2025-11-12 Nr. AB-18909-3-61-3-02830-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2638-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02830-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P RE N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Beatos Martišienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo galima nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 25S114304 (toliau – ir Sprendimas), įpareigojant Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

2. . Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė baime patirti persekiojimus veiksmus, grąžinus jį kilmės valstybę, kadangi priklauso (duomenys neskelbtini) etninei mažumai, o (duomenys neskelbtini) vyksta sistemingos represijos prieš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)pilietinę bendruomenę; (duomenys neskelbtini) jam yra iškelta baudžiamoji byla pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir TR BK) 307 straipsnį, jis yra paieškomas; iškėlus baudžiamąją bylą, apsiginti nėra galimybės, teisėsauga sistemingai taiko kankinimus, siekia priversti prisipažinti, nesilaiko sąžiningo proceso, vyksta totali korupcija. Pareiškėjas sužinojo, kad jam kaltinimai pareikšti dėl tariamų ryšių su (duomenys neskelbtini) partija (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), nors jis niekaip nėra susijęs su nurodyta organizacija.

2.2. Sprendimas yra nepagrįstas, nes atsakovas nepagrįstai atmetė jo pasakojimą apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėjas niekada netvirtino, kad jo paieška paskelbta ryšium su 2022 m. įvykiais (duomenys neskelbtini) autonominiame regione ((duomenys neskelbtini)). Jokių esminių prieštaravimų jo paaiškinimuose nėra, informacijos, neatitinkančios tikrovės taip pat nepateikta. Atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktas stendo nuotraukas, iš kurių matyti, kad jis yra paieškomas, su jo nuotrauka. Atsakovas, konstatavęs, kad stendo nuotraukoje yra pareiškėjo nuotrauka ir joje pateikti duomenys sutampa su jo asmens duomenimis, nepagrįstai suabejojo paties stendo nuotraukos tikrumu. Pareiškėjas apie jo paiešką sužinojo būdamas Rusijoje iš pažįstamo, vardu N., kuris gyvena tame pačiame kaime, o stendo nuotrauką gavo, kai draugas paprašė (duomenys neskelbtini) likusių pažįstamų atsiųsti stendo nuotrauką ir ją persiuntė pareiškėjui.

2.3. Pareiškėjas faktą, kad yra paieškomas, grindė ne tik stendo nuotrauka, bet ir Mediazona platformos duomenų bazės informacija, bet atsakovas šiuos duomenis nepagrįstai atmetė. Sprendime be teisinio pagrindo atmesti pateikti įrodymai, jog jam yra pareikšti nepagrįsti kaltinimai ryšiais su TIA(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė atsakovui (duomenys neskelbtini) politinių įkaitų ir kalinių gynimo pilietinio komiteto 2025 m. sausio 16 d. rašto Nr. 2025/003 kopijos nuotrauką, (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 00324/25 bei Prancūzijos organizacijos FERNEY-VOLTAIRE, (duomenys neskelbtini) vadovo T. K. (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 5 d. paramos raštą Nr. 156 (toliau – ir Raštai), kurių patikimumu buvo suabejota.

2.4. Atsakovas nesudarė galimybės pateikti papildomus duomenis, kurie patvirtintų anksčiau nurodytų dokumentų patikimumą, todėl nebuvo užtikrintas tinkamas įrodymų vertinimas, atitinkamai ir objektyvus prieglobsčio prašymo tyrimas. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad mažai tikėtina, jog jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbti įrašai, kurie (duomenys neskelbtini) yra vertinami kaip netinkamo pobūdžio, galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei sąlygoti represinius veiksmus jo atžvilgiu. Taip pat nepagrįstai buvo atsisakyta suteikti papildomą apsaugą.

2.5. Draudimas atvykti motyvuojamas išimtinai sprendimu pareiškėją priverstinai deportuoti, jam neišvykus į kilmės valstybę savanoriškai iki 2025 m. gegužės 30 d., tai yra dar iki teismo sprendimo priėmimo, todėl turėtų būti panaikintas.

2.6. Sprendime nėra motyvų, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Be to, nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Sprendimas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalį metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, negali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Ginčijamas sprendimas priimtas dėl to, jog, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus pateiktą informaciją, nustatyta, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai, kurie jam gali grėsti kilmės valstybėje (baudžiamasis persekiojimas dėl priklausimo (duomenys neskelbtini) nacionalinei mažumai), yra mažai tikėtini, nes pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, detalus. Dėl nustatytų trūkumų pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu bei savaime nepagrindžia pareiškėjo tariamai kilusios grėsmės kilmės valstybėje realumo. Nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3.2. Tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas; taip pat nenustatyta, kad yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, tai yra jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

3.3. Pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko ne dėl individualaus persekiojimo ar dėl tariamos baudžiamosios bylos iškėlimo (2022 m. gegužės mėn.), o dėl darbo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1990 m. nuolat negyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. dirbo ir gyveno Lietuvoje.

3.5. Pareiškėjas nurodė, kad apie savo paiešką sužinojo Rusijoje, kai jį informavo asmuo N., kuris gyvena jo kaime. Pateiktoje nuotraukoje nurodyta, jog pareiškėjas yra paieškomas nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pase esantys sienos kirtimo spaudai, parodo, kad paskutinį kartą Rusijoje pareiškėjas lankėsi 2022 m., kai 2022 m. vasario 3 d. atvyko į Maskvos m. Domodedovo oro uostą ir 2022 m. kovo 21 d. išvyko iš jo, pareiškėjo pasakojimas, jog apie šią informaciją sužinojo Rusijoje, yra neatitinkantis tikrovės. Be to, pareiškėjas apie savo tarimai patiriamą persekiojimą pasakojimo metu apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kurie grindžiami plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi, o pateikti rašytiniai įrodymai apie tariamą paiešką bei apie baudžiamosios bylos iškėlimą dėl nustatytų trūkumų nelaikytini patikimais įrodymais.

3.6. 2025 m. balandžio 22 d. pareiškėjo pateiktoje nuotraukoje nurodyta, jog asmuo, vardu B. N. M. yra aktyvus teroristinės ir ekstremistinės organizacijos (duomenys neskelbtini) narys ir paieškomas dėl įvykdytų nusikaltimų, numatytų TR BK 307 straipsnio 2 dalyje. Patikrinus (duomenys neskelbtini) nacionalinio banko finansinio monitoringo departamento informacinį puslapį, kuriame skelbiamas fizinių asmenų, susijusių su terorizmu, sąrašas, įrašų apie pareiškėją nerasta. Taip pat nerasta įrašų apie pareiškėją ir archyviniuose duomenyse. Interpolo ieškomų asmenų registre įrašų apie pareiškėjo paiešką taip pat nerasta. Atsižvelgiant į tai, labai tikėtina, jog prieglobsčio prašytojo paieška nėra paskelbta bei jis nėra patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį dėl ryšių su (duomenys neskelbtini), kuri laikoma ekstremistine, ar dėl kitų priežasčių.

3.7. Raštuose pateikiama bendro pobūdžio informacija, juose nėra pateikiami faktiniai duomenys ar įrodymai, kurie patvirtintų pareiškėjo, kaip pilietinio aktyvisto, veiklą. Taip pat neįmanoma įvertinti Raštų informacijos šaltinių patikimumo, atskirti faktinių pasisakymų nuo subjektyvios informacijos šaltinio asmeninės nuomonės, o juos pasirašę asmenys, akivaizdu, nebuvo prieglobsčio prašytojo „aktyvios“ veiklos liudininkais.

3.8. Mažai tikėtina, kad pareiškėjo ribotos sklaidos veikla socialinėje erdvėje patrauktų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį bei sąlygotų represinius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės pareiškėjui nukentėti kilmės valstybėje dėl jo veiklos socialinėje erdvėje.

3.9. Pareiškėjas nedalyvavo nei (duomenys neskelbtini) 2021-2022 m. protestuose, nei protestuose Maskvoje, jis nevykdė piniginių pervedimų organizacijoms, siekusioms reabilituoti demonstracijų dalyvius, o jo veikla socialiniuose tinkluose nepriskiriama prie „įžeidžiančios ir žalingos“, jis nekritikavo (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų elgesio Pamyre ir pan.

II. 4. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino atsakovo Sprendimo dalį, kuria galimai būtų įvestas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl N. B. draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu N. B. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis į Lietuvą atvyko 2018 m. birželio 9 d., turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą (D), galiojančią nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., išduotą darbo pagrindu kaip ketinančiam dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Modus Distribution“. Nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. užsienietis turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus darbo pagrindu (nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB Hoptransa tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju). Migracijos departamentas priėmė 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 24S293462 panaikinti išduotą užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. liepos 28 d., nes buvo nutraukta darbo sutartis su minėta įmone.

5.2. 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu (su prieglobsčio prašytoju neįmanoma susisiekti ilgiau kaip 72 valandas), priėmė 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 24S295676 nutraukti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

5.3. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, priėmė 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 25S6565 atnaujinti jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

5.4. Pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad prasidėjo tautinių mažumų ((duomenys neskelbtini)) represijos (duomenys neskelbtini), 2022 buvo nužudyta 40 (duomenys neskelbtini), nes buvo organizuotas žmogaus teisių gynimo judėjimas. Jam gresia TR BK 307 straipsnyje numatyta atsakomybė už agitaciją prieš valstybę, jis yra paieškomas, jo mama pastoviai kviečiama į nuovadą dėl jo.

5.5. Migracijos departamentas Sprendimu nuspręsta: 1) nesuteikti N. B. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti N. B. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu N. B. savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 3.1) išsiųsti N. B. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3.2) uždrausti N. B. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu N. B. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3.3) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu N. B. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

6. Teismas įvertino Įstatymo 83, 86–88 ir 126 straipsnių nuostatas, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punkto nuostatas, aktualią teismų praktiką.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir savo skundą iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su tuo, jog jis yra aktyviai prieš dabartinę (duomenys neskelbtini) valdžią pasisakantis asmuo, jam nepagrįstai yra iškelta baudžiamoji byla, jis yra paieškomas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų.

8. Teismas, remdamasis Tvarkos aprašo 99.1 punkto nuostatomis, sutiko su atsakovo pozicija, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas turi rimtus trūkumus (t. y. abstraktumą, prieštaravimus, nelogiškumą), todėl nelaikomas patikimu ir vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti savo pasakojimą su viešai žinoma informacija.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimo metu pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimą ir persekiojimą (duomenys neskelbtini) nepraplečia viešai prieinamos ir atsakovo surinktos bendro pobūdžio informacijos ir negali būti laikoma pareiškėjo teikiama individualizuota informacija jo paties atžvilgiu konkrečiu atveju. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jau kelis dešimtmečius yra išvykęs iš (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų dalyvavęs prieš (duomenys neskelbtini) valdžią nukreiptuose ir už (duomenys neskelbtini) teises agituojančiuose mitinguose, protesto akcijose, būtų tokių mitingų organizatorius, aktyvistas ar kitaip į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį patekęs taip identifikuotinas asmuo, jis taip pat negali būti laikomas tokio pobūdžio aktyvistu socialiniuose tinkluose ar kitoje medijoje. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas už tokią veiklą, nes pareiškėjas yra keliavęs į Rusiją ir grįžęs iš jos nepatirdamas jokių procesinių prievartos priemonių. Teismas pažymėjo, kad taip pat nepakanka duomenų nustatyti, jog (duomenys neskelbtini) valdžia priskiria prieglobsčio prašytojui politines pažiūras ir identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam rėžimui, nes pareiškėjas jau senai išvykęs iš kilmės valstybės, Lietuvos Respublikoje dirbo privačiose įmonėse, ir tai paneigia pareiškėjo argumentus dėl neįvertintos galinčios kilti grėsmės jam grįžus atgal į (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

11. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 105.4 punkto, Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu nurodė, kad prieglobsčio prašytojas turi būti grąžintas į užsienio valstybę, ir atsižvelgęs į tai, kad prieglobsčio prašytojas bendradarbiauja, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę, suteikiant laikotarpį (14 dienų) savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

12. Teismas remdamasis Įstatymo 128 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į pareiškėjo atvykimo į Lietuvą ir darbo Lietuvoje laikotarpius ir aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo išsiuntimas iš šalies turės sunkių neatitaisomų pasekmių suaugusių pareiškėjo šeimos narių interesams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijamas Sprendimas iš esmės paneigs pareiškėjo teisę į šeiminius ryšius ir (ar) privatų gyvenimą ar sukels kitų sunkių pasekmių. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo šeimos narių judėjimo laisvė yra suvaržyta ir jie negali lankytis kitose valstybėse, į kurias pareiškėjui nėra draudžiama atvykti, ir kad toks šeiminių ryšių išsaugojimo būdas būtų neproporcingas ar pareikalautų neprotingai daug išlaidų. Teismas nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos.

