437b8298-7e4e-4e99-ad2c-e5592354a8c7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3215-968/2016Proceso Nr. 3-61-3-02591-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1.

PareiÅ¡kėjas A. A. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 173 800 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LAVL jis buvo laikomas netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis. Palatoje pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta minimali asmeniui tenkančio ploto norma, langai buvo nesandarÅ«s. Tualetas įrengtas palatos patalpoje, todėl nebuvo privatumo, klozetai buvo neÅ¡varÅ«s, nebuvo jokių valymo priemonių.

Palatose taip pat nebuvo stalo, suolo ar kėdžių, tik dvi taburetės, todėl valgyti teko atsisėdus ant lovų. Be to, palatose buvo tarakonų, kurie nebuvo naikinami. Indai buvo aliuminiai, todėl kenkė sveikatai, jie buvo pasenę, sulankstyti, puodeliai buvo be Ä selių. Kriauklės palatose buvo surÅ«diję, iÅ¡daužytais dažais, nebuvo karÅ¡to vandens. DuÅ¡ai taip pat buvo netvarkingi, grindys slidžios, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, o vamzdžiai surÅ«diję. Skalbti pareiÅ¡kėjas galėjo tik Å¡altame vandenyje, tam nebuvo duodama vonelių, nebuvo kur pasidžiauti skalbinius.

Pasivaikščiojimų kiemeliai buvo per maži. LAVL nėra įrengta atskira patalpa rÅ«kymui, o palatose rÅ«kyti draudžiama. Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, palatoje jis buvo laikomas kartu su ŽIV infekuotu asmeniu. Dėl laikymo tokiomis sÄ lygomis jis nurodo patyręs neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, depresijÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti, patikslino žalos dydį – teismo prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisti 4 000 Eur (b. l. 48–49).3.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 10–13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:LAVL pareiÅ¡kėjas buvo gydomas nuo 2013-10-02 iki 2013-11-07 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29, kurios plotas 15,45 m2 ir kurioje yra įrengtos 8 lovos. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems.

Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 35 punkte nurodytas kamerų inventorius bei būtiniausi baldai.

LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas, keičiamas. Taisyklių 35.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto turi būti atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos priemonėms atsparia danga. LAVL kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės atitinka šiuos reikalavimus.LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimų.

LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, Å¡ie darbai atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus ir dažniau.LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone, nuteistiesiems Å¡vari patalynė ir rankÅ¡luosčiai iÅ¡duodami kartÄ per savaitę.Informacija apie tai, kad LAVL yra draudžiama rÅ«kyti, yra iÅ¡kabinta visose palatose ir bendro naudojimo patalpose matomose vietose. Atsiliepime pažymima, kad ŽIV liga yra įtraukta į Somatinių ligų sÄ raÅ¡Ä su pastaba, kad ja sergantys nuteistieji asmenys nuo kitų nuteistųjų ir suimtųjų izoliuojami tik raÅ¡tiÅ¡kai dėl to pareiÅ¡kę norÄ arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priima sprendimÄ jį izoliuoti.

Priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas bÅ«tų vertinamas kaip diskriminacija. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto. LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.Teismask o n s t a t u o j a:Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

1. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 4 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2013-10-02 iki 2013-11-07 LAVL buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2013-10-02 iki 2013-11-07 buvo laikomas LAVL kameros tipo palatoje Nr. 29, kurios plotas 15,45 m2.

Taigi pareiškėjas LAVL buvo gydomas 37 dienas.Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2014-04-08) 111.4 punkte nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2.Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama, o galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Tačiau LAVL atsiliepime nurodė, kad kameros tipo palatoje Nr. 29 yra įrengtos 8 lovos bei neneigė, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ , 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Todėl Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iÅ¡ byloje pateiktų duomenų iÅ¡ esmės galima spręsti, kad viso pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpiu nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto norma. Palatose vienam asmeniui tenkantis plotas ginčo laikotarpiu neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, kad nuo 2013-10-02 iki 2013-11-07, pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL, 37 dienas buvo pažeista jo teisė į minimalų 5,1 m2 plotÄ .4.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.5. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo laikymas LAVL neatitinkančiomis įstatymų nustatytų reikalavimų sÄ lygomis sukėlė jam dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus.

Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis, nes valstybė pagal teisės aktus 37 dienas neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad mažas palatos plotas pareiÅ¡kėjui buvo kompensuotas kokiais nors kitais bÅ«dais.

Atsakovės atstovas nurodo, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LAVL administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju kritiÅ¡kai vertintini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jo laikymas LAVL neatitinkančiomis įstatymų nustatytų reikalavimų sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjui sukėlė depresijÄ .

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų sÄ lygų LAVL negrįžtamai bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata.

6. PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinis mazgas palatoje buvo įrengtas netinkamai – tualetas palatoje nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, todėl juo naudojantis nebuvo privatumo, klozetas buvo neÅ¡varus, nebuvo jokių valymo priemonių, kriauklė buvo surÅ«dijusi, iÅ¡daužytais dažais, nebuvo karÅ¡to vandens.Sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (originali redakcija) 21 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pažymėtina, jog atskirÄ nuo palatos tualeto įrengimÄ reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 32 punktas.

