4379a455-e5ae-4fdc-8c8a-c08fb59b4a56 · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-405-753/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12177-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.4.4.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 16 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, sekretoriaujant M. T., T. D., dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei J.

Č., nukentėjusiajam, civiliniam ieÅ¡kovui L. P., jo atstovei advokatei L. L., kaltinamajam L. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu – (duomenys neskelbtini), neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

Teismas n u s t a t ė : L. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), ginčo metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, vienÄ kartÄ trenkė, dėl aklumo buvusiam bejėgiÅ¡kos bÅ«klės L. P. į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas jam kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje, nosies kaulų lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiojo L. P. sveikatÄ . Kaltinamasis L. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ neigė, nesutiko su civilinio ieÅ¡kovo L.

P. pateiktais civiliniais ieÅ¡kiniais turtinės, neturtinės žalos atlyginimui, prašė priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2021 m. spalio 5 d. teisiamajame posėdyje L. M. paaiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ , t. y. 2021 m. balandžio 19 d. su draugais (buvo trise) baliavojo, vartojo alkoholinius gėrimus (gėrė alų 5 procentų stiprumo), iÅ¡gėrė su draugais 5-6 butelius alaus (1 litro talpos). TÄ vakarÄ jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po to su draugais V. M., L. L. jis nuėjo pas L.

P. nusipirkti alaus ir cigarečių, nes pastarasis tuo prekiauja. Atėjus prie namo, jis pabaladojo į langÄ , kurį atidarė L. P. draugė Jurgita. Pastarajai jis pasakė, kad duotų cigarečių, alaus. Jis padavė 20 Eurų J.. Å i uždarė langÄ . Ji laukė kol atidarys langÄ , tačiau jo niekas neatidarė. Tada L. M. pabaladojo į langÄ , o L. P. pasakė jam, kad „čiulpčiau B“, tada jis pasakė taip atgal „ateik į kiemo pusę ir pačiulpsiu“. L. P. prilėkė prie lango, jį atidarė, pro duris į kiemÄ iÅ¡lėkė D.

P. (L. P. brolis). Kaltinamojo L. M. paaiÅ¡kinimu, jis tik apsižodžiavo su L. P. broliumi, o jo draugai tik stovėjo prie jo, t. y. L. M., o L. P. pro langÄ Å¡Ä—rė. D. P. ten negyvena, tuo metu jis buvo atvykęs pasisvečiuoti. Ten gyvena nukentėjusysis L. P. (gyvena nuosavame name). Jam yra žinoma, kad L. P. prekiauja cigaretėmis, turi visokių cigarečių bei alkoholiu. Už duotus 20 Eurų J.i, jis paprašė duoti 1 pakelį cigarečių, 5 butelius alaus. Pinigai buvo duoti atsikaitymui už pirkinius, kaip ir seniau bÅ«davo, t. y. per langus paduodi pinigus, J. uždaro langÄ , po to atneÅ¡a prekes, o Å¡iuo atveju jis laukė, tačiau niekas lango neatidarė ir nepadavė kÄ pirko.

Draugai nėjo ir nebaladojo į langÄ , nes jie L. P. yra skolingi. Pastarasis jiems bÅ«tų nepardavęs arba bÅ«tų paėmęs pinigus ir nedavęs ko reikėjo. Kai niekas neatidarė lango, jis pasibaladojo, atidarė langÄ L. P.. Kaltinamojo L. M. paaiÅ¡kinimu, jis pasakė L. P., kad jeigu neduoda prekių, tegul atiduota 20 Eurų. L. P. pasakė jam „čiulpk“, o jis pastarajam atsakė „tegul ateina, pačiupsiu“. Tiesiogiai jis nesakė L. P., kad Å¡is iÅ¡eitų į kiemÄ , tiesiog pastarajam pasakė „ateik, pačiulpsiu“.

Tuomet kaltinamasis su minėtais dviem draugais nuėjo į kiemo pusę, link durų. IÅ¡ namo į kiemÄ išėjo L. P. brolis D., su kuriuo jis, t. y. L. M. apsižodžiavo. Pirmas pradėjo piktažodžiautis L. P., turbÅ«t dėl to, kad apgintų brolį L.. Pastarasis liepė jiems dingti. D. jis pasakė, iÅ¡eis, jei atiduos 20 Eurų. Visai tai matė draugai, kurie stovėjo netoli jo, t. y. L. M.. Atstumas buvo apie 2 metrus tarp jo ir D. P., o iki nukentėjusiojo atstumas buvo apie 4-5 metrus, nuo tos vietos, kur jis stovėjo.

Jis nebuvo priėjęs prie lango. Nematė, kad kas bÅ«tų priėjęs prie lango, nes draugai stovėjo prie jo. Visas konfliktas vyko prie namo lauko durų. Kuomet jis barėsi su L. P., L. P., atsidaręs virtuvėlės langÄ , iÅ¡vadino juos gaidžiais ir kitokiais negražiais, necenzÅ«riniais žodžiais. L. M. prašė L. grÄ Å¾inti 20 Eurų jam. Tuo metu D., stovėdamas prie laiptų, pasakė jiems, kad eitų arba iÅ¡kvies policijÄ . Tame name gyvena jo močiutė T. P., kuri taip pat buvo išėjusi į laukÄ , iÅ¡girdusi kieme triukÅ¡mÄ .

Močiutė pasakė D. P., kad eitų į vidų ir viskas. Draugai pradėjo judėti, jie ėjo pirmi, o jis ėjo paskui. Kaltinamasis L. M. neigia kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , nesutinka su civilinio ieÅ¡kovo L. P. pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamojo L. M. paaiÅ¡kinimu, nukentėjusysis L. P. yra aklas, kuris tuo metu kažkur atsitrenkė, nes name kambarių durys yra vienos prie kitų, gal pastarasis kažkur pataikė.

Jis netrenkė nukentėjusiajam ir tai matė pastarojo brolis D.. TÄ vakarÄ jis su savimi neturėjo jokios lazdos bei nebuvo prisiartinęs prie nukentėjusiojo. Kaltinamojo L. M. paaiÅ¡kinimu, L. P. yra jam giminaitis (mamos brolis, dėdė), tarp jų yra Å¡eimyninių piktumų, nesutampa charakteriai. Iki to vakaro jis nebendravo su L. P. apie pusantrų metų. Policijos pareigÅ«nai sulaikė juos maždaug po 20 minučių po įvykusio barnio. Nukentėjusysis L. P. galėjo pats save susidaužyti, nes jis ir draugai girdėjo garsus, lyg bÅ«tų susidaužymas, lyg bÅ«tų trenksmo garsas, kai Linas stovėjo prie lango ir jį uždarinėjo.