13. Teismas įvertino Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 133 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad šiuo atveju, pareiškėjui savanoriškai neišvykus iš Lietuvos Respublikos, jam bus uždrausta į ją atvykti 1 metus, ir šis draudimas yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas bei atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 44.2 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintą proporcingumo principą.

14. Teismas nurodė, kad atsakovo Sprendimas, išskyrus 3.3 dalį dėl įvedimo į SIS perspėjimą, atitinka VAĮ įtvirtintus bendruosius pricipus, taip pat VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus ir išplėtotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant šiuos reikalavimus, taigi yra priimtas pagrįstai ir teisėtai. Teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas įvertino 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (SIS reglamentas) 24 straipsnio, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. Nr. 436, 15 punkto nuostatas, aktualią Lietuvis vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nesutiko, kad šioje dalyje Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, įvertino, ar tokio draudimo įvedimas nėra perteklinė priemonė asmeniui, ar pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, ar toks perspėjimo įvedimas būtų proporcinga priemonė. Teismas nurodė, kad Sprendimas šioje dalyje motyvuojamas tik bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis, nes nagrinėjamu atveju negalima besąlygiškai konstatuoti, kad tik įvedus perspėjimą į SIS būtų galima užkirsti kelią hipotetiniams atsakovo teiginiams apie užsieniečio grėsmę absoliučiai visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir ES nepriklausančioms valstybėms, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija). Tokio perspėjimo įtraukimas lemtų pareiškėjo subjektinių teisių suvaržymą visos Šengeno erdvės mastu, esmingai varžytų judėjimo laisvę.

16. Teismas sprendė, kad tokioje situacijoje Sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad į SIS įvestinas perspėjimas į dėl N. B. draudimo atvykti ir apsigyventi 1 metus nuo išvykimo iš Lietuvos Respublikos ar Šengeno acquis teritorijos dienos, laikytina neatitinkančia proporcingumo principo, taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatytų individualių aplinkybių, todėl ši Sprendimo dalis naikintina, o ši pareiškėjo skundo dalis tenkinama.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas ne pilna apimtimi, netenkino išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš naujo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtini ir panaikinti atsakovo Sprendimą, įpareigojant Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai dėl pareiškėjo pasakojimo patikimumo vertinimo apie (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimą ir persekiojimą (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai nevertino pareiškėjo pusės pateiktų argumentų apie abejonės privilegijos taikymą, netinkamą paties pasakojimo vertinimą, tokiu būdu neužtikrino visapusiško įrodymų tyrimo.

19.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) etninei mažumai ir surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina (duomenys neskelbtini) gyventojų kaip tautinės mažumos diskriminaciją, kita vertus, nėra išskirti jokie jo apklausos metu užfiksuoti esminiai parodymų trūkumai. Pareiškėjo pasakojime nenustačius esminių prieštaravimų, jam esant suderinam su kilmės valstybės informacija bei kitais pateiktais prieglobsčio prašytojo rašytiniais įrodymais, pasakojimo daliai, nepatvirtintai tiesioginiais rašytiniais įrodymais, turėjo būti taikoma abejonės privilegija ir ji vertinama pareiškėjo naudai.

19.3. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad po 2022 m. įvykių savo socialinėse paskyrose pradėjo dalintis savo politine nuomone, o apie jo paskelbtą paiešką, sužinojo būdamas Rusijoje iš pažįstamo, kuris gyvena tame pačiame kaime, ir nuo to laiko nebevyko nei į (duomenys neskelbtini), nei į Rusiją. Jokių esminių prieštaravimų jo paaiškinimuose nėra, informacijos, neatitinkančios tikrovės taip pat nepateikta. Nė vienas iš nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo, priimant teismo sprendimą, vertinti nebuvo, taip akivaizdžiai pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

19.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjui galėtų kilti persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje bei, kad (duomenys neskelbtini) valdžia priskiria prieglobsčio prašytojui politines pažiūras ir identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam rėžimui. Tokia teismo išvada padaryta neįvertinus nė vieno prieglobsčio prašytojo pateikto rašytinio įrodymo.

19.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl kitų pareiškėjo nurodytų atsakovo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu padarytų tyrimo trūkumų – bendradarbiavimo pareigos neužtikrinimo, aktualios kilmės valstybės informacijos nesurinkimo, subjektyvaus įrodymų vertinimo, netinkamo baimės patirti persekiojimo veiksmus vertinimo ir kt., lėmusių netinkamo, subjektyvaus, neišsamaus tyrimo dėl pareiškėjo atitikties tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams atlikimą.