Taigi teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi bÅ«ti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo, taip pat Å¡alto vandens tiekimo sistema. PateiktÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯vertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog tai, kad palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengtame sanitariniame mazge nebuvo įrengta karÅ¡to vandens tiekimo sistema, nelaikytina pažeidimu. Tačiau LAVL atsiliepime iÅ¡dėstyti argumentai, esÄ sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto turi bÅ«ti atitverta tik 1,5 metro aukščio pertvara, vertintini kritiÅ¡kai.

Taip pat pažymėtina, kad Taisyklių 35.3 punkto norma, kuria atsiliepime remiasi LAVL, buvo panaikinta 2010-01-27 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-01-20 įsakymo Nr. 1R-22 3 punktu. LAVL atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodoma, kad LAVL palatose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taigi sanitarinio mazgo patalpa palatoje Nr. 29 nebuvo atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema. Toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas higienos normų reikalavimų pažeidimu.Be to, Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.Nagrinėjamu atveju konstatavus higienos normų dėl tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo (klozeto ir kriauklės) bÅ«klės bei Å¡varos atskirai nenagrinėtini.

7. Pareiškėjas skundžiasi, kad palata nebuvo tinkamai aprūpinta baldais, nurodo, kad joje nebuvo stalo ir kėdžių, todėl pareiškėjas turėjo valgyti atsisėdęs ant lovos.Gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011, kurios 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Taigi, matyti, kad stalo valgymui įrengimas gydymo įstaigų palatose teisės aktais nėra numatytas.

Kita vertus, LAVL atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad palatos baldais ir kitu inventoriumi yra aprÅ«pinamos minimaliai, t. y. atsakovės atstovė neneigia aplinkybės, kad palatų aprÅ«pinimas baldais neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Be to, byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-09-11 patikrinimo aktas Nr. 08(24.1)-PA-1491 ir 2015-01-29 patikrinimo aktas Nr. 13(15.3)-PA-120, kuriuose nustatyta, kad palatoje Nr. 29 buvo tik dvi spintelės bei konstatuotas palatos aprÅ«pinimo baldais normos pažeidimas.

Todėl laikytina, kad LAVL neužtikrino palatos Nr. 29 aprūpinimo baldais reikalavimų.

8. PareiÅ¡kėjas teigia, kad palatoje buvo tarakonų, kurie nebuvo naikinami. LAVL teismui pateikė 2014-01-02 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytÄ sutartį (b. l. 30–33), pagal kuriÄ bendrovė įsipareigojo LAVL teikti vabzdžių ir graužikų naikinimo paslaugas. Tačiau Å¡i sutartis pradėjo galioti tik nuo 2014-01-02, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas nuo 2013-10-02 iki 2013-11-07, todėl 2014-01-02 sutartis ginčui yra neaktuali ir niekaip nepatvirtina, kad kenkėjų naikinimo darbai LAVL buvo atliekami bÅ«tent ginčo laikotarpiu.

Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad tokie darbai ginčo laikotarpiu buvo atlikti kameroje Nr. 29 atsakovės atstovė nepateikė.9. Skunde nurodoma, kad LAVL maistas jam bÅ«davo patiekiamas aliuminiuose induose, kurie kenksmingi sveikatai. Be to, indai bÅ«davo sulankstyti, seni, puodeliai buvo be Ä selių. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė savo argumentus dėl indų kenksmingumo sveikatai pagrindžiančių įrodymų, nenurodė, kokiais duomenimis remiantis teigia, kad LAVL naudojami indai kenkia sveikatai, o apsiribojo tik abstrakčiu fakto konstatavimu, todėl Å¡ie skundo argumentai vertintini kritiÅ¡kai.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LAVL administracijÄ su skundais dėl LAVL naudojamų indų kokybės ar praÅ¡ymais, kad jam bÅ«tų iÅ¡duoti kiti indai. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenustato specialių reikalavimų įkalinimo įstaigose naudojamiems indams. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokia dalis indų buvo tariamai blogos bÅ«klės, ar tai buvo pavieniai atvejai, ar indai dėl to tapo nebetinkami naudoti.

Tiesiog įvardindamas, kad indai buvo sulankstyti, o puodeliai be rankenų, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo Å¡io galimo pažeidimo mÄ sto. Dėlto objektyviai negalima konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.

10. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad palatoje buvo nesandarÅ«s langai, tačiau Å¡ių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad su skundais dėl netinkamo palatos įrengimo pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ ar kitas institucijas. Pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat nėra nustatyta kokių nors su langų įrengimu palatoje Nr. 29 susijusių pažeidimų ir iÅ¡ to kilusių neigiamų pasekmių (pvz., temperatÅ«ros ar apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimų). Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų langų atmestini, kaip nepagrįsti.