Kaltinamasis L. M. tvirtina, kad nesudavė jokio smÅ«gio nukentėjusiajam L. P.. Jis nežino kokiÄ pinigų suma draugai buvo skolingi L. P.. 2021 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje L. M. paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas iÅ¡gėręs V. M. pasakė „nepyk, aÅ¡ trenkiau“. L. M. teigia, jog jis neįtakojo L. L. L. ir pastarojo neprašė keisti parodymus. Tačiau jis pats prašė V. M. atvažiuoti į teismÄ (tai pasakyti), sakė, kad atvažiuos (2 t., b. l. 63). 2021 m. spalio 5 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L.

P. parodė, kad kaltinamasis L. M. yra sesers vaikas. Giminėje prasidėjo nesutarimai dėl apkalbų jau anksčiau, bet jis yra pasakęs L. L. broliui, kad pas jį kieme nebÅ«tų nei kojos. Tame pačiame kieme gyvena T. P., kaltinamojo senelė. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, minėtÄ Ä¯vykio dienÄ kaltinamasis atėjo su dviem draugais, paprašė alaus ir cigarečių. 2021 m. balandžio 19 dienÄ , po vidurnakčio, jis gulėjo lovoje, kaip iÅ¡girdo Å¡unų lojimus ir garsus, kad kažkas ateina prie namų, į kiemÄ .

Po to įvyko staigus, garsus bildesys į langÄ . Pas jį buvo draugė J. K., kuriai jis pasakė, kas čia tokie. Dar neatidarius lango, jis iÅ¡girdo L. M. balsÄ . J., priėjusi prie lango, liepė L. eiti iÅ¡ čia. L. pradėjo brautis į vidų, siÅ«lė ateiti į laukÄ . J. K. prievarta uždarė langÄ . Ji liepė L. traukti nagus nuo lango. Kai vėl beldė į langÄ , jis, t. y. nukentėjusysis surinkęs Nr. 112 numerį, pasakė policijai, kad braunasi į vidų. Tada jis iÅ¡girdo snargų bildesį jau į virtuvės langÄ .

Kitame kambaryje gulėjo brolis D. P., atsikėlė mama T. P.. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, , išėjęs iÅ¡ kambario D. P. paklausė, kas čia darosi, jis pasakė, kad atėjo L. M., kviečia į lauka muÅ¡tis. Išėjęs iÅ¡ kambario, D. P. paklausė, kur yra L. M. yra. Jis pasakė pastarajam, kad Å¡is baladojosi į kambario langÄ , dabar beldžiasi į virtuvės langÄ . D. pasakė, kad greičiau eitų, nes tokiu beldimu pastarasis gali iÅ¡daužyti langÄ . D. P. nuėjo, o jis, t. y. nukentėjusysis L.

P. pradarė langelį, paklausė L. M. ko jis nori. L. M. pasakė jam, kad nori, kad jis iÅ¡eitų į laukÄ , kodėl neiÅ¡eina, ko bijo. Brolis D. P. liepė L. M. eiti namo. D. buvo jo, t. y. nukentėjusiojo deÅ¡inėje, o jis gavosi buvo D. iÅ¡ kairės, nes iÅ¡ kairio Å¡ono girdėjo jo balsÄ , o dar toliau iÅ¡ kairės namo pusės jis girdėjo V. M. balsÄ . L. M. pradėjo dar arÅ¡iau reikalauti, kad jis, t. y. nukentėjusysis iÅ¡eitų į laukÄ . Paskui nukentėjusysis pajuto smÅ«gį iÅ¡ kairio Å¡ono, jaučiu iÅ¡ kurios pusės, kliuvo į kaktÄ .

Nukentėjusiojo L. P. parodymu, jis neparkrito. Brolis D. P. buvo Å¡alia, paklausė jo, ar viskas gerai. Jis pasakė, kad viskas gerai. Paskui L. M. pasakė, kad jau galime „varyt“ iÅ¡ čia ir visi pajudėjo. Nukentėjusysis L. P. negali pasakyti kuo jam trenkė, brolis Å¡alia buvo, jis matė. Jie abudu, t. y. jis su broliu buvo pravėrę virtuvės langelį, nes liepė broliui praverti langÄ , pagalvojęs, kad iÅ¡daužys langÄ . D. P. nebuvo išėjęs į kiemÄ . Nukentėjusiojo L. P. parodymu, jam buvo suduotas vienas smÅ«gis.

L. su draugais rėkdami išėjo. Ä® įvykio vietÄ buvo atvykę policijos pareigÅ«nai ir greitoji. Nukentėjusysis L. P. praÅ¡o pilna apimtimi tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, jÄ priteisiant iÅ¡ kaltinamojo L. M.. Turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos, vykstant apžiÅ«rai pas medikus (specialistus), reikia atlikti tyrimus (persiÅ¡viesti nosį), po to pajuto akyse, vyko gal keturis kartus pas specialistus į KaiÅ¡iadoris, 6 kartus vyko į Kauno klinikas, nes buvo padidėjęs akių akispÅ«dis.

Pas medikus jį nuveždavo kaimynas, kuriam už atliktas paslaugas mokėdavo po 15 Eurų. Kelionės iÅ¡laidos bendroje sumoje, t. y. vykstant pas medikus (specialistus) į Kauno klinikas ir KaiÅ¡iadorys, bendroje sumoje sudarė 240 Eurų. Medikamentinį gydymÄ sudarė vaistų pirkimas (pirko dviejų rÅ«Å¡ių vaistus). Po Å¡io įvykio jis jaučia skausmÄ akies, antakių srityje, nuo padidėjusio akispÅ«džio, jam teko vartoti akių gelį, kuris nuima spazminius dalykus, laÅ¡intis vaistus (akių laÅ¡iukus).

Iki įvykio Å¡ių vaistų jis nenaudojo, o pablogėjusi akių bÅ«klė, Å¡iuo atveju yra susijusi su 2021 m. balandžio 19 d. įvykiu. Naktimis negalėjo miegoti per nosies tÄ lūžimÄ . Jis sunkiai kvėpavo apie savaitę ar dvi. Padariniai nuo lūžio tokie, kad jam buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo galvÄ , kaktos sritį tikrai savaitę, dvi. Galvojo, kad galvÄ skaudėjo nuo nosies lūžimo, bet praėjus kiek tai laiko, jam prasidėjo skausmai kaktos srityje. Pirmiausia jis kreipiausi į Å¡eimos gydytojÄ , paaiÅ¡kinau nuo ko tai pasidarė, gydytoja pasakė, kad reikėjo kreiptis ankščiau.