19.6. Atsakovas skundžiamame Sprendime nustatė, kad pareiškėjo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje iš viso patalpinta virš 16 „netinkamo“ pobūdžio įrašų, už kuriuos, remiantis jo paties surinkta aktualia kilmės valstybės informacija, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus dėl nurodytų veiksmų atmesta nepagrįstai. Teismas šių argumentų nevertino.

19.7. Netinkamai suformuluotas atsakovo Sprendimas grąžinti prieglobsčio prašytoją į užsienio valstybę bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos taip pat pagrindžia Sprendimo neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo uždrausta atvykti į Lietuvą.

20. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą.

21. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

21.1. Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą ir jo pateiktus įrodymus. Pareiškėjo pasakojimas, kad jis informaciją apie jo persekiojimą sužinojo Rusijoje, neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjas, pasakodamas apie savo tarimai patiriamą persekiojimą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kurie grindžiami plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi, jo pateikti rašytiniai įrodymai apie tariamą paiešką bei apie baudžiamosios bylos iškėlimą dėl nustatytų trūkumų nelaikytini patikimais įrodymais.

21.2. Atsakovas gavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2025 m. kovo 24 d. raštą Nr. (20.6.1E)3-1518, kuriame nurodyta, kad Užsienio reikalų ministerija „neturi duomenų apie N. B. pilietinę veiklą ar politiškai motyvuotą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini), tačiau atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių gynėjų teikiamą informaciją apie tai, kad asmuo gali būti politinio persekiojimo rizikos grupėje, jei dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio mėn. ar 2022 m. gegužės mėn. arba protestuose Maskvoje ir galima tai įrodyti.“ Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedalyvavo nei (duomenys neskelbtini) 2021–2022 m. protestuose, nei protestuose Maskvoje, jis nevykdė piniginių pervedimų organizacijoms, siekusioms reabilituoti demonstracijų dalyvius, o jo veikla socialiniuose tinkluose nepriskiriama prie „įžeidžiančios ir žalingos“, jis nekritikavo (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų elgesio (duomenys neskelbtini) ir pan.

21.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo patektus įrodymus apie jo persekiojimą kilmės valstybėje (aplinkybes, susijusias su paieškomų asmenų lentos nuotraukos tikrumu). Vien aplinkybė, kad „Mediazona“ pateikto paieškos rezultatuose asmens vardas, pavardė, tėvavardis, gimimo metai bei tautybė sutampa su prieglobsčio prašytojo duomenimis, nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo. Šioje informacijoje nenurodyta pilna paieškomo asmens gimimo data (nurodyti tik metai), todėl teigti, kad paieškomas asmuo yra prieglobsčio prašytojas, nėra pagrindo.

21.4. Ginčijame Sprendime nustatytas įpareigojimas savarankiškai išvykti per nustatytą terminą yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

25. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

26. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ATT-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017 ir kt.).

27. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą atvyko 2018 m. birželio 9 d., turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą (D), išduotą darbo pagrindu. Nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. jis turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus darbo pagrindu. Migracijos departamentas priėmė 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 24S293462 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. liepos 28 d., nes buvo nutraukta su pareiškėju sudaryta darbo sutartis. 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) etninei mažumai, o pastaraisiais metais prasidėjo tautinių mažumų ((duomenys neskelbtini)) represijos (duomenys neskelbtini), 2022 buvo nužudyta 40 (duomenys neskelbtini), nes buvo organizuotas žmogaus teisių gynimo judėjimas. Pareiškėjas nurodė, kad jam gresia TR BK 307 straipsnyje numatyta atsakomybė už agitaciją prieš valstybę, jis yra ieškomas (duomenys neskelbtini) ir Rusijoje, jo mama pastoviai kviečiama į nuovadą dėl jo. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti pareiškėją nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 3.1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3.2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3.3) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjasišvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

29. .Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas jau kelias dešimtis metų yra išvykęs iš (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs prieš (duomenys neskelbtini) valdžią nukreiptuose ir už (duomenys neskelbtini) teises agituojančiuose mitinguose, protesto akcijose, taip pat jis negali būti laikomas tokio pobūdžio aktyvistu socialiniuose tinkluose ar kitoje medijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas už tokią veiklą ir kad (duomenys neskelbtini) valdžia priskiria prieglobsčio prašytojui politines pažiūras ir identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam režimui.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų skundo aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra kilęs ir gyvena / gyveno (duomenys neskelbtini) autonominiame regione ((duomenys neskelbtini)), t. y. priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei.

32. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad kai 1992 m. prasidėjo (duomenys neskelbtini) pilietinis karas, (duomenys neskelbtini) vietinė valdžia paskelbė nepriklausomybę nuo (duomenys neskelbtini). Pasibaigus pilietiniam karui (1997 m.), regione įvyko daug smurtinių susirėmimų ir demonstracijų, o 2012 m., 2014 m., 2018 m., 2021 m. ir 2022 m. kilo daug pilietinių neramumų. 2022 m. gegužės 18 d. maždaug 200 antivyriausybinių demonstrantų užtvėrė kelią (duomenys neskelbtini), vedantį į regiono sostinę (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) vyriausybės pajėgos nužudė 40 civilių, protestuojančių prieš jaunimo atstovo G. Z. kankinimą ir nužudymą. (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad protestuotojai bandė „destabilizuoti socialinę ir politinę situaciją“ regione. Daugelis protestuotojų, taip pat žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai buvo sulaikyti vėliau, nes slapstėsi. Žmonės buvo verčiami pasirašyti žeminančius ir save apkaltinančius pareiškimus. Nuo 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2022 m. liepos mėn. buvo išduota daugiau nei 700 arešto orderių. Šimtai buvo suimti ir mažiausiai 40 civilių žuvo. Naujausioje 2025 m. balandžio 29 d. „Amnesty International“ ataskaitoje pranešama, kad 2024 m. (duomenys neskelbtini) toliau buvo persekiojami visi nesutinkantys su valdžios politika asmenys, bauginant ir vykdant politiškai motyvuotus baudžiamuosius persekiojimus aktyvistų, vyriausybės kritikų ir nepriklausomi žurnalistų, įskaitant tremtyje esančius asmenis. Buvo slopinama teisė į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Tęsėsi Pamyro mažumos persekiojimas ir sisteminė diskriminacija, jų gimtojoje (duomenys neskelbtini) autonominėje srityje toliau lėtėjo ekonomika ir gyventojų skaičius. Iki 2024 m. vasario mėn. mažiausiai 222 Pamyro gyventojai buvo nuteisti nesąžininguose, uždaruose teismo procesuose, susijusiuose su smurtiniu vietos rotestų išvaikymu 2021 m.

33. Atsakovo surinktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „dalyvavimas politinių partijų, visuomeninių ar religinių susivienijimų veikloje arba kitoje organizacijoje, dėl kurių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl jų veiklos, susijusios su ekstremistinės veiklos vykdymu, likvidavimo arba uždraudimo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių skaičiavimo vienetų arba laisvės atėmimu nuo trejų iki penkerių metų dalyvavimas politinių partijų, visuomeninių ar religinių susivienijimų veikloje arba kitoje organizacijoje, dėl kurių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl jų veiklos, susijusios su ekstremistinės veiklos vykdymu, likvidavimo arba uždraudimo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių skaičiavimo vienetų arba laisvės atėmimu nuo trejų iki penkerių metų“.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo surinktą pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, pažymi, kad ši informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra persekiojami Pamyro etninei mažumai priklausantys, tiek kilmės valstybėje, tiek už jos ribų gyvenantys asmenys, vykdomas jų baudžiamasis persekiojimas.

35. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra (duomenys neskelbtini)autonominio regiono ((duomenys neskelbtini)) gyventojas ((duomenys neskelbtini)), kilmės valstybėje jam pareikšti kaltinimai dėl tariamų ryšių su (duomenys neskelbtini)partija ir jam yra iškelta baudžiamoji byla pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 307 straipsnį. Pareiškėjas šiems teiginiams pagrįsti pateikė atsakovui stendo su ieškomais asmenimis (tarp jų – ir pareiškėju) nuotrauką ir Mediazona platformos duomenų bazės informaciją apie jo paiešką. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus: stendo su ieškomais asmenimis (tarp jų – ir pareiškėju) vaizdo įrašą ir elektroniniu laišku 2025 m. rugpjūčio 12 d. gautą pranešimą apie paskelbtą pareiškėjo paiešką Rusijos Federacijoje. Pareiškėjo teigimu, šie įrodymai patvirtina jo paiešką ir persekiojimą kilmės valstybėje, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nei Interpolo duomenų bazėje, nei (duomenys neskelbtini) nacionalinio banko finansinio monitoringo departamento informaciniame puslapyje duomenų apie prieglobsčio prašytoją nebuvo rasta, todėl yra didelė tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas nėra paieškoje ir jam nėra iškelta baudžiamoji byla pagal (duomenys neskelbtini) BK 3073 straipsnio 2 dalį ar pagal kitą straipsnį; prieglobsčio prašytojas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą apie iškeltą bylą.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, su pareiškėjo paieška kilmės valstybėje susijusios individualios aplinkybės nebuvo ištirtos pakankamai išsamiai. Pavyzdžiui, konstatavęs, kad Mediazona platformos duomenų bazėje yra paskelbta informacija apie paieškomą asmenį, kurio vardas, pavardė, tėvavardis, gimimo metai bei tautybė sutampa su prieglobsčio prašytojo duomenimis ir pažymėjęs, kad šioje informacijoje nenurodyta pilna paieškomo asmens gimimo data (nurodyti tik metai), atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, kad šioje duomenų bazėje skelbiamoje informacijoje apie kitus asmenis taip pat nenurodoma pilna jų gimimo data. Atsakovas skundžiamame Sprendime išreiškė abejones dėl pareiškėjo pateiktos stendo su ieškomais asmenimis nuotraukos autentiškumo, tačiau pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė stendo su ieškomais asmenimis (tarp jų – ir pareiškėju) vaizdo įrašą, kuris paneigia atsakovo išvadas dėl galbūt suklastotos minimos ieškomų asmenų stendo nuotraukos bei abejones dėl pareiškėjo paieškos. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė, 2025 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku gautą pranešimą apie paskelbtą jo paiešką Rusijos Federacijoje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atliktas individualių pareiškėjo aplinkybių vertinimas nebuvo išsamus.

38. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis yra aktyvus socialiniuose tinkluose, dalinasi įvairių (duomenys neskelbtini) organizacijų skelbiama informacija socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat „Youtube“ kanale, ir dėl to gali būti persekiojamas.

39. Atsakovo surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija patvirtina, kad, augant tokių socialinės žiniasklaidos platformų kaip „Instagram“ ir „TikTok“ populiarumui, vyriausybė daro vis didesnį spaudimą influenceriams (nuomonių formuotojams). (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti keli tinklaraštininkai ir socialinių tinklų vartotojai už tariamai nepadorų turinį. Pavyzdžiui, 2023 m. sausį vienas vartotojas buvo sulaikytas penkioms dienoms už „įžeidžiančių vaizdo įrašų“ platinimą, o 2022 m. gruodį kita vartotoja buvo nubausta už „keiksmažodžių naudojimą“ tiesioginės transliacijos metu71. „Freedom House“ praneša, kad 2023 m. vasario mėnesį prokurorai iškėlė baudžiamąją bylą prieš Prahoje gyvenantį nepriklausomą žurnalistą ir tinklaraštininką R. J, kaltindami jį raginimu „smurtingai pakeisti konstitucinę tvarką“. Savo vaizdo įrašuose J. dažnai kritikuoja vyriausybės susidorojimą su (duomenys neskelbtini) bendruomene. 2023 m. gegužės mėn. nepriklausomas žurnalistas K. F. buvo nuteistas septyneriems metams kalėjimo už „dalyvavimą uždraustos grupės veikloje“, kai buvo priverstas liudyti prieš save. Savo įrašuose įvairioms žiniasklaidos priemonėms ir interneto svetainėms F. dažnai atkreipė dėmesį į socialines nuoskaudas ir kritikavo vietos valdžios politiką.

40. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2025 m. kovo 24 d. rašte Nr. (20.6.1E)3-1518, nurodė, kad Užsienio reikalų ministerija „neturi duomenų apie N. B. pilietinę veiklą ar politiškai motyvuotą jo persekiojimą (duomenys neskelbtini), tačiau atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių gynėjų teikiamą informaciją apie tai, kad asmuo gali būti politinio persekiojimo rizikos grupėje, jei dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini)2021 m. lapkričio mėn. ar 2022 m. gegužės mėn. arba protestuose Maskvoje ir galima tai įrodyti. Be to, asmuo taip pat gali patekti į politinio persekiojimo rizikos grupę, jei vykdė bankinius pavedimus organizacijoms, siekusioms reabilituoti demonstracijų dalyvius, socialiniuose tinkluose komentavo, dalinosi ar kitaip sąveikavo (dėjo „patiktukus“) dėl turinio, kritikuojančio karinių pajėgų elgesį Pamyre, ir galima tai įrodyti“.

41. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo teiginius apie jo viešai skelbiamas politines pažiūras, ištyrė pareiškėjo veiklą jo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Atsakovas, spręsdamas dėl tikimybės pareiškėjui patirti persekiojimą dėl įrašų socialiniuose tinkluose, atsižvelgė į tikėtino persekiojimo subjekto veiklos socialinėje žiniasklaidoje stebėsenos apimtį, jos veiksmingumą bei publikacijų aprėptį, vadovaudamasis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) parengtu Politinės nuomonės praktiniu vadovu (2022 m. gruodžio mėn.; angl. Practical Guide on Political Opinion). Atsakovas nustatė, kad, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) dėl socialiniuose internetiniuose tinklapiuose išsakytų komentarų ar kitos informacijos, priešingos ar kritikuojančios (duomenys neskelbtini) valdžią, asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Ypatingo dėmesio sulaukia žurnalistai, politikai, žmogaus teisių gynėjai, aktyvistai. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo aktyvumą socialiniuose tinkluose, nurodė, kad mažai tikėtina, jog ši veikla galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei sąlygoti represinius veiksmus prieglobsčio prašytojo atžvilgiu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo veikla socialinėje erdvėje (pasidalinimai, jo uždėti „patiktukai“) didelio dėmesio nesulaukė, ji nebuvo populiari, žmonės jo pasidalinimų nekomentavo ir neišsakė savo nuomonės nei apie šiuos pasidalinimus, nei apie prieglobsčio prašytoją. Prieglobsčio prašytojo veikla nesukėlė nei žmonių susidomėjimo, nei diskusijų, nei komentarų (teigiamų ar neigiamų).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Politinės nuomonės praktinio vadovo rekomendacijas, publikacijos internete gali turėti didelį žiūrovų potencialą, tačiau vien tai, kad potencialas egzistuoja, nereiškia, kad kiekviena publikacija internete turi didelę auditoriją ir kad į šią auditoriją patenka tikėtinas persekiojimo vykdytojas. Pačių publikacijų viešumas (matomumas) gali priklausyti nuo kelių veiksnių – peržiūrų, „patiktukų“, paspaudimų skaičiaus, autoriaus sekėjų skaičiaus, naudojamos žiniasklaidos priemonės rūšies ir jos poveikio svarbos.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjo paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ turi 4,3 tūkst. stebėtojų, 3 687 draugų, iš paskyros stebima 455 „Facebook“ vartotojų, taigi ji tikrai pasiekiama pakankamai plačiai auditorijai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime nėra konkrečios kilmės valstybės informacijos, pagrindžiančios atsakovo išvadą dėl mažos tikimybės pareiškėjui patirti persekiojimą dėl jo veiklos socialiniuose tinkluose, atsižvelgiant į sekėjų skaičių (pvz., kad asmenys, turintys didelį sekėjų skaičių, paskelbę panašaus populiarumo lygio įrašus, nesusilaukia kilmės valstybės institucijų dėmesio, represijų). Pareiškėjo atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu įvardijo kelis atvejus, kai asmenys sulaukė teisinės atsakomybės (įskaitant laisvės atėmimo bausmes) dėl panašaus ar net mažesnio populiarumo įrašų paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, ši Sprendimo dalis taip pat nelaikytina tinkamai motyvuota.

44. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas pakankamai išsamiai neatskleidė pareiškėjo nurodytų individualių aplinkybių, dėl kurių jis patiria persekiojimo baimę, ir tinkamai neįvertino pareiškėją apibūdinančių individualių savybių visumos (įskaitant jo viešai skelbiamas politines pažiūras, paiešką kilmės valstybėje) aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste. Tai sudaro prielaidas konstatuoti, kad atsakovas Sprendime tinkamai nepagrindė atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) ir įpareigojimo jam išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Sprendimo turinys iš esmės neatitinka tokiam administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, įtvirtintų, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai), ir Sprendimas yra naikintinas.

45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino Sprendimo turinį (motyvuotumo aspektu) ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

Pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo N. B. skundą tenkinti. Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 25S114304 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Virginija Volskienė