkybė, kad ieškovei dirbant apeliantas prižiūri vaikus, jais rūpinasi, pasiima pas save, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėta aplinkybė yra pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Be to, kaip nurodyta aukščiau, visos abejonės dėl reikalingo ir teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai.

Ä®vertinus paminėtus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ apelianto S. T. priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams yra užaukÅ¡tintas.

42. Atsakovas nesutinka ir su priteisto iÅ¡laikymo vaikams įsiskolinimu ir nurodo, kad prisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo paskolos pinigais, minimu laikotarpiu su vaikais bendravo, juos prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė prašė teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 2020-05-01 - 2020-06-15 laikotarpį, nurodydama, kad S. T. nuo 2020-04-24 gyveno skyrium ir iÅ¡laikymo vaikams neteikė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2020-04-24 su ieÅ¡kove nebegyveno ir minėtos aplinkybės apeliantas neneigia, tačiau nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui S. T. nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tų skyręs lėšų vaikams iÅ¡laikyti.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovei dirbant atsakovas pasiimdavo vaikus, juos pavalgydindavo, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad tuo buvo teikiamas vaikams reikalingas iÅ¡laikymas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, nustatęs, jog atsakovas neteikė iÅ¡laikymo vaikams nuo 2020-04-24 iki kreipimosi į teismÄ , pagrįstai priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

43. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria Å¡alių santuokoje įgytas butas pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteistas ginčo butas, jam iÅ¡mokant kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį. Nurodo, kad ginčo butas yra asmeninė jo nuosavybė, nes butÄ jam dovanojo motina.

44. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-04-28 iÅ¡raÅ¡Ä , butas, esantis (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), S. T. nuosavybe įregistruotas 2013-03-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. IRRÅ -1548 pagrindu. IÅ¡ 2013-03-27 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad iÅ¡ V. I. S. T. nupirko butÄ su rÅ«siu, kurių kaina – 15 000 Lt. Sutarties VIII dalyje nurodyta, kad Å¡ia sutartimi NTR įregistruojamos tokios daiktinės teisės, žymos ir juridiniai faktai:

įgyjėjas S. T., butas (duomenys neskelbtini), juridinis faktas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutartyje taip pat nurodyta, kad Å¡i sutartis Å¡alių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti Å¡alių valiÄ bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasiraÅ¡yta. Sutartis pasiraÅ¡yta V. I. ir S. T.. Duomenų, kad atsakovas S. T. siekė perkamÄ butÄ Ä¯gyti asmeninėn savo nuosavybėn, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita patvirtina, su tuo sutinka ir Å¡alys, kad 2020-07-07 buto rinkos vertė 23 000 Eur.

45. Paminėti duomenys patvirtina, kad ginčo butas yra įsigytas Å¡alims esant santuokoje. Ä®statymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti Å¡iÄ Ä¯statymo nustatytÄ prezumpcijÄ (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principÄ . Įstatymu nenustatyta prezumpcija, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju bÅ«tina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-491/2011;

Nr. 3K-3-52/2012).

46. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apelianto teiginius, kad notaro patvirtintose pirkimo – pardavimo sutartyse jo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ reikia vertinti ne pagal sutarčių sÄ lygų turinį, o taip, kaip skunde jas aiÅ¡kina apeliantas. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamu atveju notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , nes ji nebuvo nuginčyta ir jos turinys nepaneigtas kitais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas dalyvavo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. T. laisva valia ir be jokios įtakos galėjo nustatyti bet kokias imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieÅ¡taraujančias sutarties sÄ lygas, įskaitant ir sÄ lygÄ apie tai, kad jis turtÄ Ä¯gyja asmeninės nuosavybės teise. 47.

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ bei teismui nustačius, kad atsakovas pinigines lėšas, kurias gavo iÅ¡ savo motinos, laisva valia panaudojo buto įsigijimui, spręstina, kad tos lėšos pačio atsakovo valia tapo sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Buto įsigijimo metu atsakovas S. T. neiÅ¡reiÅ¡kė valios turtÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn, prieÅ¡ingai – turto pirkimo - pardavimo sutartyje pats nurodė, kad turtas įsigyjamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurio vertė 23 000 Eur. PrieÅ¡ingai apelianto argumentams,  teismas šiuo aspektu visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai įvertino visus Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo reikalavimas pripažinti butÄ jo asmenine nuosavybe, yra nepagrįstas, o įvertinus, kad Å¡alys nesutaria, minėtÄ turtÄ padalinti natÅ«ra netikslinga.

Įvertintina aplinkybė, kad byloje nėra ginčo, jog lėšas buto pirkimui skyrė apelianto motina, tačiau nepaneigti ieškovės teiginiai, kad butas buvo nupirktas šeimai.

48. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensacijÄ tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymas sutuoktiniui, kuris panaudojo savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigijimui, numato teisę gauti kompensacijÄ iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, CK 3.118 straipsnio 3 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti įvertintos Å¡ios aplinkybės: ar vienas iÅ¡ sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę (tai gali bÅ«ti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto iÅ¡mainymas į didesnį, įgyjamÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas iÅ¡tyrus aplinkybių visumÄ , pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę ir pan..

49. Nagrinėjamoje byloje tiek Å¡alys, tiek ir liudytojai parodė, kad butui buvo reikalingas remontas ir kad nuo buto įgijimo jame Å¡alys gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, abu sutuoktiniai bendromis lėšomis ir darbu prisidėjo prie buto remonto, jį iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios faktinės aplinkybės leidžia tikėtinai manyti, jog abi Å¡alys investavo į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

50. Pažymėtina, kad nustatymas, ar sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie bendrosios jungtinės nuosavybės objekto sukÅ«rimo, yra svarbus siekiant atkurti sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrÄ ir neleisti vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016). Byloje nėra įrodymų apie tikslias buto pagerinimui iÅ¡leistas sumas, tačiau paprastai sutuoktiniams gyvenant santuokoje, kuriant bendrÄ Å«kį ir gerinant Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ , pajamos ir iÅ¡laidos laikomos bendromis (jei Å¡alys nesusitaria kitaip), nesudaromi specialÅ«s susitarimai dėl tam skiriamų lėšų dalies, nėra kaupiami įrodymai apie patirtas iÅ¡laidas, nes yra vertinama, jog viskas, kas sukuriama, yra sukuriama bendram Å¡eimos labui.

51. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.89 straipsnio 2 dalies nuostatas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta tik CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti Å¡io kodekso nustatytais atvejais. SÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Minėtose nuostatose pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sÄ raÅ¡as (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikÅ¡mingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , vertina, kad, nustatant sutuoktiniams tenkančias ginčo buto dalis ir atitinkamai atsakovui S. T. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos kompensacijos dydį už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nėra pagrindo taikyti CK 3.117 straipsnio 2 dalies, 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Įvertinusi bylos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad byloje yra įrodyta, jog tam tikrÄ asmeninių lėšų sumÄ atsakovo motina perdavė bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn nekilnojamojo turto įgijimui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Be to, abi Å¡alys prisidėjo prie buto remonto, iÅ¡laikymo ir jo pritaikymo bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimui. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nesant duomenų, jog atsakovas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ perkamÄ ginčo butÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn, nustačius, kad buto remontas buvo atliekamas bendromis Å¡alių lėšomis bei tai, kad Å¡eima iÅ¡kart po buto remonto persikėlė gyventi į ginčo butÄ , pagrįstai sprendė, kad butas buvo įgytas, nepriklausomai nuo to, kokiomis lėšomis, Å¡eimos poreikiams tenkinti, t.y. jame gyventi, todėl jis laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priklausančiu abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia esant pagrindui pripažinti, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės turi teisę gauti kompensacijÄ už jai priteisiamÄ atsakovui priklausančiÄ Â½ santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto buto dalį. Dėl paminėto apalianto reikalavimas pripažinti butÄ jo asmenine nuosavybe ar priteisti jam didesnę turto dalį, atmestinas. Ä®vertinus, kad apeliantas piktnaudžiauja alkoholiu, Å¡alys nesutaria, turtÄ padalinus natÅ«ra, neatmestina, kad bÅ«tų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, neužtikrinta jų teisė į tinkamas ir ramias gyvenimo sÄ lygas.

53. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo sudarytos prievolės pagal 2019-04-09 sutartį Nr. 2933137 su UAB (duomenys neskelbtini) ir pagal 2019-07-05 vartojimo kredito sutartį Nr. 98145 su UAB (duomenys neskelbtini), pripažintos asmeninėmis jo prievolėmis. Tvirtina, kad šios sutartys sudarytos šeimos poreikių tenkinimui, ieškovei žinant, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad tai asmeninės jo prievolės.

54. Nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansÄ turi bÅ«ti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartis su trečiaisiais asmenimis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliantas sudarė gyvendamas santuokoje su ieÅ¡kove. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų informavęs ieÅ¡kovę apie sandorius ir kad ieÅ¡kovė davė sutikimÄ tokius sandorius sudaryti. Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog minėti kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti iÅ¡imtinai Å¡eimos interesais, Å¡eimos poreikių tenkinimui, prieÅ¡ingai, iÅ¡ 2019-07-05 kredito sutarties Nr. 98145 turinio matyti, kad atsakovas, sudarydamas Å¡iÄ sutartį, kredito davėjui nurodė, kad paskolÄ ima įsipareigojimų refinansavimui ir asmeninėms reikmėms.

Atsakovas nenurodė, kokių paskolų refinansavimui buvo imta paskola. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė žinojo apie šiuos konkrečius sandorius, kad ji dalyvavo sudarant minėtus sandorius, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad kreditoriai nelaikė atsakovo prisiimtų prievolių solidariomis, nereikalavo sutuoktinio sutikimo. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė, nedalyvaujanti santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigota kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems ji negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jos valia.

Todėl darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog minėtos prievolės buvo jo prisiimtos šeimos interesais ir patenka į CK 3.109 straipsnio 1 - 3 dalies taikymo sritį. Ta aplinkybė, kad šalys imdavo paskolas, nes ieškovė yra pripažinusi, kad sunkiai pragyvendavo, nepagrindžia, kad jai neabejotinai buvo žinoma ir apie atsakovo kreditoriams UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus.

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apelianto argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

57. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ civilinėse bylose.

59. Byloje nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos įrodymais, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iÅ¡ apelianto. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Laimutė Sankauskaitė Vygintas Mažuika Birutė Valiulienė