Visi medicininiai duomenys (dėl akies bÅ«klės) yra kortelėje. Vieni vaistai (iÅ¡ dviejų) yra kompensuojami. Po Å¡io įvykio, nukentėjusysis L. P. kurį laikÄ juto nemigÄ , taip pat junta nerimÄ sulojus Å¡uniui. Jis neturėjo jokių bėdų dėl nemigos iki Å¡io įvykio. Apie juntamÄ nemigÄ jis užsiminė Å¡eimos gydytojai, tačiau ji neiÅ¡rašė vartojimui jokių vaistų, nes prie tokių vaistų galima priprasti. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, apie 12 metų pas jį yra aklumas, kadangi apsidegino akis.

Jis visiÅ¡kai nemato. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjos M., paaiÅ¡kino, kaip pajuto, gavo į veidÄ mediniu daiktu. Jeigu bÅ«tų trenkta kumščiu ar kažko kitu, bÅ«tų per langÄ nelabai pasiekę arba bÅ«tų uždavę į vienÄ vietÄ . Brolis buvo Å¡alia ir jis pasakė, kad trenkė pagaliu. Nukentėjusiojo L. M. parodymu, jis pats negalėjo savęs susižaloti, namuose kiekvienÄ slenkščiukÄ Å¾ino, jungiklį Å¡viesai įjungti žino bei į fotelį atsisėda, savo namus jis jaučia labai gerai.

Negali atsakyti ar mėlynės buvo likę (2 t., b. l. 18-20). 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. P. parodė, kad įvykio metu D. jam buvo iÅ¡ deÅ¡inės (jis jaučia žmogų). Jis yra 100 procentų įsitikinęs, kad L. M. buvo. Nuo pat mažų jį atsimena, girdi balsÄ . Jis pajuto smÅ«gį ir pastarasis (L. M.) keiksmažodį pasakė, tai jis girdėjo. Tai buvo L. M. balsas. Jis girdėjo balsas lyg artėja, tolėja. Nebuvo daugiau niekas priėjęs prie lango (2 t., b. l. 68). 2021 m. spalio 20 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja T.

P. parodė, kad nukentėjusysis L. P. yra sÅ«nus, gyvename kartu (duomenys neskelbtini). Liudytoja parodė, kad po balandžio 19 d. įvykio, sÅ«naus L. nosis buvo kruvina. Ji nematė paties įvykio. Ji yra močiutė kaltinamojo L. M.. Kartu negyvena. T. P. parodymu, L. su L. nesutinka ir viskas, nežino dėl ko jie nesutinka. Neatsimenu ar diena, ar rytas ar naktis buvo, kai ji pamatė kruvinÄ nosį sÅ«naus. Ji paklausė sÅ«naus L. „kas sužalojo“, Å¡is sakė „L.“. Tuo metu namuose buvo ji, J.

K.. L. ir sÅ«nus P. D., kuris negyvena tuo adresu. D. jai nieko nesakė. Nieko jiems ir ji nesakė. Liudytojos T. P. parodymu, ji su L. L. nebendrauja, pastarasis neateina dabar. Iki įvykio ateidavo L., bendraudavo. Liudytoja turi devynis vaikus. Å ios liudytojos parodymu, L. buvo iÅ¡vežtas pas gydytojus, klinikose buvo pablogėjo pastarojo sveikata, jam skaudėjo nosį, kaktÄ , akis pradėjo pÅ«liuoti. Dar dabar vaistus laÅ¡inasi. Anksčiau jis nesiskundė sveikata. T. P. parodymu, pas juos nėra nelegalios prekybos, neateina praÅ¡yti cigarečių ar alaus (2 t., b. l. 30-31). 2021 m. spalio 20 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D.

P. parodė, kad L. P. yra brolis, o L. – jo giminaitis. Tuo metu jis buvo atvažiavęs pas tėvus. Tame name gyvena mama, patėvis, L. su drauge J. K.. Liudytojo D. P. parodymu, buvo vakaras, jis gulėjo lovoje grįžęs iÅ¡ po žvejybos, langas buvo atidarytas, iÅ¡ toli girdisi žmonių balsai. Tie balsai (vyrų balsai) artėjo prie tėvų namo. Ten yra pora namų yra Å¡alia. Gulėdamas lovoje, jis girdėjo į langÄ pasibaladojimÄ ir prasidėjo triukÅ¡mai, t. y. buvo visokie keiksmažodžiai.

Jis girdėjo L. balsÄ , vartojant necenzÅ«rinius žodžius ir dar kažkokių pora balsų – kažkoks L. ir V. M.. Jis atsikėlė iÅ¡ lovos. TriukÅ¡mas persimetė prie virtuvės lango. Name nedegė Å¡viesa. L. su J. stovėjo prie langelio. Tuo metu jis pamatė, kaip L. smogė L.. Jis L. pasakė - „kÄ tu padarei?“ Liudytojo L. P. parodymu, pastarasis su kažkuo smogė. KažkÄ L. turėjo, bet patamsiai neįžiÅ«rėjo kÄ . Å io liudytojo parodymu, L. pataikė tarp akių, į veido sritį ties nosimi.

Jis pasakė pastarajam „kÄ tu darai?“ Liudytojas D. P. iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė, kad jie visi trys iÅ¡eina (vartodami keiksmažodžius), nes jie nesitikėjo, kad jis, t. y. liudytojas D. P. bus kaime. Pabuvęs lauke kelias minutes, jis grįžo į kambarį, buvo iÅ¡kviesta policija ir greitoji. Liudytojo D. P. parodymu, po įvykio jis matė L. veide kraujÄ , pastarajam bėgo kraujas iÅ¡ nosies. Kiek girdėjo, kad L. pasakė L., kad Å¡is eitų namo. L. buvo iÅ¡gėręs. Viskas įvyko greitai.

L. su L. iki Å¡io įvykio pykdavosi, nežino kiek laiko pastarieji pykdavosi. Tuose namuose nėra prekiaujama alkoholiu ir cigaretėmis (2 t., b. l. 31). 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. P. (papildomai apklaustas) parodė, kad įvykio metu išėjęs į laukÄ , jis pamatė L. M., nueidinėjo iÅ¡ kiemo link kelio. Jis ne vienas buvo, tÄ vakarÄ buvo dar L. L. ir V. M.. Jis pravijo L. M., kad eitų iÅ¡ kiemo. Atstumas tarp jo ir L. M. buvo apie pusantro metro atstumas. Kai išėjo į kiemÄ , jis nematė L.

M. draugų. Lauke degė Å¡viesa (Å¡imtu procentu). Pro langÄ jis matė L.. Jis pažįsta L.. Virtuvės dydis trys ant keturių. Liudytojas D. P. stovėjo prie pat lango, iÅ¡karto už L.. Liudytojas D. P. parodė, jog matė kas sudavė L.. Tuo metu J. K. buvo prie L. buvo, jie neužstojo liudytojui vaizdo. TÄ vakarÄ jis nematė V. M. prie lango. Išėjęs į kiemÄ , jis pamatė L. M., toliau du stovėjo (2 t., b.l. 68). 2021 m. lapkričio 16 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. K. parodė, kad L.

P. yra draugas. Pas jį atvažiuoja, kai pastarajam reikia pagalbos, važiuoti pas gydytojus. Pas pastarÄ jį ji lankosi du kartus per mėnesį. 2021 m. balandžio 19 d. vakare, jau buvo gerokas vakaras, atsigulė, iÅ¡girdo Å¡unys lojant. Ji pasakė L., kad kažkas ateina su riksmais (garsiais riksmais), pasibeldė į langÄ , gal, balsai buvo vyrų (vieno vyro). Tame kambaryje kur jie miegojo yra langas. L. sakė „atidaryk, kas čia atėjo?“ Jai pradarius langÄ , Lukas surėkė. Ji pasakė pastarajam - „ramiau, yra žmonių miegančių“.

L. pasakė - „einam pasimuÅ¡ti į laukÄ , iÅ¡eik gaidy“. L. gulėjo lovoje. L. iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais L.. Liudytojos J. K. parodymu, ji norėjo uždaryti langÄ , tačiau pastarasis jai neleido. Sakė „iÅ¡eik į laukÄ susimuÅ¡im“. Liudytojos parodymu, kokios muÅ¡tynės prieÅ¡ aklÄ ? Ji uždarė langÄ . Tada L. pradėjo baladotis į virtuvės langÄ . Užsidegė žibintas (lauke). Tada pastarasis pradėjo ten baladotis. Atėjo D., atidarė langÄ . Pirmas D. stovėjo, po to L., o ji truputį („biÅ¡kį“) toliau stovėjo virtuvėje, t. y. atstumu apie porÄ Å¾ingsnių nuo lango stovėjo.

D. pasakė L. - „ko čia atėjai prieÅ¡ aklÄ ?“ L. lakstė palei kiemÄ . Liudytoja iÅ¡girdo L. žodžius „man sudavė“. Liudytoja J. K. pamatė pas L. kraujÄ , t. y. pastarajam pradėjo bėgti iÅ¡ nosies kraujas. Nuėjus į kambarį, buvo iÅ¡kviesta policija, policija iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Ryte jie nuvažiavo pas gydytojus. Å ios liudytojos parodymu, atidariusi langÄ , ji paÅ¡alinių asmenų nematė. Iki įvykio santykiai buvo neblogi santykiai L. ir L.. Tame name neprekiaujama alkoholiu ir cigaretėmis.

L. nebuvo skolingas. Virtuvėje viskas vyko tamsoje. IÅ¡ virtuvės lango ji matė kieme tik L.. Liudytoja J. K. nepastebėjau, kad kažkas L. L. rankose. Langas yra neaukÅ¡tas. L. jai pasakė, kad jam sudavė. L. nepasakė kas jam sudavė. Ji nuo L. stovėjo dviem žingsniais toliau. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, ji buvo kambaryje, nežino, kÄ L. sakė pareigÅ«nams sakė. L. buvo sulaižyta nosis. Liudytojos J. K. parodymu, L. vienintelis buvo lauke ir taip aiÅ¡ku, kad L. galėjo sužaloti. Po viso įvykio jie buvo išėję į laukÄ , kitų asmenų lauke nematė (2 t., b. l. 40-41).

Teisiamajame posėdyje liudytojo V. M. parodymu, L. M. yra jo draugas. Liudytojas V. M. pažįsta nukentėjusįjį L. P.. Seniau buvo geri su nukentėjusiuoju, dabar nelabai geri, jis nustojo bendrauti su nukentėjusiuoju. Liudytojo V. M. parodymu, įvykio dienÄ , jis su draugais L. L. ir L. M. nuėjo nusipirkti cigarečių, alaus. Jie nuėjo adresu - (duomenys neskelbtini). Tai buvo naktis (iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį). Liudytojas parodymu, jie nuėjo prie kambario lango, pasibeldė, o atidarius langÄ , L.

M. padavė 20 Eurų. Palaukė, tačiau niekas lango neatidarė. L. M. pabeldė dar kartÄ ir paklausė „duosi ar ne“. PasiÅ«lė „pačiulpt“, L. sako „iÅ¡eik pačiulpsiu“. Priėjus link durų, išėjo D. P.. L. P. atidarė langÄ ir pradėjo necenzÅ«riniais žodžiais kalbėti. Liudytojo V. M. parodymu, jis stovėjo atstumu per porÄ metrų, prie jo stovėjo L. M., prie L. stovėjo L.. Niekas rankose nieko neturėjome. L. ir jie ramiai stovėjo. Atstumas nuo lango iki jų buvo apie pora metrų.

Neįmanoma ranka suduoti. Jie trise stovėjo, L. niekas nežalojo. Å io liudytojo parodymu, tÄ dien jie trise buvo iÅ¡gėręs kelis butelius alaus (apie pora litrų). TÄ dien jis pats nesijautė apgirtęs. Kai L. barėsi su D., jie visi kartu stovėjo. Kieme buvo tamsu. IÅ¡ virtuvės Å¡vietė Å¡viesa, neapÅ¡vietė tos vietos, kur jie stovėjo. Nuo lango Å¡viesa mažai apÅ¡viečia, nes yra siauras langelis. Po įvykio buvo atvykusi policija, kuriÄ L.. Nežino kodėl buvo iÅ¡kviesta policija, kad, kad barėsi, buvo žodinis konfliktas.

Prie lango jie nebuvo priėję. Liudytojas V. M. negali pasakyti kokie tuo metu buvo tarpusavio santykiai L. ir L., tačiau jo paties santykiai su L. buvo geri iki įvykio (2 t., b. l. 41-42). 2021 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. L. parodė, kad įvykio vakarÄ , tikslaus laiko nežino, L. M., V. M. ir jis nuėjo pas L. P. nusipirkti alkoholio ir cigarečių. Padavė 20 Eurų, tačiau nieko jiems nepadavė ir pradėjo rėkti. Jie irgi staugė, tada iÅ¡lindo L. brolis, paskui per virtuvės langÄ iÅ¡lindo L..

V. M. iÅ¡ apačios trenkė L.. Liudytojas L. L. matė, kad V. M. iÅ¡ apačios kirto. L. M. nieko neturėjo, o jis pats rankovėje turėjau alaus butelį. Liudytojo L. L. parodymu, ikiteisminio tyrimo metu jis sakė netiesÄ , nes „užknisa“ važinėti. Dabar tiesÄ sakau. V. M. kirto L., jis tai tikrai matė. Kai Å¡is kirto, jis, t. y. L. L. stovėjau gal 4-5 metrų atstumu. Jis pats tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs, virÅ¡ promilės pripÅ«tė, girtas tikrai nebuvo. Ant kiemo truputį buvo Å¡viesos, nežino iÅ¡ kur ji sklido.

Teisme jis pasakė tiesÄ , nes paskui reikės vėl važiuoti. Niekas jo neprašė taip sakyti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo L. L. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 77). Po perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas L. L. parodė, jog dabar teisme pasakė tiesÄ . Tikrai niekas jo neprašė, kad Å¡iandien pakeistų parodymus (2 t., b. l. 62-63). 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V.

M. (papildomai apklaustas) parodė, kad su L. L. jokių piktumų neturiu, su pastaruoju anksčiau susitikdavo, dabar apie tris mėnesius nesusitinka. V. M. parodė, kad L. jis prisipažino, kad jis, t. y. V. M. trenkė nukentėjusiajam L. P.. V. M. parodymu, jis priėjo prie to langelio ir trenkė, nes buvo išgėręs. Jis trenkė su kaire ranka, bet nežino į kur pataikė. Šalia nieko nebuvo. L. L. ir L. M. stovėjo atokiau. L. M. kivirčijosi su D. P.. Liudytojas V. M. parodė, kad jis buvo priėjęs arčiau prie langelio ir trenkė, prieš trenkiant jis nieko nesakė.

Niekas jo neprašė, kad prisiimtų kaltę. Po įvykio paėjo į Å¡onÄ , L. L. jis pasakė, kad trenkė. Bijojo prisipažinti, kad jis trenkė. PraÅ¡ymų prisiimti kaltės nebuvo. L. L. tiesÄ sako. Pasakė tai gal po savaitės po įvykio. Gal D. matė kai jis sudavė. D. P. tikrai turėjo matyti, kad jis sudavė. Draugai tuo metu toliau stovėjo, stovėjo atstumu per du metrus. Nuo lango Å¡viesa ėjo, nepamenu ar abu L. stovėjo apÅ¡viestoje vietoje. Kuomet jis sudavė L., D. stovėjo prie durų ant laiptų, atstumas nuo jo iki D. buvo apie du metrus.

Neatsimena ar ta vieta, kur stovėjo D., buvo apÅ¡viesta. D. barėsi su L. M.. Kai jis trenkė, D. įlėkė į kambarį ir jie išėjo. L. L. nematė kai jis trenkė, jis pastarajam pasakė, o L. M. pasakė po savaitės. Nežino, kad byloje nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, gal L. M. ir buvo užsiminęs apie civilinį ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 67-68). Nors kaltinamasis L. M. neigia kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , jo kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ yra pilnai įrodyta paties kaltinamojo L.

M., nukentėjusiojo L. P., liudytojų D. P., J. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, liudytojų L. L., V. M. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir kita bylos rašytine medžiaga. Iš byloje pateikto bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto telefoninio skambučio garso įrašo matyti, kad dėl muštynių buvo kviečiami policijos pareigūnai (b. l. 113). Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjas L. P. pranešė apie įvykį Kauno AVPK Kaišiadorių r.

PK nurodęs tokias įvykio aplinkybes, kad jis gyvena - adresu (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu gyvenu su mama T. P., kartais pas mus atvažiuoja pabÅ«ti brolis D. P., kuris padeda namų Å«kyje, kadangi jis (pareiÅ¡kėjas) yra visiÅ¡kai aklas. 2021 m. balandžio 19 d., apie 00,15 val. į namus atėjo mano sesers vaikas, sÅ«nėnas L. M., kuris žodinio konflikto metu sudavė jam vienÄ kartÄ nežinomu daiktų į veidÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir padarydamas sužalojimus. Prašė dėl Å¡io įvykio pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

PasiÅ«lius papasakoti visa, kas liudytojui (pareiÅ¡kėjui) gali bÅ«ti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, pastarasis parodė, kad jis yra neįgalius, visiÅ¡kai aklas. Teismo sprendimo, dėl jo globos, priežiÅ«ros nėra, kadangi pats gebu savimi pasirÅ«pinti. 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.15 val. į namus atėjo sesers vaikas, sÅ«nėnas L. M.. Pastarasis buvo kieme, o jis buvo kambaryje. Buvo pabelsta į langÄ , langÄ jis atidarė. Atidarius langÄ , pastarasis be jokios priežasties jam sudavė vienÄ kartÄ su nežinomu daiktų į nosį.

Šį įvykį matė mano brolis D. P., kuris buvo Å¡alia jo. Po suduoto smÅ«gio L. M. pasiÅ¡alino ir iÅ¡sinešė lazdÄ , bent jau brolis taip sakė. L. M. dažnai ateina agresyviai nusiteikęs į jo namus, dėl nesuprantamų priežasčių nori smurtauti prieÅ¡ jį. Sudavęs smÅ«gį su neaiÅ¡kių objektu, pastarasis sukėlė jam fizinį skausmÄ ir padarė sužalojimus (1 t., b. l. 1-5). Ä®vykio vieta – gyvenamasis namas, adresu –(duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra vieno aukÅ¡to (mÅ«rinis) DeÅ¡inėje prie durų, namo iÅ¡orėje, sienoje yra plastikinis langas (1 t., b. l. 1-5, fotolentelė Nr. 1, 1 t., b. l. 11-12, 13).

Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. nutarimu nukentėjusiuoju pripažintas L. P. (1 t., b. l. 34). Valstybinės teismo medicinos Tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) L. P. nustatyta: kraujosruva kaktos dešinėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse.

Išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruva kaktos dešinėje laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 47-48).

Ikiteisminiame tyrime po pareikÅ¡to įtarimo, įtariant padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , apklaustas įtariamuoju L. M. neigė kaltę. L. M. paaiÅ¡kino, kad L. ir D. P. yra jo dėdės, jie gyvena su jo močiute, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.15 val., jis su savo draugais L. L. ir V. M. atėjo pas dėdę L. P., kuris yra aklas, nusipirkti cigarečių, nes pastarasis jomis prekiauja. Jis pabeldė į langÄ , kurį atidarė L. draugė J..

L. M. jos paprašė, kad duotų rÅ«kyti ir jai padavė 20 Eurų. Linas pradėjo keiktis ant jo ir norėjo užsidaryti langÄ . Jis ranka atstÅ«mė langÄ , kad pastarasis neuždarytų, kad jis atsitrenktų į langÄ , jis nepajautė. Tuomet jis pasakė L., kad atiduotų pinigus, o Å¡is dar garsiau pradėjo rėkauti, sakė jam „čiulpk“. Sakė jam, kad tuoj ateis ir nukals. Jis jį pakvietė, kad ateitų į kiemÄ . Jis atėjo prie durų, kurias duris atidarė kitas jo dėdė D.

P.. Jie su juo apsižodžiavo, o L. buvo prie lango ir rėkavo. Kalbant su D., jis prie lango nebuvo priėjęs. Jo draugai, kiek pamena, buvo prie vartų ir jie į kiemÄ nėjo, tik trumpam buvo atbėgęs L. ir bandė jį iÅ¡ ten iÅ¡vesti, kad jis ten nesibartų. Netrukus atėjo jo močiutė T. ir pasakė, kad jie eitų iÅ¡ čia, nes atvažiuoja policija. Jis savo dėdei L. P. jokių smÅ«gių nesudavė, su savimi jokios lazdos neturėjo. Jie visi trys išėjo link namų ir pamatė, kad atvažiuoja policija.

Policijos pareigÅ«nai juos susodino į automobilį, nuvežė iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kai sėdėjo policijos automobilyje atvyko greitoji medicinos pagalba, matė, kad L. prie nosies yra paraudimas, kaip jis susižalojo, nežino ( 1 t., b.l.-148, 149). Apklaustas ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis L. P. parodė, kad nuo 2009 m. turi neįgalumÄ dėl aklumo, jam nustatytas 10 proc. darbingumas. Elementariais dalykais pasirÅ«pina pats, bet jam padeda draugė J. K., su kuria kartu gyvena bei mama T. P.. Å . m. balandžio 19 d. naktį, apie vidurnaktį, tiksliai laiko nežino, jį iÅ¡ miegų prikėlė stiprus beldimas į langÄ .

Tuo metu pas jį nakvojo brolis D.. Jo draugė J. nuėjo prie kambario lango ir jį atidarė. IÅ¡girdo savo sÅ«nėno L. M. balsÄ , kuris pradėjo Å¡aukti. Jis pasakė pastarajam, kad neÅ¡auktų, o Å¡is rėkė, kad jis iÅ¡eitų į laukÄ , iÅ¡vadino gaidžiu. Jis J. liepė uždaryti langÄ , ji taip ir padarė, nors L. tam prieÅ¡inosi, nes girdėjo J. ir L. pokalbį. J. sakė L. ko jis čia braunasi ir suprato, kad L. nori pro langÄ patekti į vidų. Tuomet L. pradėjo daužytis į lauko duris ir vis rėkė, kad iÅ¡eitų į laukÄ , kad bÅ«tų vienas ant vieno, suprato, kad jis kalba apie muÅ¡tynes.

Tada iÅ¡ miegų atsikėlė brolis D.. Kadangi niekas L. durų neatidarė, jis pradėjo belsti į virtuvės langÄ . Kažkas atidarė langÄ , gal jo brolis, klausė ko jis nori. L. sakė, kad jis iÅ¡eitų į laukÄ , duos į galvÄ . Jis irgi priėjo prie Å¡io lango. Jam iÅ¡ deÅ¡inės buvo D., o lauke kairiau girdėjo L. balsÄ . Dar lauke girdėjo ir pažino V. M. ir L. L. balsus, kurie L. sakė, kad eitų namo. Minėti asmenys buvo kažkiek toliau nei L., bet ne per toliausiai. Jis su broliu liepė L. eiti namo, o L. dar labiau pasiuto.

Tokio žodinio konflikto metu jis staiga pajuto vienÄ smÅ«gį į veido sritį kažkokiu mediniu daiktu. Tai tikrai nebuvo kumÅ¡tis ar koks metalinis daiktas. Po smÅ«gio L. pasakė „keiksmažiodis, varom“ ir jie trise išėjo. Nuo smÅ«gio jam pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies, juto skausmÄ . Jis paskambino pagalbos telefonu. Vėlė jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Su L. nesutaria apie metus laiko, tiksliai nesutarimo priežasties įvardinti negali. Kai Å¡. m. balandžio 19 d. atėjo L. jis nei jam, nei jo draugei jokių pinigų nedavė ir jokių kontrabandinių cigarečių jis namuose nelaiko, nepardavinėja.

L. pas jį atėjo norėdamas pasirodyti prieÅ¡ savo draugus, pasinaudodamas jo aklumu. Byloje civilinį ieÅ¡kinį reikÅ¡, po to, kai jam paskirta advokatė suruoÅ¡ tam dokumentus (1 t., b. l. 1-4, 31-32, 33). Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas D. P. parodė, kad 2021 m. balandžio 18 d. atvyko pas brolį į namus padėti, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.15 val., į kiemÄ minėtu adresu atėjo jo sÅ«nėnas L., kuris stipriai beldė į langÄ . Brolis L. P. atidarė langÄ , ėmė sÅ«nėnui priekaiÅ¡tauti, kodėl taip stipriai beldžia, tada jie žodžiu susipyko ir L. be jokios priežasties, kiek matė, lygtais su mediniu apie 30 cm ilgio, apie 5 cm storio, mediniu pagaliu, be jokios priežasties trenkė jam į nosį.

IÅ¡ karto po to jis pasiÅ¡alino ir iÅ¡sinešė pagalį. Jo broliui L. iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Kiek žino L. prieÅ¡ jo brolį ankščiau nėra smurtavęs, tačiau yra grasinęs sumuÅ¡ti (b. l. 67-68, 69, 70). Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja J. K. parodė, kad gyvena su sugyventiniu L. P., adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.10 val., ji su L. jau gulėjo lovoje kai iÅ¡girdo, kad kažkas smarkiai beldžia į langÄ . Priėjusi prie lango, ji praskleidė užuolaidas, pamatė stovintį L. sÅ«nėnÄ L.

M.. Prie lango jis buvo vienas. Atidarė langÄ ir paklausė ko jis nori. Jis pradėjo be jokios priežasties rėkti, kaip suprato L., sakydamas „Ateik gaidį į kiemÄ , einam vienas prieÅ¡ vienÄ , kÄ tu čia“. Ji pasakė, kad pastarasis eitų ir norėjo uždaryti langÄ , bet jis neleido, padėjo rankÄ , todėl ji negalėjo uždaryti lango. Užrėkė ant jo, kad patrauktų nagus, bet jis vis tiek laikė. Ji užsimojo ranka, tuomet jis patraukė rankÄ ir ji užsidarė langÄ . Jis atėjo prie lauko durų, pradėjo rėkti visokiais žodžiais.

Tuomet L. atidarė virtuvės langelį ir paklausė ko jis nori. Ji ieÅ¡kojo kuo apsirengti ir kai įbėgo į virtuvę L. pasakė, kad L. jam sudavė per galvÄ . Pas L. rankose ji nieko nepastebėjo. Pas juos nakvojo L. brolis D. P.. D. išėjo į laukÄ ir ji išėjo į kiemÄ . Ant kelio matė, kad stovi L. L. ir V. M.. Jie į kiemÄ atėję nebuvo. L. iÅ¡kvietė policijÄ . Jie visi trys išėjo iÅ¡ jų kiemo. Buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, apžiÅ«rėjo L. ir liepė atvykti kitÄ dienÄ .

KaiÅ¡iadorių ligoninėje jam nustatė nosies lūžį, dar sekančiÄ dienÄ buvo nuvykę ir į Kauno klinikas. Čia yra jau ne pirmas kartas kai L. M. L. iÅ¡vadina necenzÅ«riniais žodžiais. L. yra aklas jau 12 metų, jis reaguoja tik į Å¡viesÄ (1 t., b.l. 72, 73). Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas L. L. parodė, kad L. M. yra jo draugas. 2021 m. balandžio mėnesį, dienos nepamena, buvo naktis iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį, jis ir V. M. buvo pas L. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini).

Trise ėjo L. L. dėdę L. P. (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus ir cigarečių, nes jis pardavinėja. Jie atėjo į kiemÄ , bet jis su V. liko stovėti truputį toliau, o L. nuėjo ir pabeldė į langÄ . L. sugyventinė vardu J. atidarė langÄ , L. padavė jai 20 Eurų ir pasakė, kad reikia cigarečių ir alaus. J. nieko nesakiusi užsidarė langÄ . Tada L. liepė atiduoti pinigus, jis irgi nuo kelio pradėjo rėkti, kad atiduotų kas jiems priklauso. Jis ir V. atėjo prie L., tuomet L. atidarė virtuvės langÄ ir iÅ¡kišęs galvÄ ant jų rėkė, jie nuo L. stovėjo toli, prie jo priėjęs nei vienas nebuvo.

L. rankose nieko neturėjo. Nei vienas iš jų L. jokių smūgių nesudavė. Jie visi trys pradėjo eiti link kelio, kai duris atidarė L. brolis D. P. ir pradėjo visaip ant jų rėkti. Jie eidami irgi rėkė ant jo. Jie visi trys ėjome link namų ir netrukus juos susistabdė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 77, 78, 79). Ikiteisminiame tyrime liudytojo V. M. parodymu, 2021 m. balandžio mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, tik žino, kad buvo naktis iš sekmadienio į pirmadienį, jis kartu su L.

L. ir L. M. nuėjo pas L. P. nusipirkti alaus ir cigarečių. Trise priėjo prie L. namų lango. L. M. pabeldė į langÄ . LangÄ atidarė L. P. sugyventinė J. K.. L. M. padavė jai 20 Eurų ir paprašė, kad duotų alaus ir cigarečių. Ji užsidarė langÄ . Jie laukė, bet niekas nieko nedavė ir pinigų negrÄ Å¾ino. Tuomet L. M. vėl pabeldė į langÄ ir paklausė duos ar ne. Girdėjo, kaip L. P. namo viduje rėkdamas vadino juos necenzÅ«riniais žodžiais, sakė „pačiulpk“.

L. M. sakė L. „ateik pačiupsiu“. Girdėjo, kad kambaryje kažkas lakstė, trankėsi durimis. Jie visi trys nuėjo į kiemÄ , netoli pagrindinių durų. Duris atidarė L. brolis D. P., klausė kas jiems yra, liepė ramintis. L. atidarė virtuvės langÄ , iÅ¡kišęs galvÄ vadino juos visokiais žodžiais. Jie irgi netylėjo, taip pat jį iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. L. M. priėjęs prie L. nebuvo, jokių smÅ«gių jam nesudavė, rankose nieko neturėjo. Nei jis, nei L.

L. taip pat prie L. priėję nebuvo, pastarajam jokių smÅ«gių nesudavė. Po Å¡ių apsižodžiavimų jie išėjo link namų, netrukus juos sustabdė policijos pareigÅ«nai, jie įsėdo pas juos ir nuvažiavo aiÅ¡kintis įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 81, 82). Liudytoja T. P. ikiteisminiame tyrime atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo artimÄ giminaitį (1 t., b. l. b. l. 87,88). Tyrime, akistatos tarp nukentėjusiojo L. P. ir įtariamojo L. M. metu jų parodymuose esančių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko (1 t., b. l. b. l. 94-95, 96).

Tyrime, akistatos tarp liudytojos J. K. ir įtariamojo L. M. metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 100-101, 102). Akistatos tarp liudytojo D. P. ir įtariamojo L. M. metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 106-107, 108). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nusikaltimo įrankis - medinė lazda - nerasta (1 t., b. l. 120). Iš byloje pateiktų alkotesterio duomenų, kad L. M. nustatytas 1,00 promilių neblaivumas, L. P. - 0,00 promilių blaivumas, D.

P. - 0,00 promilių blaivumas. (1 t., b. l. 171). Dėl veikų kvalifikavimo ir kaltės IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai L. M. padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ pasitvirtino. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų.

Byloje aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. balandžio 19 d., apie 00.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), ginčo metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, vienÄ kartÄ trenkė, dėl aklumo buvusiam bejėgiÅ¡kos bÅ«klės L. P. į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas jam kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje, nosies kaulų lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiojo L.

P. sveikatÄ . Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. P., liudytojo D. P. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, kurie yra nuoseklÅ«s. Nukentėjęs L. P., nors yra su negalia (aklas), tačiau skiria balsus, teigia, kad prie lango girdėjo arti kaltinamojo L. M. balsÄ , kurį gerai pažįsta, nes yra giminaitis (sÅ«nėnas), kitų balsų jis negirdėjo. Be to liudytojas D. P. teigė įvykio metu prie lango, prie kurio stovėjo brolis L. P., matė kaltinamÄ jį L. M., kitų asmenų jis nematė.

Liudytojų L. L., V. M. duoti parodymai teisme skiriasi nuo duotų parodymų ikiteisminiame tyrime, kurie vertintini kritiÅ¡kai, siekiant padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ byloje pateiktų papildomų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atstumas nuo žemės iki namo virtuvės lango yra žemas 1,37 metrų aukÅ¡tyje, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis, bÅ«damas kieme, per langÄ galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Dėl bausmės Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L.

M. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ - apysunkį nusikaltimÄ (BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas), veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas L. P.). L. M. yra neteistas (1 t., b. l. 160), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymÄ (1 t., b. l. 161), dirba, nepriklauso asmenų, stebimų psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (1 t., b. l. 163). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytÄ nusikaltimÄ bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Nors L. M. kaltę neigė, tačiau atsižvelgtina į tai, kad jis yra jauno amžiaus, dirba, neteistas, nebaustas už administracinių nusižengimų padarymÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ . Ä®vertinus tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra itin pavojinga, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryÅ¡ius ir nepasitarnautų jo resocializacijai.

Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principÄ ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas. Civiliniai ieÅ¡kiniai Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas L. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eurų neturtinės žalos ir 410 Eurų turtinės žalos atlyginimo, prašant pilnai tenkinti civilinį ieškinį, priteisiant jį iš kalto asmens L. M. (2 t., b. l. 13-14). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ ; Å¡ie kriterijai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas.

Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo padariniams, todėl negali iÅ¡ esmės lemti žalos dydžio. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinės padėties turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016).

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje. Teismas, įvertinęs visumÄ neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų aplinkybių ir atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių – nukentėjusiosios ir nuteistojo – interesų pusiausvyrÄ (L. M. yra jauno ir darbingo amžiaus), į tai, kad nukentėjusiojo sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, tačiau smurtas buvo panaudotas prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės (aklÄ ) asmenį, nėra pagrindo konstatuoti, kad praÅ¡oma priteisti neturtinė suma 4000 Eurų sumoje prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai.

Spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-529/2008, 3K-3-174/2009 ir kt.). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina įvertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2009). Sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumÄ . Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. L. P. įvykio metu buvo padaryta kraujosruva kaktos deÅ¡inėje, nosies kaulų lūžis ir taip jam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiojo L. P. parodymu, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais medicininiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d., 12.20 val., jis kreipėsi medicininės pagalbos į VÅ¡Ä® KaiÅ¡iadorių ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl patirto sumuÅ¡imo, nurodęs aplinkybę, kad skauda galvÄ , pykina.

Apžiūrėjus nustatyta, jog yra sutinusi, skausminga nosis, palpuojant skausminga kakta. Buvo atlikta nosies kaulų rentgenograma, nustatytas nosikaulio lūžis be žymesnės fragmentų dislokacijos. Jam taikytas medikamentinis gydymas. Diagnozė: nosies kaulų lūžis, sukrėtimas. L. P. buvo nukreiptas neurologo, LOR gydytojo konsultacijos, konsultuotas LSMUL Kauno klinikose dėl juntamo skausmo kaktos srityje, nosies srityje, galvos svaigimo (mėtymo į šonus). Jam buvo atlikti medicininiai tyrimai, galvos smegenyse ūmiai traumai būdingų židininių tankio pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo požymių nenustatyta.

Dešinėje nustatytas (frontaliai) potrauminis minkštųjų audinių komponentas. Diagnozė: sukrėtimas, vaistai skausmui malšinti. Akivaizdu, kad nukentėjusysis L. P. dėl patirtos traumos turėjo materialinių išlaidų, kurias sudarė išlaidos vykstant konsultacijos į medicinos įstaigas – Kauno klinikas, VšĮ Kaišiadorių ligoninę, todėl prašoma priteisti 410 Eurų turtinė žala yra pilnai pagrįsta, priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Dėl kaltinamojo L.

M. atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, kurio metu nukentėjusiajam L. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (nosies kaulų lūžis, padaryta kraujosruva kaktos deÅ¡inėje), jis naktimis negalėjo miegoti per nosies tÄ lūžimÄ , sunkiai kvėpavo apie savaitę ar dvi. Po Å¡ios patirtos traumos pablogėjo akių bÅ«klė, prasidėjo skausmai kaktos srityje, dėl to kreipėsi į medikus specialistus. Iki įvykio jis neturėjo jokių bėdų dėl nemigos, o po Å¡io įvykio atsirado jautrumas, nemiga, o tai susiję su stipriais dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, vertinamos individualios bylai svarbias patirtos neturtinės žalos aplinkybes: nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas dėl nosies kaulų lūžio, nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir patirtas medicinines procedÅ«ras, psichologinę bÅ«senÄ ; taip pat į nuteistojo L. M. nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei materialinę padėtį: ne tik nuteistojo dabartinė turtinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. M. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis asmuo, byloje duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra, todėl nustatytinas ir priteistinas neturtinės žalos dydis 4000 Eurų sumoje prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams. Byloje pateikta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2021 m. gruodžio 14 d. Nr. ((duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam L.

P. pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimÄ , atstovaujant nukentėjusiojo interesus advokatei byloje, kurios bendroje sumoje sudaro 180,29 Eurų (2 t., b. l. 56), kurios yra priteistinos iÅ¡ kaltinamojo L. M.. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nekeistina, o pradėjus vykdyti nuosprendį, naikintina. Daiktinis įrodymas – CD, kuriame įraÅ¡yta skaitmeninė garso įraÅ¡o kopija iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus apie 2021 m. balandžio 19 d.

įvykio praneÅ¡imÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas bylos medžiagoje. Atsižvelgiant į tai, jog liudytojas V. M., keisdamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu – 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje sakė netiesÄ , jog jis trenkė nukentėjusiajam (2 t., b. l. 67), toks jo elgesys gali turėti Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos (melagingi skundas, pareikÅ¡imas, praneÅ¡imas, parodymai, iÅ¡vados ir vertimas) požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 str. nuostatomis, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad gali bÅ«ti padaryta nusikalstama veika, apie tai informuojamas prokuroras.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog liudytojas L. L., keisdamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu – 2021 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje sakė netiesÄ (2 t., b. l. 62), jog jis matė, kad V. M. kirto iÅ¡ apačios, toks jo elgesys gali turėti Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos (melagingi skundas, pareikÅ¡imas, praneÅ¡imas, parodymai, iÅ¡vados ir vertimas) požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 str. nuostatomis, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad gali bÅ«ti padaryta nusikalstama veika, apie tai informuojamas prokuroras.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbÄ .

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti. Nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo L. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 410 (keturis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) Eurų turtinės žalos ir 4000 (keturis tÅ«kstančius eurų) Eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo L.

P., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai. Priteisti iÅ¡ L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, patirtas atstovaujant advokatei byloje nukentėjusiojo L. P. interesus, 180,29 (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 0,29 ct) Eurų valstybės naudai, iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas nurodant juridinio asmens kodÄ (188659752), įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ), surenkamosios sÄ skaitos:

„Svvedbank“ AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele banka“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Å iaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Daiktinį įrodymÄ â€“ CD, kuriame įraÅ¡yta skaitmeninė garso įraÅ¡o kopija iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus apie 2021 m. balandžio 19 d. įvykio praneÅ¡imÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bylos medžiagoje.

PraneÅ¡ti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui, jog V. M., keisdamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu – 2022 m. sausio 13 d. teisiamajame posėdyje sakė netiesÄ , jog jis trenkė nukentėjusiajam, gali bÅ«ti padaręs Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytas nusikalstamas veikas. PraneÅ¡ti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui, jog L. L., keisdamas parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu – 2021 m. gruodžio 15 d. teisiamajame posėdyje sakė netiesÄ , jog jis trenkė nukentėjusiajam, gali bÅ«ti padaręs Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Rasa Balsevičienė