11. PareiÅ¡kėjas teigia, kad duÅ¡ai LAVL buvo netvarkingi, jų sienos ir lubos apipeliję, grindys slidžios, o vamzdžiai surÅ«diję.Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, duÅ¡inės, prausyklos patalpų grindys turi bÅ«ti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas (39.3 punktas). DuÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos kasdienÄ naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vienÄ kartÄ per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos iÅ¡džiovinamos, iÅ¡vėdinamos; patalpose ant pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių (39.4 punktas).PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių jo teiginius dėl netinkamos LAVL duÅ¡o patalpų bÅ«klės patvirtinančių įrodymų.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl higienos reikalavimų LAVL duÅ¡inėse nesilaikymo bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ . Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra duomenų (pvz., Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų), kad pareiÅ¡kėjo laikymo LAVL metu sÄ lygos duÅ¡inėse neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. PrieÅ¡ingai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-21 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1457 (b. l. 17–18) nurodyta, kad operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu įvertinus LAVL patalpų kasdieninio (nuolatinio) ir pagrindinio valymo tvarkÄ , nustatyta, kad įstaigos higienos planuose nurodyti valymo objektai, darbų atlikimo periodiÅ¡kumas bei valymui/dezinfekcijai naudojamos medžiagos atitinka higienos normų reikalavimus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos LAVL duÅ¡o patalpų bÅ«klės atmestini kaip nepagrįsti.12. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LAVL jam nebuvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡siskalbti drabužius ir juos iÅ¡sidžiovinti. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Å i teisės norma imperatyviai nustato, kad LAVL veikiančiose skalbyklose privalo sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (žr., pvz., LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-858/2015).

Šiuo atveju atsakovės atstovė nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjui sudarytas galimybes skalbti ir džiovinti drabužius laikotarpiu nuo 2013-10-02 iki 2013-11-07. LAVL nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti duomenų, patvirtinančių, kad nepažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad LAVL pateikta Skalbimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 57-41 (b. l. 36–39) neaktuali ginčui, nes ji sudaryta 2012-05-30, įsigaliojo 2012-06-02 ir galiojo vienerius metus, t. y. iki 2013-06-02 (Sutarties 6.1 punktas).

LAVL nepateikė duomenų, kad Å¡i sutartis bÅ«tų buvusi pratęsta. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas nuo 2013-10-02 iki 2013-11-07, todėl laikytina, jog ginčo laikotarpiu tinkamos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius jam nebuvo užtikrintos.13. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad pasivaikščiojimų kiemeliai LAVL yra per maži. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų (103 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Atitinkamai, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8.4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai valomi, jeigu dulka – laistomi.IÅ¡ Å¡ių teisės aktų nuostatų matyti, jog laisvės atėmimo tvarkÄ reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje. Teisės aktų nuostatos įtvirtina tik pagrindinį principÄ , kad suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijÄ Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 punktas) (žr., pvz., LVAT 2014-11-13 nutartį administracinėje byloje A261-369/2014).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad LAVL pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, atmestini kaip nepagrįsti.14. Pareiškėjo teigimu, jis yra rūkantis, tačiau LAVL nebuvo įrengta atskira patalpa rūkymui, o palatose rūkanti draudžiama.Pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2014-07-01) 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus draudžiama rūkyti visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, ir kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 15 punkte įtvirtintas draudimas sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje įrengti rÅ«kymo patalpas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimÄ rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, LAVL administracija privalo pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu (LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012).

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybę, kad Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatos, draudžiančios rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, yra visuotinai žinomos, taip pat tai, kad atskirų patalpų rūkymui įrengimas sveikatos priežiūros įstaigose yra tiesiogiai uždraustas teisės aktais, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

15. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas LAVL palatoje buvo laikomas kartu su ŽIV sergančiu asmeniu. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatyta, kad: atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi bÅ«ti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (2 dalis); izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai, kuriems pirmÄ kartÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 dalis); pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius (4 dalis);

LAVL atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (5 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2003-04-30 įsakymu Nr. V-250 patvirtino Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi bÅ«ti laikomi areÅ¡tinėse izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, sÄ raÅ¡Ä , kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog nuteistieji asmenys, sergantys Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, izoliuojami nuo kitų nuteistųjų tik raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio areÅ¡tinės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimÄ izoliuoti.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kokios konkrečios pasekmės jam kilo dėl to, kad jis buvo laikomas palatoje kartu su ŽIV sergančiu asmeniu Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ aukščiau pateikto teisinio reguliavimo, asmenys, sergantys ŽIV liga, izoliuojami nuo kitų nuteistųjų tik raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio sudaryta komisija priėmė sprendimÄ tokį asmenį izoliuoti. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

Teismas sutinka su LAVL atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad vadovaujantis Konvencijos 14 straipsniu bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos iÅ¡leistomis rekomendacijomis tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas bÅ«tų vertinamas kaip diskriminacija. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2015-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1826-624/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo laikymas palatoje kartu su ŽIV sergančiu asmeniu nelaikytinas kalinimo sÄ lygų pažeidimu.16.

Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastÄ bei tai, kad pareiÅ¡kėjas LAVL nebuvo laikomas ilgai (viso 37 dienas), taip pat į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 260 Eur.Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjo A.

A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. A. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 260 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                       Rytis Krasauskas