2016-07-13 Nr. AB-14404-3-61-3-00527-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-401-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00527-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 2R-3893 (ar jo dalį), įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos 2015 m. spalio 14 d. skundą nagrinėti pakartotinai arba dėl skundo įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos nurodyti, kokiu pagrindu ir kokį ginčą išnagrinėjo iš esmės ši įstaiga, kad priėmė sprendimą, ant kurio nėra net atspaudo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinio skyriaus, kurio buveinė yra Utenoje, 2015 m. gruodžio 23 d. priimtą sprendimą dėl pareiškėjo 2015 m. spalio 10 d. skundo. Iš pareiškėjo skundo teismui turinio galima spręsti, kad pareiškėjas mano, jog šis viešojo administravimo subjektas netinkamai išnagrinėjo jo skundą ir kitus pateiktus dokumentus, t. y. neišnagrinėjo tam tikrų 2015 m. spalio 10 d. skunde keliamų klausimų, skundo dalį nepagrįstai paliko nenagrinėtą, nepriėmė procedūrinio sprendimo dėl ginčo nagrinėjimo pradėjimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kaip vartotojas konkretaus ginčo, susijusio su vartojimo sutartimi, sudaryta su energetikos įmone, nekelia, tačiau kelia klausimą dėl viešojo administravimo subjekto (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinio skyriaus) galimai netinkamai atliktų viešojo administravimo funkcijų, t. y. galimai netinkamai išnagrinėto jo skundo. Todėl toks ginčas nepatenka į Energetikos įstatymo 34 straipsnyje numatytų ginčų, sprendžiamų bendrosios kompetencijos teismuose (iki 2016 m. sausio 1 d. Vilniaus apygardos teisme), ratą. Pagal viešojo administravimo subjekto, kurio sprendimas yra skundžiamas, buveinės vietą, keliamas ginčas teismingas Panevėžio apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnis, įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnis).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir priimti skundą ir ginčą iš esmės nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl ginčo teismingumo. Pažymi, kad skundžia ne tik Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) Utenos teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius), bet ir Inspekcijos (centrinio viešojo administravimo subjekto) aktus ir veiksmus, o reikalavimus kelia Inspekcijai, kuri koordinuoja skundų nagrinėjimą. Be to, Inspekcijos teritoriniai skyriai nėra atskiri juridiniai asmenys, todėl negali būti savarankiškais atsakovais teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad byla pagal pareiškėjo skundą nenagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr. 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti ar pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardintiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir pan. Būtent įvertinus skundo reikalavimus teismas gali spręsti ar yra sąlygos numatytos ABTĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatytai pareiškėjo teisei realizuoti, t. y. teismingumui pasirinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-516/2009). Neįvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis pasirenkant teismingumą.

Pažymėtina, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje (2016 m. birželio 2 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2399, įsigaliojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) numatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 2R-3893 ir įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pasekmes jam sukelia ne tik Skyriaus bet ir Inspekcijos veiksmai ir priimti administraciniai sprendimai. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde formuluojamas reikalavimas dėl veiksmų atlikimo (įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos 2015 m. spalio 14 d. skundą nagrinėti pakartotinai arba dėl skundo įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos nurodyti, kokiu pagrindu ir kokį ginčą išnagrinėjo iš esmės ši įstaiga) taip pat tiesiogiai siejamas su pareiškėjo skundžiamu Skyriaus vedėjo pasirašytu 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 2R-3893, kuris priimtas atsakant į pareiškėjo 2015 m. spalio 10 d. skundą (įstaigoje gautą ir užregistruotą 2015 m. spalio 14 d. Nr. 4R-376), 2015 m. lapkričio 2 d. paaiškinimą ir 2015 m. gruodžio 7 d. prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminis, loginis, teleologinis ABTĮ nuostatų, tarp jų ir 19 straipsnio 1 dalies bei 35 straipsnio (1999 m. sausio 14 d. redakcija Nr. VIII-1029, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), aiškinimas suponuoja, kad kai vykdydamas tam tikroje teritorijoje jam pavestas vykdyti viešojo administravimo funkcijas ginčijamą sprendimą priėmė atitinkamos įstaigos teritorinio padalinio, pagal civilinę teisę neturinčio juridinio asmens statuso, pareigūnas, ginčas yra teismingas tam teismui, kurio jurisdikcijoje yra tas teritorinis padalinys. Priešingu atveju būtų akivaizdžiai iškreiptas bylų paskirstymas tarp apygardos administracinių teismų, apsunkinta suinteresuotų asmenų teisė į teisminę gynybą, nes kiekvieną kartą, kai būtų skundžiamas atitinkamos įstaigos, kurios kaip juridinio asmens buveinė būtų Vilniuje, teritorinio padalinio, pagal civilinę teisę neturinčio juridinio asmens statuso, pareigūno sprendimas, byla būtų teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2008 m. birželio 30 d. nutartis byloje pagal pareiškėjo UAB „Detalita“ skundą Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, žr. taip pat 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-392/2014). Šį aiškinimą patvirtina ir naujos ABTĮ redakcijos 31 straipsnio nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. raštas, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai dėl pareiškėjo 2015 m. spalio 10 d. skundo (registruoto 2015 m. spalio 14 d. Nr. 4R-376), su kuriuo jis kreipėsi į Skyrių, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas teismingas Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kurio jurisdikcijoje yra Skyrius.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose, todėl pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė